Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 22 d. priimtą nutarimą Nr. 93-564 taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį – galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2014 m. liepos 9 d.). Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 10 d. 2016 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-564 nutarta taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam D. Š., nenustatęs pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis D. Š. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis prieštarauja BVK 157 straipsniui. Teismas nepatvirtino Komisijos nutarimo ir iš naujo vertino galimybę taikyti ar ne lygtinį paleidimą, taip teismas Komisijos darbą daro niekiniu ir beprasmišku.Apeliantas nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas vertino anksčiau padarytas veikas už kurias asmuo buvo nuteistas, tokiu būdu baudžia dar kartą ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir BK 2 straipsnį, nes niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą pačią veiką. Skunde atkreipiamas dėmesys į nutarties motyvą - „nors šios aplinkybės nėra esminės sprendžiant lygtinį paleidimą“, ir nurodo, kad teismas neesminiais dalykais banko užkirsti kelią į lygtinį paleidimą. Taip pat nesutinkama su teismo nutarties motyvu - „teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka“ ir nurodo, kad BVK nėra apibrėžta kas laikoma „pakankama“ ar „nepakankama“. Tuo tarpu OASys aiškiai ir konkrečiai apibrėžia nuteistojo elgesį ir atitikimą reikalavimas. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nepatenka į BVK 158 straipsnį, kuriame nurodoma kada netaikomas lygtinis paleidimas. Nuteistojo D. Š. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nėra pažeidęs, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje nuteistųjų veikloje keturis kartus buvo paskatintas. Atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti, tačiau įdarbintas nebuvo. 2015/2016 metais mokėsi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre, įgijo staliaus specialybę. Teismo nuosprendžiu nuteistajam priteistas civilinis ieškinys, kurį nuteistasis dengia dalimis. Pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo faktų neužfiksuota. Nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio žalingą poveikį geriančiam asmeniui ir aplinkai. Supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę. Sutiktina, jog pateiktoje medžiagoje yra teigiamų pataisos aspektų, tačiau jų nepakanka daryti išvadai, kad D. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skunde apeliantas nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis prieštarauja BVK 157 straipsniui, nes nepatvirtino Komisijos nutarimo ir iš naujo vertino galimybę taikyti ar ne lygtinį paleidimą, taip teismas Komisijos darbą daro niekiniu ir beprasmišku. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes teismo atsisakymas tvirtinti komisijos nutarimą jokiu būdu nereiškia Komisijos darbo sumenkinimu. Kaip nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių nuostatų akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonė neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus, analogiškai kaip nutarė komisija. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliantas nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas vertino anksčiau padarytas veikas už kurias asmuo buvo nuteistas, tokiu būdu baudžia dar kartą ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir BK 2 str., nes niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą pačią veiką. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad padarytos nusikalstamos veikos ar ankstesni teistumai sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą negali reikšti baudimą už tą pačią veiką antrą kartą. Apygardos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, vertinti aplinkybes dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, nėra draudžiama. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 36 balai pagal OASys. Nors tai yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ji yra artima ribai, nuo kurios skaičiuojama vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (nuo 41 iki 99 balų). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistojo nuomone, jis atitinka visas sąlygas, sudarančias pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo vertinimu akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų nėra pažeidęs, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje nuteistųjų veikloje keturis kartus buvo paskatintas. Bausmę atlieka nuo 2013 m., o pirmą kartą skatintas tik 2015 m. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu. Aukštesnysis teismas pastebi, kad Komisija, priimdama sprendimą paleisti D. Š. lygtinai, sprendimo nepriėmė vienbalsiai – vienas Komisijos narys buvo prieš. Socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, kad nuteistajam yra išskiriami keturi kriminogeniniai rizikos veiksniai – nusikalstamų veikų istorija; pilnai nepadengtas ieškinys; praeityje buvęs netinkamas gyvenimo stilius/narkotinių medžiagų vartojimo patirtis; mąstymas ir elgesys.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.