Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Aldona Sakalauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. S. ir E. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, vadovaujantis kuria pakeisti 2017-05-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2894-179/2017 patvirtintą Taikos sutartį, sudarytą tarp K. S. ir E. K. dalyje dėl vaiko išlaikymo ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Nurodė, kad po Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-05-22 nutarties priėmimo padidėjo nepilnamečio sūnaus G. K. poreikiai, dėl ko vaiko tėvo teikiamas po 100 Eur per mėnesį išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius ir vaiko motinos pajamas, yra nepakankamas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Pareiškėjams iškilo sunkumų vykdant tėvo bendravimą su vaiku dėl bendravimo tvarkos, todėl susitarė nustatyti detalią tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis gali išspręsti teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Tokiu būdu, šalys taikos sutartimi gali išspręsti ne kilusį ir jau teisme nagrinėjamą jų ginčą, bet ir kilusį ginčą, dėl kurio išsprendimo dar nėra kreiptasi į teismą. Dėl tokios tarp šalių sudarytos taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK V dalies XXXIX skyriuje (CPK 579-582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta šalių suderinta valia, toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Pažymėtina, kad teismas neturi jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, jeigu šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ar viešajam interesui bei nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (CPK 140 str. 2 d.).

Pareiškėjų sudaryta ir teismui patvirtinti pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (CK 1.80 str., 1.81 str.), nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.86 str., 6.228 str., 6.984 str., 6.986 str.), taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negalėtų būti patvirtinta (CPK 42 str. 2 d.). Dėl teisminio sutarties patvirtinimo yra išreikšta abiejų taikos sutarties šalių valia, taikos sutarties sudarymo ir jos teisminio patvirtinimo pasekmės taikos sutarties šalims žinomos. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų sudaryta taikos sutartis tvirtintina CK 6.983 str., 6.984 str., 6.986 str.).

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, 582 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

pakeisti 2017-05-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2894-179/2017 patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp K. S. ir E. K. dalyje dėl vaiko išlaikymo ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, patvirtinant tarp pareiškėjų K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018-04-09 sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

Nepilnamečio vaiko išlaikymas. E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2018-04-01 teiks išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) ir po 30 Eur (trisdešimt eurų) į G. K. kaupiamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.Vaikui skirtą išlaikymą po 130 Eur ir po 30 Eur į kaupiamąją sąskaitą E. K. įsipareigoja sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pervesdamas šias lėšas į K. S. nurodytą banko sąskaitą.E. K. įsipareigoja indeksuoti nepilnamečiam sūnui G. K. teikiamas periodines išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.Vaiko lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko motina K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šalys susitaria nustatyti E. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. K. tvarką:Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas jį iš darželio ar mokyklos ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 valandos.Tėvas atostogų metu su sūnumi bendrauja tokia tvarka:

Tėvas bendrauja su sūnumi vaiko darželio/mokyklinių atostogų (pavasario, vasaros rudens ir žiemos) metu, jeigu tokia galimybė yra, konkretų laiką suderinęs su vaiko motina.Tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją suderintą atostogų dieną nuo 10 val. ir parveža atgal į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną iki 18 val.Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi dvi savaites ne iš eilės (po vieną savaitę) iki kol vaikas pradės lankyti mokyklą tėvo atostogų metu. Per vaiko vasaros atostogas tėvas gali su vaiku bendrauti iš viso iki keturių savaičių ne iš eilės (po vieną savaitę) Apie konkretų atostogų laiką tėvas praneša vaiko motinai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį laiko iki numatytų atostogų.Tėvas švenčių dienomis su sūnumi bendrauja tokia tvarka:

Neporiniais metais tėvas su sūnumi praleidžia Šv. Kūčių dieną, pirmąją Šv. Kalėdų dieną, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną nuo 16 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 18 val.Poriniais metais tėvas su sūnumi praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 18 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 18 val.Neporiniais metais tėvas su sūnumi praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Velykų dieną iki 18 val.Poriniais metais tėvas su sūnumi praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 18 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas iki 18 val.Tuo atveju, jeigu Motinos diena sutampa su tėvo ir vaiko savaitgaliu, prieš Motinos dieną einantį šeštadienį vaikas parvežamas į jo gyvenamąją vietą iki 18 valandos ir vaikas su motina praleidžia sekmadienį (Motinos dieną).Vaiko gimtadienio šventė švenčiama vaikui būnant su motina, net jeigu gimtadienio šventės diena sutampa su vaiko ir tėvo bendravimo diena. Apie numatomą vaiko gimtadienio šventę vaiko motina informuoja vaiko tėvą prieš dvi savaites.Vaikui sergant ar dėl išvykos negalint bendrauti su tėvu, tėvo bendravimo su sūnumi laikas kitu laiku nekompensuojamas. Vaiko ligos metu vaikas visais atvejais būna su mama.Vaiko tėvai įsipareigoja nedelsiant informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos ir ryšio priemonių pasikeitimą.Vaiko išvykimas su tėvu į užsienį galimas tik esant vaiko motinos sutikimui. Vaiko motina be vaiko tėvo rašytinio sutikimo neturi teisės išvežti vaiko į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui. Vaikas gali išvykti poilsiauti su tėvu Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie tai motiną informavus SMS žinute arba skambučiu.Vaiko tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie sūnų iš jo ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti jį darželyje ir mokykloje, vaiko motiną informavus, vaiką pasiimti iš šių įstaigų.Vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą ar pan.

Sutarties teisinės pasekmės šalims.

Šalys supranta, ir joms yra žinoma, kad ši teismo patvirtinta sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Baigiamosios nuostatos.

Sudaryta taikos sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų. šalys taip pat konstatuoja, kad tarp jų nėra ginčo nei dėl taikos sutarties sąlygų, nei dėl jos teisminio patvirtinimo.Nei viena iš šalių nepatyrė jokio grasinimo, smurto ar ekonominio spaudimo tam, kad pasirašytų šią sutartį tokiomis sąlygomis, kokios yra nurodytos sutartyje. Šalys patvirtina, kad visos šios Sutarties sąlygos šalių buvo pilnai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena šios sutarties sąlyga.Ši sutartis šalių perskaityta, jų suprasta dėl turinio ir pasekmių ir kaip atitinkanti jų valią ir ketinimus priimta ir pasirašyta.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.