Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui V. J. (V. J.) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, atsakovui už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-12 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės M. S. ieškinys atsakovui V. J., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. 2014-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės M. S. patikslintas ieškinys atsakovui V. J., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kuriuo ieškovė prašo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine A. J. (anksčiau – S.) nuosavybe. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (CPK 130 str.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė nurodė, kad 2005-10-13 mirė ieškovės mama A. J. (anksčiau – S.). Mirusioji A. J. testamento nebuvo sudariusi . Jos turto įpėdinės, paveldint pagal įstatymą, yra dukros - ieškovė M. S. ir V. S.. Ieškovė įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į Į Klaipėdos m. 11 -jį notarų biurą, kur buvo užvesta paveldėjimo po A. J. mirties byla ir 2013-12-06 išduotas liudijimas. Kita įpėdinė V. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), dėl palikimo nesikreipė ir jai pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies kitokiu būdu nepriėmė . Šios aplinkybės yra nurodytos V. S. 11-jam notarų biurui pateiktame pareiškime dėl palikimo nepriėmimo. Jokių pretenzijų į palikimą ji nereiškia, todėl V. S. byloje nėra traukiama dalyvauti trečiuoju asmeniu. Ieškovei M. S. nėra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, nes velionė jos motina A. J. iki savo mirties nebuvo nutraukusi santuokos su atsakovu V. J..

Ieškovė nurodo, kad ketverius metus iki A. J. mirties jos mama ir atsakovas gyveno atskirai ir santuokinius ryšius buvo faktiškai nutraukę. V. J. nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą, jis taip pat nepriėmė palikmo valdymo būdu, nes bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2001 m. negyvena. Jo gyvenamoji vieta - nežinoma. Lietuvoje jis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Nesant duomenų apie sutuoktinį bei jo gyvenamąją vietą, negalima baigti sutvarkyti su paveldėjimu susijusių reikalų. A. J. palikimą sudaro dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas A. S. (dabar J.) vardu. A. J. nuosavybės teisė šiam butui buvo įregistruota 1992-10-23. Įregistravimo pagrindas - Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1992-10-23 pažyma. Tuo metu A. J. buvo susituokusi su V. J., todėl formaliai pripažįstama, kad butas sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kaip turtas įgytas santuokos metu. Tačiau šis butas nesudarė bendrosios jungtinės nuosavybės, nes jį A. J. įgijo iki santuokos su V. J., tik nuosvybės teisę jam įregistravo vėliau, jau būdama santuokoje su atsakovu. Butas buvo kooperatinis ir jo pajų A. J. visiškai išmokėjo iki santuokos su V. J.. A. J. su atsakovu V. J. susituokė 1991 m. gruodžio 21 d. Pajų už butą Gyvenamojo namo statybos kooperatyvui „Putinas“ (dabar - Daugiabučio namo savininkų bendrija „Putinas“) A. J. buvo užbaigusi mokėti iki šios santuokos sudarymo, t.y. dar 1981 m. guodžio mėn. Tai patvirtina Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Putinas“ pažyma. Šį butą A. J. įgijo kaip kooperatinį, t.y. ji buvo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Putinas“ narė ir mokėjo pajaus įnašus už šį butą. Pajus A. J. lėšomis buvo visiškai išmokėtas iki 1981 m. pabaigos, t. y. iki santuokos su V. J. sudarymo, todėl šis butas nesudarė bendrosios jungtinės sutuoktinių A. ir V. J. nuosavybės ir yra A. J. asmeninė nuosavybė, kaip atskirai jos įgyta iki santuokos sudarymo (LR CK 3.89str. 1d. l p.). Pajaus mokėjimo metu A. J. buvo santuokoje su V. S. (ieškovės tėvu), su kuriuo ji išsituokė 1988-04-21, o 1993-01-30 V. S. mirė. Jiems išsituokus, butas liko A. J.. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, t. y. LR Santuokos ir šeimos kodekso 23 str. 4 d., nutraukus santuoką, reikalavimui padalinti turtą buvo nustatytas 3 metų ieškininės senaties terminas. Iki V. S. mirties po ištuokos praėjo daugiau nei trys metai, butas (pajus) per šį terminą nebuvo padalintas, todėl jis sudarė A. J. asmeninę nuosavybę. Ieškovė pažymi, kad V. J. niekada nepretendavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes žinojo , kad šis butas priklauso A. J., kuri šio buto pajų išmokėjo iki jų santuokos. Ieškovei nežinoma V. J. gyvenamoji ar jo darbo vieta, nes su juo jokių ryšių nepalaiko. Iki savo mirties A. J. santuokos nenutraukė, nors santuoka jau buvo faktiškai iširusi. Ji nepalaikė ryšių su buvusiu sutuoktiniu, nežinojo, kur jį rasti,o vėliau susirgo sunkia liga ir nebeturėjo sveikatos pasirūpinti ištuoka.

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (LR CK 3.89 str. 2 d.) paneigti LR CPK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-343/2006; 2006-10-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-538/2006, 2007-11-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-490/2007). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykiu pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-491/2009). LR CK 3.89 str. 1 d. išvardinti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nors ieškovės mama A. J. nuosavybės teises šiam butui įregistravo 1992-10-23, tačiau pateikti įrodymai nurodo, kad butas buvo kooperatinis ir jo pajų A. J. visiškai išmokėjo iki santuokos su V. J., t.y. iki 1981 m. guodžio mėn. Nurodytų aplinkybių pagrindu ir remiantis pateiktais įrodymais pagrįstai darytina išvada, kad butą ieškovės mama A. J. įsigijo kaip savo asmeninę nuosavybę dar iki santuokos su atsakovu V. J..

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas pripažinti, kad 47,64 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės mamos A. J. (S.), a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2005-10-13, nuosavybė, tenkintinas.

Kadangi ieškovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteistinas ieškovės sumokėtas 500,00 Lt žyminis mokestis, likusi 2431,00 Lt žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo valstybės naudai. (LR CPK 80 str., 85 str., 96 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 282 str. 2 d. 1 p., 285-287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad 47,64 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės M. S. mamos A. J. (S.), a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2005-10-13, nuosavybė.

Priteisti iš atsakovo V. J., gim. 1952-12-25, 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio ieškovės M. S. naudai.

Priteisti iš atsakovo V. J., gim. 1952-12-25, 2431,00 Lt bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio valstybės naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.