Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2FB-500-950/2015 pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Gelvora“, S. V. įmonei ,,Santera“, Valstybinei mokesčių inspekcijai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto departamentas LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus atliekų tvarkymo centras“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Birštono šiluma“, uždarajai akcinei bendrovei „Birštono vandentiekis“, V. M. Fencing System Poland Sp.z.o.o., uždarajai akcinei bendrovei „Prienų butų ūkis“, akcinei bendrovei ,,Swedbank“, akcinei bendrovei ,,Lesto“, D. B., A. K., R. A., antstoliui S. V., antstolei A. K., antstolei D. M., dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas neįsigilino į faktines aplinkybes, neanalizavo ir nevertino UAB ,,Anreda“ akcijų perleidimo sandorio įtakos kreditorių interesams, todėl nepagrįstai neatlygintinį įmonės perleidimą broliui vertino nesąžiningu ir kreditorių interesus pažeidžiančiu sandoriu. Įmonė buvo nemoki, todėl jos perleidžiamų akcijų vertė taip pat negalėjo turėti ekonominę vertę, todėl nėra pagrindo konstatuoti kreditorių interesų pažeidimo. Be to, teismas nenustatė dviejų būtinųjų sąlygų viseto FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. taikymui, t. y. aplinkybių: 1) kad pareiškėjas per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudarė sandorius, pažeidžiančius kreditorių interesus ir 2) šių sandorių sudarymas įtakojo jo nemokumą. Teismas nemotyvavo išvados, kad akcijų perleidimas buvo įvykdytas tikslu apsunkinti skolų išieškojimą. Be to, pagal CK 2.104 str. 2 d., už pertvarkyto juridinio asmens prievoles tris metus po jos pertvarkymo jos buvęs dalyvis atsako subsidiariai, todėl nėra aišku, kaip pasireiškia pareiškėjo nesąžiningumas pertvarkant bendrovę. Nepagrįstai teismas pareiškėją laikė nesąžiningu surašant skolos raštelį ir vekselius. Teismui nurodyti visi pareiškėjo kreditoriai, tarp jų ir kreditorius R. A., kuriam pareiškėjas išdavęs 7 240,50 Eur sumai vekselį ir kurį jau yra apmokėjęs, tačiau dėl to, kad vekselis nėra suplėšytas ir likęs pas kreditorių, jis formaliai laikytinas neapmokėtu. Įsipareigojimai pagal vekselį D. B. buvo įvykdyti, tačiau D. B. išrašytuose vekseliuose vėliau pats įrašė datas ir kreipėsi dėl jų apmokėjimo, todėl jis taip pat nuodytas kreditoriumi. Skolos raštelis A. K. pasirašytas pastarajam pareikalavus sugrąžinti avansinį mokėjimą.Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas gali vykdyti finansinius įsipareigojimus, kadangi jo turimas turtas ir gaunamos pajamos tokios galimybės nepatvirtina. Galima buto rinkos kaina yra 57 924 Eur, tačiau šis butas buvo pardavinėjamas antrose varžytinėse už 34 757 Eur pradinę kainą, o kito turto, kurį pardavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais pareiškėjas neturi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas argumentuojant, jog teismas, netinkamai nustatęs bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus, nepagrįstai konstatavo FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodytą pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą.

FABĮ 1 str. 1 d. numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą; užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, yra siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 str. 1 d. numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iškelti jam bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, kadangi teismas netinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus perleidžiant įmonės akcijas ir išduodant paskolos raštelį ir vekselius.

FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustato pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Apeliantas argumentuoja teismo netinkamu neatlygintinio UAB ,,Anreda“ akcijų perleidimo broliui fakto įvertinimu teigdamas, kad įmonės akcijų vertė dėl jos nemokumo negalėjo turėti ekonominę vertę, todėl nėra pagrindo konstatuoti kreditorių interesų pažeidimo. Įmonės nemokomo būsenai pagrįstai apeliantas pateikė UAB ,,Anreda“ balansą, sudarytą 2013 12 31 dienai (t. 2, b. l. 83), kuris įmonės finansinės padėties akcijų perleidimo metu 2012 11 06 neatspindi, o jokių kitų įrodymų apie akcijų vertę įmonės perleidimo metu apeliantas nepateikia, todėl šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 176 str.). Tačiau šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas įmonės akcijų ekonominis naudingumas ar nenaudingumas vertinant, ar įmonės perleidimas pažeidė pareiškėjo kreditorių interesus. Pareiškėjas, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, pagrindine priežastimi, apsunkinusia jo mokestinę naštą kreditorių atžvilgiu, nurodo jo pajamų sumažėjimą. Teismo pareiškėjo paaiškinimais nustatyta aplinkybė, kad įmonė nuo 1999 06 01 iki 2012 11 06 buvo pagrindinis ir vienintelis pareiškėjo pajamų šaltinis, nors kokio dydžio pajamos buvo gaunamos pareiškėjas nepateikė, nėra ginčijama, kitų pajamų šaltinių pareiškėjas nenurodė ir įrodymų neteikė. Fizinio asmens kreditoriais yra laikomi asmenys, turinys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus ( FABĮ 3 str. ). Pareiškėjas asmeniškai vekseliais bendrai 142 401,76 Lt (41242,40 Eur) sumai įsipareigojimus kreditoriams prisiėmė 2009 m. (t. 1, b. l. 138-140), duomenų apie tai, kiek pagal juos kreditoriams buvo grąžinęs iki įmonės akcijų perleidimo 2012 11 06 ir iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė, t. y. pareiškėjas net nebandė įrodinėti, kad siekė vykdyti įsipareigojimus šiems kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įmonės perleidimą pagrįstai vertino nesąžiningu pareiškėjo elgesiu, nes pareiškėjas, turėdamas didelių įsipareigojimų savo kreditoriams, vienintelį savo pajamų šaltinį neatlygintinai perleido savo broliui ir tokio sandorio sudarymo būtinumo nepagrindė jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Su šiuo teismo vertinimu nesutikti nėra pagrindo, kadangi pareiškėjas savo valia, nenurodant jokių objektyvių priežasčių, perleidęs įmonę artimam asmeniui, pablogino savo finansinę padėtį ir tuo apsunkindamas atsiskaitymą su savo kreditoriais pažeidė kreditorių interesus. Pagal CK 6.67 str. 1 p. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su artimais giminaičiais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, bylas nagrinėjant ginčo teisenos tvarka pareiga paneigti Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje įtvirtintas prezumpcijas tenka sandorį sudariusioms šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Pareiškėjas byloje nepaneigė CK 6.67 str. 1 p. įtvirtintos jo nesąžiningumo 2012 11 06 perleidžiant UAB ,,Anreda“ akcijas prezumpcijos ir nepateikė jokių įrodymų, kad siekė tinkamai vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, todėl, pripažinus pareiškėjo veiksmus perleidžiant įmonės akcijas nesąžiningais jo asmeninių kreditorių atžvilgiu, nėra teisiškai reikšmingi skundo argumentai, susiję su pertvarkyto juridinio asmens buvusio dalyvio subsidiaria atsakomybe kreditoriams už prievoles, kilusias iš įmonės individualios veiklos. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po individualios įmonės pertvarkymo į UAB „Anreda“ pastaroji prisiėmė visus buvusios individualios įmonės finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą, sutarčių pasirašymą, padengė dalį individualios įmonės skolų. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nenustatė dviejų būtinųjų sąlygų viseto FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. taikymui, kadangi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatuotas pareiškėjo nesąžiningumas perleidžiant įmonės akcijas turėjo tiesioginės įtakios jo nemokumui ir toks pareiškėjo elgesys leidžia atsisakyti iškelti jam bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimt civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Apeliantas nesutinka su teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su skolos raštelio ir vekselių surašymais, vertinimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuodugniai išanalizavo šių sandorių sudarymo aplinkybes, įvertino pareiškėjo parodymus kartu su visais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis dėl skolos raštelio ir vekselių. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodomos tos pačios sandorių sudarymo aplinkybės, kurios išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, kurių kitaip vertinti skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 185 str.).

Be to, pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet keisti tolesnį asmens elgesį ir atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ, yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. FABĮ 4 str. 3 d. nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti taip pat ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Viena iš FABĮ 16 str. nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 str. 10 p.). Apeliantas šiuo metu gauna 300 Eur darbo užmokesčio, kurio pakanka tik jo asmeninių poreikių tenkinimui (t. 1, b. l. 6), tačiau nenurodė jokių pagrįstų argumentų, iš kur ir kiek planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti pareiškėjo nurodomą 894 Eur atlyginimą administratoriui (t. 1, b. l.7). Esant tokiai situacijai ir pareiškėjui iškėlus bankroto bylą, pareiškėjas niekaip negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos procedūros – atsiskaityti su savo kreditoriais, o tai prieštarautų FABĮ tikslui - atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus, turintis ilgalaikę ir didelę verslininko patirtį, galėtų įsidarbinti papildomai ir gauti didesnes bei reikšmingesnes pajamas, nei gauna. Pagal formuojamą teismų praktiką bankroto bylose, pareiškėjo nesiėmimas jokių veiksmų, kad įsidarbintų ir taip sumažintų savo turimas skolas, rodo jo nesąžiningumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-10560-934/2014, Šiaulių apygardos teismo 2014-10-06 nutartis, priimta civilinėje yloje Nr. 2S-962-210/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu teismo padarytas išvadas, konstatuoja, kad šių išvadų atskirojo skundo argumentai nepaneigia, nes pirmosios instancijos teismas klausimo dėl pareiškėjo sąžiningumo išsprendimui reikšmingas aplinkybes nustatė išsamiai ir įvertino tinkamai (CPK 185 str.). Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.