Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J., išnagrinėjusi M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2014 m. lapkričio 15 d., apie 16.55 val., A2 kelyje Panevėžys-Vilnius, Širvintų r. sav., 30,00 km, vairavo A. J. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz E500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, o pasibaigus atėmimo laikotarpiui neįvykdytos teisės vairuoti transporto priemones atgavimo sąlygos. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.

M. J. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo aiškiai žinoma, kada ir kur bus nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, matyti ir iš jo paties pateiktų rašytinių paaiškinimų (b. l. 14-29). M. J. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad dėl objektyvių priežasčių negali dalyvauti bylos nagrinėjime bei nenurodė teismui tokių aplinkybių. Pastarasis raštu išreiškė norą, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas tuo pagrindu, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinės jo bylą dėl jo ankstesnio pažeidimo, tačiau akivaizdu, jog teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo tenkinti tokį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose M. J. akcentuoja tas aplinkybes, jog iš anksto nebuvo informuotas, koks konkrečiai teisėjas nagrinės jo administracinio teisės pažeidimo bylą bei, koks konkrečiai sekretorius vykdys jam priskirtas funkcijas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad Institucija, surašanti administracinio teisės pažeidimo protokolą, negali, o ir neturi jokio pagrindo nurodyti asmeniui, koks teisėjas nagrinės jo bylą. Bylų skirstymą nustato konkretaus teismo bylų skirstymo taisyklės. Pažymėtina, kad teisėjas, gavęs jam nagrinėti priskirtą bylą, neturi pareigos atskiru pranešimu informuoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kad būtent jis nagrinės bylą, taip pat pateikiant informaciją apie tai, koks konkrečiai sekretorius dalyvaus teismo posėdyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad jam nebuvo suteikta teisė iš anksto žinoti apie jo bylą nagrinėsiantį teisėją bei teismo posėdį protokoluosiantį sekretorių, apriboja jo teises iš anksto pasirengti teisinei gynybai dėl galimų nušalinimų pareiškimo, laikytini aiškiai deklaratyviais ir nesudaro teismui pagrindo dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neabejotinai žinodamas, kada bus nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla, turėjo visas galimybes atvykti į bylos nagrinėjimą (tame tarpe, ir kartu su atstovu) bei, paaiškėjus, kad pristatyta teismo sudėtis kelia abejonių dėl jos nešališkumo, pareikšti atitinkamus nušalinimus. Beje, iš pastarojo pateiktų dokumentų matyti, kad jie teismui pristatyti bylos nagrinėjimo dieną, likus kiek daugiau nei 20 min. iki paskirto teismo posėdžio (b. l. 14-29). Vadinasi, M. J. teisme tik paliko parengtus dokumentus ir į teismo salę, kurioje buvo paskirtas bylos nagrinėjimas, neatėjo. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai pasirinko nedalyvauti bylos nagrinėjime. Kita vertus, įstatymas ir nenumato privalomo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nesant jokių duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylos nagrinėjime negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Surašius administracinį teisės pažeidimo protokolą, M. J. atsisakė rašyti paaiškinimą (b. l. 3). Bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikti M. J. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis kategoriškai nesutinka neturėjęs teisės vairuoti transporto priemonę. Mano, kad neteisingai taikytinos Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos. Akcentuoja, kad jam nepagrįstai negrąžintas vairuotojo pažymėjimas, po to, kai pasibaigė teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas. Aptaria vairuotojo pažymėjimo atgavimo tvarkos ydingumą ir pan. (b. l. 14-29).

