- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- Iv-3951-189/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02104-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- I. P.
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja su skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą prašydama iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 79,42 Lt dydžio delspinigius, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, kuris sudaro 85482,81 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas administracinę bylą Nr. 1-790-95/2011 (prijungta administracinė byla) nustatė, kad pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neinformavo, kad viena augina dukrą (gimusi 2002-01-03), taip pat asmens byloje nėra duomenų, įrodančių, kad nuo konkrečios datos pareiškėjai būtų pradėtos skaičiuoti pailgintos atostogos. Taip pat buvo nustatyta, jog pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji atsakovui pranešė, jog viena augina nepilnametį vaiką bei tai, kad kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl atitinkamų pailgintų kasmetinių atostogų suteikimo. Tuo remiantis teismas konstatavo, kad pareiškėjos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 141 str. 3 d. nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl 2011-01-18 sprendimu bylos dalį pagal dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo nutraukė, o skundo dalį dėl kompensacijos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis teismas 2011-04-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-2752/2011 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-01-18 sprendimą paliko nepakeistą.
Pagrįsdama skundo reikalavimus pareiškėja nurodė, jog teismui konstatavus aplinkybę, kad ji nepranešė atsakovui apie tai, jog viena augina nepilnametį vaiką, pareiškėjos advokatas kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl informacijos pateikimo apie pareiškėjai nuo 2002-01-03 dirbant Vilniaus m. savivaldybės administracijoje taikytas mokestines ir kitas lengvatas, kaip motinai, vienai auginančiai nepilnametį vaiką. Atsakovas 2011-08-29 raštu Nr.A51-31416-(3.3.2.12-EM4) (b. l. 8) informavo, kad pareiškėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, kaip motinai, vienai auginančiai nepilnametį vaiką nuo 2002-01-03 buvo taikytos mokestinės lengvatos. Pažymėjo, jog būtent ši aplinkybė, įrodo faktą, kad atsakovas žinojo apie tai, kad pareiškėja viena augina nepilnametį vaiką. Teigia, jog šis įrodymas sudaro pagrindą kreiptis į teismą su skundu dėl to paties dalyko, tačiau kitu pagrindu.
Mano, jog kadangi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ) atsiskaitymo su atleidžiamu valstybės tarnautoju tvarkos tiesiogiai nereglamentuoja, todėl šiuo atveju turėtų būti taikomas Darbo kodekso 141 straipsnis, kuriame nurodoma, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Tuo remiantis privalo būti sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką Darbo kodekso 141 str. 3 d. nustatyta tvarka, kadangi uždelsta atsiskaityti buvo ne dėl pareiškėjos kaltės.
Pažymėjo, jog apie aplinkybę, kad viena augina mažametę dukrą atsakovą informavo raštu grįžusi į darbą po vaiko priežiūros atostogų. Tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nes pranešimo kopijos su atžymą apie informavimą iš atsakovo nereikalavo. Taip pat pažymėjo, jog aplinkybę, kad atsakovas žinojo apie tai, kad pareiškėja viena auginą vaiką įrodo ir tai, kad atsakovas šį faktą buvo pripažinęs 2009-02-13 atsiliepime Nr. A 104-711(3.11.1 -TD) (prijungta administracinė byla Nr. I-790-95/2011, b. l. 17-20) į pareiškėjos skundą, kuriame buvo nurodyta apie pareiškėjai suteiktas 35 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, kaip motinai vienai auginančiai nepilnametį vaiką. Ši aplinkybė taip patvirtina, kad pareiškėja viena augino vaiką iki 14 metų ir atsakovui apie tai buvo žinoma, nes kitu atveju pareiškėjai nebūtų taikytos mokestinės lengvatos (prailgintos 35 dienų atostogos). Iš atsakovo 2008-10-15 pažymos „Dėl informacijos pateikimo apie atostogas“ Nr.A51-22444 (b. l. 7) taip pat matyti, kad nuo 2003 metų buvo suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos.
