Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-05-12 · Administracinė byla Nr. eA-1022-502/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-12
Bylos Nr.
eA-1022-502/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01503-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
Trečiasis asmuo
Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Pasaga“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionaliniam, Marijampolės vaikų lopšelis-darželis "vaivorykštė", Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Daugiabučio namo savininkų bendrija "Našlaitėliai", Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Gyvenamojo namo statybos bendrija „Pasaga“
Pareiškėjas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos
Atsakovas
Marijampolės savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1022-502/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01503-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 17.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Pasaga“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Gyvenamojo namo statybos bendrijai „Pasaga“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Našlaitėliai“, V. N. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-41-170804-00057 (toliau – ir Statybos leidimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog buvo išduotas Statybos leidimas statyti naują nesudėtingą statinį – privažiavimą ir automobilių stovėjimo aikštelę 0,3950 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Žemės sklypą nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, patikėjimo teise – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), nuomos teise – statytojas Gyvenamojo namo statybos bendrija „Pasaga“ (toliau – ir GNSB „Pasaga“, Statytojas). Žemės sklypas, kuriame planuojama įrengti privažiavimą ir automobilių stovėjimo aikštelę (toliau – ir Statinys), ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, kurį nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, patikėjimo teise – NŽT, panaudos teise – Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Vaivorykštė“ (toliau – ir vaikų lopšelis-darželis). Be to, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ribojasi valstybine žeme, kurioje stovi pastatas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios (trijų ir daugiau butų daugiabučiai pastatai) paskirties, kurio butų ir kitų patalpų savininkai yra įsteigę daugiabučio namo savininkų bendriją „Našlaitėliai“ (toliau – ir DNSB „Našlaitėliai“). Pareiškėjas, patikrinęs Statybos leidimo išdavimo teisėtumą, nustatė, kad Statinio projektas pažeidžia Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos), 68 punktą, kuriame numatyta, jog nuo atvirų mašinų aikštelių taip pat įvažiavimų į jas iki gyvenamųjų namų langų, kai automobilių skaičius nuo 11 iki 50 vnt., turi būti išlaikomas 15 metrų atstumas, o nuo atvirų mašinų aikštelių, taip pat įvažiavimų į jas iki vaikų lopšelių-darželių teritorijų ribų turi būti išlaikomas 25 metrų atstumas. Patikrinimo metu nustatyta, kad Statinio projekte nėra laikomasi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte numatyto 15 metrų atstumo nuo projektuojamo Statinio iki gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), langų ir 25 metrų atstumo iki vaikų lopšelio-darželio teritorijos ribų. Pagal Statinio nužymėjimo brėžinį Statinys suprojektuotas 1 metro atstumu nuo vaikų lopšelio-darželio teritorijos ribų ir 2,55 metro atstumu, vietomis ir mažiau, nuo GNSB „Pasaga“ gyvenamojo namo. 2019 m. liepos 19 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatyta, kad projektuojamo Statinio žemės sklypo sankirtoje su nesuformuota valstybine žeme prie DNSB „Našlaitėliai“ gyvenamojo namo yra vaikų žaidimams skirta smėlio dėžė ir sūpuoklės. DNSB „Našlaitėliai“ prašyme, kurį pareiškėjas gavo 2017 m. kovo 7 d., nurodyta, kad vaikų žaidimo aikštelė ir sūpynės įrengtos DNSB „Našlaitėliai“ lėšomis, prižiūrimos ir jomis naudojasi DNSB „Našlaitėliai“ gyvenamojo namo gyventojai. Nors Statinio projekte nėra duomenų apie esamų žaidimo aikštelių išgriovimą ir naujų įrengimą, tačiau atsižvelgus į tai, kad projekto nužymėjimo brėžinyje statinys projektuojamas 1 m atstumu nuo žemės sklypo ribos su nesuformuota valstybine žeme prie DNSB „Našlaitėliai“ gyvenamojo namo ir tai, kad privažiavimas prie automobilių stovėjimo aikštelių projektuojamas 9,90 m pločio, konstatuotina, jog įgyvendinus projekto sprendinius vaikų žaidimų aikštelės bus panaikintos, naujai projektuojamų vaikų žaidimų aikštelių projekte nenumatyta, kadangi privažiavime bus statomi automobiliai. Pagal Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-1208, 10 punktą, žaidimų aikštelės turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, elektros tinklo įrenginių ir ne arčiau kaip 15 m atstumu nuo automobilių saugyklų ištraukiamosios vėdinimo sistemos angų. Statinio projekto pagal pakartotinį prašymą išduoti statybos leidimą nepagrįstai nepatikrino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), nors pagal teisės aktuose nurodytą NVSC kompetenciją, projektas privalėjo būti patikrintas NVSC pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017), 5 priedo 4 punkto reikalavimus. Minėti teisės aktų pažeidimai patvirtina, jog Statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, jog Administracija 2017 m. rugpjūčio 4 d. statytojui – GNSB „Pasaga“ išdavė Statybos leidimą statyti naują statinį – privažiavimą ir automobilių stovėjimo aikštelę, kurio paskirtis – kelių (gatvių) susisiekimo komunikacijos, o kategorija – nesudėtingas statinys. Statybos leidimas išduotas pagal 2017 m. parengtą supaprastintą statinio projektą „Privažiavimo ir automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. 08 (toliau – ir Statinio projektas). Inspekcija konstatavo, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai tik nustačius, kad Statinio projekte nėra išlaikytas 15 metrų atstumas nuo projektuojamos atviros stovėjimo aikštelės ir įvažiavimo į ją iki gyvenamųjų pastatų langų ir neišlaikytas 25 metrų atstumas iki vaikų lopšelio-darželio teritorijos ribų, kaip nustatyta Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte. Tačiau minėtame punkte numatyti reikalavimai nurodyti šio teisės akto XIV skyriuje „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“. Todėl tokie reikalavimai taikomi išimtinai tik šiose poveikio zonose planuojamiems statyti statiniams, o šiuo atveju Statytojas planavo statyti automobilių stovėjimo aikštelę teritorijoje, nepriskirtoje nurodytoms zonoms. Žemės sklypui, kuriame planuojama statyti Statinį, nėra nustatyta jokių sąlygų, ribojančių žemės naudojimą, jos taip pat nenurodytos Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. NVSC neprivalėjo tikrinti ir derinti Statinio projekto, kadangi projektuojamas Statinys yra nesudėtingas.

5. Trečiojo suinteresuoto asmens GNSB „Pasaga“ atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. N. prašė pareiškimą atmesti ir paaiškino, jog Statybos leidimo nėra pagrindo naikinti, kadangi atlikus projektuojamo Statinio triukšmo lygio nuo projektuojamos automobilių stovėjimo aikštelės su privažiavimu ir aplink esančioje aplinkoje skaičiavimą, nustatyta, jog projektuojamas Statinys neviršys didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių, todėl trečiojo suinteresuoto asmens vaikų lopšelio-darželio interesų nepažeis.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į prašymą prašė jį patenkinti.

7. NŽT nurodė, kad Statytojui Žemės sklype privalu laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte įtvirtintų reikalavimų dėl atstumų nuo atvirų mašinų aikštelių, įvažiavimų į jas iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų. Inspekcijai nustačius, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus privalomus reikalavimus, Statybos leidimas turėtų būti panaikintas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo DNSB „Našlaitėliai“ prašė pareiškimą patenkinti.

9. DNSB „Našlaitėliai“ nurodė, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi neišlaikyti atstumai nuo projektuojamo Statinio iki gyvenamojo namo langų ir vaikų lopšelio-darželio teritorijos ribų. Įgyvendinus Projektą bus panaikinta vaikų žaidimų aikštelė, įrengta DNSB „Našlaitėliai“ lėšomis, o nauja vaikų žaidimų aikštelė projekte nenumatyta.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC prašė Statybos leidimo panaikinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atstumas nuo projektuojamo Statinio iki gyvenamojo namo langų ir vaikų lopšelio-darželio teritorijos ribų neatitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte nurodytų atstumų, tačiau NVSC neprivalėjo tikrinti ir derinti Statinio projekto, kadangi projektuojamas nesudėtingas statinys. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas ir STR 1.05.01:2017 5 priedo 4 punktą, NVSC tikrina ypatingų ir neypatingų statinių atitiktį visuomenės sveikatos saugos aktų nustatytiems reikalavimams.

