Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. B. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl keturių nusikaltimų, už kiekvieną nusikaltimą buvo paskirtas laisvės atėmimas 4 mėn.;

pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. dėl keturių nusikaltimų , už kiekvieną nusikaltimą buvo paskirtas laisvės atėmimas 4 mėn.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės buvo subendrintos iš dalies , paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 m. 4 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-11-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose ir 6 MGL dydžio bauda. Į J. B. bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-10-21 iki 2014-01-22.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. N. pagal LR BK 178 str. 2 d. (4 nusikaltimai), L. A. pagal LR BK 178 str. 2 d., R. B. pagal LR BK 178 str. 2 d. (4 nusikaltimai), jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Iš J. B., R. N., L. A. ir R. B. solidariai priteista 1755 Lt. V. Š..

Iš J. B., R. N., ir R. B. solidariai priteista 1752 Lt.UAB „ Ž“.

Iš J. B., R. N., ir R. B. solidariai priteista 569 Lt. UAB „ L“.

J. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su R. B. ir R. N., įsakmiai nurodė R. B. ir nepilnamečiui R. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) pagrobti akmens vatą iš statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), laikotarpiu iš 2013 m. rugsėjo 25 d. į 2013 m. rugsėjo 26 d. nakties metu, R. B. ir R. N. įsibrovus į sandėliavimo aikštelę, aptvertą metaline tvora, bei iš jos pagrobė UAB „Ž“ priklausančius 34 vnt. fasadinės akmens vatos „Paroc“, kur viename įpakavime yra 3,72 m², vieno įpakavimo vertė 13,85 Lt, viso pagrobė 126,5 m² fasadinės akmens vatos „Paroc“', kainuojančios 1752,03 litų, tuo padarydamas UAB „Ž“ 1752,03 Lt turtinę žalą.

Taip pat J. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su R. B. ir R. N., įsakmiai nurodė R. B. ir nepilnamečiui R. N. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) pagrobti akmens vatą iš statybvietės, esančios tarp namų (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 10 apie 01 val. R. B. ir R. N. perlipus per tvorą į sandėliavimo aikštelę, aptvertą metaline tvora, pagrobė UAB „Ž“ priklausančias 9 vnt. fasadinės vatos „Paroc“ , kur viename įpakavime yra 3,72 m², vieno įpakavimo vertė 13,85 Lt, viso pagrobė 33,5 m² fasadinės akmens vatos „Paroc“, kainuojančios 463,70 Lt, tuo padarydamas UAB „Ž“ 463,70 Lt turtinę žalą.

Taip pat J. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su R. B. ir R. N., įsakmiai nurodė R. B. ir nepilnamečiui R. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) pagrobti akmens vatą iš statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 18 d. iki 2013 m. spalio 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, nakties metu, kartu su R. B. ir R. N. perlipo per tvorą į sandėliavimo aikštelę, aptvertą metaline tvora, bei iš jos pagrobė UAB „L“ priklausančius 18 vnt. fasadinės akmens vatos „Isover“, kur viename įpakavime yra 0,750 m³, vieno įpakavimo vertė 84,37 Lt, viso pagrobė 13,50 m³ fasadinės akmens vatos „Isover“, kainuojančios 1139 Lt, tuo padarydamas UAB „L“' 1139 Lt turtinę žalą.

Taip pat J. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su R. B., R. N. ir L. A., įsakmiai nurodė R. B. ir nepilnamečiams R. N. ( gim. (duomenys neskelbtini) m. ) ir L. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) pagrobti akmens vatą iš patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasaros laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku kartu su R. B., R. N. ir L. A., atlenkus durų vinį, įsibrovė į negyvenamojo namo, priklausančio V. Š., vidų, iš kur pagrobė 39 vnt. akmens vatos „Paroc“ įpakavimų 5 cm ir 10 cm storio, vieno įpakavimo kaina 45 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Š. 1755 litų turtinę žalą.

Taip pat J. B. nuteistas pagal LR BK 159 str. (4 nusikaltimai), tačiau nuosprendžiu nėra nustatytos nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, t.y., neišdėstytos LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. numatytų privalomų įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės, tik nurodant, kuo apeliantas kaltinamas, t.y., J. B. kaltinamas tuo, kad įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, o būtent: 2013 m. vasaros laikotarpiu, tiksliai nenustatyta dieną ir laiku, įsakmiai nurodydamas ir įtikinus nepilnamečius L. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir R. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įvykdyti nusikalstamą veiką – pagrobti iš (duomenys neskelbtini), esančio namo akmens vatą „Paroc“, priklausančią V. Š., o vėliau pagrobtą vatą perduoti jam, tokiu būdu, žinodamas, kad L. A. ir R. N. yra nepilnamečiai, įtraukė juos į nusikalstamą veiką. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 159 str.

