- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-22
- Bylos Nr.
- e2-859-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00551-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- „Elektrum Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Plamika“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės „Elektrum Lietuva“, UAB atstovams advokatei D. L. ir advokato padėjėjui A. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Elektrum Lietuva“, UAB ieškinį atsakovei UAB „Plamika“ dėl tiesioginių nuotolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė „Elektrum Lietuva“, UAB pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovės UAB „Plamika“ priteisti 578 593,02 Eur tiesioginių nuostolių (toliau – Nuostoliai), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad 2022 m. birželio 21 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 80674028690 (toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė dėl Ieškovės (tiekėjo) užtikrinamo elektros energijos tiekimo Sutarties II dalies - Bendrųjų nuostatų 1.1 punkte nurodytiems atsakovės (klientės) objektams laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d.
3. Taigi Ieškovė ir Atsakovė sudarė ilgalaikę fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo- pardavimo Sutartį, kurios pagrindu ieškovė tiekia elektros energiją atsakovei 36 mėn. laikotarpį už fiksuotą kainą (diferencijuotą pagal elektros energijos vartojimo laikotarpius, kaip nurodyta Sutarties I dalyje – Pagrindinėse nuostatose), nepriklausomai nuo potencialių elektros energijos kainos pokyčių rinkoje.
4. 2023 m. gegužės 23 d. Atsakovė ieškovei pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Sutarties II dalies - Bendrųjų nuostatų 6.4 punktu, nutraukia Sutartį nuo 2023 m. birželio 27 d. (šią datą laikant paskutine Sutarties galiojimo diena).
5. 2023 m. gegužės 24 d. Ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę ir priminė, kad nusprendus nutraukti ilgalaikę fiksuotos kainos Sutartį, Ieškovė pareikalaus sumokėti tarpusavio šalių sutartą Sutarties nutraukimo mokestį. Atsakovė, nesutikdama su ieškove, 2023 m. gegužės 26 d. rašte nurodė turinti teisę nutraukti Sutartį neatlygintinai ir, Ieškovei toliau reikalaujant Sutarties nutraukimo mokesčio, ketina kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) (Priedas Nr. 4). Atsakovei nepakeitus pozicijos ir neketinant toliau vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2023 m. gegužės 23 d. Atsakovės prašymas buvo patenkintas ir Sutartis nutraukta.
6. Ieškovė 2023 m. liepos 26 d. išrašė ir pateikė Atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija ELE Nr. 806343095004 (toliau – Sąskaita 1) su paskaičiuotu Sutarties nutraukimo mokesčiu – 601 736,74 Eur. Ieškovė pripažįsta, kad Sąskaitoje 1 pateikta suma buvo apskaičiuota klaidingai, dėl to, pastebėjus šį skaičiavimo apsirikimą, Sąskaita 1 buvo kredituota ir išrašyta bei Atsakovei pateikta 2023-10-17 PVM sąskaita faktūra serija ELE Nr. 806939581745 (toliau – Sąskaita 2) su patikslinta Sutarties nutraukimo mokesčio suma, t. y., 578 593,02 Eur sumai.
Šalies argumentai
7. Ieškovė taip pat nurodė, kad šalys sudarydamos Sutartį iš anksto aptarė tiek Sutarties vykdymo sąlygas, tiek ir jos vienašalio nutraukimo teisines bei finansines pasekmes. Sutarties nutraukimo sąlygos aptartos Sutarties II dalyje – Bendrosiose nuostatose.