II.

11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo Inspekcijos pareiškimą patenkino visiškai, t. y. panaikino atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-41-170804-00057, priteisė iš atsakovo trečiajam suinteresuotam asmeniui DNSB „Našlaitėliai“ 150 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

12. Teismas nustatė, kad ginčo objektas – naujas nesudėtingas statinys – susisiekimo komunikacijos, t. y. privažiavimas su nauja automobilių stovėjimo 2 089 m² ploto asfaltbetonio aikštele, kurioje pagal Statinio projektą numatyta 17 automobilių stovėjimo vietų ir 2 automobilių stovėjimo vietos žmonėms su negalia (Statinys). Numatyta Statinio statybos vieta žemės sklype (duomenys neskelbtini), ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomu Lietuvos Respublikos, patikėjimo teise – NŽT, panaudos teise pagal 2012 m. lapkričio 22 d. panaudos sutartį Nr. P18/2012-358 – Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „Vaivorykštė“, ir su valstybine žeme, kurioje stovi pastatas – gyvenamasis namas, gyvenamosios (trijų ir daugiau butų daugiabučiai pastatai) paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio butų ir kitų patalpų savininkai yra įsteigę DNSB „Našlaitėliai“.

13. Statytojas 2017 m. birželio 16 d. pateikė atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai prašymą Nr. SRA-100-170616-16036 išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Statytojo prašymas buvo nepatenkintas, kadangi projektui 2017 m. birželio 27 d. nepritarė Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija Marijampolės apskrityje, nes Projektas neatitiko Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317, reikalavimų, ir taip pat Projektui 2017 m. liepos 5 d. nepritarė NVSC Marijampolės departamentas dėl to, jog nebuvo išlaikyti atstumai nuo projektuojamo Statinio iki gyvenamojo namo langų ir iki vaikų lopšelio-darželio teritorijų ribų, numatyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte, bei nebuvo pateikta informacijos apie autotransporto keliamą triukšmą artimiausioje gyvenamojoje visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, pagal kurią būtų galima įvertinti triukšmo šaltinių keliamo triukšmo atitiktį Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimams.

14. Statytojas 2017 m. liepos 27 d. pateikė pakartotinį prašymą Nr. SRA-100-170727-20145 išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Pakartotiniam Statinio projektui 2017 m. rugpjūčio 3 d. pritarė Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija Marijampolės apskrityje, o NVSC Marijampolės departamentas atsisakė tikrinti Projektą kaip nepriskirtą jo kompetencijai pagal teisės aktų reglamentavimą. Atsakovas, patikrinęs Statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, 2017 m. rugpjūčio 4 d. išdavė skundžiamą šioje byloje Statybos leidimą statyti naują statinį – privažiavimą ir automobilių stovėjimo aikštelę.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Planavimo sąlygų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi, išduotų prisijungimo sąlygų ar specialiųjų reikalavimų teisėtumo ir atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas ar specialiuosius reikalavimus teisėtumo tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 (2017 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 1V-66 redakcija) (toliau – ir Aprašas), nuostatomis, patikrino išduoto Statybos leidimo teisėtumą. Inspekcija 2018 m. gegužės 24 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-20-180524-00068 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai. Patikrinimo akte nurodyta, jog Statinio projektui pagal pakartotinį prašymą pritarė ne visi subjektai, kurie buvo nepritarę pagal pirminį prašymą išduoti statybos leidimą, t. y. Statinio projektui nepritarė NVSC Marijampolės departamentas, be to, Patikrinimo akte buvo nustatyta, kad Statinio projektiniai sprendiniai neatitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte numatytų atstumų – 15 metrų nuo projektuojamos atviros automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiavimo į ją iki gyvenamojo pastato langų ir 25 metrų atstumo iki vaikų lopšelio-darželio teritorijos ribų. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė 2019 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. 4D-990 „Dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pagal projekto brėžinį Nr. 8-SSP-SA.B-02 (nužymėjimo brėžinys) statinys suprojektuotas 1 metro atstumu nuo vaikų lopšelio-darželio teritorijos ribų ir 2,55 metro atstumu, o vietomis ir mažiau, nuo pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog buvo projektuojamas naujas nesudėtingas Statinys, kurio statybai mieste pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir atitinkamai pagal STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktį reikalingas leidimas statyti naują statinį. Inspekcija pagal Statybos įstatymo ir Priežiūros įstatymo nuostatas, yra subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.

17. Teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalyje numatyta, jog statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Reikalavimas išlaikyti norminį atstumą kyla iš Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, 123 punkto, kuriame yra nustatyta, kad nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti atstumai, ne mažesni už nurodytus Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose. Taigi, pats reikalavimas išlaikyti norminį atstumą Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte suformuluotas ne kaip reikalavimas nustatyti tam tikrą sąlyginę specialiąją žemės naudojimo sanitarinę apsaugos zoną, o tiesiog išlaikyti konkrečius, nekintančius, ne mažesnius nei numatyti atstumus tarp objektų, nurodytų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte, kad nuo <...> atvirų mašinų aikštelių <...>, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų <...> langų turi būti 15 metrų atstumas, o iki <...> vaikų lopšelių-darželių <...> teritorijų ribų turi būti 25 metrų atstumas, kai mašinų skaičius yra 11–50.

18. Teismas iš Statinio projekto aiškinamojo rašto „Sklype projektuojami statiniai“ 4.4 dalies nustatė, jog Žemės sklype yra projektuojamas privažiavimas su automobilių stovėjimo aikštele, kurioje numatyta 17 automobilių stovėjimo vietų ir 2 automobilių stovėjimo vietos žmonėms su negalia. Projekto nužymėjimo brėžinyje Nr. 8-SSP-SA.B-02 nurodytas 1 metro atstumas nuo projektuojamo statinio – atviros mašinų stovėjimo aikštelės ir įvažiavimo į ją iki vaikų lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ teritorijos ribų akivaizdžiai pažeidžia Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte numatytą imperatyvų reikalavimą išlaikyti nuo atvirų mašinų aikštelių, taip pat įvažiavimų į jas iki vaikų lopšelių-darželių teritorijų ribų 25 metrų atstumą. Jokie teisės aktai nenumato išimčių ar kokių nors sąlygų, leidžiančių nesilaikyti nustatyto atstumo, taip pat teisės aktai nenumato nekilnojamojo turto objekto statytojo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų susitarimo galimybės sumažinti bendru susitarimu nurodytą atstumą. Prielaidų ar sąlygų, suteikiančių teisę mažinti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte nurodytą atstumą, nesukuria ir UAB „COWI Lietuva“ parengti Triukšmo lygio skaičiavimai (Triukšmo lygio nuo projektuojamos automobilių stovėjimo aikštelės su privažiavimu ir aplink esančioje aplinkoje skaičiavimo išvados), jog dėl projektuojamos automobilių stovėjimo aikštelės su privažiavimu gyvenamojoje ir visuomeninės paskirties aplinkoje triukšmo lygis neviršija didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių, nes minėtas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punktas nenumato jokių išimčių, leidžiančių nesilaikyti nurodytų atstumų.

19. Teismas sprendė, kad nustatytas pažeidimas – tai, jog automobilių stovėjimo aikštelė su įvažiavimu į ją suprojektuota 1 metro atstumu nuo lopšelio-darželio teritorijos, neabejotinai patvirtina, jog išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas, nes pažeidžia imperatyvius Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkto reikalavimus, apibrėžiančius atstumą nuo atvirų mašinų aikštelių, taip pat įvažiavimų į jas iki vaikų lopšelių-darželių teritorijų ribų, todėl yra akivaizdus ir pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą administracinį aktą neteisėtu ir jį panaikinti kaip iš esmės savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, o būtent minėtam Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punktui.