Nors M. J. ir prašo jam administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. M. J. inkriminuotas pažeidimas pilnai pasitvirtino, kaltė įrodyta. Iš byloje esančio M. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-21699182-14 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3 būrio vyr. patrulio V. V. 2014-11-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-11-15, apie 16 val. 55 min., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. V., kelyje A2 (Vilnius- Panevėžys), 30 km, kairėje kelio pusėje sustabdė važiuojantį automobilį „Mercedes-Benz E500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. J.. Pastarojo duomenys nustatyti iš asmens tapatybės kortelės Nr. 11042245, kadangi vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Patikrinus per VRM CDB nustatyta, kad M. J. vairavo minėtą automobilį, neturėdamas ją vairuoti suteikiančios teisės (b. l. 7). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3 būrio vyr. patrulio V. V. 2014-11-15 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2014-11-15, 16 val. 55 min., dirbant kartu su vyr. patruliu V. V., kelyje A2 (Vilnius-Panevėžys, 30 km, kairė pusė) sustabdė važiuojantį automobilį „Mercedes-Benz E500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. J.. Duomenys nustatyti iš asmens tapatybės kortelės Nr. 11042245, kadangi vairuotojo pažymėjimo nepateiktas. M. J. dalyvaujant, surašytas protokolas Nr. 10P-21699182-14, su kuriuo jis supažindintas, teisės ir pareigos išaiškintos, protokolo kopija įteikta, apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai. Protokole M. J. rašyti paaiškinimą ir pasirašyti atsisakė. M. J. protokolas surašytas nesant duomenų, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, buvo įvykdytos susigrąžinimo sąlygos, numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje ir Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo grąžinimo instrukcijoje (b. l. 8-9).

Iš bylos medžiagoje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad M. J. Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, paskiriant 1 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui (b. l. 4-6). Minėtas nutarimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, tačiau apeliacinis skundas buvo atmestas, paliekant galioti minėtą Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimą, kuris įsiteisėjo nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo momento.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. To paties įstatymo 2 straipsnio 33 dalis nustato, kad papildomas vairuotojų mokymas organizuojamas ir vykdomas motorinių transporto priemonių vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis numato, kad teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka. Vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu (2009 m. liepos 29 d., Nr. IV-418) „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ apraše. Šio ministro įsakymu patvirtinto aprašo 12 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys, iš kurių vairuotojo pažymėjimai buvo atimti, siekdami susigrąžinti atimtus ir policijos įstaigoje saugomus vairuotojo pažymėjimus, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmeniškai pateikia policijos įstaigai, kurioje saugomas vairuotojo pažymėjimas, prašymą grąžinti vairuotojo pažymėjimą bei kitus dokumentus. Visų pirma, galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (aprašo 12.1 punktas) ir papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymėjimą, išduotą pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą (aprašo 12.2 punktas). Įvertinęs gautus Aprašo 12 punkte nurodytus dokumentus, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, dalyvaujant pareiškėjui, priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti vairuotojo pažymėjimą (aprašo 15 punktas). ATPK 330 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Šią tvarką nustato tiek Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (24 straipsnio 3 dalis), tiek ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu (2009 m. liepos 29 d., Nr. IV-418) „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas aprašas. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl prarastos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę susigrąžinimą, kaip tik ir vadovaujasi minėtų teisės aktų nuostatomis, nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir ginčija jų teisėtumą. Byloje nustatyta, kad M. J. nesusigrąžino prarastos teisės vairuoti transporto priemones, todėl ATPK 128 straipsnio 1 dalies prasme laikytina, kad jis inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo metu automobilį „MB E 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo, neturėdamas tokios teisės. Tokia išvada atitinka teismų praktiką, suformuotą nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-22-2014, 2AT-28-2014).

Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatoms neprieštarauja minėtas Vidaus reikalų ministro patvirtintas tvarkos aprašas. Įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad asmeniui, kuriam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl KET pažeidimų, kas, priešingai nei rašytiniuose paaiškinimuose tvirtina M. J., reiškia, kad už bet kurį vieną padarytą pažeidimą, numatytą KET, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus.

Taigi, atsižvelgiant į aptartuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvias nuostatas, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl padaryto teisės pažeidimo ir kuris neįvykdė įstatyme numatytų papildomų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, M. J. negali būti laikomas turinčiu teisę vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. J. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu – 2014 m. lapkričio 15 d., nebuvo užbaigęs papildomų vairuotojų mokymų, po kurių jam būtų grąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Tokiu būdu pilnai pasitvirtino administracinio teisės pažeidimą protokolą surašiusios institucijos išvada, kad 2014 m. lapkričio 15 d. M. J. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, dėl ko jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), M. J. asmenybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad M. J. sistemingai daro analogiškus administracinius teisės pažeidimus, iš esmės kritiškai nevertina savo elgesio ir nedaro teigiamų išvadų, jam skirtina maksimali ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio penkių šimtų (1 500) litų (atitinkamai 434 eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.