Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-21 · Administracinė byla Nr. I-4116-644/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-02-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-03-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2016-06-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
I-4116-644/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01613-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
Jadvygos I
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4116-644/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01613-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 11.4.1.;11.10.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant pareiškėjos Jadvygos I. K. atstovei advokatei N. Ž., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Jadvygos I. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė skundą palaikė ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorės 2015-06-25 sprendimą „Dėl Jadvygos I. K. skundo išnagrinėjimo“ Nr. 1T-24-(7.5.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015-03-27 atsakymą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-1651-(14.8.94.); 3) įpareigoti Atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko K. J. iki 1940 m. nacionalizacijos Kauno apskrityje, Raudondvario valsčiuje, Lampėdžių kaime turėtą žemę, nuosavybės teisės į kurią Pareiškėjai dar nėra atkurtos, atkūrimo Jadvygai I. K. (b. l. 5-10).

Pareiškėja skunde bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prašymą atstatyti nuosavybės teises į buvusių savininkų senelio K. J. ir mamos F. J.V. iki 1940 m. nacionalizacijos Kauno apskrityje, Raudondvario valsčiuje, Lampėdžių kaime, turėtą žemę Kauno miesto valdybai pareiškėja pateikė 1991 m. Prašyme buvo nurodyta, kad nuosavybės teises pageidauja atkurti natūra ir ekvivalentine natūra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) Kauno miesto skyrius 2015-03-27 atsakymu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-1651-(14.8.94.) (toliau ir – Atsakymas) informavo, jog nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra nėra tapatus nuosavybės atkūrimo būdui – lygiaverčiu žemės plotu kaimo vietovėje bei prašė nurodyti rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pareiškėja pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą. Be to, Atsakyme yra teigiama, kad K. J. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 6,9000 ha žemės sklypą, esantį Raudondvario valsčiuje, Lampėdžių kaime, ir kad pareiškėjai priklauso atkurti nuosavybės teises į 2,3000 ha žemės. Pareiškėja, nesutikdama su Atsakymu, jį apskundė NŽT, kuri 2015-06-25 sprendimu Nr. 1T-24-(7.5.) (toliau ir – Sprendimas) pareiškėjos skundą dėl Kauno m. skyriaus 2015-03-27 rašto Nr. 8SD-1651-(14.8.94) panaikinimo, atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja nurodė, kad iki 2003-03-01 nuosavybės teises atkurianti institucija neinformavo jos apie tai, jog minėtu būdu nuosavybės teises atkurti galimybių nėra, nors tokia pareiga atsakovei buvo imperatyviai įtvirtinta Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo Tvarkos 3 p. Nei iki 2003-04-01, nei vėliau valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškėja nepakeitė ir visą laiką siekė nuosavybės teises atkurti natūra ir ekvivalentine natūra. Atitinkamai nuosavybės teises atkuriančios institucijos sukūrė jai teisėtų lūkesčių, kad nuosavybės teisės bus atkurtos jei jau ne natūra, tai bent jau ekvivalentine natūra.

Pareiškėja ir jos atstovė taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių bylų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. numatytas nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo būdas - perdavimas neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai (pagal Vyriausybės patvirtintus dydžius ir išimtis dėl tokių sklypų suteikimo išvardytuose miestuose) bei Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. numatytas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdas - perdavimas neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose (Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus įstatyme išvardytus miestus) ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Atstatymo įstatymas) 5 str. 1 d. 2 p. numatytą (1995-05-30 įstatymas Nr.1-906) atkūrimo būdą (lygiaverte natūra) ir šio įstatymo 16 str. 1 d. 5 p. numatytą kompensavimo būdą (sklypo individualiai statybai suteikimą Vyriausybės nustatyta tvarka). Nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra yra tapatus nuosavybės teisių atkūrimo būdui lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Šiuo atveju teisinės formuluotės, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje (ekvivalentine natūra, lygiaverte natūra, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu), nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės skiriasi, ir tai negali turėti įtakos pareiškėjos tinkamai ir laiku pareikštai valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, remiantis vien tuo, kad pasikeitė teisinės formuluotės. Pareiškėja ir jų atstovė taip pat pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra yra tapatus nuosavybės teisių atkūrimo būdui perduodant lygiavertį žemės sklypą kaimo teritorijoje, pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį, kad nuosavybės teisės jai bus atkuriamos 1991 m. prašyme nurodytu būdu – natūra ir ekvivalentine natūra. Ginčijami sprendimai naikintini, nes pažeidžia pareiškėjos teisėtą lūkestį, prieštarauja teisės aktams ir LVAT suformuotai teismų praktikai.

