- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- I-2002-821/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00264-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 20 0000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo laikymą netinkamomis kalinimo sąlygomis.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–2) nurodė, kad buvo laikomas Lukiškių TIK-K laikotarpiu nuo 2016-05-05 iki 2016-11-17 ir laikotarpiu nuo 2018-09-21 iki 2018-12-12, kamerose nuolat trūkdavo laisvo ploto, nes buvo laikomas kamerose iki keturių asmenų. Kamerų plotas didžiąja dalimi užimtas baldais. Gyvenamosiose kamerose neužtikrintas natūralus apšvietimas. Kamerose šalta, drėgna. Rūkantys nuteistieji laikomi kartu su nerūkančiais. Atvykstant ir išvykstant etapu asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), esant žemai oro temperatūrai asmuo verčiamas nusirengti, o daiktus sudėti į nešvarias dėžes. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, jautėsi pažemintas, kankinamas. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 20 000 Eur.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 6–13) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiškėjo buvimo ir išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis kuriose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju.
Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-11 d. įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad pareiškėjui tekęs plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko vienam asmeniui tenkančio ploto gyvenamojoje kameroje nustatytą reikalavimą, išskyrus 2016-05-06. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus. Kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose atitinka higienos normos reikalavimus. Įstaigoje įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.
Atsakovės atsakovas taip pat pažymėjo, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai bendro pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo, laikotarpiais nuo 2016-05-05 iki 2016-11-17 ir nuo 2018-09-21 iki 2018-12-12 (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l. 6, 7, 14) nustatyta, kad pareiškėjas 2016-05-06 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 kv. m (4 asmenys kameroje). Laikotarpiu nuo 2016-05-07 iki 2016-05-12 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 167, kurios plotas 7,94 kv. m (2 asmenys), laikotarpiu nuo 2016-05-13 iki 2016-05-20 perkeltas į kamerą Nr. 174, kurios plotas 7,94 kv. m (6 dienas – 2 asmenys ir 1 dieną – 1 asmuo), laikotarpiu nuo 2016-05-22 iki 2016-06-02 perkeltas į kamerą Nr. 133, kurios plotas 7,94 kv. m (2 asmenys), laikotarpiu nuo 2016-06-03 iki 2016-10-11 apgyvendintas kameroje Nr. 128, kurios plotas 7,87 kv. m (2 asmenys, o 2 dienas – 1 asmuo), laikotarpiu nuo 2016-10-12 iki 2016-11-08 perkeltas į kamerą Nr. 171, kurios plotas 7,94 kv. m (2 asmenys, 1 dieną – 1 asmuo), 2016-11-09 perkeltas į kamerą Nr. 257, kurios plotas 34,57 kv. m (6 asmenys) ir joje buvo laikytas iki 2016-11-11, kuomet buvo konvojuotas į Alytaus pataisos namus.
2018-09-21 pareiškėjas antrą kartą atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 kv. m (2 asmenys) ir joje laikytas iki 2018-09-23, laikotarpiu nuo 2018-09-24 iki 2018-10-09 perkeltas į kamerą Nr. 173, kurios plotas 7,94 kv. m (2 asmenys), laikotarpiu nuo 2018-10-10 iki 2018-10-22 apgyvendintas kameroje Nr. 279, kurios plotas 7,77 kv. m (2 asmenys), 2018-10-23 perkeltas į kamerą Nr. 291, kurios plotas 7,73 kv. m (1 asmuo), laikotarpiu nuo 2018-10-24 iki 2018-11-23 apgyvendintas kameroje Nr. 274, kurios plotas 7,84 kv. m (2 asmenys), laikotarpiu nuo 2018-11-24 iki 2018-12-03 perkeltas į kamerą Nr. 265, kurios plotas 7,87 kv. m (2 asmenys ir 1 dieną – 1 asmuo), 2018-12-04 perkeltas į kamerą Nr. 322, kurios plotas 7,77 kv. m ir joje laikytas iki 2018-12-12 (4 dienas – 1 asmuo, 5 dienas – 2 asmenys), kuomet buvo konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).
Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, nustatant, ar pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normą, ir kiek laiko tai truko, pirmiausia vertinamas bendras kameros plotas ir toje kameroje laikomų nuteistųjų skaičius.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-05-05 iki 2016-11-11 Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 189 dienas, iš jų 185 dienas buvo apgyvendintas su dar 3-5 asmenimis, o 4 dienas buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas. Laikotarpiu nuo 2018-09-21 iki 2018-12-12 pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 82 dienas, iš jų 6 kamerose buvo laikomas vienas. Įvertinus Lukiškių TI-K nurodytus kamerų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma laikotarpiu nuo 2016-05-07 iki 2016-11-11 ir laikotarpiu nuo 2018-09-21 iki 2018-12-12 nebuvo pažeista, nes kamerose Nr. 167, Nr. 174, Nr. 133, Nr. 128, Nr. 171 ir Nr. 257 pareiškėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 3,94 kv. m iki 7,94 kv. m, o kamerose Nr. 112, Nr. 173, Nr. 279, Nr. 291, Nr. 274, Nr. 265 ir Nr. 322 pareiškėjui teko nuo 3,64 kv. m iki 7,87 kv. m, t. y. visose minėtose kamerose pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Be to, kaip nurodyta atsakovės atstovo atsiliepime, Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pareiškėjas savo skunde nenurodė, kad jam buvo apribota teisė pasinaudoti šiomis veiklomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nėra, atitinkamai nėra pagrindo atskirai vertinti sanitarinio mazgo ir baldais užimamą plotą. Tačiau konstatuotina, kad pareiškėjui 2016-05-06 atvykus į Lukiškių TI-K ir jį uždarius į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 kv. m, su dar 3 asmenimis (viso su pareiškėju 4 asmenys), minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma nebuvo užtikrinta, nes minėtoje kameroje pareiškėjui teko tik 1,85 kv. m. Įvertinus tai, kad kameroje Nr. 105 esanti sanitarinio mazgo patalpa užima apie 0,7 kv. m (b. l. 77), pareiškėjui tekęs plotas šioje kameroje buvo dar mažesnis. Reikšminga tai, kad pareiškėjo galimybė laisvai judėti kameroje Nr. 105 Konvencijos 3 straipsnio prasme buvo nežymiai suvaržyta tik 1 dieną. Be to, iš byloje esančių duomenų nematyti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų, todėl šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.
Dėl higienos normų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis. Teigia, kad kamerose buvo drėgna, netinkama temperatūra (per šalta), neužtikrintas natūralus apšvietimas.
Ginčo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), 16 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., o HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016-05-06 iki 2016-11-11, pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 105, Nr. 167, Nr. 174, Nr. 133, Nr. 128, Nr. 171 ir Nr. Nr. 257, o laikotarpiu nuo 2018-09-21 iki 2018-12-12 pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 112, Nr. 173, Nr. 279, Nr. 291, Nr. 274, Nr. 265 ir Nr. 322.
Atsakovės atstovas pateikė NVSC Vilniaus departamento 2016-08-19, 2016-12-22, patikrinimo aktus (b. l. 22-37), tačiau pastarieji priimti tikrinant kitas, nei ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, kameras. Atsakovės atstovas taip pat pateikė NVSC Vilniaus departamento 2018-01-05 (kameros Nr. 112), 2018-02-13 (kameros Nr. 322) (b. l. 38–41; 70–73) patikrinimo aktus, tačiau NVSC patikrinimai šiose kamerose atlikti ne pareiškėjo laikymo jose ar šiam laikotarpiui artimu laikotarpiu.
