Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. AM-VILN-55570382-16 panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD) vyresnysis specialistas V. K. 2016 m. kovo 1 d. UAB „VAATC“ filtratų priežiūros specialistui A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2016-02-15 09.00 val. UAB „VAATC” priklausančiame Kariotiškių sąvartyne esantis požeminis rezervuaras, kurio šulinys yra pažymėtas Nr. 2 (koordinatės LKS sistemoje 6064829, 565057), perpildytas sąvartyne susikaupusio filtrato ir iš jo į aplinką teka nuotekos. Atlikus iš požeminio rezervuaro ištekančio į aplinką vandens mėginių analizę 2016-02-26 nustatyta, kad viršyti amonio azoto normatyvai: normatyvas yra 10mg/l N, nustatyta – 68,3 mg/l N. Azotas bendras sudaro 70,9 mg/l. Viso į aplinką ištekėjo 204 litrai nuotekų. Tokiu būdu aplinkai padaryta 200 Eur žala. Nustatyta, kad UAB „VAATC“ filtrato sistemos priežiūros specialistas A. B. direktoriaus 2015-11-18 bendrovės direktoriaus patvirtintu įsakymu yra įpareigotas kontroliuoti, kad Kariotiškių sąvartyne besikaupiantis filtratas nepatektų į aplinką. A. B. netinkamai vykdydamas savo pareigas, pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 9, 17 punktų ir 2 priedo reikalavimus bendram azotui, todėl buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51⁶ str. 1 d.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniojo specialisto E. S. (toliau ir – pareigūnas) 2016 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. AM-VILN-55570382-16 už šį pažeidimą A. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 782 Eur dydžio bauda.

Teismo posėdžio metu A. B. prašė tenkinti jo skundą bei iš esmės patvirtino skunde nurodytas aplinkybes, bei papildomai pažymėjo, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jis su pažeidimu sutiko, nes tuo metu jis buvo pasimetęs, ir pilnai nesigilino į situaciją. Pasigilinus į situaciją, suprato, kad iš talpyklos tekėjo ne filtratas, o vanduo su padidinto amonio azoto kiekiu. Į talpyklą subėga paviršinis vanduo. Jokios žalos gamtai nepadaryta, nes joks filtratas nesikaupė. Nuo to laiko bendrovė filtrato visiškai neišvežinėja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu pareigūno nutarimu A. B. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalį, kurios nuostatos numato atsakomybę už aplinkos teršimą nuotekomis, o būtent nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas ir užtraukia baudą piliečiams nuo 115 Eur iki 579 Eur, pareigūnams – nuo 289 Eur iki 1448 Eur.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, UAB „VAATC“ filtrato sistemos priežiūros specialistui A. B. administracinė nuobauda – 782 Eur bauda buvo paskirta už tai, kad UAB „VAATC” priklausančiame Kariotiškių sąvartyne požeminis rezervuaras, kurio šulinys pažymėtas Nr. 2 (koordinatės LKS sistemoje 6064829, 565057), perpildytas sąvartyne susikaupusio filtrato ir iš jo į aplinką teka nuotėkos. Atlikus iš požeminio rezervuaro ištekančio į aplinką vandens mėginių analizę 2016-02-26 nustatyta, kad viršyti amonio azoto normatyvai: normatyvas yra 10mg/l N, nustatyta – 68,3 mg/l N. Azotas bendras sudaro 70,9 mg/l. Į aplinką ištekėjus 204 l. nuotekų buvo padaryta 200 Eur žala aplinkai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 444 „Dėl atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 5.9 papunktis numato, jog filtratas - bet koks skystis, persisunkiantis per pašalintas atliekas ir išbėgantis iš sąvartyno ar pasiliekantis jame. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. Dl-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 5.14. punktas nustato, jog nuotekos tai organizuotai (naudojant nuotekų surinkimo/šalinimo sistemas) šalinamas buityje, ūkinėje ar gamybinėje veikloje panaudotas užterštas vanduo. Prie nuotekų priskiriamas ir kitas į nuotekyną ar kitus nuotekų tvarkymo sistemos elementus patenkantis vanduo (infiltracinis, kritulių, naudojamas nuotekų tvarkymo sistemos funkcionavimui ar pan.). Tai, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalyje, patvirtina 2016 metų kovo 1 d. patikrinimo akto Nr. VR-12.10-18 išvados, 2016-02-26 nuotekomis padarytos aplinkai žalos dydžio apskaičiavimas, A. B. 2016-02-19 paaiškinimas, sistemos priežiūros specialisto pareigybės aprašymas, teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinė kortelė Nr. VR-5.7-10, 2016-02-26 tyrimų protokolas, 2016-02-15 paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolas Nr. VR-5.3-61, bei kita byloje surinkta