Nurodė, kad atsakovas pareiškėjai nesuteikė atostogų ir už darbo stažą įstaigoje. Iš prie skundo pridėtos Atostogų trukmės skaičiavimo lentelės (b. l. 5) bei 2008-10-15 pažymos „Dėl informacijos pateikimo apie atostogas" Nr.A51-22444 matyti, kad pareiškėjai buvo nesuteiktos atostogos už darbo stažą pagal VTĮ 36 str. 2 d. Pažymėjo, jog aplinkybę apie pareiškėjos darbo stažą įstaigoje atsakovas žinojo, todėl apie šią aplinkybę pareiškėja atsakovui neprivalėjo pranešti. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 141 str. 3 d. aiškinimą bei į tai, kad atsakovas 2009-05-12 yra sumokėjęs priteistus 1668,14 Lt (atskaičius mokesčius nuo 2135,12 Lt), bei tai, kad nuo 2007-03-06 iki 2009-05-12 atsakovas uždelsė atsiskaityti 837 dienas bei tai, kad atleidimo dieną atsakovas išmokėjo pareiškėjai 784,56 Lt, o pareiškėjos vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 192,70 Lt arba 47 proc. nuo priklausančio išmokėti darbo užmokesčio, kas sudaro 102,13 Lt, pareiškėjai turėtų būti priteistinas vidutinis darbo užmokestis - 85482,81 Lt (102,13 Lt x 837 d.). Dėl prašomų priskaičiuoti delspinigių nurodė, jog iš atsakovo jai turėtų būti priteisiama 79,42 Lt delspinigių, kadangi remiantis teismų praktika, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus atitinka 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 1.125 str. jiems taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl delspinigių dydis turėtų būti skaičiuojamas pagal formulę: 2158,24 Lt x 0,02 proc. x 184 d. - 79,42 Lt.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus motyvus, papildomai nurodė, jog skundo pagrindas pasikeitė dėl iš atsakovo papildomai gauto įrodymo apie tai, jog pareiškėjai buvo taikomos mokestinės lengvatos. Pažymėjo, jog sprendžiant senaties klausimą turėtų būti taikomas Civilinio kodekso 1.130 str., kai išnagrinėjus bylą terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo, t.y. nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-26 nutarties. Taip pat pažymėjo, jog tuo atveju, jei teismas nepalaikys pareiškėjos pozicijos, prašė senaties terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo (b. l. 16-20) argumentais nurodė, jog pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-23 įsakymu Nr. 41-159 „Dėl I. P. atleidimo iš valstybės tarnybos“ (b. l. 22) atleista iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Biudžeto ir finansų skyriaus Planavimo poskyrio vyriausiosios specialistės pareigų 2007-03-06, atsistatydinus iš valstybės tarnybos savo noru. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-05-12 atsiskaitė su pareiškėja visiškai, mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdama į pareiškėjos sąskaitą - 1668,14 Lt atskaičius mokesčius. Tuo pagrindu yra įsiteisėjęs sprendimas administracinėje byloje Nr. I-790-95/2011.
Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 96 str. 4 d. nuostata, pareiškėjos 2011-09-30 skundas neturėjo būti priimtas, o jį priėmus ir konstatavus šias aplinkybes, ši administracinė byla yra nutrauktina. Nurodė, jog pareiškėjos skunde teismui reikalavimai pareikšti atsakovui - Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, yra identiški, kaip ir administracinėje byloje Nr. 1-790-95/2011, pareiškėjos formuluojami reikalavimai yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir minėtoje išnagrinėtoje administracinėje byloje. Todėl mano, kad ginčas yra išspręstas, ir konstatuotina, jog neginčytini yra ir sprendimu nustatyti faktai.
Prašė taikyti trejų metų senaties terminą, kadangi pareiškėja iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Biudžeto ir finansų skyriaus Planavimo poskyrio vyriausiosios specialistės pareigų buvo atleista 2007-03-06 o skundą šioje administracinėje byloje teismui pateikė 2011-09-30, todėl sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs 2010-03-06.
Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nurodė, jog pareiškėja prašydama priteisti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-03-06 iki 2009-05-12 neteisingai nurodo laikotarpį. Pažymėjo, jog pareiškėja iš valstybės tarnybos buvo atleista 2007-03-06, todėl 2007-03-06 buvo paskutinė darbo diena, už kurią pareiškėja gavo darbo užmokestį. Taip pat pareiškėja neteisingai nurodė ir paskutinę laikotarpio dieną, nes kadangi kompensacija pareiškėjai buvo pervesta 2009-05-12 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši diena į laikotarpį taip pat neturi būti įskaityta.
Prašydami taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pažymėjo, jog pareiškėja skundą teismui pateikė 2011-09-30, todėl reikalavimus ji gali reikšti tik nuo 2008-10-01 iki 2009-05-12 (išmokėta kompensacija). Todėl pareiškėjai galėtų būti išmokėtas darbo užmokestis už 2008 m. - 3 mėnesius, o už 2009 m. - 4 mėnesius ir 6 darbo dienas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja priteistiną vidutinį darbo užmokestį - 85482,81 Lt skaičiuoja ne darbo dienomis, bet kalendorinėmis dienomis. Pažymėjo, jog vidutinis darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas darbo dienomis (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-09-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-3614-11).
Dėl delspinigių nurodė, jog nėra aišku kokiu teisės aktu vadovaujantis pareiškėja prašo priteisti 0,02 proc. - 79,42 Lt delspinigių. Pažymėjo, jog delspinigių pareiškėja galėtų prašyti tik vadovaujantis įstatymų arba sutarties nustatytais atvejais (Civilinio kodekso – 1.138 str. 6 d.). Teigia, jog tuo atveju, jei būtų nuspręsta pareiškėjai priteisti delspinigius, turėtų būti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p., taikomas ieškiniams dėl netesybų (delspinigių, baudų) išieškojimo, be to tai, kad atsakovas kompensaciją sumokėjo 2009-05-12, reikalavimą dėl delspinigių pareiškėja turėjo teisę reikšti 2009 -11-12.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Pažymėjo, jog su pareiškėja yra pilnai atsiskaitę 2009-05-12. Nagrinėjamu atveju yra praleistas senaties terminas nes pareiškėja iš darbo buvo atleista 2007-03-07. Nurodė, jog tai, kad per klaidą pareiškėjai buvo nesumokėta dalis už atostogas, tai nebuvo atsakovo vengimas atsiskaityti su pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 41-159 „Dėl I. P. atleidimo iš valstybės tarnybos“ atleista iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Biudžeto ir finansų skyriaus Planavimo poskyrio vyriausiosios specialistės pareigų 2007 m. kovo 6 d.
1.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiskaitė su pareiškėja 2009 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdama į pareiškėjos sąskaitą - 1668,14 Lt atskaičiuos mokesčius (neatskaičius mokesčių - 2135,12 Lt).
1.2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-790-95/2011 įsiteisėjęs (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2752/2011).
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p. nuostatomis nagrinėjama byla nutrauktina, kadangi ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir ginčas išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-01-18 sprendimu.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-01-18 administracinėje byloje Nr. I-790-95/2011 išnagrinėjo pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2158,24 Lt dydžio piniginės kompensacijos už 16 dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, 79,42 Lt dydžio delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Teismas bylos dalį, dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo, nutraukė, įvertinęs tai, kad pareiškėja pripažino, jog šioje dalyje skundas buvo patenkintas – atsakovas šią sumą sumokėjo (b.l. 8).
Kitą skundo dalį dėl delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimą atsiskaityti teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-04-26 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
4. Šiuose teismų procesiniuose sprendimuose išaiškinta, jog nustatydamas pareiškėjos kasmetinių atostogų trukmę nuo 2004 m. balandžio 23 d. iki 2007 m. kovo 6 d. atsakovas privalėjo vertinti tiek pareiškėjos tarnybos stažą, tiek ir aplinkybę, kad ji nagrinėjamu laikotarpiu viena augino nepilnametį vaiką.
5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kad pareiškėja iki jos atleidimo iš tarnybos Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje dienos savo darbdavį buvo informavusi apie visas jai priklausančių kasmetinių atostogų apskaičiavimui reikšmingas aplinkybes.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatos darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pagal byloje esančius įrodymus atsakovas neturėjo objektyvių galimybių atostogų trukmės koreguoti, atsižvelgdamas į pareiškėjos šeimyninę padėtį.
7.1. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovui buvo teikiami duomenys apie vėlesnius pareiškėjos šeimos sudėties pasikeitimus, taip pat nėra įrodymų, kad jam buvo pateiktas pareiškėjos dukters Ž. P. gimimo liudijimas.
8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pati pareiškėja nei tarnybos Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje metu, nei vykstant jos atleidimo iš tarnybos procesui nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl netinkamai skaičiuojamos atostogų trukmės (suteikiamų kasmetinių atostogų dienų skaičiaus), neteikė prašymų dėl papildomų atostogų dienų suteikimo, atsižvelgiant į jos šeimyninę padėtį, kompensacijų už nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas išmokėjimo ir pan. aplinkybių.
9. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja pateikė duomenis (b.l. 8; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento 2011-08-29 raštas Nr. A51-31416-(3.3.2.12-EM4)), kad Vilniaus savivaldybei buvo žinoma, jog ji viena augina vaiką ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija taikė mokestines lengvatas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu.
Pareiškėjos nuomone šis naujas įrodymas (t.y. paminėtas raštas) sudaro pagrindą kreiptis į teismą su skundu dėl to paties dalyko, tačiau kitu pagrindu, nes atsakovas žinojo apie šią aplinkybę, bet ji buvo atsakovo slepiama nuo teismo. Nurodo, jog atsakovas, kaip biudžetinė įstaiga, negalėjo taikyti mokestines lengvatas neturint raštiško pareiškėjos prašymo. Todėl, kad pareiškėjai buvo žinoma aplinkybė, kad ji pranešė atsakovui apie tai, kad viena augina nepilnametį vaiką ir atsakovas šią aplinkybę žinojo, sudaro pagrindą kreiptis su nauju skundu į teismą.
Įstatyminiu požiūriu tai nėra naujas skundo pagrindas, o aplinkybė, kuri visos išnagrinėtos bylos kontekste galėtų būti vertinama kaip pagrindas procesui atnaujinti.
Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nagrinėjamoji byla pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p. nuostatomis, kadangi ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir ginčas išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-01-18 sprendimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p., 102 str.,
nutarė:
nutraukti administracinę bylą Nr. I-3951-189/2011 pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pareiškėjai išaiškinti, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.