Remiantis NVSC 2018-08-23 patikrinimo aktu (b. l. 46–53), 2018-08-08–2018-08-20 laikotarpiu kameroje Nr. 279, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018-10-10–2018-10-22, atlikto patikrinimo metu dirbtinė apšvieta buvo 215 lx, kas atitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimą, kad būtų ne mažesnė nei 200lx, užfiksuota temperatūra kameroje buvo 27°C, santykinė oro drėgmė 52 proc. Pagal NVSC 2018-09-05 ir 2018-10-17 patikrinimo aktus (b. l. 54–60; 64–65) 2018-08-28–2018-09-04 laikotarpiu ir 2018-10-16–2018-10-17 laikotarpiu atlikus patikrinimus kameroje Nr. 274, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2018-10-24–2018-11-23, išmatuota santykinė drėgmė buvo 56 proc., vizualiai matomo pelėsio požymių nenustatyta, dirbtinė apšvieta užfiksuota 315 lx, pažymėta, kad HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo koeficiento, todėl NVSC nėra įgaliotas šių aplinkybių vertinti. Taip pat patikrinimo akte užfiksuota, kad kameros pakraščiuose yra nešvarumų, kas neatitinka HN 134:2015 35 punkto reikalavimo, kad laivės atėmimo vietose gyvenamosios patalpos yra valomos laisvės atėmimo įstaigos vadovo nustatyta tvarka, tačiau kaip matyti iš 2018-10-17 patikrinimo akto, surašyto atlikus grįžtamosios kontrolės patikrinimą (b. l. 64–65) ir Lukiškių TI-K 2018-09-19 rašto, adresuoto NVS Vilniaus departamentui (b. l. 61), šis trūkumas pašalintas. Remiantis NVSC 2018-12-03 patikrinimo aktu (b. l. 44–45), 2018-11-28–2018-11-30 laikotarpiu atlikus patikrinimą kameroje Nr. 173, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2018-09-24–2018-10-09, išmatuota oro temperatūra buvo 19°C, santykinė drėgmė buvo 51 proc., tai atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimą, pagal kurį gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., o langai užsidarė, langų stiklai buvo nesuskilę, nesudužę, techniškai tvarkingi.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl prastų higienos sąlygų būtų skundęsis Lukiškių TI-K administracijai arba kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, minimalius higienos sąlygų pažeidimus, nustatytus kameroje Nr. 274, į tai, kad joje užfiksuoti pažeidimai buvo pašalinti dar iki pareiškėją apgyvendinant minėtoje kameroje, konstatuotina, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas higienos normų neatitinkančiose kamerose.
Dėl pareiškėjo laikymo kamerose su rūkančiais asmenimis
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K rūkantys nuteistieji laikomi kartu su nerūkančiais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant dėl nerūkančių nuteistųjų laikymo kartu su rūkančiais, pripažįstama, jog tai pažeidžia nerūkančio asmens teisę į jo sveikatai saugią aplinką. Kita vertus, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3808-575/2018, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs Lukiškių TI-K administracijos jį laikyti su nerūkančiais asmenimis ir kad toks prašymas būtų netenkintas. Be to, pareiškėjas nenurodo, kad yra nerūkantis, o tik išdėsto abstraktaus pobūdžio argumentus, kad gyvenamosiose patalpose rūkantieji yra laikomi su nerūkančiais asmenimis. Atsižvelgus į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad būtent pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis ir dėl to buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, dėl ko būtų pažeista jo teisė į saugią sveikatai aplinką. Dėl šių priežasčių nagrinėjamu atveju šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Dėl atliekamų kratų
Skunde pareiškėjas teigia, kad atvykstant ir išvykstant etapu asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), esant žemai oro temperatūrai asmuo verčiamas nusirengti, o daiktus sudėti į nešvarias dėžes.
Teismas pažymi, kad šis pareiškėjo nusiskundimas grindžiamas abstraktaus pobūdžio neindividualizuotais teiginiais. Pareiškėjas nenurodė nei kada tokios jo ar jo daiktų apžiūros buvo atliekamos, nei kokias neigiamas pasekmes pareiškėjui asmeniškai jos sukėlė. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pareiga pakankamai detalizuoti skundo pagrindą sudarančias faktines aplinkybes priklauso būtent pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų. Nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas jau nusprendė, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, susijusių su ploto normos reikalavimo užtikrinimu 2016-05-06. Todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.
Pasisakant dėl pareiškėjo patirtos žalos ir priežastinio ryšio, siejančio nustatytus valstybės neteisėtus veiksmus bei pareiškėjui kilusią žalą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl vieną dieną neužtikrinto minimalaus vienam asmeniui kameroje turinčio tekti ploto atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Teismo vertinimu, šis laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. I. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjui A. I. 2016-05-06 (vieną dieną) nebuvo užtikrinta minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.