Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1670-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
1-1670-988/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13907-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Kaltinamasis
E. G.
Advokatai
Valdas Bugelevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1670-988/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13907-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamajam E. G., jo gynėjui advokatui Valdui Bugelevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. 2018 m. kovo 25 d., apie 20.51 val. Vilniuje, Karaliaučiaus gatvėje ties pastatu Nr. 7 pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,96 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis E. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. kovo 25 d. vairavo automobilį neblaivus, prieš tai gėrė alkoholį 3 dienas, šventė su vaikystės draugu. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus, negalėjo savęs kontroliuoti. Automobilis priklauso jam, sutinka su jo konfiskavimu. Prašo laiduoti už jį. Laiduotoja būtų jo draugė T. V., su kuria gyvena kartu. Pažįstami 6 metus, o kartu gyvena beveik 2,5 metų. Tuo metu su ja kartu gyveno, nesulaikė jo vairavimo, nes jis buvo išėjęs nuo penktadienio. Su ja gerai sutaria, ruošiasi susituokti.

Apklausta laiduotoja T. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta čia sėdintį asmenį, jis jos draugas, kartu gyvena. Sutinka už E. laiduoti. Pati alkoholio nevartoja, neturiu žalingų įpročių. Įkalbėjo po to įvykio tvarkytis, gydytis, kreiptis pagalbos, palaikys jį, padės atlyginti žalą draudimui, sumokėti paskirtas baudas. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Su E. G. pažįstami nuo 2013 m., o kartu gyvena nuo 2016 m. sausio mėn. Paaiškino, kad sutinka laiduoti su užstatu, 500 eurų. Supranta, kad prarastų užstatą, jeigu padarytų naują nusikaltimą. Mano, kad sugebės daryti teigiamą įtaką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

VšĮ "Emprekis" pateikė automobilio Opel Insignia 2.0 CDTI Sports Tourer kainą su PVM Lietuvoje, kuri sudaro 5830 eurus. (b. 1. 14)

Specialisto išvadoje Nr. T-A 2874/2018 (01) nustatyta, kad E. G. kraujyje mažiausia koncentracija 3,96 promilės etilo alkoholio (b.1. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. S. apklausos metu parodė, kad 2018-03-25 dirbant kartu su vyr. patruliu S. B. apie 20.45 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Karaliaučiaus g. 7, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, o šio įvykio kaltininkas galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu paaiškėjo, kad E. G. būdamas girtas vairavo automobilį Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į stovinčius automobilius. Bendraujant su E. G., nuo jo sklido alkoholio kvapas (b.l. 32).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Opel Insignia 2.0 Sports Tourer, savininkas yra E. G. (b. l. 15)

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 281 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. G. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. E. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. kovo 25 d., apie 20.51 val. Vilniuje, Karaliaučiaus gatvėje ties pastatu Nr. 7 pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,96 promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojos parodymais, specialisto išvada, VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilį ir jo savininkus, taip pat paties kaltinamojo duotais parodymais ir kita bylos medžiaga. E. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. G. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Be to, E. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų iki padaryto nusikaltimo neturėjo, baustas kelis kartus už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteistas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo sugyventinę T. V., kuri yra dirbanti, darbdavių charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Bylos duomenimis, kaltinamasis ir T. V. šiuo metu artimai bendrauja, kartu gyvena, ji kaltinamajam padeda, teigia ateityje padės ir darys teigiamą įtaką. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo sugyventinė T. V. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 2 metams, laiduotoju paskiriant T. V., o baudžiamoji byla E. G. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Jų paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad E. G. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012). Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis E. G. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija E. G. kraujyje žymiai (daugiau nei dvigubai) viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas kiek didesnis nei draudimo naudotis specialia teise vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Šioje byloje nustatyta, kad automobilis „Opel Insignia Sports Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įvykio metu vairavo kaltinamasis, priklauso E. G.. Šis automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, automobilis „Opel Insignia Sports Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

Dėl kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių

2018 m. kovo 27 d. prokuroro nutarimu laikinai dalinai apribotos kaltinamojo nuosavybės teisės į jam įvykio metu priklausiusį turtą – automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina nepakeista iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“ (b. l. 26-27).

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 273, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato T. V., nustatant dvejų metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą E. G. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti E. G. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti E. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Insignia Sports Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. G. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Opel Insignia Sports Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti E. G., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius PrankaNuorašas tikrasTeisėjasDarius Pranka