Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-04-03 · Civilinė byla Nr. 2A-321-516/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-03
Bylos Nr.
2A-321-516/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis
Atsakovas
I.B., M., M.B.
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Gudžiūnienė Civilinė byla Nr. 2A31-321/08

Teisėja A. Kalinauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 36.1; 42.10; 54.1; 121.21

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Petro Jaržemskio,sekretoriaujant A.Bajarūnaiteidalyvaujant atsakovams I.B., M.B,vertėjai T.Gavrilovai

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 225-osios DNSB „Juna“ ieškinį atsakovams I.B., M.B. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys likviduoto AB „Tauro“ banko teisių perėmėjas AB „Turto bankas“, Ž.I.M., E.M.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 225-oji DNSB „Juna“ kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinio reikalavimus (b.l. 26-27, 68, 126), prašė priteisti iš atsakovų I.B. ir M.B. solidariai 10 765,41 Lt skolos, 3376,07 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsiskolinimas už butui (duomenys neskelbtini) , suteiktas komunalines paslaugas yra susidaręs laikotarpiu nuo 1999-09-01 iki 2004-01-31. Nuo 2001-10-03 už komunalines paslaugas iš viso nėra mokama. Ieškovo duomenimis, 1984-08-02 atsakovas M. B. gavo orderį butui (duomenys neskelbtini) . Jis buvo įmokėjęs pirminę įmoką už butą 5200 rub., kuri 1985-12-19 jam buvo grąžinta. Tuo metu buvo padarytas buto keitimas, kurio pagrindas nežinomas. Atsakovė I.B. įnešė 5200 rub. savo vardu ir vėliau pati mokėjo įmokas už butą. Taigi, I.B. tapo buto (duomenys neskelbtini) savininke. 1995-03-13 su buto savininke I.B. buvo sudaryta pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis. Aplinkybė, kad I.B. gyvenamoji vieta nėra deklaruota šiame bute, nėra pagrindas neatsiskaityti už ieškovo teikiamas butui pastato eksploatavimo paslaugas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė I.B. visą laiką gyveno bute, todėl skolą prašė priteisti iš atsakovės, kaip faktinės naudotojos. Pažymėjo, jog mokesčiai buvo skaičiuojami už vieną asmenį.

Atsiliepimas

Atsakovė I.B. atsiliepime (b.l. 35-36) nurodė su ieškiniu nesutinkanti, nes buto (duomenys neskelbtini) savininke ji niekada nebuvo. 225-osios DNSB „Juna“ nariu yra jos tėvas M.B. Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį pasirašė ne ji, nors ji yra nurodyta kaip savininkė. Apie įsiskolinimą jai nebuvo pranešta. Pažymėjo, kad skolos susidarymo laikotarpiu savininkais atsakovai nebuvo, todėl jie nėra tinkami atsakovai byloje.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2007-11-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui 225-ajai DNSB „Juna“iš atsakovės I. B. 7004,18 Lt skolos bei 52,53 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė I.B. laikotarpiu nuo 1991-04-19 iki 1999-09-02 buvo buto (duomenys neskelbtini) savininkė. 1995-03-13 su ieškovu ji sudarė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo mokėti bendrijai komunalinius mokesčius. Spręsdamas iš kitoje civilinėje byloje, kurioje atsakovas M. Bobrovskij siekė, kad jam būtų pripažinta nuosavybės teisė į tą patį butą, nustatytų aplinkybių, teismas darė išvadą, jog atsakovui M. B. butas (duomenys neskelbtini) nepriklasuė, todėl ieškinį šio atsakovo atžvilgiu atmetė, konstatavęs, jog šiuo atveju nėra pagrindų solidariai atsakovų atsakomybei kilti (Civilinio kodekso 6.6 str.). Nors nuo 1999-09-02 iki 2003-07-15 ginčo butas priklausė kitam savininkui – AB „Tauro“ bankui, teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė I. B. iš šio buto buvo išregistruota tik 2002-04-09 (b.l. 272-275), o dar 2001-06-01 atsakovė sudarė šio buto panaudos sutartį su A. B., sprendė, jog šios aplinkybės įrodo atsakovę I. B. gyvenus bute (duomenys neskelbtini) bent jau iki 2002-04-09. Todėl per šį laikotarpį susidariusią skolą, teismas priteisė iš atsakovės I. B. Ieškinio reikalavimą likusioje dalyje teismas atmetė, nesant duomenų apie tai, jog atsakovė būtų gyvenusi bute po 2002-04-09. Reikalavimą dėl delspinigių priteisimo teismas atmetė nurodydamas, jog nėra duomenų, kad tarp ginčo šalių buvo sudarytas ir Civilinio kodekso 6.72 str. reikalavimus atitinkantis, t.y. rašytinis susitarimas dėl delspinigių, o ieškovas, delspinigių reikalavimą grįsdamas 1995-01-26 įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nuostatomis, nepateikė įrodymų, kad jis yra valstybės ar savivaldybės įmonė arba valstybė ar savivaldybė yra pagrindinis jo akcininkas, nors pastarasis įstatymas taikytinas būtent delspinigiams skaičiuoti tokių juridinių asmenų veikloje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog buto (duomenys neskelbtini) , savininkė ji niekada nebuvo, su ja niekas nesudarė ir pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutarties, sutartyje esantis parašas – ne jos, o jos tėvo. Ieškovo bendrijos nariu ji taip pat niekada nebuvusi, apie įsiskolinimą informuota nebuvo. Mano, jog ji negalinti būti pripažinta tinkama atsakove šioje byloje. Be to pažymi, jog pagal 2003-10-07 įgaliojimą K.I. privalėjo sumokėti visas esamas skolas ir kitus mokesčius už butui teikiamas paslaugas (b.l. 137), juo labiau, kad tai numato ir ieškovo įstatai (b.l. 11-13, 10 punktas; 2003-07-01 Nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktas).

Atsiliepimas

Ieškovo atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą atsisakyta priimti 2008-03-04 nutartimi (b.l. 398).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Apeliantės argumentas, jog ji niekada nebuvo buto (duomenys neskelbtini) savininke, nepagrįstas: byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija (b.l. 97-98) tai paneigia, kadangi nuo 1991-04-19 iki 1999-09-02 buto savininke nekilnojamojo turto registre buvo įrašyta būtent I.B.. Kad tai atsakovė, liudija ne tik asmens vardo ir pavardės, bet ir asmens kodo sutapimas su atsakovės asmens duomenimis. Atsakovės I.B. nuosavybės įregistravimo pagrindu buvo 1991-03-27 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma, o nuosavybės išregistravimo pagrindas- 1998-11-26 turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 220-17/98. Remiantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė neginčijo nekilnojamojo turto registro duomenų, jog ji tam tikru laikotarpiu (1991-04-19- 1999-09-02) buvo buto (duomenys neskelbtini) savininke, todėl registro duomenys laikomi teisingais, o jie, kaip minėta, paneigia apeliantės motyvą dėl jos nebuvimo šio buto savininke.

Iš esmės tas patas pažymėtina ir dėl apeliantės argumento, jog su ja niekada nebuvo sudaryta pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, nes esą sutartyje esantis parašas yra ne jos, o jos tėvo (atsakovo M.B.). Ieškovas yra pateikęs į bylą 1995-03-13 sudarytą pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį tarp 255-osios DNSB „Juna“ ir Irinos B. (b.l. 69). Ši sutartis yra sandoris, iš kurio jo šalims kyla civilinės teisės bei pareigos. Atsakovė I.B. nėra pareiškusi reikalavimų dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia jos apeliaciniame skunde nurodytu pagrindu, todėl, nesant tokio reikalavimo, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neturi teisinio pagrindo vertinti šios sutarties galiojimo ar negaliojimo klausimo, nes byla yra nagrinėjama pareikštų ieškinio reikalavimų ribose (Civilinio proceso kodekso 265 str. 2 d.).

Šioje byloje nėra teisiškai reikšmingas atsakovės argumentas, jog ji niekuomet nebuvusi 255-osios DNSB „Juna“ nare, nes šiuo atveju yra nagrinėjamas prievolės mokėti už komunalines paslaugas , o ne narystės bendrijoje, klausimas. Tuo tarpu prievolė atsiskaityti už butui teikiamas komunalines paslaugas kyla ne narystės bendrijoje, o kitų juridinių faktų pagrindu. Šiuo atveju- prievolė kyla iš sutarties, o taip pat iš teismo nustatytų aplinkybių, jog mažiausiai iki 2002-04-09 atsakovė faktiškai naudojosi butu, už kuriam teiktas komunalines paslaugas ieškovas ieškiniu reikalauja atsikaityti.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, jog netgi netekusi nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini) 1998-11-26 turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 220-17/98 pagrindu, atsakovė I.B. iki 2002-04-09 faktiškai naudojosi butu ir netgi juo disponavo, 2001-06-01 sudarydama ginčo buto panaudos sutartį su A.B. (b.l. 133) ir būtent už laikotarpį iki šios datos (2002-04-09) priteisė įsiskolinimą už butui suteiktas komunalines paslaugas, netenkindamas reikalavimo jas priteisti už laikotarpį nuo 2002-04-09 iki 2004-01-30 (b.l. 380), todėl visiškai jokios įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui neturi atsakovės nurodoma aplinkybė, jog pagal vėlesnių buto savininkų Ž.I.M. ir E.A.M. (jie savininkais tapo nuo 2003-07-15) 2003-10-07 įgaliojimą K.I. turėjo sumokėti mokesčius už buto komunaline paslaugas bei skolas: laikotarpis, už kurį iš I.B. priteistas įsiskolinimas, nepatenka į laikotarpį, kuomet buto savininkais tapo Ž.I.M. ir E.A.M..

Tokiu būdu, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose (Civilinio proceso kodekso 320 str.), teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos tesimo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovės I.B. apeliacinis skundas netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė R. GudžiūnienėTeisėjaiT. ŽukauskienėP. Jaržemskis