Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei, kaltinamajai E. K., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirba, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2020 m. birželio 12 d., apie 18.48 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,66 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. K. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną vieną savo namuose vartojo alkoholį, išgėrė apie 200 gramų degtinės. Kadangi jautėsi gerai, nutarė pavažiuoti iki parduotuvės. Privažiavusi prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, pastatė savo automobilį šalia kito automobilio. Kitame automobilyje sėdintis vyras ir moteris pagalvojo, kad ji kliudė jų automobilį, todėl iškvietė policiją. Kodėl sėdo už vairo girta, kaltinamoji paaiškinti negali.

Taigi kaltinamoji E. K. visiškai pripažino savo kaltę įvykdžiusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 straipsni).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. K. kaltę, be jos visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai:

BIRT duomenų žiūryklės duomenimis užfiksuota, kas 2020 m. birželio 12 d., 18.50 val. pranešėjas informavo, kad į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis, vairuotojas pasišalino (b. l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. Č. parodė, jog jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-sios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. birželio 12 d., darbo metu, kartu su vyriausiuoju patruliu P. B., apie 18.48 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, automobilių aikštelėje į pranešėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valts. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja pasišalino. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. A., kuris jiems nurodė šalia jo automobilio stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo pastatytas labai arti prie jo automobilio, todėl jis manė, kad buvo įvykęs eismo įvykis. Minėtame automobilyje, vairuotojo vietoje sėdėjo moteris. T. A. nurodė, kad atvykęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pastatė savo automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje ir nuėjo į parduotuvę. Apsipirkęs ir išėjęs iš parduotuvės, eidamas link savo automobilio prasilenkė su moterimi, o priėjęs prie savo automobilio pastebėjo minėtą automobilį. Toliau T. A. pasakojo, kad iki jiems atvykstant prie minėto automobilio priėjo ta pati moteris su kuria jis prasilenkė eidamas iš parduotuvės, kuri akivaizdžiai buvo neblaivi. Ar minėta moteris vairavo tą automobilį T. A. nematė. Jiems matant pranešėjas patraukė savo automobilį, kurį detaliau apžiūrėjus paaiškėjo, kad eismo įvykio nebuvo, apgadinimų nėra. Tuomet iš aukščiau minėto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ išlipo ir prie jo stovėjo akivaizdžiai neblaivi, sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, vairuotoja, kuri jiems pateikė asmens tapatybės kortelę, pagal kurią buvo nustatyta, kad tai yra E. K.. E. K. pirmu pūtimu nustatytas 2,74 promilių girtumas, antru nustatytas 2,66 promilių girtumas. Moteris pripažino vairavusi transporto priemonę, teigė, kad atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės. Peržiūrėjus apsaugos darbuotojo rodomą vaizdo kamerų įrašą buvo matyti, kaip minėta vairuotoja atvažiuoja į aikštelę, pastato savo automobilį ir praėjus apie 1 min. išlipa iš automobilio ir nueina į parduotuvę, kur nusiperka dar alkoholio ir grįžta prie savo automobilio. E. K. faktinis sulaikymo laikas 19.20 val. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždarytas į saugomą aikštelę ( b. l. 7).

Neblaivumo nustatymo aktu 2020-06-12 užfiksuota, kad 19.19 val. E. K. buvo nustatytas 2,74 promilių girtumas, o 19.42 val. - 2,66 promilių girtumas (b. l. 10).

Patikrinus E. K. 2020 m. birželio 12 d. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKA-0039, patikros sertifikatas Nr. 1217345, 19.19 val. buvo nustatytas 2,74 promilių girtumas, o 19.42 val. - 2,66 promilių girtumas (b. l. 11-13).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad E. K. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokiu savo elgesiu E. K. ne tik pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus, baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad negali paaiškinti, kodėl sėdo neblaivi prie jai priklausančio automobilio vairo, jai atrodė, kad išgėrė nedaug. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir parodymai, bet ir juos atitinkantys liudytojo J. Č. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltininkės neblaivumo laipsnį. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad E. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, E. K. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

E. K. veikdama tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, ji nusikalto pirmą kartą, būdama ne tik neteista, bet ir nebūdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės praeityje (b. l. 58), bausta administracine tvarka (b. l. 51-52), tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje.

Siekiant teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusią E. K. teismas mato pagrindą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas skirti sankcijoje numatytą švelniausią baudos bausmę, jos dydį parenkant arčiau minimalios ribos. Teismas pabrėžia, kad bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis numato, kad bauda turi būti sumokama per 2 (mėnesių) ar ilgesnį, teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra nedirbanti, todėl teismas vertina, kad 2 mėnesių laikotarpis būtų pernelyg trumpas, todėl nustato jai 1 (vienerių) metų laikotarpį geranoriškam baudos sumokėjimui.

Atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį, šiurkštų nepaisymą draudžiamų teisės normų, netinkamą pasinaudojimą ir piktnaudžiavimą jai suteikta specialia teise, siekdamas paveikti E. K. ir priversti ją kontroliuoti savo elgesį ateityje teismas jai kartu su bausme skiria baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. LR BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra neteista, bet baustas administracine tvarka, jai nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytas vidurkis šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. įvykio metu būdama neblaivi vairavo automobilį, kuris yra registruotas ir nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajai. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis privalomai konfiskuotinas tas kaltininkui priklausantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Įvertinant tai, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo E. K. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paminėto automobilio konfiskavimas yra privalomas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad E. K. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui.

E. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalies tvarka buvo laikinai sulaikyta 2020 m. birželio 12 d., 19.20 val., paleista 2020 m. birželio 13 d., 11.00 val. (b. l. 41).

E. K. paskirtos kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

E. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti 51 MGL, 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę E. K. sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinė bausmę - 34 MGL, 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 12 d., 19.20 val., iki 2020 m. birželio 13 d., 11.00 val., 1 (vieną) dieną, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai ir paskirti E. K. galutinę bausmę - 32 MGL, 1 600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš kaltinamosios E. K. konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.

Paskirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės sustabdymą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. K. palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.