Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas D. J., teismo posėdyje išnagrinėjo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, susituokusios, turinčios vidurinį išsilavinimą, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistos, baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

policijos įgaliotas pareigūnas 2012m. spalio 23d. D. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181¹ str.už tai, kad ji nepanaudojo globėjos valdžios auklėdama savo nepilnametį globotinį D. R., gim. 2000 m., kuris2012-10-17 apie 14.40val. Alytaus mieste, Naujojoje gatvėje prie 100-uoju numeriu pažymėto namo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, neturėdamas teisės vairuoti automobilio, vairavo automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas kliudė kitą automobilį MercedezBanz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, tuo pažeidė KET 14, 106, 232 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant D. J. kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181¹str. padarymo.

Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes priešingu atveju negali būti laikoma, kad yra nustatyta pažeidimo esmė, ir tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008 ir Nr. N444-340/2008). Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Lietuvos Respublikos ATPK 181¹ straipsnis numato administracinę atsakomybę už vaiko globėjo(rūpintojo) pareigų nevykdymą arba vykdymą priešingai vaiko interesams.

Protokole yra nustatyti D. J. nepilnamečio globotinio padaryti KET pažeidimai, ir konstatuojama, kad dėl to atsakomybė kyla jo globėjai. Tuo tarpu ATPK 181¹ str. tokios pažeidimo sudėties, kad už globotinių padarytus pažeidimus atsako jų globėjai –nėra. Atskleidžiant pažeidimo esmę turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė D. J. netinkamas globėjai nustatytų pareigų nevykdymas, Vaiko teisių pagrindų įstatymo normų nesilaikymas, todėl pažeidimo esmė yra neatskleista ir tinkamai nesuformuluota.

Pažymėtina, ir tai, kad sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų (globėjų) valdžia” turinį, kadangi su tėvų (globėjų) pareigų vykdymo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų (globėjų) valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 str., apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 d. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181¹ str. numatyto pažeidimo požymių konstatavimas taikant ATPK 181 str. analogiją, globėjų veikoje galimas tik tada, kai globėjai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Vertinant tai, ar D. J. galėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181¹str. dėl šio globėjos nustatytų pareigų nevykdymo atvejo (epizodo), t. y. dėl jos globotinio veiksmų, pagal analogiją būtina įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą ATPK 181 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010, 2011 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-128/2011 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, taip pat privalo būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, surinkti įrodymai, kurie patvirtintų piktybišką ir sistemingą tėvų pareigos neatlikimą. Tokie duomenys renkami išreikalaujant tėvus charakterizuojančią medžiagą bei atitinkamą informaciją (nuomonę, išvadą) iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir pan., t. y. apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada).

Nagrinėjamu atveju nebuvo tiriama, ar D. J. tinkamai vykdė vaiko globėjui nustatytą pareigą ir ėmėsi visų įmanomų priemonių tinkamai užtikrinti savo globotinio nuolatinę priežiūrą ir auklėjimą. Objektyvių duomenų, patvirtinančių D. J. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo iš esmės nebuvo surinkta, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik remiantis duomenimis, patvirtinančiais tik paties autoįvykio padarymo aplinkybes. Jokių duomenų, įrodančių, kad D. J. netinkamai vykdė globėjos pareigas, byloje nėra.

Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija (LVAT nutartis adm. bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N444-1315/2008, Nr. N62-3686/2008).

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad D. J. būtų padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181¹ str., todėl jai iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant D. J. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181¹ straipsnio dispozicijoje, įvykio ir sudėties.

Nutartis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai jam arba nutarimą priėmusiam teismui.