J. B. taip pat kaltinamas tuo, kad įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. iki 2013 m. rugsėjo 26 d. nakties metu, įsakmiai nurodydamas ir įtikinus nepilnametį R. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įvykdyti nusikalstamą veiką – pagrobti iš statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), fasadinę akmens vatą, priklausančią UAB „Ž“, o vėliau pagrobtą vatą perduoti jam, tokiu būdu, žinodamas, kad R. N. yra nepilnametis, įtraukė jį į nusikalstamą veiką. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 159 str.

J. B. taip pat kaltinamas tuo, kad įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, o būtent: 2013 m. spalio 10 apie 01 val., įsakmiai nurodydamas ir įtikinus nepilnametį R. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įvykdyti nusikalstamą veiką – pagrobti iš statybvietės, esančios tarp (duomenys neskelbtini) namų, fasadinę akmens vatą, priklausančią UAB „Ž“, o vėliau pagrobtą vatą perduoti jam, tokiu būdu, žinodamas, kad R. N. yra nepilnametis, įtraukė jį į nusikalstamą veiką. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 159 str.

J. B. taip pat kaltinamas tuo, kad įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m spalio 18 d. iki 2013 m. spalio 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, įsakmiai nurodydamas ir įtikinus nepilnametį R. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įvykdyti nusikalstamą veiką – pagrobti iš statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), fasadinę akmens vatą, priklausančią UAB „L“, o vėliau pagrobtą vatą perduoti jam, tokiu būdu, žinodamas, kad R. N. yra nepilnametis, įtraukė jį į nusikalstamą veiką. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 159 str.

Nuteistasis J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-05-02 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal LR BK 178 str. 2 d. tris epizodus perkvalifikuoti į LR BK 189 str. 1 d., o pagal LR BK 159 str. 1 d. išteisinti. Nurodo nesutinkąs su jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, kadangi, apelianto teigimu, teismas tik formaliai išvardino byloje esančius įrodymus, tačiau jų neanalizavo. Tai buvo vien liudytojų parodymai, kurie apie apelianto dalyvavimą vagystėse nieko nežino, kurie tik patvirtino aplinkybes, kad apeliantas jiems pardavė vatą, ko neneigia ir apeliantas, o taip pat nukentėjusiųjų parodymai ir kita dokumentinė medžiaga. Apeliantas skunde nurodo, kad tiek R. N., tiek R. B. patvirtino, jog vietas, iš kur galima pavogti akmens vatą jie susirasdavo patys, ją pavogdavo ir tik po to pasiūlydavo nupirkti apeliantui J. B., ką pastarasis ir pripažįsta. Tokiu būdu, pasak apelianto, dėl trijų akmens vatos vagysčių nurodytų nuosprendyje, išskyrus vagystę iš UAB „L“, nes toje dalyje prisipažįsta, jo veika turi būti perkvalifikuota iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK 189 str. 1 d. – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas, nes tai atitinka jo padarytos veikos nusikaltimo sudėčiai.

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad bylos duomenimis nebuvo nustatyta ir tai, jog jis buvo nurodęs nepilnamečiams asmenims eiti vogti už pažadėtą atlygį. Apklausa, atlikta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo atlikta neobjektyviai, apeliantui nedalyvaujant, todėl pastarasis mano, kad šie asmenys buvo verčiami duoti parodymus nepalankius apeliantui. Pasak apelianto, prokuroras, palaikęs kaltinimą byloje, teisme akivaizdžiai uždavinėjo menamus klausimus, kad išgautų norimą atsakymą ne pastarojo naudai. Nurodo, kad teisme L. A. ir R. N. paaiškino, jog niekas nevertė jų vogti, jie atėjo į apelianto namus ir pasiūlė pastarajam nupirkti akmens vatą, nes pavogę neturėjo kam parduoti. Apelianto teigimu, kiti bylos duomenys nepatvirtina jam inkriminuojamos veikos pagal LR BK 159 str. 1 d., todėl mano, kad dėl šių kaltinimų turėtų būti išteisintas.

