Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1033-1082/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-09
Bylos Nr.
1-1033-1082/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17594-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nukentėjusysis
A. G.
Kaltinamasis
L. S.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1033-1082/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-17594-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9;1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 9 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Rasai Švėgždienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,nukentėjusiajam A. G.,kaltinamajai L. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2019 m. balandžio 28 d. apie 15.20 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: parvežus ją policijos tarnybiniu automobiliu iki namų, esančių (duomenys neskelbtini), išlipo iš tarnybinio automobilio ir tyčia, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, atsisukusi smogė rankos kumščiu prie tarnybinio automobilio stovėjusiam policijos pareigūnui A. G. į veido sritį, pataikydama į apatinę lūpą, taip padarydama jam muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldama nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. S. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną būdama neblaivi (duomenys neskelbtini) iškvietė policiją dėl kitų asmenų netinkamo elgesio su šunimi, tačiau atvykę policijos pareigūnai surašė jai protokolą už tai, kad ji yra neblaivi viešoje vietoje. Policijos pareigūnams ją vežant tarnybiniu automobiliu namo, automobiliui atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) namo, jai buvo paduotas protokolas, ji pamačiusi, kokia bauda jai paskirta, be to, ji nenorėjo eiti namo, labai susinervino ir, jai išlipus iš automobilio, supykusi suglamžė protokolą ir metė jį atgal policijos pareigūnui bei kaire ranka, ant kurios segėjo sidabrinę grandinėlę bei mūvėjo žiedą, sudavė vieną smūgį policijos pareigūnui - nukentėjusiajam į veidą. Jei būtų buvusi blaivi, taip nebūtų pasielgusi. Ji supranta blogai padariusi, gailisi dėl savo elgesio ir pareigūno atsiprašiusi. Dėl žalos padarymo sutinka, bet neturi iš ko ją atlyginti. Neįgalumo ar riboto darbingumo neturi, bet šiuo metu negali dirbti dėl rankos traumos, bet viešuosius darbus sutiktų atlikti, bandytų juos dirbti. Dėl savo elgesio atsiprašo.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Iš nukentėjusiojo A. G. pareiškime ir apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis parodė, jog 2019-04-28 dirbdamas kartu su tyrėja L. A. apie 14 val. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) jaunuoliai maudo šunį ir vedžioja be pavadėlio. Įvykio vietoje rado pažeidėjus, kuriems surašė ANK pažeidimo protokolą. Tuo pat metu keletas praeivių jiems nurodė, jog (duomenys neskelbtini) vaikšto girta mergina, kuri griuvinėja bei šlapinasi viešoje vietoje, kad šios veiksmai aplinkiniams kelią pasipiktinimą. Mergina buvo akivaizdžiai neblaivi, kalbėjo nerišliai, jos judesiai buvo nekoordinuoti, nuo merginos sklido labai stiprus alkoholio kvapas. Išsiaiškino, kad tai L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai surašė administracinio nusižengimo pagal LR ANK 484 str. (girto asmens pasirodymas viešoje vietoje) protokolą, taip pat suteikė socialinę pagalbą - parvežė iki namų, adresu (duomenys neskelbtini). Kuomet merginą išleido iš automobilio, t.y. iš lauko pusės atidarė automobilio dureles, ši paėjo nuo jo apie du žingsnius, atsisuko į jį bei nieko nesakiusi smogė vieną kartą kumščiu į veidą, tiksliau į apatinę lūpą. Jis pajuto labai stiprų skausmą bei kraujo skonį burnoje. Pažeidėją sulaikė, pristatė į laikino sulaikymo patalpas, o pats kreipėsi į medikus. VšĮ ,,Respublikinė Panevėžio ligoninė“ jam buvo nustatyta apatinės lūpos kirsta žaizda. Žaizdą teko siūti keturiomis siūlėmis (b.l. 6-9, 18-21).

Iš liudytojos L. A. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji parodė, jog 2018-04-28 dirbdama kartu su Panevėžio apskr. VPK PK 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. G., apie 14.01 val. iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, jog po (duomenys neskelbtini) vaikšto du vyrai ir moteris, kurie maudo šunį, vedžioja šį be antkaklio ir pavadėlio. Įvykio vietoje bendraujant su šuns savininku, kurio anketinių duomenų nepamena, prie jų priėjo dvi moterys bei nurodė, jog prie „Šachmatininko“ statulos yra neblaivi moteris, kuri griuvinėja ir, galimai, viešoje vietoje šlapinasi. Minėta moteris netrukus taip pat priėjo. Šios judesiai buvo nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Kadangi moteris akivaizdžiai buvo neblaivi, jos kolega A. G. surašė šiai administracinio nusižengimo protokolą už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje. Išsiaiškino, kad tai L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nutarė L. S. suteikti socialinę pagalbą, t.y. parvežti iki namų. Moterį policijos tarnybiniu transportu atvežė iki (duomenys neskelbtini) namo. L. S. nenorėjo išlipti, ėmė kalbėti visokias nesąmones. Tuomet A. G. išlipo iš tarnybinio automobilio, nuėjo prie galinių vairuotojo pusės durelių, šias atidarė ir liepė L. S. išlipti. Išlipusi L. S. pasidėjo kuprinę ant žemės, paėjo keletą žingsnių nuo tarnybinio automobilio, užsimojo ranka ir trenkė šalia stovėjusiam jos kolegai A. G., pataikydama šiam į veido sritį. Kuria ranka moteris sudavė A. G., sudavė delnu ar kumščiu, kur tiksliai pataikė, ji negali pasakyti, nes neįsidėmėjo. Ji ir A. G. moterį sulaikė bei pristatė į laikino sulaikymo patalpas. Tuomet jos kolega išvyko į gydymo įstaigą (b.l. 56-59).

