Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimo A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas A. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2008 m. lapkričio 28 d., apie 20-21 val., dirbdama parduotuvėje pardavė 3 butelius 0,5 l talpos „Utenos“ alaus nepilnamečiui Ž. L., gimusiam (duomenys neskelbtini). Tuo A. Ž. pažeidė Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos viešose maitinimo įmonėse taisyklių 9.2 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

A. Ž. administracinėn atsakomybėn patraukta už pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytą kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimą.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš esmės analogiška įrodymų vertinimo taisyklė įtvirtinta ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1711/2006).

Pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrė nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, padarymą, vadovaudamasis visuma byloje surinktų įrodymų. Tai, kad, kaip pažymi apeliantė, nepilnamečiai apie 22.30 val. buvo sulaikyti kitoje vietoje negu parduotuvė, kurioje dirbo A. Ž., nepaneigia alkoholinių gėrimų pardavimo nepilnamečiui asmeniui fakto. Pats Ž. L. ir kartu neblaivus sulaikytas E. Š. savo paaiškinimuose Institucijai nurodė, kad iš parduotuvės ėjo į šokius (b. l. 4-5). A. Ž. atkreipia dėmesį, kad alus kainavo daugiau nei 6 litai, už tris butelius alaus jai buvo paduota 20 litų kupiūra. Šį apeliantės teiginį patvirtina byloje esanti kasos aparato juostos kopija (b. l. 20), tačiau tokia aplinkybė neįrodo Ž. L. ir E. Š. parodymų prieštaringumo. Pastarasis paaiškinime Institucijai (b. l. 5) nurodė, kad turėjo 6 litus ir davė juos Ž. L., kad ko nors nupirktų. Šis nepilnametis nurodė į parduotuvę kartu nėjęs ir laukęs lauke, todėl negalėtų nurodyti, kokio nominalo kupiūromis buvo atsiskaitoma už alų. Byloje nėra įrodymų, kad Ž. L. alkoholio pirkimui naudojo būtent draugo duotus 6 litus, taigi, jis už pirkinį galėjo sumokėti ir savo turimais pinigais, t. y. 20 litų kupiūra. A. Ž. tvirtina, kad jaunuoliai galėjo apkalbėti parduotuvę, kurioje ji dirba, o gėrimus pirkti kitur, tačiau nepateikia jokių, tokius teiginius patvirtinančių, duomenų. Byloje esančiame pirminiame Ž. L. paaiškinime (b. l. 4) detaliai nurodytos alkoholinių gėrimų pirkimo aplinkybės, pardavėjos išvaizda, nepilnametis atpažino pardavėją (b. l. 8), L. P. įmonės, kuriai priklauso parduotuvė, savininkė L. P. patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu parduotuvėje dirbo A. Ž.. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir byloje esantys kiti įrodymai: A. Ž. 2008 m. gruodžio 10 d. paaiškinimas (b. l. 9), darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 13). Pažymėtina, kad byloje esanti kasos aparato juostos kopija patvirtina, jog šioje parduotuvėje 2008 m. lapkričio 28 d., 19.58 val., buvo parduotos tokios pat prekės, kokias nurodė pirkęs nepilnametis Ž. L., t. y. 3 buteliai 0,5 l talpos „Utenos“ alaus. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad nuo alaus pirkimo buvo praėjusios daugiau nei dvi valandos, nepaneigia apklaustųjų nepilnamečių duotų paaiškinimų vertinimo galimybės, konstatuojant A. Ž. kaltę, padarius ATPK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojais apklausti Ž. L. ir E. Š. davė nuoseklius, pirminiams parodymams neprieštaraujančius parodymus. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Ž. L. ir E. Š. paaiškinimais ir parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie asmenys būtų davę ar būtų suinteresuoti duoti melagingus, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepagrįstai nepalankius parodymus. Nors A. Ž. tvirtina, kad nepilnamečiams alkoholinių gėrimų neparduoda, tačiau Ž. L. pirminiame paaiškinime Institucijai ir parodymuose pirmosios instancijos teisme nurodyta aplinkybė, kad pardavėja prašė asmens amžių įrodančio dokumento, tik patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kilusius įtarimus dėl pirkėjo pilnametystės ir įrodo A. Ž. kaltę dėl ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Ž. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.