Teismo posėdyje nuteistasis J. B. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl J. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl J. B. nuteisimo pagal LR BK 178 str. 2 d., yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos patikimais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratą, reikalavimus, įrodymais. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai pirmosios instancijos teisme buvo tinkamai ištirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Nuteistasis J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, neigė padaręs vagystes, teigė tik realizavęs nusikalstamu būdu gautą turtą, išskyrus vagystę iš UAB „L“, nes toje dalyje prisipažįsta. Apelianto versiją, kad akmens vatos jam siūlydavo R. N. ir L. A., o jis tik ją realizuodavo, nuneigia byloje surinkti įrodymai.

Kaltinamuoju pirmosios instancijos teisme apklaustas R. N. paaiškino, kad J. B. duodavo nurodymus, agresyviai įsakinėjo, jis prisibijojo J. B.. Jis nebūtų vogęs, jeigu J. B. nebūtų skatinęs, prašęs, reikalavęs atnešti jam vatos pardavimui. Už vieną paką pažadėjo 10 Lt (b.t. 2, b.l. 148-151).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamuoju apklaustas kitas nuteistasis R. B. taip pat nurodė, kad bijojo J. B., todėl vykdė jo paliepimus. Paaiškino, kad už perdavimus gaudavo po 20 Lt, J. B. kelis kartus jam yra sakęs, kiek reikia vatos, vagystes organizuodavo J. B. (b.t. 2, b.l. 152-153).

Kaltinamuoju teisme apklaustas L. A. taip pat paaiškino, kad J. B. liepdavo nueiti paimti vatos, sakė bus pinigų. Matydavo, kaip J. B. atvažiuodavo pasiimti vatos su kažkokiais žmonėmis. Jam pačiam 2-3 kartus teko krauti vatą J. B. į automobilį. Pinigus dažniausiai gaudinėdavo iš R. N. (b. t. 2, b.l. 152-153).

Analogiškus parodymus nuteistieji R. N., R. B. ir L. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.t. 1, b.l. 139-140, 148-149, 154-160, 180-181, 187-188, 191-195, 196-201, b.t. 2, b.l. 13, 16, 26-29).

J. B. kaltė dalyvavus vagystėse taip pat įrodyta byloje apklaustų liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais.

Visi šie pirmosios instancijos teisme tinkamai išanalizuoti įrodymai, priešingai, nei skunde teigia apeliantas, patvirtina, kad jis buvo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. , bendravykdytojas : jis veikos bendrininkams- nuteistiesiems R. N., R. B., L. A. liepdavo pavogti tam tikrą kiekį vatos tam tikram konkrečiam laikui, atvykdavo paimti pavogtos vatos į R. N. gyvenamąją vietą, kur ji buvo laikoma, parduodavo ją pirkėjams, o gautus pinigus padalindavo savo bendrams, dažniausiai duodavo R. N., kuris pasidalindavo su kitais Šie faktiniai duomenys rodo, kad apeliantas J. B. iš anksto žinojo apie tai , kokiu būdu bus įgyjama vata , pats kaip veikos vykdytojas tokias vatos vagystes užsakydavo , po vatos vagystės kaip veikos bendrininkas įsijungdavo į vatos realizavimą. Įvertinus tokias byloje nustatytas faktines aplinkybes , nėra teisinio pagrindo apelianto nusikalstamas veikas vertinti kaip prašoma apeliaciniame skunde pagal LR BK 189 str. 1 d.. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei jas tinkamai teisiškai įvertino , nuteistojo J. B. veiksmus kvalifikuodamas kaip veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d..

Dėl J. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, priimtas apelianto J. B. atžvilgiu dėl jo nuteisimo pagal LR BK 159 str. nėra teisėtas ir pagrįstas, jis priimtas nesilaikant nuosprendžio surašymo taisyklių, numatytų LR BPK 305 str. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu, nenustatė įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių, o tik perrašė kaltinimus, iš ko nėra aišku, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai apeliantui J. B. buvo inkriminuoti.

Kolegija, įvertinusi minėtus Baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus, mano, kad tai yra esminiai pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl apelianto nuteisimo pagal LR BK 159 str., esant tokiems pažeidimams, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl dalyje naikintinas. Kita vertus, analizuojant teisminę įrodymų stadiją fiksuojantį teisiamojo posėdžio protokolą bei įrodymus, surinktus ikiteisminio tyrimo metu , matyti, kad įrodymų tyrimas buvo atliktas nepažeidžiant teisme nustatytos įrodymų tyrimo tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam J. B. pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. pagrįstumą , vadovaujasi tais pačiais teisiamajame posėdyje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais.

Tai, kad nuteistasis J. B. padarė apeliacinės instancijos teismo nustatytus nusikalstamus veiksmus, savo nuosekliais paaiškinimais patvirtina kiti nuteistieji R. N., L. A..

Kaltinamuoju pirmosios instancijos teisme apklaustas L. A. paaiškino, kad J. B. liepdavo nueiti paimti vatos, sakė bus pinigų. Pinigus dažniausiai gaudavo iš R. N.. Nurodė, kad J. B. daugiau nevogs, nes jis pripranta kai kas ką nors jam pavagia, tai tada nori, kad dar daugiau pavogtų. Jis girdėjo, kai R. B. kartą pasakė J. B., jog kurį laiką negalės vogti, nes buvo kitų vaikinų sumuštas, J. į tai jam pagrasino, jog gali parodyti kaip muša, tada galės nevogti (b.t. 2., b.l.152-153, 155).

R. N. teisme apklaustas kaltinamuoju parodė, jog J. stipresnis už jį, todėl jo prisibijojo. Kai kartą pasakė, jog vogti neis, tai J. agresyviai jam pasakė, jog eiti reikia. Kitą kartą pasakė, kad neis vogti, nes skauda ranką – buvo pasidaręs tatuiruotę, tačiau J. B. pasakė, jog jau sugijo ir reikia eiti. Po to J. B. jam nurodė naujo objekto vietą, pasakė, kad reikia 10 įpakavimų tom pačiom sąlygom ir jis (R. N.) pažadėjo padaryti. R. N. paaiškino, kad J. B. duodavo nurodymus, agresyviai įsakinėjo, jis prisibijojo J. B.. Jis nebūtų vogęs, jeigu J. B. nebūtų skatinęs, prašęs, reikalavęs atnešti jam vatos pardavimui. Už vieną paką pažadėjo 10 Lt. Taip pat jis matė, kaip J. B. įspyrė T. B. bei gana agresyviai liepė jiems eiti vogti (b.t. 2, b.l. 148-151).

Analogiškus parodymus nuteistieji R. N. ir L. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.t. 1, b.l. 139-140, 148-149, 154-160, b. t. 2, b. l. 13, 16, 26-29), kuriuose taip pat paaiškino, kad J. B. ne tik juos skatino, žadėdamas (o vėliau ir sumokėdamas po 10 litų už akmens vatos paką) pinigus už pavogtus daiktus, bet ir tai, kad nepilnamečiai bijojo apelianto J. B., kaip žymiai vyresnio ir stipresnio suaugusio vyro, J. B. juos vertė vogti grasindamas jiems.

Apelianto J. B. paaiškinimai, jog iš R. N. išvaizdos jis nesuprato, kad pastarasis nepilnametis, pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinti kritiškai, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas J. B. nuteistąjį R. N. pažinojo daugiau nei tris metus, t.y. nuo to laiko, kai šis tebuvo 14 metų amžiaus, su juo daug bendravo, R. N. jam dirbo ūkio darbus bei padėdavo statybose.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus , apeliacinė instancija mano, kad apeliantas J. B. padarė 4 jam inkriminuotas nusikalstamas veikas , numatytas Lietuvos Respublikos BK 159 str. t.y. :

2013 m. vasaros laikotarpiu, tiksliai nenustatyta dieną ir laiku, įsakmiai nurodydamas ir įtikinus nepilnamečius L. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir R. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įvykdyti nusikalstamą veiką – pagrobti iš (duomenys neskelbtini), esančio namo akmens vatą „Paroc“, priklausančią V. Š., o vėliau pagrobtą vatą perduoti jam, tokiu būdu, žinodamas, kad L. A. ir R. N. yra nepilnamečiai, įtraukė juos į nusikalstamą veiką;Taip pat J. B. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. iki 2013 m. rugsėjo 26 d. nakties metu, įsakmiai nurodydamas ir įtikinus nepilnametį R. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įvykdyti nusikalstamą veiką – pagrobti iš statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), fasadinę akmens vatą, priklausančią UAB „Ž“, o vėliau pagrobtą vatą perduoti jam, tokiu būdu, žinodamas, kad R. N. yra nepilnametis, įtraukė jį į nusikalstamą veiką; Taip pat J. B. 2013 m. spalio 10 d., apie 01 val., įsakmiai nurodydamas ir įtikinus nepilnametį R. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įvykdyti nusikalstamą veiką – pagrobti iš statybvietės, esančios tarp (duomenys neskelbtini) namų, fasadinę akmens vatą, priklausančią UAB „Ž“, o vėliau pagrobtą vatą perduoti jam, tokiu būdu, žinodamas, kad R. N. yra nepilnametis, įtraukė jį į nusikalstamą veiką;Taip pat J. B. laikotarpiu nuo 2013 m spalio 18 d. iki 2013 m. spalio 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, įsakmiai nurodydamas ir įtikinus nepilnametį R. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įvykdyti nusikalstamą veiką – pagrobti iš statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), fasadinę akmens vatą, priklausančią UAB „L“, o vėliau pagrobtą vatą perduoti jam, tokiu būdu, žinodamas, kad R. N. yra nepilnametis, įtraukė jį į nusikalstamą veiką.

Esant aukščiau paminėtiems įrodymams, nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto skundo prašymo – jį išteisinti pagal LR BK 159 str. Pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus įvertino tinkamai. Pagal LR BK 159 str. atsako tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. Kaltininko baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka atlikti LR BK 159 str. dispozicijoje nustatytus ar kitokius įtraukimo veiksmus, dėl kurių vaikas padarė nusikalstamą veiką. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tokius nuteistojo J. B. nusikalstamus veiksmus nustatė pagrįstai. Nepilnamečių R. N. ir L. A. įtraukimas į nusikalstamas veikas pasireiškė tuo, kad J. B. kurstė vaikinus vogti fasadinę akmens vatą, žadėdamas jiems atlygį už pavogtą turtą bei tokiu būdu įtraukė nepilnamečius į nusikaltimų padarymą. Apelianto skundo argumentas, kad nepilnamečiai buvo verčiami duoti parodymus nepalankius jam, vertintinas kaip apelianto subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl ko nepilnamečiai nuteistieji galėtų siekti apkalbėti apeliantą.

Aukščiau išdėstytais įrodymais yra neginčijamai nustatyta nuteistojo J. B. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 159 str., todėl jo skundas dalyje dėl jo prašymo išteisinti pagal LR BK 159 str., atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo J. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-05-02 nuosprendį dalyje dėl J. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. dėl 4 nusikaltimų panaikinti dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir toje dalyje priimti naują nuosprendį.

Nustatyti, kad J. B. padarė sekančias nusikalstamas veikas :

2013 m. vasaros laikotarpiu, tiksliai nenustatyta dieną ir laiku, įsakmiai nurodydamas ir įtikinus nepilnamečius L. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir R. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įvykdyti nusikalstamą veiką – pagrobti iš (duomenys neskelbtini), esančio namo akmens vatą „Paroc“, priklausančią V. Š., o vėliau pagrobtą vatą perduoti jam, tokiu būdu, žinodamas, kad L. A. ir R. N. yra nepilnamečiai, įtraukė juos į nusikalstamą veiką;Taip pat J. B. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. iki 2013 m. rugsėjo 26 d. nakties metu, įsakmiai nurodydamas ir įtikinus nepilnametį R. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įvykdyti nusikalstamą veiką – pagrobti iš statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), fasadinę akmens vatą, priklausančią UAB „Ž“, o vėliau pagrobtą vatą perduoti jam, tokiu būdu, žinodamas, kad R. N. yra nepilnametis, įtraukė jį į nusikalstamą veiką; Taip pat J. B. 2013 m. spalio 10 d., apie 01 val., įsakmiai nurodydamas ir įtikinus nepilnametį R. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įvykdyti nusikalstamą veiką – pagrobti iš statybvietės, esančios tarp (duomenys neskelbtini) namų, fasadinę akmens vatą, priklausančią UAB „Ž“, o vėliau pagrobtą vatą perduoti jam, tokiu būdu, žinodamas, kad R. N. yra nepilnametis, įtraukė jį į nusikalstamą veiką;Taip pat J. B. laikotarpiu nuo 2013 m spalio 18 d. iki 2013 m. spalio 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, įsakmiai nurodydamas ir įtikinus nepilnametį R. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įvykdyti nusikalstamą veiką – pagrobti iš statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), fasadinę akmens vatą, priklausančią UAB „L“, o vėliau pagrobtą vatą perduoti jam, tokiu būdu, žinodamas, kad R. N. yra nepilnametis, įtraukė jį į nusikalstamą veiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.