Iš liudytojo G. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis parodė, jog 2019 m. balandžio mėn. pabaigoje, tikslios datos nepamena, bet žino, jog sekmadienį, apie 15.20 val. įsukęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą pastebėjo priešais stovintį policijos pareigūnų automobilį. Matė kaip iš vairuotojo pusės išlipo policijos pareigūnas, kuris priėjo prie vairuotojos pusės keleivio durelių, šias atidarė. Tuomet iš automobilio išlipo mergina. Pastaroji smūgiavo ranka pareigūnui į veidą, pataikydama į apatinę žandikaulio dalį. Pareigūnas merginą sulaikė ir įsodino atgal į policijos tarnybinį automobilį. Ar dar kas nors matė minėtą įvykį, negali pasakyti (b.l. 62-65).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra šalia bendrabučio tipo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-15).

Iš vaizdo įrašų CD laikmenoje apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtame vaizdo įraše „ch2_20190428145959“ matosi vaizdas, užfiksuotas policijos tarnybinio automobilio galinės kameros. Matyti kaip 15.22.55 val. L. S. išlipa iš policijos tarnybinio automobilio ir paima iš pareigūno rankų pilkos spalvos kuprinę. Iš jos ištraukia susuktą į ritinį protokolą ir numeta jį į automobilio vidų ant galinės keleivio sėdynės. Pareigūnas tuo metu uždaro duris. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas stovi prie automobilio bei šiam iš kairės pusės stovi L. S.. Ant automobilio salono pertvaros matyti atsispindintis vaizdas iš lauko, kur stovi policijos pareigūnas, kuris tuo metu uždarinėja automobilio galines dureles. 15.23.00 val. L. S. atveda kairę ranką atgal ir paėjusi vieną žingsnį į priekį link pareigūno smūgiuoja atsisukusiam pareigūnui į veidą bei bėga nuo šio tolyn. Pareigūnas ima L. S. vytis, 15.23.06 val. šią sulaiko bei atsiveda atgal prie policijos tarnybinio automobilio. Tuo metu iš automobilio priekinės keleivio sėdynės išlipa policijos pareigūnė. 15.23.13 val. pareigūnas praveria galines automobilio duris ir mėgina įsodinti L. S., tačiau ši nesileidžia įsodinama, mėgina kaire ranka stumti pareigūną nuo savęs ir į automobilį nesėsti. 15.23.30 val. L. S. įsodinama į policijos tarnybinį automobilį. L. S. sėdėdama automobilyje verkia ir atsiprašinėja pareigūno. CD laikmena saugoma baudžiamojoje byloje (b.l. 75, 76-79).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. G. nustatyta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, padaryta vieno smūgio pasekoje, kieto, buko daikto, pašalinės jėgos poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku – 2019-04-28; A. G. sukeltas fizinis skausmas bei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 33).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2019-04-28 16.47 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARZJ 0201 L. S. nustatytas 2,44 promilių girtumas (b.l. 91).

Kaltinamoji L. S. neneigia viešoje vietoje nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu vartojusi fizinį smurtą, kas atitinkamai sąlygojo fizinio skausmo sukėlimą jam bei nežymų jo sveikatos sutrikdymą bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Tą patvirtina ir byloje esantys aukščiau išvardinti įrodymai: nukentėjusiojo A. G., liudytojų L. A. ir G. B. parodymai, specialisto išvados, apžiūrų protokolų duomenys. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys L. S. kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Nėra abejonių, kad L. S. atlikti kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamosios kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, sukėlė A. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, ką patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, liudytojų L. A. ir G. B. parodymuose, apžiūrų protokoluose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Bylos duomenys liudija, ką patvirtino ir pati kaltinamoji, kad kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus ji panaudojo viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismas pažymi, jog viešoje vietoje – dienos metu prie daugiabučio gyvenamojo namo, kur bet kada gali pasirodyti kiti asmenys, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties panaudodama fizinį smurtą kaltinamoji neabejotinai suprato, jog tokį jos elgesį mato (ir gali matyti) kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala kitiems asmenims – kaltinime nurodytam nukentėjusiajam, bet ir sutrikdys viešąją tvarką, tačiau to nepaisydama ir tai numatydama, L. S. smurtinio pobūdžio veiksmus atliko. Teismui nekyla jokių abejonių, kad toks kaltinamosios elgesys įvykio metu buvo įžūlus, neleistinas ir akivaizdžiai agresyvus, pažeidžiantis moralės principus. Tokiu savo iššaukiančiu elgesiu kaltinamoji siekė priešpastatyti save aplinkiniams, demonstravo niekinantį požiūrį į juos, o ypač į nukentėjusįjį. Byloje nustatyta, kad kaltinamosios viešoje vietoje atliktus smurtinius veiksmus be nukentėjusiojo matė liudytojai L. A. ir G. B., kurie neabejotinai patyrė neigiamas emocijas dėl jų akivaizdoje pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina ir tai, kad dėl kaltinamosios nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų veiksmų, nukentėjusiajam A. G. teko nutraukti darbą bei vykti į gydymo įstaigą, kas atitinkamai įtakojo bei sutrikdė ir kartu su juo ekipaže dirbusios liudytoja apklaustos policijos pareigūnės L. A. darbą bei profesinių pareigų atlikimą.

Taigi dėl L. S. atliktų veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, o nukentėjusiajam A. G. sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Tokie L. S. veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,44 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji padarė vieną, baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto vartojimu. Ji yra jauno amžiaus, neteista, inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka nebuvo bausta (nors bausta 2019-04-18 pagal ANK 446 str. 4 d., o 2019-04-28 pagal ANK 484 str. 1 d., sprendimai nebuvo įsiteisėję) (b.l. 121-122)), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruota, nedirba ir nesimoko, registruota Užimtumo tarnyboje, pačios kaltinamosios teigimu – turi sveikatos problemų ir jos finansinė padėtis labai sunki. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, dėl kurių atlikimo kaltinamoji teismo posėdžio metu išreiškė sutikimą, jų valandų skaičių nustatant artimą minimaliam.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajai paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios L. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-04-28 15.30 val. iki 2019-04-29 13.40 val. (1 para) (b.l. 85-89).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė (b.l. 112-113) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės ir 51,49 Eur turtinės žalos atlyginimo byloje pareiškė nukentėjusysis A. G. (1 t., b.l. 48-53).

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis dėl patirto smurto ir nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Tą nukentėjusysis A. G. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusysis A. G. dėl kaltinamosios L. S. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į kaltinamosios atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, trukmę, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamosios turtinę padėtį, jos galimybę atlyginti žalą (L. S. yra jauno amžiaus, neištekėjusi, nedirba, jos pačios teigimu – ji turi sveikatos problemų ir jos finansinė būklė labai sunki). Įvertinus visas aplinkybes, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad prašoma priteisti 1500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo A. G. naudai priteistina 200 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Kaip minėta, nukentėjusysis prašo iš kaltinamosios priteisti ir 51,49 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią, pagal nukentėjusįjį, sudaro išlaidos vaistams bei kuro išlaidos vykimui į gydymo įstaigas. Šioms išlaidoms pagrįsti nukentėjusysis A. G. pateikė rašytinius dokumentus bei teismo posėdžio metu davė paaiškinimus dėl patirtų išlaidų. Jis parodė, kad realiai patyrė išlaidas vaistams, kuriuos pirko dėl patirtų sužalojimų, tik neišsaugojo vaistų įsigijimo kvitų. Tokius nukentėjusiojo parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra. Viešai elektroninėje erdvėje pateikia vaistų paskirtis ((duomenys neskelbtini)) bei byloje esančio jų recepto išrašymo data leidžia pagrįstai manyti, kad jo išrašymo priežastis yra kaltinime aprašytas A. G. patirtas sužalojimas. Byloje esantys nukentėjusiojo pateikti rašytiniai duomenys dėl kuro išlaidų taipogi neprieštarauja byloje esantiems duomenims dėl patirtų sužalojimų sąlygoto vykimo pas medikus tiek Panevėžyje, tiek Vilniuje. Remiantis aukščiau išdėstytu teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo reikalavimas dėl 51,49 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, šią žalą priteisiant iš kaltinamosios.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios L. S. valstybės naudai išieškotinos 3,80 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir paskirti jai 75 (septyniasdešimt penkių) valandų viešuosius darbus, juos įpareigojant atlikti per 4 (keturis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. S. galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) valandų viešuosius darbus, juos įpareigojant atlikti per 4 (keturis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti L. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-04-28 15.30 val. iki 2019-04-29 13.40 val. (1 parą).

Kardomąją priemonę – paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. S. priteisti A. G. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 51,49 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 49 euro centus) turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios L. S. valstybės naudai priteisti 3,80 Eur (tris eurus 80 euro centų) proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė