- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 2-51-962/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01445-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. A., K. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. A., K. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji tuoj po savo motinos K. A., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2005 m. spalio 20 d. mirė pareiškėjos tėvas K. A.. Jo palikimą priėmė pareiškėja kartu su motina K. A. ir seserimis: G. A. ir K. A.. Paveldėjimo teisės liudijimai į K. A. palikimą nėra išduoti. Mama K. A. paveldėjo ir jai tenkančią sutuoktinio K. A. palikimo dalį. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina K. A. ir nepaliko testamento. Po motinos mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, bendro 66,73 kv. m. ploto, ūkio pastatų bei kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėjos tėvai K. A. ir K. A. įsigijo 1985 m. gegužės 31 d. pagal pirkimo sutartį Nr. 31. Pareiškėja tuoj po savo motinos K. A. mirties, priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, nes mirus mamai rūpinosi jos laidotuvėmis, prižiūrėjo po motinos mirties likusius gyvulius, prižiūri sodybą, atliko pastatų einamąjį remontą. Prie sodybos yra sodas, jį taip pat prižiūri, susirenka derlių. Visi pastatai yra išlikę tik jos priežiūros dėka. Motina iki pat savo mirties gyveno minėtoje sodyboje, todėl po jos mirties, pareiškėjai liko visi motinos asmeniniai daiktai, baldai, buitinė technika, elektros bei buities prietaisai. Nustatytu laiku nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo, nes manė, kad man bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusios motinos K. A. palikimą, kadangi per tris mėnesius po motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti jos palikimą. Po motinos mirties liko trys pirmos eilės įpėdiniai: pareiškėja ir jos seserys K. A. ir G. A., bet jos į motinos palikimą nepretenduoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. A. su pareiškimu sutiko, teismo posėdyje paaiškino, kad 2010 metais mirė mama K. A., po mamos mirties liko namai ir žemė. Po mamos mirties mamos turtu rūpinosi sesuo J. B., kuri turtą tvarkė, rūpinosi žeme. Nurodė, kad sesuo K. A. su pareiškimu taip pat sutinka, gyvena Londone ir jokių pretenzijų nereiškia.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apsiliepime į pareiškimą nurodė, kad duomenų apie tai, kad mirusios K. A. vardu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota žemės sklypų, byloje nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (b.l. 21-22).
Suinteresuotas asmuo K. A. į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jai buvo siunčiami ir įteikti CPK 805 str. nustatyta tvarka (b.l. 18-19), apsiliepime nurodė, kad su bylos dokumentais yra susipažinusi, gyvena (duomenys neskelbtini), todėl į posėdį atvykti negali, prašo, kad jos interesus atstovautų sesuo J. B. bei sesuo G. A. (b.l. 41,43).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t.y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad pareiškėjos J. B. tėvas K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10). Jo palikimą priėmė pareiškėja kartu su motina K. A. ir seserimis: G. A. ir K. A.. Tai patvirtina Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. D. 2005-10-22 liudijimas (b.l. 11). K. A. paveldėjo ir jai tenkančią sutuoktinio K. A. palikimo dalį. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina K. A. (b.l. 7). Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. D. liudijimu (b.l. 8) nustatyta, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo į (duomenys neskelbtini) mirusios K. A. palikimą nepradėta.
K. A. palikimas atsirado jos mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į K. A. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjai, nei kitiems asmenims neišduoti. Pareiškėja paaiškino, kad po mamos mirties prižiūrėjo likusius namus, rūpinosi mirusios motinos K. A. laidotuvėmis, prižiūri sodą, žemės sklypą, rūpinosi gyvuliais, naudojasi mamos daiktais. Liudytojai Z. V. ir A. A. patvirtino, kad po K. A., kurią pažinojo kaip kaimynę bei giminaitę, mirties, jos turtu rūpinosi dukra J. B., kuri ten gyvena, tvarko namus, aplinką. Pareiškėjos seserys taip pat sutinka, kad J. B. po jų motinos K. A. mirties prižiūrėjo motinos turtą ir taip priėmė jos palikimą, į jį pretenzijų neturi.
Taigi, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad J. B. per nustatytą trijų mėnesių terminą tokiu būdu faktiškai priėmė K. A. palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjos J. B. priteistinos 8,94 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai J. B. paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,94 Eur (aštuonis eurus 94 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.