medžiaga. Administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo metu A. B. sutiko su šiuo pažeidimu. Filtrato išsiliejimo į aplinką fakto jis neginčijo nei skunde, nei teismo posėdžio metu, tačiau teigė, jog išsiejęs filtratas nebuvo kenksmingas aplinkai. To patvirtinimui pateikė UAB „Ekometrija“ tyrimų protokolus, iš kurių matyti, jog paviršinių nuotekų mėginiai buvo paimti 2016-05-19, bei filtrato mėginiai buvo paimti 2016-02-29. Teismas vertina, jog pateikti duomenys neįrodo aplinkybės, jog į aplinką patekęs filtratas buvo nekenksmingas aplinkai ir tokiu būdu aplinkos neteršė, kadangi kaip matyti iš pateiktų tyrimo protokolų filtrato mėginiai buvo paimti praėjus dviem savaitėms po VRAAD paimtų mėginių, o paviršinių nuotekų mėginiai paimti tik 2016-05-19. Teismui VRAAD atliktu tyrimu netikėti nėra jokio pagrindo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 5.14 punktas nustato, jog nuotekos tai organizuotai (naudojant surinkimo/šalinimo sistemas) šalinimas buityje, ūkinėje ar gamybinėje veikloje panaudotas užterštas vanduo. Prie nuotekų priskiriamas ir kitas į nuotekyną ar kitus tvarkymo sistemos elementus patenkantis vanduo (infiltracinis, kritulių, naudojamas nuotekų tvarkymo sistemos funkcionavimui ir pan.). Šio reglamento 6 p. nustato, jog prieš išleidžiant į gamtinė aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose ar grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose bei draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus. Reglamento 9 p. numato, jog veiklos vykdytojai privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų tvarkymo sistemas ir turi siekti, kad jų turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės būtų naudojamos aplinkai palankiausiu būdu. Išvalytos nuotekos, jei tik įmanoma, turi būti panaudojamos pakartotinai. Administracinė nuobauda, pagal pareigybines funkcijas atsakingam už besikaupiančio filtrato nepatekimą į aplinką, A. B. buvo paskirta atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą. Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad A. B. yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, be kitų skunde nurodytų argumentų, ginčija pareigūno nutarimu paskirtos nuobaudos dydį ir mano, kad administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti skiriant jam minimalaus dydžio sankcijoje numatytą nuobaudą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Pagal ATPK 30² straipsnio 1 dalį skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² straipsniu skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalyje sankcijoje pareigūnams numatyta bauda nuo 289 Eur iki 1448 Eur. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog dėl padaryto pažeidimo jis gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. Jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Atsižvelgus į šias aplinkybes 2016 m. kovo 29 d. nutarimu A. B. paskirta bauda, artimesnė ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, t. y. 782 Eur. Institucijos, surašiusios nutarimą, atstovas, teismo posėdžio metu pažymėjo, jog skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į ta, jog nors ir buvo nustatytos asmens atsakomybė lengvinančios aplinkybės, tačiau buvo padaryta žala aplinkai, todėl buvo parinkta bausmė artimesnė straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta viena A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius bei į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, teismas sprendžia, kad A. B. buvo paskirta neproporcingai per griežta nuobauda, neatitinkanti teisingumo ir protingumo reikalavimų. Teismas, įvertindamas tai, jog A. B. pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, savo kaltę jis pripažino ir gailėjosi, bei vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamu nutarimu paskirtą nuobaudą mažinti. Todėl, vadovaujantis LR ATPK 302 str. 1 d. 5 p., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 29 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-VILN-55570382-16 keistinas, paskiriant A. B. baudą artimesnę ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria

A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniojo specialisto E. S. 2016 m. kovo 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-VILN-55570382-16 ir A. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 350 Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16055755199 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ši Trakų rajono apylinkės teismo nutartis bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.