Atsiliepimas

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepimu į skundą (b. l. 39-45) bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, nurodė, kad pareiškėja Kauno miesto valdybai 1991 m. gruodžio 11 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į K. J. ir F. J. V iki 1940 m. nacionalizacijos Kauno apskrityje, Raudondvario valsčiuje, Lampėdžių kaime, turėtą žemę. Pareiškėja prašyme nurodė pageidavimą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos natūra ir ekvivalentine natūra. Šiame prašyme išreikšta valia iki 2003-04-01 pakeista nebuvo. Pareiškėjai iš jai priklausančios 2,30 ha žemės liko neatkurtos nuosavybės teisės į 2,0595 ha žemės.

Atsakovė taip pat nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. vasario 15 d. raštu Nr. S1-1338(1.10) pranešė Pareiškėjai, kad dėl laisvos grąžintinos žemės trūkumo ji iki 2007 m. kovo 1 d. gali apsispręsti dėl atlyginimo būdo, kuriuo jai būtų atkuriamos nuosavybės teisės į žemę: atlyginant vertybiniais popieriais, suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajone, išskyrus Kauno rajoną. Pareiškėja prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar atlyginimo būdo pakeitimo ar patikslinimo nepateikė. Kauno miesto skyrius 2014 m. birželio 27 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-3259 informavo Pareiškėją, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nuosavybės teisės jai gali būti atkuriamos grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) arba atlyginant už žemę pinigais. Taip pat šiuo raštu Pareiškėją informavo apie tai, kad dėl archyvinės kartografinės medžiagos trūkumo Kauno miesto skyrius neturi galimybės nustatyti buvusio savininko K. J. iki 1940 m. valdytos žemės, pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą esančios Kauno mieste, ribų bei prašyti Kauno miesto savivaldybės išnagrinėti galimybę, ar buvusio savininko valdytos žemės ribose yra laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima pretendentams grąžinti natūra (turėtoje vietoje). Atsakydama į Kauno miesto skyriaus 2014 m. birželio 27 d. raštą, Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 14 d. Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriuo informavo, kad piniginės kompensacijos nepageidauja, todėl nekeičia iki 2003 m. savo išreikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. pageidauja, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra ir ekvivalentine natūra. Kauno miesto skyrius 2014 m. rugsėjo 11 d. raštu pakartotinai informavo Pareiškėją, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra duomenų apie buvusio savininko K. J. valdytos žemės ribas, grąžinti žemę natūra nėra galimybės, todėl nuosavybės teisės jai gali būti atkuriamos už žemę atlyginant pinigais. Kauno miesto skyrius 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7200 informavo Pareiškėją apie Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimus, t. y. apie Atkūrimo įstatyme įtvirtintą papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., būdą-atlyginimą lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėja 2015 m. sausio 19 d. Kauno miesto skyriui pateikė prašymą už likusią neatkurtą žemės dalį jai atlyginti lygiaverčiu miško plotu Kaišiadorių rajone, Varkalių kadastro vietovėje, bet vėliau, t. y. 2015 m. sausio 29 d., Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriuo Kauno miesto skyriui 2015 m. sausio 19 d. pateiktą prašymą prašo laikyti negaliojančiu. Pareiškėja Kauno miesto skyriui 2015-02-25 pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra nėra tapatus nuosavybės teisių atkūrimo būdui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės plotą kaimo vietovėje, tuomet prašo jai atlyginti miško plotu kaimo vietovėje, o rajoną ir kadastro vietovę nurodys vėliau.

Atsakovė ir jos atstovas taip pat pabrėžė, kad Atkūrimo įstatymo nuostatos nebenumato atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo – ekvivalentinės natūros. Toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo numatytas iki 1997 metų galiojusiame įstatyme Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. 1997-07-01 priimtas Atkūrimo įstatymas nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalentine natūra nebenumatė, todėl piliečiai Atkūrimo įstatymo numatytais terminais privalėjo tikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi suformuotos praktikos, kad jeigu piliečiai nepareiškė valios dėl atkūrimo būdo ar atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, turėjo patikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentine natūra“ ir suteikiant „lygiavertį žemė sklypą“ nėra tapatūs. Ginčijami NŽT administraciniai aktai neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus, nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Kauno miesto valdybai 1991 m. gruodžio 11 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į K. J. ir F. J.-V. iki 1940 m. nacionalizacijos Kauno apskrityje, Raudondvario valsčiuje, Lampėdžių kaime, turėtą žemę. Pareiškėja prašyme nurodė pageidavimą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos natūra ir ekvivalentine natūra (b. l. 53.54). Pareiškėja pagal 1998-02-10 pažymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo“ turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,3 ha žemės (b. l. 51.52). Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 01-1904 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1383 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei) Jadvygai I. K., Jono“ Pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,2405 ha žemės sklypą Romuvos g. 65, Kaune (b. l. 80-82). Pareiškėjai iš jai priklausančios 2,30 ha žemės liko neatkurtos nuosavybės teisės į 2,0595 ha žemės. Kauno apskrities viršininko administracija 2007 m. vasario 15 d. raštu Nr. S1-1338(1.10) pranešė Pareiškėjai, kad dėl laisvos grąžintinos žemės trūkumo ji iki 2007 m. kovo 1 d. gali apsispręsti dėl atlyginimo būdo, kuriuo jai būtų atkuriamos nuosavybės teisės į žemę: atlyginant vertybiniais popieriais, suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajone, išskyrus Kauno rajoną (b. l. 78). NŽT Kauno miesto skyrius 2014 m. birželio 27 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-3259 informavo Pareiškėją, kad nuosavybės teisės jai gali būti atkuriamos grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) arba atlyginant už žemę pinigais (b. l. 76,77). Taip pat šiuo raštu Pareiškėją informavo apie tai, kad dėl archyvinės kartografinės medžiagos trūkumo Kauno miesto skyrius neturi galimybės nustatyti buvusio savininko K. J. iki 1940 m. valdytos žemės, pagal dabartinį administracinį -teritorinį suskirstymą esančios Kauno mieste, ribų bei prašyti Kauno miesto savivaldybės išnagrinėti galimybę, ar buvusio savininko valdytos žemės ribose yra laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima pretendentams grąžinti natūra (turėtoje vietoje). Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 14 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriuo informavo, kad piniginės kompensacijos nepageidauja, todėl nekeičia iki 2003 m. savo išreikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. pageidauja, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra ir ekvivalentine natūra (prijungta K. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopija). NŽT Kauno miesto skyrius 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7200 informavo Pareiškėją apie galimybę atlyginti už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, atlyginant lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje (b. l. 74,75). Pareiškėja NŽT Kauno miesto skyriui 2015-02-25 pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra nėra tapatus nuosavybės teisių atkūrimo būdui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės plotą kaimo vietovėje, tuomet prašo jai atlyginti miško plotu kaimo vietovėje, o rajoną ir kadastro vietovę nurodys vėliau (prijungta K. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopija). Į šį Pareiškėjos prašymą NŽT Kauno miesto skyrius atsakė skundžiamu 2015-03-27 raštu Nr. Nr. 8SD-1651-(14.8.94.), kuriuo paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra nėra tapatus nuosavybės teisių atkūrimo būdui lygiaverčiu žemės plotu kaimo vietovėje, bei prašė Pareiškėjos patikslinti jos 2015-02-25 pateiktą prašymą, nurodant rajoną bei kadastro vietovę, kurioje ji pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miško plotą (b.l. 71,72). Pareiškėja, nesutikdama su Atsakymu, jį apskundė NŽT, kuri skundžiamu 2015-06-25 sprendimu Nr. 1T-24-(7.5.) Pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 14-24).

Ginčas administracinėje byloje kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - t. y. dėl Pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. J. valdytą žemę Kauno apskrityje, Raudondvario valsčiuje, Lampėdžių kaime ekvivalentine natūra (lygiaverčiu žemės sklypu) pagal pretendentės Jadvygos I. K. 1991-12-11 prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreikštą valią - t. y. atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra ir ekvivalentine natūra, Pareiškėjai siekiant atlyginimo lygiaverčiu žemės plotu kaimo vietovėje. Administracinėje byloje nėra ginčo dėl Pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. J. valdytą iki nacionalizacijos ir likusią neatkurtą 2,0595 ha ploto žemės dalį, kaip ir nėra ginčo dėl to, kad nėra galimybių Pareiškėjai atkurti nuosavybės teisių į žemę natūra.

Atsakovės ir jos atstovo teigimu pretendentės pirminiame prašyme nurodytas atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra nenumatytas šiuo metu galiojančiame Atkūrimo įstatyme. Teismas pažymi, kad 1991-12-11 prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. I-1454 (toliau - Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymas) 16 str. buvo numatyti atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdai, vienas iš jų, kurį pasirinko pretendentė, buvo tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra). Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymą pakeitusio 1997-07-01 Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p. (1999-05-13 įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, įsigaliojusi nuo 1999-06-02) nurodytas iš esmės analogiškas būdas, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu. Anksčiau galiojęs Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 16 str. numatytas atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdas - tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), iš esmės reiškia lygiaverčio žemės sklypo suteikimą atlyginant piliečiams už valstybės išperkamą turtą, kurio negalima grąžinti buvusioje vietoje. Paminėtas Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 16 str. numatytas atlyginimo būdas savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p. nurodytą atlyginimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu. Dėl to teismas nesutinka su atsakovės ir jos atstovo argumentais, jog pretendentės prašyme nurodytas atlyginimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme. Anksčiau galiojusio Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 16 str. numatytas vienas iš atlyginimo būdų - tai tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) ir dabar galiojančio Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p. numatytas atlyginimo lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu būdas, iš esmės reiškia tą patį atlyginimo būdą. Lietuvių kalbos žodynas žodį „ekvivalentas“ apibūdina kaip žodį atitinkantį žodžių reikšmes - lygiavertis, lygiareikšmis, tolygus daiktas. Nagrinėjamo ginčo atveju, tai reiškia atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje.

Pretendentė prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo aiškiai išreiškė valią grąžinti žemę vienu iš alternatyvių nekilnojamojo turto (žemės) grąžinimo būdų, t. y. natūra arba jam ekvivalentine natūra (žeme). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą bei vertindamas kitą Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. numatytą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą – perdavimą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, bei anksčiau galiojusio Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo (Atstatymo įstatymo) 5 str. 1 d. 2 p. numatytą atkūrimo būdą (lygiaverte natūra), konstatavo, jog vien tik teisinių formuluočių, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo (Atstatymo įstatymo) ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje (ekvivalentine natūra, lygiaverte natūra, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu), nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės skiriasi (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2014-07-09 nutartis administracinė byla Nr. A146-590/2014). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 p. (2011-11-10 įstatymo Nr. XI-1650 redakcija) buvo numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais (iki 2003-04-01) piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atkūrimo įstatymo 18 str. 3 d. įpareigojo institucijas, nagrinėjančias piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Byloje nustatyta, kad atsakovė iki 2003 m. kovo 1 d. nepasiūlė pretendentei raštu pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir nepareiškė, kad negalės atkurti nuosavybės teisių jos prašyme nurodytais būdais.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Pagal to paties straipsnio 3 dalį už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą. Taigi Atstatymo įstatyme numatytas nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdas ekvivalentine natūra iš esmės atitinka nuosavybės teisių atkūrimo būdą perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą. Pagal byloje nustatytas ir neginčijamas faktines aplinkybes nuosavybės teisių atkūrimas į K. J. žemę natūra nebegalimas, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, jog nėra galimybių atkurti nuosavybės teises kitu pretendentės 1991-12-11 prašyme atkurti nuosavybės teises pareikštą valią atitinkančiu būdu – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Pretendentė sutinka, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos ne natūra, o perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą ir būtent dėl to šioje byloje iškėlė administracinį ginčą.

Esant paminėtoms aplinkybėms ir argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu. Nagrinėjamo ginčo atveju nenustatyta, kad pretendentė nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo ir, kad jos prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo negalimas pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas. Pretendentės prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra atlyginimo už natūra negražintą žemę būdas iš esmės reiškia atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu ne natūrinėje (buvusioje) žemės vietoje, tačiau kitoje galimoje vietoje ir atitinka Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p. nurodytą atlyginimo būdą. Pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises, atlyginant jai už valstybės išperkamą turtą (žemę) lygiaverčiu žemės sklypu. Dėl nurodytų priežasčių ir argumentų skundžiami sprendimai naikintini, kaip neteisėti ir nepagrįsti bei prieštaraujantys teismo sprendime paminėtiems aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Atsakovė įpareigotina iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią Kauno apskrityje, Raudondvario valsčiuje, Lampėdžių kaime atkūrimo Pareiškėjai (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Taip pat pažymėtina, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu jau yra suformavęs administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 str., 20 str.), kurios keisti nėra galimybės bei pagrindo (2015-10-07 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1546-146/2015 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 2,3 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos Jadvygos I. K. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti 2015-03-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atsakymą Nr. 8SD-1651-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“.

Panaikinti 2015-06-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorės sprendimą Nr. 1T-24-(7.5) „Dėl Jadvygos I. K. skundo išnagrinėjimo“.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko K. J. iki 1940 m. nacionalizacijos Kauno apskrityje, Raudondvario valsčiuje, Lampėdžių kaime valdytą žemę, atkūrimo pareiškėjai Jadvygai I. K..

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Audrius Grauželis Algis Markevičius Jolanta Medvedevienė