Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. B., jo atstovei advokatei Ramūnei Dulevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal J. B. skundą dėl Administracinės komisijos prie Molėtų rajono savivaldybės tarybos (Komisija) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio įgaliotas pareigūnas 2010 m. liepos 8 d. J. B. surašė ATP protokolus už tai, kad jis 2010 m. birželio 18 d. apie 11 val. 33 min., 2010 m. liepos 2 d. apie 12 val. 40 min. ir 2010 m. liepos 7 d. apie 10 val. 50 min., Molėtų r. sav. (duomenys neskelbtini) k. savavališkai nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, t. y. nugriovė UAB „Belvilis“ nuosavybės teise priklausančius du informacinius stendus, pastatytus UAB „Belvilis“ teritorijoje, esančioje Molėtų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) g., nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (b. l. 39, 62, 85). Administracinės komisijos prie Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 21 d. nutarimu už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 188 str., padarymą J. B. skyrė administracinę nuobaudą - 150 Lt baudą (b. 1. 36).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti nutarimą.

Skunde (b. l. 1-3) paaiškino, kad jo dukrai J. B. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose prie (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų raj., yra įkurta kaimo sodyba-poilsiavietė „(duomenys neskelbtini)“, priklausanti jam ir jo sutuoktinei R. B., kurioje jie užsiima kaimo turizmo paslaugų verslu. Žemės sklypą, kuriame UAB „Belvilis“ pastatė stendus, UAB „Belvilis“ įsigijo iš E. K. Šis sklypas yra šalia „(duomenys neskelbtini)“ sodybos, tiksliau yra tarp valstybei priklausančio (duomenys neskelbtini) ežero ir žemės sklypų, kuriuose yra įkurta (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodyba. Dar Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 16-469 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte K. sklypui, kurį įsigijo UAB „Belvilis“, buvo nustatytas servitutas naudotis keliu ir prieiti prie ežero, priešingu atveju Balynai ir „(duomenys neskelbtini)“ poilsiautojai negalėtų prieiti prie ežero ir naudotis keliu, vedančiu į jų sodybą. UAB „Belvilis“ įsigijo sklypą iš K. jau po to, kai buvo nustatyti servitutai, t. y. 2006 m. rugsėjo 14 d. Servitutai yra įregistruoti žemės kadastre. Servitutas - tai daiktinė teise, suteikianti servituto turėtojui galimybes naudotis svetimu daiktu, kas reiškia, kad jis yra nustatoma daikto, o ne jo savininko atžvilgiu. Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-462-732 įpareigojo tarnaujančio daikto savininką UAB „Belvilis“ netrukdyti B. bei „(duomenys neskelbtini)“ poilsiautojams naudotis nustatytais servitutais. UAB „Belvilis“ administracija nevykdo nustatyto servituto reikalavimų, stato stendus, kurių išmatavimai yra 2,5 m aukščio ir 3 m ilgio, ir šie stendai savo dydžiu užstoja vaizdą į ežerą, o stenduose skelbiamas turinys varžo servituto turėtojų teises. Be to, stenduose parašytas tekstas akivaizdžiai rodo piktybišką UAB „Belvilis“ nusiteikimą ne tik nustatyto servituto atžvilgiu, bet ir (duomenys neskelbtini) ir jų sodybos klientų atžvilgiu. Prie „(duomenys neskelbtini)“ sodybos, kur yra nustatyta servitutu teisė prieiti prie valstybinio (duomenys neskelbtini) ežero ir juo naudotis, lankytojai pirmiausia mato ne ežerą, o du stendus, kurių turinys yra toks: - „Belvilis“ PRIVATI D. B. ir „GIEDRITOS“ klientams būti Belvilis teritorijoje, naudotis paplūdimiu bei liepteliu GRIEŽTAI DRAUDŽIAMA. Privačia nuosavybę gina Lietuvos Respublikos Konstitucija“. Tai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2010 m. birželio 15 d. protokolas. Tokiu būdu „(duomenys neskelbtini)“ poilsiautojai yra izoliuoti nuo galimybės prieiti prie paplūdimio ir juo naudotis, nepaisant servituto, nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) ežeras yra valstybinis, o teritorija, kurioje UAB „Belvilis“ stato neteisėtus stendus - valstybės nustatyta ežero pakrantės apsaugos juosta. Be to, šie stendai yra pastatyti be suderintų su gamtos apsaugos inspekcija leidimų.

Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-136-258-2009 pagal ieškovų J. B. ir R. B. ieškinį atsakovui UAB „Belvilis“ dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo, kur ginčas kilo būtent dėl to, kad UAB „Belvilis“ piktybiškai nevykdo nustatyto servituto reikalavimų, piktnaudžiauja savo teisėmis, neleidžia prieiti prie valstybei priklausančio vandens telkinio. Būtent toje civilinėje byloje UAB „Belvilis“ atstovas 2009 m. patvirtino, kad yra išardyti nepagarbūs skydai, skirti B. ir „(duomenys neskelbtini)“ klientams, ir kad tokie stendai nebus statomi ateityje, dėl ko ieškovai nepalaikė savo reikalavimų šioje ieškinio dalyje. Tačiau šiuo metu vėl pradėjo statyti darkančius aplinką skydus su nepagarbiu turiniu (duomenys neskelbtini) ir „Giedritos“ klientų atžvilgiu. Be to, Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, pagal kurios 1.1 p. UAB „Belvilis“ įsipareigojo pašalinti skydus. Todėl stendus nugriovė dėl to, kad jie trukdo viešpataujančio daikto valdytojams „(duomenys neskelbtini)“ klientams, o pats UAB „Belvilis“ teismo sprendimų, nutarčių ir savo pažadų netrukdyti naudotis servitutu ne tik nevykdo, bet ir sistemingai ir tiesiogiai tyčia veikia varžydamas servituto teises. Komisija šių aplinkybių nesiaiškino, į servituto suteikiamas teises tarnaujančiam daiktui ir servituto pasekmes viešpataujančiam daiktui neatsižvelgė. Tvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ poilsiautojams ir svečiams jau trečia vasara yra visaip trukdoma naudotis ežero pakrante, saugiai maudytis ežere. Toje vietoje, kurią užtveria stendais UAB „Belvilis“, nuolat buvo „(duomenys neskelbtini)“ poilsiautojų paplūdimys, kol UAB „Belvilis“ neįsigijo žemės sklypo. UAB „Belvilis“ turi savo įrengtą paplūdimį ir prieplauką už keliolikos metrų, tačiau būtent tame paplūdimyje, kuris yra prie „(duomenys neskelbtini)“ sodybos, UAB „Belvilis“ klientai važinėja vandens motociklais be jokios tvarkos ir nesilaikydamas elementaraus saugumo taisyklių, motociklų garsas nuo ryto iki vakaro trikdo „(duomenys neskelbtini)“ poilsiautojų ramybę, ne kartą sukėlė pavojingas besimaudantiems asmenims situacijas. Nepaisant to, kad UAB „Belvilis“ vos už 10 metrų turi savo medinę prieplauką, vandens motociklais pramogauja tik šalia „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, tuo demonstruodamas nepagarbą „(duomenys neskelbtini)“ svečiams ir savininkams.

Pagal CK 1.137 str. 2 d. įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros morales pricipus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties 3 d. draudžia asmenims piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžia įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų tesies ar tesėtus interesus. Šiuo atveju UAB „Belvilis“ nuosavybės teise turi žemės sklypą, kuris laikytinas tarnaujančiu daiktu jų sklypo atžvilgiu (CK 4.111 str. 1 d.) Nuosavybės teisė yra Konstitucijos ginama viena pagrindinių asmens teisių, tačiau ji nėra absoliuti. CK 4.37 str. nurodo, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Komisija, nagrinėdama ATP bylą, neįvertino aukščiau minėtų aplinkybių, nesiaiškino, ar apsaugos juostoje pastatyti stendai yra suderinti su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) ežeras yra valstybinis ir UAB „Belvilis“ stendai užkerta įstatymo garantuotą teisę naudotis valstybės nustatyta vandens telkinių apsaugos zona. Akcentuoja, kad ATPK 188 str. norma yra blanketinė. Tačiau Komisija, paskirdama baudą, nenurodė, kokius konkrečius teisės aktus ir įstatymų nustatytos tvarkos reikalavimus jis pažeidė.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 188 str. nustatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 Lt iki 200 Lt ir baudą pareigūnams – nuo 200 Lt iki 500 Lt.

Nagrinėjant ATP bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į ATPK 188 str. dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.). ATPK 9 str. nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Sutinkamai su šia norma kaltę būtina įrodyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d., yra nurodęs, kad ATP protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATP protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. ATP protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini ATP protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, ATP protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Administracinių teismų praktika Nr. 1, psl. 328-329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 251-252).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis adm. byloje Nr. N756-135/2008). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 258).

ATPK 188 str. įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, todėl surašant asmeniui ATP protokolus šio ATPK straipsnio pagrindu, turėjo būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė. Kaip matyti iš ATP protokolų, juose nėra nurodyta, kokius teisės aktus savo veiksmais pažeidė J. B., nors ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti ATP protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 d. reikalauja ATP protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas ATP protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto punkto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Įvertinus ATP protokoluose suformuluotus kaltinimus, spręstina, kad jie yra nekonkretūs, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio. Analogiškas yra ir skundžiamo nutarimo turinys. Teismo vertinimu, darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, yra pažeidžiami tiek ATPK 248 str. nurodyti ATP bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

Tokiu būdu J. B. surašyti ATP protokolai yra laikytini protokolais su esminiais trūkumais, kurių teismas savo iniciatyva ištaisyti negali. Dėl šios priežasties Komisijos 2010 m. liepos 21 d. priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo J. B. naikintinas, pažeidimo byla grąžintina Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatui tirti iš naujo.

Pažymėtina, kad analogišką praktiką, nustačius esminius ATP protokolo trūkumus, formuoja ir apeliacinės instancijos teismas (pvz., 2009 m. birželio 12 d. nutartys adm. bylose Nr. N444-1530/2009 ir Nr. N444-1533/2009, 2010 m. sausio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-3026/2010).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str.,

nutarė:

J. B. skundą tenkinti iš dalies.

Administracinės komisijos prie Molėtos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 21 d. nutarimą, kuriuo J. B. už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str., padarymą paskirta administracinė nuobauda - 150 Lt bauda, panaikinti ir grąžinti pažeidimo bylą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatui tirti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.