8. Ieškovė pažymėjo, kad nepriklausomai nuo šalių sutartų 36 mėn., atsakovė Sutartį vykdė tik 11 mėn. (t. y., nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.). Per šį laikotarpį vidutinė sąskaitų už atsakovės suvartotą elektros energiją suma siekia 84 860,31 Eur. Sutarties šalims aiškiai sutarus dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sąlygų (įskaitant dėl fiksuotos kainos, laikotarpio, išankstinio Sutarties nutraukimo pasekmių ir nuostolių apskaičiavimo principų) ir Atsakovei vienašališkai nusprendus nutraukti Sutartį nepasibaigus sulygtam elektros energijos pardavimo laikotarpiui (t. y., atsakovei nusprendus nebevykdyti Sutarties likusius 25 mėn.), atsakovei Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas Sutarties nutraukimo mokestis ieškovės tiesioginiams nuostoliams padengti, lygus Sąskaitoje 2 nurodytai 578 593,02 Eur sumai (Priedas Nr. 8).
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Plamika“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovė nurodė, kad tiek iki Sutarties sudarymo, tiek Sutarties sudarymo metu, tiek nutraukimo metu atsakovė nepertraukiamai buvo ir yra maža įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (3 straipsnio 2 dalis), t. y. įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, įmonės metinės pajamos neviršija 10 mln. eurų ir įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 10 mln. eurų. 2022 m. (Sutarties sudarymo metu) atsakovės vidutinis metinis darbuotojų skaičius buvo 27, metinės pajamos - 5 697 649 Eur, balanse nurodyto turto vertė - 2 807 566 Eur, o 2023 m. (Sutarties nutraukimo metu) atsakovės vidutinis metinis darbuotojų skaičius buvo 30; metinės pajamos - 5 015 892 Eur, balanse nurodyto turto vertė 2 876 505 Eur. Fakto, jog atsakovė tiek Sutarties sudarymo metu, tiek nutraukimo metu nepertraukiamai buvo ir yra maža įmonė, ieškovė neginčija.
11. Atsakovė (Klientas) turėjo teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti Sutartį, todėl Kliento atžvilgiu Sutarties nutraukimo mokestis neturėjo būti taikomas, kadangi tokio mokesčio taikymas suponuoja sutarčių nutraukimo atlygintinumą, nepriklausomai nuo to, ar sutarties išankstinio nutraukimo mokestis šalių būtų vertinamas kaip sutarčių nutraukimo, tiekėjo keitimo ar kitoks mokestis ar netesybos. Sutarties nutraukimo mokesčio taikymas yra nesuderinamas nei su 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (toliau – Direktyva) reglamentavimu, nei su Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 47 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią Klientui suteikiama teisė į neatlygintiną Sutarčių nutraukimą.
12. Ieškovė neįrodė sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų atsakovės turtinei atsakomybei kilti, ir šios sąlygos neegzistuoja. Ieškovė apskritai neįrodė nei paties nuostolių fakto, nei jų dydžio. Ieškovė teigia, kad atsakovei vienašališkai nutraukus Sutartį iki joje sulygto elektros energijos pirkimo-pardavimo laikotarpio pabaigos, ieškovė neva privalo sumokėti Latvenergo 578 593,02 Eur dydžio išankstinio nutraukimo mokestį, kuriuo bus kompensuojami Latvenergo kaštai už atsakovės naudai apdraustą bet dėl pirmalaikio Sutarties nutraukimo iš ieškovės nenupirktą elektros energijos kiekį. Tačiau Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji minėtas išlaidas patyrė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos minimas draudimas ir (ar) išvestinės finansinės priemonės apskritai egzistavo, kokia buvo jų kaina ir sąlygos, taip pat, kad Latvenergo patyrė kokius nors kaštus už neva būtent Atsakovės naudai apdraustą iš ieškovės nenupirktą elektros energijos kiekį. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, už kokią kainą pirko elektros energiją, kurią tiekė atsakovei. Taip pat nepateikė įrodymų, kad neva atsakovės naudai nupirkto elektros energijos kiekio nepanaudojo kitais tikslais.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2022 m. birželio 21 d. Tiekėjas (UAB „Elektrum Lietuva“) ir Klientas (UAB „Plamika“) sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 80674028690.
14. 2023 m. gegužės 23 d. Klientas pateikė Tiekėjui pranešimą, kuriuo pranešė, kad vadovaudamasi Sutarties II Dalies 6.4 punktu nutraukia Sutartį nuo 2023 m. birželio 27 d., šią dieną laikant paskutine Sutarties galiojimo diena.
15. 2023 m. gegužės 23 d. Tiekėjas pateikė Klientui raštą, kuriame nurodė, kad Klientui nusprendus Sutartį nutraukti nepasibaigus elektros energijos pardavimo laikotarpiui, Tiekėjas reikalaus sumokėti Sutarties nutraukimo mokestį, kuris sudaro 609 552,68 EUR.
16. 2023 m. gegužės 26 d. Klientas pateikė Tiekėjui raštą, kuriame išsamiai pagrindė, kad tiek Sutartis, tiek teisės aktai numato Kliento (kaip mažos įmonės) besąlyginę teisę nutraukti Sutartį vienašališkai ir neatlygintinai (t. y. nemokant jokio Sutarties nutraukimo mokesčio, kitokių netesybų ir pan.).
17. 2023 m. gegužės 29 d. Tiekėjas pateikė dar vieną raštą Klientui. Šiame rašte Tiekėjas teigė, kad nors Klientas ir remiasi EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise labai mažoms ir mažoms įmonėms vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, tačiau, anot Tiekėjo, Klientas jokių objektyvių duomenų apie labai mažos ir mažos įmonės statuso turėjimą nepateikė. Be to, anot Tiekėjo, teisės aktai Sutarties sudarymo metu nedraudė šalims susitarti dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartinių sąlygų, įskaitant ir išankstinio sutarties nutraukimo mokesčio.
18. 2023 m. birželio 1 d. Klientas (atsakovė UAB Plamika) pateikė atsakymą į 2023 m. gegužės 29 d. Tiekėjo (ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“) raštą. Savo atsakyme Klientas dar kartą pažymėjo, kad tiek iki Sutarties sudarymo, tiek Sutarties sudarymo metu, tiek dabar UAB „Plamika“ nepertraukiamai buvo ir yra maža įmonė. Ši informacija buvo ir yra gerai žinoma Tiekėjui. Be to, ši informacija buvo ir yra viešai prieinama. Siekdamas užkirsti kelią bet kokioms nepagrįstoms interpretacijoms, Klientas pateikė šį faktą patvirtinančius papildomus dokumentus, kuriuose nurodytas tiek Kliento darbuotojų skaičius, tiek pajamos, tiek turto balansinė vertė. Klientas pabrėžė, kad Juridinių asmenų registre yra aiškiai nurodyta, kad UAB „Plamika“ priskirtina kategorijai „Mažos ir labai mažos, netaikančios išimčių, įmonės“. Klientas taip pat pakartotinai pažymėjo, kad teisės aktai (EEĮ 47 straipsnio 3 dalis) Sutarties sudarymo ir nutraukimo metu numatė besąlyginę Kliento kaip mažos įmonės teisę nutraukti Sutartį neatlygintinai, t. y. nemokant Tiekėjui (nepriklausomam elektros energijos tiekėjui) jokių baudų, kompensacijų ar mokesčių.
19. 2023 m. birželio 27 d. Sutartis buvo nutraukta. 2023 m. liepos 26 d. Tiekėjas išrašė PVM Sąskaitą Faktūrą Serija: ELE, Numeris: 806343095004 (toliau – Sąskaita 1) 601 736,74 EUR sumai. Sąskaitoje nurodė, kad ji yra išrašyta už Sutarties nutraukimo mokestį.
20. 2023 m. rugpjūčio 24d. Klientas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau - EĮ) 34 straipsnio nuostatomis, pateikė skundą Tiekėjui, kuriuo reikalavo: nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 1 d. anuliuoti Sąskaitą bei pateikti Klientui įrodymus, kad minėta Sąskaita buvo anuliuota. Klientas nurodė Tiekėjui, kad šiam netenkinus minėtų reikalavimų visa apimtimi, Klientas kreipsis su skundu į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – Taryba) dėl Tiekėjo neteisėtų veiksmų.
21. 2023 m. rugsėjo 21 d. Tiekėjas pateikė atsakymą į Kliento skundą. Jame nurodė, kad toliau laikosi pozicijos, jog Sutarties nutraukimo teisinė pasekmė – reikalavimas atlyginti Sutarties nutraukimo mokestį yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
22. Klientas 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė Tarybai prašymą nagrinėti ginčą dėl Tiekėjo neteisėtų veiksmų. Prašymu Klientas prašė Tarybos įpareigoti Tiekėją anuliuoti Sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
23. 2023 m. spalio 13 d. Tarybai buvo pateikti Tiekėjo paaiškinimai. Taryba 2024 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. R2-(VTGI)-3836 (toliau - Nutarimas) konstatavo, kad Tiekėjo Klientui pateiktas reikalavimas apmokėti Sutarties nutraukimo mokestį 601 736,74 Eur prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams.
24. Byloje pagal ieškovės paaiškinimus taip pat nustatyta, jog ieškovės galimybė tiekti elektros energiją atsakovei Sutartyje nustatytomis fiksuotomis kainomis buvo užtikrinta iš AS Latvenergo (Latvenergo) įsigijus elektros energijos kainos draudimą (angl. hedging) visam Sutartyje sulygtam elektros energijos pardavimo laikotarpiui (t. y., 36 mėn.). Be to, Sutartimi šalys sulygo dėl Atsakovo planuojamo suvartoti elektros energijos kiekio, t. y., 6 900 MWh visam Sutarties galiojimo 36 mėn. laikotarpiui nuo 2022-08-01 iki 2025-07-31. Šis Atsakovės planuojamas suvartoti elektros energijos kiekis visa apimtimi buvo apdraustas pagal elektros energijos kainos draudimo sandorį su Latvenergo. Elektros energijos kainos draudimas ilguoju laikotarpiu, kurį Ieškovė pasirinko įvertinusi ilgalaikės fiksuotos kainos Sutarties sąlygas ir rinkoje teikiamas kainų draudimo paslaugas, reiškia, kad ieškovė įsipareigoja elektros energijos kainos draudimo paslaugos teikėjui (šiuo atveju - Latvenergo) sumokėti už viso apdrausto elektros energijos kiekio finansines išvestines priemones, negali jų skaidyti dalimis ar draudimo sandorio galiojimo metu keisti elektros energijos (finansinio turto) kiekius. Kartu tai lemia, kad visas fiksuotos kainos Sutarties pagrindu tiekiamas elektros energijos kiekis yra apdraustas sudarant ateities sandorį tą dieną galiojusiomis sąlygomis, įskaitant kainą. Taigi, ateities sandoris veikia kaip apsidraudimo priemonė (angl. hedge), kuri užtikrina, kad ieškovė visu fiksuotos kainos Sutarties galiojimo laikotarpiu galės Atsakovei tiekti elektros energiją už sutartą kainą ir turės pastovias pajamas (pelną) iš Sutarties, nepriklausančias nuo elektros energijos kainos pokyčiu rinkoje. Būtent elektros energijos kainos draudimas sudarė galimybę atsakovei perkelti kainos pokyčio rinkoje riziką Ieškovui, o atsakovės objektuose vartoti elektros energiją už fiksuotą kainą ir atitinkamai aiškiai planuotis savo ūkinės komercinės veiklos išlaidas. Atsakovei užtikrintos elektros energijos kainos draudimas garantuotas Ieškovo ir Latvenergo sutartimi, kurios pagrindu Latvenergo suteikė Ieškovui kainos draudimo paslaugą, savo ruožtu apdrausdama iš Ieškovo perimtą kainos pokyčio riziką: pirkdama elektros energijos rinkos išvestines finansines priemones tarptautinėse rinkose ir planuodama elektros energijos gamybą Latvijos Respublikoje naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir gamtines dujas.
25. Latvenergo pateiktais duomenimis, 1 MWh fiksuotos kainos draudimo Atsakovo naudai kaštai sudarė apytikriai 150 Eur (įvertinus 2022 m. antrąjį pusmetį Baltijos šalių elektros rinkose prasidėjusį pikinį elektros energijos kainos augimą).
Motyvuojamoji dalis
Teisiniai argumentai
26. Taigi šioje civilinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovės vienašalio sutarties nutraukimo padarinių. Teismo nuomone, šiuo atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis Nr. e3K-3-203-421/2024, kurioje išaiškinti esminiai klausimai susiję su nagrinėjam byla.
27. Kasacinis teismas, nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 46¹, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 46² ir 52¹ straipsniais įstatymo projekto Aiškinamojo rašto 3 dalies 4 punktu, įstatymo projektu buvo siekiama tinkamai perkelti Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 1, 2 dalis, siūloma tikslinti EEĮ 47 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad ne tik buitiniai vartotojai, bet ir mažos įmonės turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, įskaitant neatlygintiną nepriklausomo tiekėjo keitimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė neatlygintinai nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju buvo įtvirtinta ir iki 2021 m. liepos 15 d. įsigaliojusio EEĮ 47 straipsnio 3 dalies pakeitimo, tačiau tik buitiniam vartotojui. Nuo 2021 m. liepos 15 d. įstatymų leidėjas tokią galimybę nustatė ir mažoms bei labai mažoms įmonėms, taip pat nustatė šiems subjektams teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2021 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-483 tiesiogiai buvo siekiama Direktyvos (ES) 2019/944 tikslų įgyvendinimo. Įstatymų leidėjas žodį „neatlygintinai“ susiejo su Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalies formuluote – nemokant tiekėjo pakeitimo mokesčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymų leidėjas laikė, kad žodis „neatlygintinai“ yra pakankamas tam, kad buitiniai vartotojai, mažos ir labai mažos įmonės būtų apsaugoti nuo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir tiekėjo pakeitimo mokesčių. Tą patvirtina Direktyvos (ES) 2019/944 ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 46¹, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 46² ir 52¹ straipsniais įstatymo projekto Atitikties lentelė, kurioje nurodyta, kad Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalis įgyvendinta visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis Nr. e3K-3-203-421/2024, 39 p.).
28. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, šalių sudarytos Sutarties II Dalies 6.4 punkte nustatyta, kad „Klientas turi teisę nutraukti Sutartį bet kuriuo metu, įspėjęs apie tai Tiekėją ne vėliau kaip prieš 35 (trisdešimt penkias) kalendorines dienas“. Ši nuostata įtvirtino besąlyginę atsakovės teisę nutraukti Sutartį bet kuriuo metu net ir nesant ieškovės padaryto Sutarties pažeidimo. Taigi atsakovės (kliento) argumentai laikytini pagrįsti, jog atsakovė, siekdama šia teise pasinaudoti, neturėjo nurodyti jokių Sutarties nutraukimo priežasčių ar motyvų, o turėjo laikytis tik nustatytos Sutarties nutraukimo tvarkos (procedūros), t. y. pateikti ieškovei pranešimą apie Sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 35 kalendorines dienas. Tai atsakovė ir padarė.
29. Sutarties nutraukimo pasekmes numato Sutarties II Dalies 6.6 punktas. Jame inter alia nustatyta, kad: „bet kuriuo atveju, jei Sutartis nutraukiama: Sutarties II Dalies 6.4. ar 6.5.1 punkte numatytais atvejais – Klientas, jei jis nėra labai maža įmonė ir maža įmonė, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, o 6.5.2 punkte numatytu atveju - Tiekėjas, įsipareigoja mokėti Sutarties sąlygų pakeitimo/išankstinio nutraukimo mokestį, jei tai yra numatyta Sutarties I Dalyje“. Vadovaujantis šiuo punktu, Sutarties išankstinio nutraukimo mokestis Tiekėjo reikalavimu gali būti taikomas tik tais atvejais, kai Sutartį nutraukęs Klientas Sutarties nutraukimo metu nėra labai maža įmonė arba maža įmonė. Kitais atvejais (t. y., kai Klientas yra labai maža arba maža įmonė) Sutarties nutraukimo mokestis nėra taikomas.
30. Tiek iki Sutarties sudarymo, tiek Sutarties sudarymo metu, tiek nutraukimo metu atsakovė nepertraukiamai buvo ir yra maža įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (3 straipsnio 2 dalis). Dėl to byloje ginčo nėra. Taigi Sutartis aiškiai įtvirtino atsakovės teisę nutraukti Sutartį vienašališkai nemokant ieškovei Sutarties nutraukimo mokesčio.
31. Antra, Sutarties nutraukimo mokesčio ar bet kokių kitų mokėjimų (įskaitant netesybas) ieškovė (kaip nepriklausomas elektros energijos tiekėjas) neturi teisės reikalauti iš labai mažų ir mažų įmonių (įskaitant atsakovę) vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, kurios galiojo tiek Sutarties sudarymo, tiek jos nutraukimo metu.
32. Sutarties sudarymo, galiojimo ir nutraukimo metu galiojo imperatyvios EEĮ nuostatos, nustačiusios ne tik buitiniams vartotojams, bet ir labai mažoms bei mažoms įmonėms besąlyginę teisę neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis.
33. EEĮ 47 straipsnio 3 dalis numatė, kad: „Buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, privalo apie elektros energijos pirkimo- pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą raštu įspėti nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas“.
34. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 20-957; 2013, Nr. 125-6396) patvirtintų taisyklių 28 punkte: „Buitinis vartotojas, labai maža įmonė ir maža įmonė, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi teisę vienašališkai neatlygintinai, o nebuitinis vartotojas, išskyrus labai mažą įmonę ir mažą įmonę, vienašališkai nutraukti sutartį su operatoriumi ir (ar) tiekėju sutartyje ir (ar) kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis“.
35. Nurodytos nacionalinės nuostatos buvo priimtos Lietuvai perkeliant Direktyvą į nacionalinę teisę.
36. Direktyvos 12 str. 2 d. nustatyta, jog „Valstybės narės užtikrina, kad bent namų ūkio vartotojams ir mažosioms įmonėms nereikėtų mokėti jokių tiekėjo pakeitimo mokesčių“. To paties straipsnio 3 d. numato, kad „Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybės narės gali leisti tiekėjams arba telkimu užsiimantiems rinkos dalyviams taikyti sutarties nutraukimo mokesčius vartotojams, kai tie vartotojai savanoriškai nutraukia terminuotas elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutartis dar nepasibaigus jų galiojimui, su sąlyga, kad tokie mokesčiai yra numatyti sutartyje, kurią tas vartotojas savanoriškai sudarė, ir kad tokie mokesčiai aiškiai pranešami vartotojui prieš sudarant sutartį. Tokie mokesčiai turi būti proporcingi ir neturi viršyti tiesioginių ekonominių nuostolių, kuriuos dėl vartotojo sutarties nutraukimo patiria tiekėjas arba telkimu užsiimantis rinkos dalyvis, įskaitant bet kokių susietųjų investicijų ar paslaugų, kurios jau suteiktos vartotojui pagal sutartį, išlaidas. Tiesioginių ekonominių nuostolių įrodinėjimo pareiga tenka tiekėjui arba telkimu užsiimančiam rinkos dalyviui, o leistinumą taikyti sutarties nutraukimo mokesčius stebi reguliavimo institucija arba kita kompetentinga nacionalinė institucija“.
37. Direktyvos 2 str. 17 d. tiekėjo pakeitimo mokestis apibrėžtas kaip „mokestis arba sankcija už tiekėjo arba telkimu užsiimančio rinkos dalyvio pakeitimą, įskaitant sutarties nutraukimo mokestį, kuriuos tiekėjai, telkimu užsiimantys rinkos dalyviai arba sistemos operatoriai tiesiogiai ar netiesiogiai nustato vartotojams“.
38. Kaip teisingai konstatavo Taryba savo Nutarime, Direktyvos teisinis reguliavimas numato valstybių narių pareigą drausti bet kokius sutarties nutraukimo, tiekėjo pakeitimo mokesčius ir (ar) netesybas su vienintele išimtimi, numatyta Direktyvos 12 str. 3 d. Tačiau Direktyvos 12 straipsnio 3 dalies nuostata į Lietuvos nacionalinę teisę nebuvo perkelta, todėl Direktyvos 12 straipsnio 2 dalis, numatanti namų ūkio vartotojų ir mažųjų įmonių teisę nemokėti jokių tiekėjo pakeitimo, sutarties nutraukimo mokesčių ir (ar) netesybų, turi būti įgyvendinama pilna apimtimi.
39. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovė, būdama nepriklausomu elektros energijos tiekėju, neturėjo teisės reikalauti jokių sutarčių nutraukimo mokesčių ar kitų mokesčių iš mažų įmonių, nutraukiančių su ja sutartis, kadangi tai draudė imperatyvios teisės aktų nuostatos.
40. Trečia, ieškovė neįrodė sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų atsakovės turtinei atsakomybei kilti. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sutartinei civilinei atsakomybei žalos atlyginimo forma (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis) taikyti būtinas keturių sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės) visetas. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
41. CK 6.246 str. 3 d. nustatyta, kad teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Kaip minėta, atsakovė, nutraukdama Sutartį, elgėsi teisėtai. Joks įstatymas, pagal kurį atsakovė turėtų atlyginti ieškovei žalą dėl teisėto Sutarties nutraukimo, neegzistuoja. Taigi ieškovė neturi teisės reikalauti bet kokių nuostolių atlyginimo iš atsakovės.
42. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog ieškovė apskritai neįrodė nei paties nuostolių fakto, nei jų dydžio.
43. Ieškovė teigia, kad atsakovei vienašališkai nutraukus Sutartį iki joje sulygto elektros energijos pirkimo-pardavimo laikotarpio pabaigos, ieškovė privalo sumokėti Latvenergo 578 593,02 Eur dydžio išankstinio nutraukimo mokestį, kuriuo bus kompensuojami Latvenergo kaštai už atsakovės naudai apdraustą bet dėl pirmalaikio Sutarties nutraukimo iš Ieškovo nenupirktą elektros energijos kiekį. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji minėtas išlaidas patyrė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos nurodomas draudimas ir (ar) išvestinės finansinės priemonės apskritai egzistavo, kokia buvo jų kaina ir sąlygos, taip pat, kad Latvenergo patyrė kokius nors kaštus už, būtent, atsakovės naudai apdraustą iš ieškovės nenupirktą elektros energijos kiekį. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, už kokią kainą pirko elektros energiją, kurią tiekė atsakovei. Taip pat nepateikė įrodymų, ar atsakovės nupirkto elektros energijos kiekio nepanaudojo kitais tikslais.
44. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad yra sudariusi sutartis su dviem elektros energijos gamintojais (UAB „GWEnergy“ ir UAB Vėjų spektras). Tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad: elektrą iš šių gamintojų faktiškai pirko ir tai darė būtent atsakovės reikmėms; kokį kiekį elektros energijos pirko, už kokią kainą ir kokį kiekį perpardavė bei už kokią kainą kitiems savo klientams po to, kai Sutartis buvo nutraukta. Pažymėtina, kad Sutartyje nebuvo numatyta, jog ieškovas tieks atsakovei būtent žaliąją elektros energiją. Taigi nėra patikimų įrodymų, kad iš minėtų gamintojų perkama vėjo elektrinių pagaminta elektros energija buvo skirta būtent atsakovei.
45. Ieškovė pati pripažįsta, kad elektros energiją taip pat pirko pagal „trumpalaikius elektros energijos pirkimo-pardavimo sandorius, sudarytus su kitais elektros energijos gamintojais, ir „Nord Pool“ elektros energijos biržos Lietuvos kainų zonoje už kintamą valandinę kainą biržoje“. Todėl labiausiai tikėtina, kad atsakovei elektros energija buvo tiekiama būtent minėtų trumpalaikių sandorių pagrindu. Tai reiškia, kad dėl Sutarties nutraukimo ieškovė jokių tiesioginių nuostolių nepatyrė, nes tiesiog nebepirko tam tikro kiekio elektros energijos ir jos nebeperpardavinėjo atsakovei.
46. Ieškovė procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad ji: a) „neturi objektyvios galimybės nurodyti, kuri konkrečiai elektros megavatvalandė (MWh), nupirkta iš gamintojo ar „Nord Pool“ biržoje, yra skirta būtent konkrečiam vartotojui“; b) negali identifikuoti, kurias konkrečiai Ieškovui nekompensuotas fiksuotas ilgojo laikotarpio portfelio formavimo ir realizavimo sąnaudas, tapusias Ieškovo tiesioginiais nuostoliais, sąlygojo vieno ar kito vartotojo sprendimas nutraukti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį“. Taigi ieškovė pati pripažįsta, kad neįrodė ir negali įrodyti nei nuostolių fakto, nei jų dydžio.
47. Kaip jau minėta, Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, nukrypstant nuo 2 dalies, valstybės narės gali leisti tiekėjams arba telkimu užsiimantiems rinkos dalyviams taikyti sutarties nutraukimo mokesčius vartotojams, kai tie vartotojai savanoriškai nutraukia terminuotas elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutartis dar nepasibaigus jų galiojimui, su sąlyga, kad tokie mokesčiai yra nustatyti sutartyje, kurią tas vartotojas savanoriškai sudarė, ir kad tokie mokesčiai aiškiai pranešami vartotojui prieš sudarant sutartį. Tokie mokesčiai turi būti proporcingi ir neturi viršyti tiesioginių ekonominių nuostolių, kuriuos dėl vartotojo sutarties nutraukimo patiria tiekėjas arba telkimu užsiimantis rinkos dalyvis, įskaitant bet kokių susietųjų investicijų ar paslaugų, kurios jau suteiktos vartotojui pagal sutartį, išlaidas.
48. Nagrinėjamu atveju, atsakovei Sutarties sudarymo, Sutarties nutraukimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie jokius ieškovės ir Latvenergo tarpusavio susitarimus, taip pat ir apie apdraustą elektros energijos kiekį, ar įsigytas išvestines finansines priemones, draudimą ir kt. Todėl atsakovė Sutarties nutraukimo metu niekaip negalėjo numatyti, kad ieškovė patirs kokius nors tiesioginius nuostolius. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad šiuo atveju priežastinio ryšio, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra.
49. Teismas konstatuoja, kad atsakovė sutartį su ieškove nutraukė teisėtai, ieškovė neįrodė patirtų nuostolių, o sutarties nutraukimo mokestis ir/ar kiti patirti nuostoliai atsakovės atžvilgiu negali būti taikomi, nes tai prieštarautų specialiosioms įstatymo nuostatoms, būtent – EEĮ 47 straipsnio 3 daliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl nurodytų priežasčių ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Atmetus ieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 6 431,15 EUR (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodytų maksimalių dydžių už atsiliepimo į ieškinį bei tripliką surašymo, teismas jas pripažįsta pagrįstomis, todėl iš ieškovės priteisia atsakovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės „Elektrum Lietuva“, UAB ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės „Elektrum Lietuva“, UAB (į. k. 301506046) atsakovei UAB „Plamika“ (į. k. 300587344) 6 431,15 EUR (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.