20. Teismas konstatavo, kad skundžiamas statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas dėl Statinio projekto prieštaravimo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkto reikalavimui išlaikyti 25 metrų atstumą nuo projektuojamo naujo privažiavimo ir automobilių stovėjimo aikštelės iki vaikų lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ teritorijos ribų. Nustatytas pažeidimas leidžia konstatuoti, jog Statybos leidimas išduotas neteisėtai, pažeidžiant esminius teisės akto reikalavimus, įpareigojančius išlaikyti nustatytus atstumus tarp objektų, todėl yra pakankamas teisinis pagrindas panaikinti išduotą Statybos leidimą nevertinant kitų pareiškėjo pareiškimo argumentų dėl Statybos leidimo neteisėtumo. Teismas Statybos leidimą panaikino kaip neteisėtą iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

21. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančią medžiagą bei į tai, jog teismo sprendimu apgintos DNSB „Našlaitėliai“ teisės, sprendė, kad ši bendrija turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašoma 150 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl teismas ją priteisė.

III.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB „Pasaga“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Inspekcijos prašymą atmesti, priteisti GNSB „Pasaga“ turėtas išlaidas.

23. GNSB „Pasaga“ nurodo, kad vienintelis pirmosios instancijos teismo motyvas yra tai, kad statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas dėl Statinio projekto prieštaravimo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkto reikalavimui išlaikyti 25 metrų atstumą nuo projektuojamo naujo privažiavimo ir automobilių stovėjimo aikštelės iki vaikų lopšelio-darželio teritorijos ribų. Tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo vaikų lopšelis-darželis „Vaivorykštė“ į teismo posėdžius nevyko, savo nuomonės dėl pareiškėjo prašymo neišsakė, jokių pretenzijų niekam nereiškė. Statytojas GNSB „Pasaga“ jau daug metų nuomos sutarties pagrindu valdo 0,3950 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame yra suprojektuotas nesudėtingas statinys – automobilių stovėjimo aikštelė su įvažiavimu. Būtent šiam statiniui ir buvo išduotas pareiškėjo ginčijamas statybos leidimas. Triukšmo lygio skaičiavimuose konstatuota, kad dėl projektuojamos automobilių stovėjimo aikštelės su privažiavimu gyvenamojoje ir visuomeninės paskirties aplinkoje triukšmo lygis neviršija leidžiamų triukšmo ribinių dydžių, todėl Statytojui ir buvo išduotas Statybos leidimas. GNSB nuomone, teismas, nagrinėdamas bylą privalėjo vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, tačiau to nepadarė. Gyvenamojo namo bendraturčių teisė turėti tinkamą privažiavimą ir automobilių stovėjimo aikštelę prie namo tiek jų automobiliams, tiek ir specialiajam transportui yra didesnė ir labiau saugotina vertybė, nei tikslus formalių teisės aktų reikalavimų laikymasis. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad daugiabučių namų kiemų tvarkymas Marijampolės mieste nėra tinkamai reglamentuotas, dėl to gyventojams praktiškai neįmanoma kiemų sutvarkyti taip, kad šie atitiktų esamus poreikius. Apie tai ne kartą pasisakė Vilniaus apygardos teismas analogiškose bylose, kuriose pareiškėjo skundai netenkinti.

Atsiliepimas

24. Pareiškėjas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

25. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei padarė pagrįstą išvadą, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog trečiasis suinteresuotas asmuo vaikų lopšelis-darželis, nuo kurio naudojamo žemės sklypo ribos buvo neišlaikytas reglamentuojamas 25 metrų atstumas, į teismo posėdžius nevyko, savo nuomonės dėl Inspekcijos patikslinto pareiškimo neišsakė, nepaneigia teismo išvados jog statybos leidimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir nesudaro pagrindo naikinti sprendimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie Inspekcijos pareiškimą, vykstantį teisminį procesą, todėl jo nedalyvavimas ar pozicijos neišreiškimas, nesudarė pagrindo teismui priimti kitokį sprendimą. Aplinkybę, kad Statybos leidimas išduotas neišlaikant teisės aktais nustatyto atstumo iki vaikų lopšelio-darželio teritorijos ribų, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pripažino ir Administracijos atstovė. Tai, jog vaikų lopšelis-darželis byloje neišreiškė prieštaravimo dėl teisės aktais reglamentuojamo 25 metrų atstumo nesilaikymo, nepaneigia statybos leidimo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktui – Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punktui. Dėl išimčių minėtoje teisės normoje nebuvimo, atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl atliktų triukšmo lygio skaičiavimų. Inspekcijai nėra žinoma Vilniaus apygardos teismo praktika kitose bylose, o apeliaciniame skunde nenurodyta nė vienos nutarties. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimui Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais netekus galios, analogiškos nuostatos dėl reglamentuojamų atstumų nuo atvirų mašinų aikštelių iki vaikų lopšelių-darželių teritorijų ribų perkeltos į statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, 321 lentelę.

Atsiliepimas

26. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

27. Atsakovas nurodo, kad iš pareiškėjo pateiktų Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIV skyriuje „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ taikytini specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apribojimai neįrašyti ir atsakovui statybos leidimo išdavimo metu buvo nežinomi. Atsakovas, išduodamas ginčijamą statybos leidimą, vienasmeniškai negalėjo inicijuoti ir papildyti žemės sklypo, kuriame planuota naujo statinio statyba, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Pareiškėjas nei patikrinimo akte, nei faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje nėra tiksliai įvardinęs, kokie konkretūs atstumai yra Statybos leidimu patvirtinto statinio projekte. Atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes ir teisės aktų naujų nesudėtingų statinių mieste statybai keliamus reikalavimus, atsakovas teisiškai pagrįstai atliko visus iki statybos leidimo išdavimo privalomus veiksmus ir priėmė motyvuotą administracinį sprendimą išduoti statybos leidimą naujo nesudėtingo statinio statybai. Teismo sprendimas iš esmės pažeidžia interesų pusiausvyrą, tenkindamas tik vienos šalies – DGNSB „Našlaitėliai“ interesus ir panaikindamas bet kokią galimybę trečiajam suinteresuotam asmeniu GNSB „Pasaga“ seniai suformuotame nuomos teisės pagrindu valdomame žemės sklype įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Vaikų lopšelis-darželis teismo posėdžiuose nedalyvavo, jo dalyvavimas būtinu nebuvo pripažintas, nors Inspekcija, gindama viešąjį interesą byloje, turėjo pareigą nurodyti ir ginti ne tik trečiojo suinteresuoto asmens DGNSB „Našlaitėliai‘ konkrečias teises ir teisėtus interesus, tačiau ir dėl išduoto statybos leidimo susiformavusių teisinių santykių daug svaresnio dalyvio – vaikų lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ interesus.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. NŽT nuomone, statytojui, planuojančiam vykdyti ūkinę veiklą jau suformuotame žemės sklype, privalu laikytis Statybos leidimo išdavimo 2017 m. rugpjūčio 4 d. galiojusių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte įtvirtintų atstumų nuo atvirų mašinų aikštelių, taip pat įvažiavimų į jas iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų.

Atsiliepimas

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

31. NVSC nurodo, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktą supaprastinto statybos projekto – naujo nesudėtingojo statinio statybai, NVSC nepavesta derinti. Tačiau NVSC 2017 m. birželio 19 d., gavęs supaprastintą statybos projektą ginčo Statinio statybai, kurio tikrinimas nėra NVSC kompetencijoje, jo neatmetė, bet 2017 m. liepos 5 d. Statinio projektavimo dokumentų tikrinimo pažymos Nr. BSV.4-1001(16.11.1.4.11) išvadoje nurodė, kad: statinio projekto sprendiniams nepritaria, kadangi neišlaikomas reglamentuojamas atstumas iki gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų langų ar teritorijų ribų kaip numatyta Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte; nėra pateikta informacijos apie autotransporto keliamą triukšmą artimiausioje gyvenamojoje visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, pagal kurią būtų galima įvertinti triukšmo šaltinių keliamo triukšmo atitiktį Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 reikalavimams (nepateikti triukšmo sklaidos skaičiavimų rezultatai ar triukšmo sklaidos žemėlapiai). NVSC Marijampolės departamente 2017 m. liepos 31 d. pakartotinai gautas Statinio statybos projektas pagrįstai atmestas, nurodant, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 9–10 dalimis NVSC neįgaliotas tikrinti supaprastintų statybos projektų – naujo nesudėtingo statinio statybai atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.2 papunktyje nustatyta, kad savivaldybių administracijos tikrina statinio projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitiktį teisės aktų reikalavimams. NVSC Marijampolės departamento specialistai šio reikalavimo laikymosi netikrina.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo DNSB ,,Našlaitėliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33. DNSB ,,Našlaitėliai“ sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad aplinkybė, jog vaikų lopšelis-darželis nepareiškė pozicijos teismo procese, nepaneigia fakto, kad Statybos leidimas prieštarauja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punktui. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir naujame teisiniame reguliavime. Be to, Statybos leidimas pažeidžia ir kitas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatas – 198.5 punktą. Statybos leidimas panaikintas pagrįstai, nes prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

34. Byloje kilo ginčas dėl Marijampolės savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 4 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-41-170804-00057 statyti naują privažiavimą ir automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčijamu aktu leistas statyti naujas nesudėtingas statinys – susisiekimo komunikacijos, t. y. privažiavimas su nauja automobilių stovėjimo 2 089 m² ploto asfaltbetonio aikštele, kurioje pagal Statinio projektą numatyta 17 automobilių stovėjimo vietų ir 2 automobilių stovėjimo vietos žmonėms su negalia. Numatyta Statinio statybos vieta žemės sklype (duomenys neskelbtini), ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomu Lietuvos Respublikos, patikėjimo teise – NŽT, panaudos teise pagal 2012-11-22 panaudos sutartį Nr. P18/2012-358 – Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „Vaivorykštė“, ir su valstybine žeme, kurioje stovi pastatas – gyvenamasis namas, gyvenamosios (trijų ir daugiau butų daugiabučiai pastatai) paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio butų ir kitų patalpų savininkai yra įsteigę DNSB „Našlaitėliai“.

38. Sprendime pagrįstai akcentuota, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalį statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Pažymėta, jog reikalavimas išlaikyti norminį atstumą kyla iš Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, 123 punkto, kuriame yra nustatyta, kad nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti atstumai, ne mažesni už nurodytus Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose. Teismas vertino, kad pats reikalavimas išlaikyti norminį atstumą Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte suformuluotas ne kaip reikalavimas nustatyti tam tikrą sąlyginę specialiąją žemės naudojimo sanitarinę apsaugos zoną, o tiesiog išlaikyti konkrečius, nekintančius, ne mažesnius nei numatyti atstumus tarp objektų, nurodytų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte, tame tarpe nuo atvirų mašinų aikštelių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų langų 15 metrų atstumą, o iki vaikų lopšelių-darželių teritorijų ribų 25 metrų atstumą, kai mašinų skaičius yra 11–50.

39. Įvertinęs aktualų nagrinėjamam ginčui reguliavimą ir reikšmingas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nustatytas pažeidimas, kad automobilių stovėjimo aikštelė su įvažiavimu į ją suprojektuota 1 metro atstumu nuo lopšelio-darželio teritorijos, neabejotinai patvirtina išduoto statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą, nes pažeisti imperatyvūs Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkto reikalavimai, apibrėžiantys atstumą nuo atvirų mašinų aikštelių, taip pat įvažiavimų į jas iki vaikų lopšelių-darželių teritorijų ribų, todėl pripažino akivaizdų ir pakankamą pagrindą pripažinti skundžiamą administracinį aktą neteisėtu ir jį panaikinti kaip iš esmės savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, o būtent minėtam Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punktui.

40. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kolegija, pritarusi pirmosios instancijos teismo vertinimams, jų nekartoja.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai abstraktūs bei nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo DNSB ,,Našlaitėliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto GNSB ,,Pasaga“ 100 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikia išlaidas pagrindžiančius dokumentus. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu apgintos trečiojo suinteresuoto asmens DNSB „Našlaitėliai“ teisės, todėl DNSB „Našlaitėliai“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, todėl priteistinos iš trečiojo suinteresuoto asmens GNSB ,,Pasaga“, kurio apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Pasaga“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Našlaitėliai“ iš trečiojo suinteresuoto asmens Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Pasaga“ 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDalia VišinskienėVirginija Volskienė