- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-03
- Bylos Nr.
- AS-525-446-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Ž. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. Ž. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. rugsėjo 15 d. savavališkos statybos aktą Nr. SA-20, 2009 m. rugsėjo 15 d. statybos sustabdymo aktą Nr. SS-2, Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. V-555 „Dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini), Kaune, pašalinimo“. Kartu pateiktas prašymas, kuriuo prašė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktika (2007-07-03 nutartis byloje A.M.R. prieš Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą; 2007-02-28 nutartis byloje P.N. prieš Šiaulių miesto savivaldybės administraciją), pažymėjo, jog pagrindinis kriterijus, pagal kurį atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme, o ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento priimtų sprendimų, susijusių su savavališka statyba, bei reikalavimo, kuriuo pareiškėja įpareigota iki 2010 m. vasario 1 d. likviduoti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune, padarinius – nugriauti savavališkai įrengtus gyvenamojo namo 1A1m viduje betoninius pamatus, plytų mūro sieną ir blokelių atitvaras, gelžbetoninę perdangą, namo palėpėje įrengtas atitvaras, laiptus į palėpę, nuardyti plytų mūro fasado apdailą. Atsižvelgdamas į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktiką (2006-07-10 nutartis byloje O. V. prieš Panevėžio apskrities viršininko administraciją; 2007-04-17 nutartis byloje D. M. prieš Telšių apskrities viršininko administraciją; 2007-10-24 nutartis byloje R. V. prieš Kauno apskrities viršininko administraciją; 2008-04-03 nutartis byloje D. S. prieš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą; 2008-04-22 nutartis byloje V. S. prieš Klaipėdos apskrities viršininko administraciją), nurodė, kad apskrities viršininko administracijos reikalavimas nugriauti pažeidžiant statybos taisykles pastatytą statinį, nors ir yra priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese, įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Apskrities viršininko administracijos įpareigojimas pašalinti statybos taisyklių neatitinkančios statybos padarinius yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, tiesiogiai turintis įtakos galimai savavališkai pastatyto statinio savininko nuosavybės teisėms. Kadangi tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su statinio taisyklių pažeidimais, kurių pasekmes numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis, šis ginčas, kaip susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, skundą atsisakė priimti ir pažymėjo, jog pareiškėja dėl ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą.
II.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nurodo, jog, kreipdamasi su skundu į teismą, skundžia administracinius aktus ne dėl to, kad ginčijamas savavališkos statybos buvimo ar nebuvimo faktas ir su tuo susijęs ginčas dėl padarinių šalinimo, o ginčijamas administracinių aktų priėmimo teisėtumas, nes ginčijamų aktų priėmimo pagrindu buvo savavališkos statybos aktas, kurio turinys neatitinka tikrovės. Tokiame akte nurodyti kaip savavališkai atlikti iš viso nevykdyti statybos darbai, neteisingai nurodant, kad atliktiems darbams nėra statybos leidimo. Teigia, jog kilęs ginčas nesusijęs su statybos taisyklių pažeidimu, nes nėra statybos darbų fakto. Daro išvadą, jog ginčas kilo dėl administracinių teisinių santykių ir jis nagrinėtas administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl savavališkos statybos akto, statybos sustabdymo akto ir įsakymo, kuriuo pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nors ginčas yra iš dalies administracinio pobūdžio, įsakymu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nustatyti įpareigojimai yra civilinio pobūdžio, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėja su tokiu aiškinimu nesutinka, nurodydama, jog savavališkos statybos nebuvo, todėl padarinių šalinimo klausimas apskritai negalėjo būti sprendžiamas, o ginčas kilo dėl administracinių aktų, todėl jis nagrinėtinas administraciniame teisme.
Kaip ne kartą yra išaiškinusi Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (pavyzdžiui, 2010-06-22 nutartis byloje O. K. E. prieš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, 2009-05-26 nutartis byloje IĮ „Skaudvilės prekyba“ prieš Tauragės apskrities viršininko administraciją), savavališkos statybos aktas ir sustabdymo aktas yra administracinio pobūdžio aktai, kuriuose nėra nustatyta reikalavimų ar įpareigojimų statytojui, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis ir kuriais būtų siekiama taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones. Tokie aktai priimti viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymą laikytinas viešojo administravimo veikla. Tuo tarpu apskrities viršininko įsakymas, kuriuo reikalaujama pašalinti savavališkos statybos padarinius, priimtas įgyvendinant Statybos įstatymo 27 ir 28 straipsniuose nustatytas funkcijas, susijusias su statybos taisyklių pažeidimais, savavališkos statybos padarinių šalinimu. Įsakyme įtvirtinti reikalavimai nors ir priimti viešojo administravimo subjekto, tačiau ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Toks reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, turintis tiesioginės įtakos galimai savavališkai statomo statinio savininko nuosavybės teisėms.
Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas yra susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais. Remiantis Specialiosios teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktika (pavyzdžiui, 2009-05-26 nutartis byloje IĮ „Skaudvilės prekyba“ prieš Tauragės apskrities viršininko administraciją, 2008-07-29 nutartis byloje UAB „Bema“ prieš Utenos apskrities viršininko administraciją), taikant absorbcijos taisyklę, visa byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė.
Pažymėtina, jog, pareiškėjai ginčijant tiek administracinius aktus (savavališkos statybos ir statybos sustabdymo aktus), tiek ir apskrities viršininko įsakymą, kuriame nustatytas civilinio pobūdžio įpareigojimas, nustatant ginčo priskirtinumą, neturi reikšmės pareiškėjos argumentai dėl to, kad, kaip ji teigia, savavališkos statybos apskritai nebuvo vykdomos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjos keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytas argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjos V. Ž. atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.