Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-12 · Administracinė byla Nr. I2-11238-644/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-09-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-01-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-12
Bylos Nr.
I2-11238-644/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02670-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
A. S.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-11238-644/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02670-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 12 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui S. Ž.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024-05-16 sprendimą Nr. 24S123319, kuriuo pareiškėjui neišduotas leidimas nuolat gyventi (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo išdavimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu skundą (b. l. 19-21) palaikė ir nurodė, kad pareiškėjas Migracijos departamentui 2023-08-17 pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą tuo pagrindu, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo. Migracijos departamentas pareiškėjui išsiuntė pranešimą, siūlydamas pateikti papildomus dokumentus, t. y. jo tėvo gimimo liudijimą, daugiau duomenų apie senelės tautybę. Pareiškėjas Migracijos departamentui papildomai pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023-10-25 pažymą Nr. R4-4469, kurioje nurodyta, kad dokumentų, patvirtinančių, jog I. S. gyveno Kaune bei dokumentų apie jos turėtą arba iki 1940-06-15 netektą Lietuvos Respublikos pilietybę, archyve saugomuose fonduose nerasta, tačiau išdavė Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniose esančio Kauno miesto (duomenys neskelbtini) gyventojo A. R. (I. S. tėvo) buto-ūkio lapo kopiją bei 2023-09-12 išduotą Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymą Nr. P2-9929-(8.14 Mr), kurioje nurodyta, kad Kauno šv. Kryžiaus Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta A. R. ir S. R. duktė vardu I. L. N., gim. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas privalėjo išaiškinti pareiškėjui, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023-10-25 pažymoje Nr. R4-4469 nurodytas asmuo nėra jo senelė. Migracijos departamentas žinojo, jog archyvinėse pažymose nurodytas asmuo nebuvo ištremtas, o gyveno Lietuvoje iki 1944-07-26 ir išvyko į Vokietiją. Migracijos departamentas sugretindamas I. R. asmens bylą su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023-10-25 pažyma, privalėjo informuoti pareiškėją apie tai, kad pareiškėjo teikiami dokumentai gali priklausyti kitam asmeniui. Migracijos departamentas turėjo pareigą pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomų duomenų apie jo senelę, kurie patvirtintų jos kilmę ir sąsajas su Lietuva. Migracijos departamento prašymas pateikti papildomus duomenis (tėvo gimimo liudijimo vertimą į lietuvių kalbą bei daugiau dokumentų apie senelės I. S. gyvenimą Rusijoje, t. y. Rusijos Federacijos įgaliotų institucijų išduotus dokumentus, kuriuose būtų nurodyti jos asmens duomenys, duomenys apie jos tėvus ir (ar) duomenys apie gyvenamosios vietos registraciją darbą Rusijoje, pirminių vaikų gimimo liudijimų ir santuokos liudijimo kopijas ir pan.) buvo akivaizdžiai neįgyvendinamas, kadangi po santuokos senelės pavardė buvo pakeista ir visi su jos asmeniu galimi gauti duomenys identifikuotų ją tik kaip I. S., o ne R.. Migracijos departamentas nepagrįstai nukreipė pareiškėją klaidingu keliu ir prašė pateikti papildomus duomenis, nors iš anksto žinojo, kad tokių duomenų paieška yra betikslė, nes pareiškėjas papildomų duomenų turėjo ieškoti ne Rusijoje, o Lietuvoje.

Atsiliepimas

Atsakovo Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą (b. l. 36-41) palaikė ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2023-08-17 pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje tuo pagrindu, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo. Migracijos departamentas pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus, t. y. pareiškėjo tėvo gimimo liudijimą, daugiau duomenų apie senelės tautybę, kitus dokumentus, kuriuose būtų nurodyti senelės ir (ar) jos tėvų asmens duomenys ir tautybė bei jų gyvenimo faktą ir ryšį su Lietuva patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas 2023-12-06 pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą Nr. R4-4469, kurioje nurodyta, kad dokumentų, patvirtinančių, jog I. S. gyveno Kaune bei jos turėtą arba iki 1940-06-15 netektą Lietuvos Respublikos pilietybę, archyve saugomuose fonduose nerasta, tačiau išdavė Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniose esančio Kauno miesto (duomenys neskelbtini) gyventojo A. R. (I. S. tėvo) buto-ūkio lapo kopiją bei 2023-09-12 išduotą Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymą Nr. P2-9929-(8.14 Mr), kurioje nurodyta, kad Kauno šv. Kryžiaus Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta A. R. ir S. R. duktė vardu I. L. N., gim. (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas 2024-01-08 pranešimu pasiūlė pareiškėjui pateikti tėvo gimimo liudijimo vertimą į lietuvių kalbą bei daugiau dokumentų apie senelės I. S. gyvenimą Rusijoje. Pareiškėjas 2024-03-14 pateikė Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos 2023-05-29 išduotą tėvo V. S. gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta V. S. tėvo A. S. tautybė - rusas, o V. S. motinos I. S. tautybė – lietuvė, taip pat Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos 1952-04-06 išduotą santuokos liudijimą Nr. II-A Nr. 556503 su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta, jog asmens seneliai A. S. ir I. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, jam buvo pasiūlyta pateikti daugiau duomenų, tačiau pareiškėjas nurodė, kad daugiau duomenų neturi.

Migracijos departamentas 2024-04-11 kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą su prašymu atsiųsti informaciją ir dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjo senelė I. S buvo ištremta iš Lietuvos Respublikos iki 1990-03-11. Taip pat paprašyta atsiųsti informaciją apie I. S. šeimos sudėtį, kartu ištremtus asmenis ir gyvenamąją vietą po tremties. Lietuvos ypatingasis archyvas 2024-04-29 atsakyme Nr. P4-441-(4.23 E) nurodė, kad įskaitos (tremties) bylų archyviniame fonde saugomos (duomenys neskelbtini) tremties bylos duomenimis, I. S. gimusi (duomenys neskelbtini), iki ištrėmimo gyvenusi (duomenys neskelbtini), kartu su šeima 1941-06-20 buvo ištremta iš Lietuvos TSR Kauno m. Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniuose fonduose duomenų apie I. S. tremties vietą bei paleidimo datą, gyvenamąją vietą po tremties nerasta; žinių apie leidimą I. S. gyventi Lietuvos TSR teritorijoje nėra.

Įvertinęs surinktus duomenis Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas negali būti laikomas lietuvių kilmės asmeniu pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jo senelė I. S. yra lietuvė bei dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjo senelė ir I. L. N. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, numatytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalies nuostatose, todėl pareiškėjas negali būti laikomas lietuvių kilmės asmeniu ir neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo. Dėl šių priežasčių Migracijos departamentas nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi.

Pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo pareigą Migracijos departamentui pateikti dokumentus, kad jis atitinka šį Įstatyme numatytą pagrindą, šių dokumentų gavimui pareiškėjas galėjo kreiptis tiek į Lietuvos Respublikos tiek užsienio valstybių archyvus. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą nepateikė jokių naujų dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo lietuvišką kilmę. Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Faktinės aplinkybės sprendime aptartos pakankamai aiškiai ir išsamiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui neišduotas leidimas nuolat gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo išdavimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, Rusijos Federacijos pilietis A. S., 2023-08-17 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo. Kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, pareiškėjas pateikė Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos 1982-06-23 išduotą gimimo liudijimą V-HK Nr. 462286 (kirilicos rašmenys) su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta asmens tėvo V. S. tautybė - rusas, motinos N. S. tautybė - rusė. Taip pat buvo pateiktas Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos 2023-05-29 išduotas santuokos liudijimas Nr. XIV-HA Nr. 045630 (kirilicos rašmenys) su vertimu į lietuvių kalbą.

2023-08-30 Migracijos departamentas išsiuntė pareiškėjui pranešimą, kuriuo pareiškėjo paprašyta pateikti tėvo V. S. gimimo liudijimą bei daugiau duomenų apie senelės I. S. tautybę t. y., gimimo liudijimą (pažymą iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo apie jos gimimą), kitus dokumentus, kuriuose būtų nurodyti senelės ir (ar) jos tėvų asmens duomenys ir tautybė bei jų gyvenimo faktą ir ryšį su Lietuva patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas atsakovui pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023-10-25 pažymą Nr. R4-4469, kurioje nurodyta, kad dokumentų, patvirtinančių, jog I. S. gyveno Kaune bei dokumentų apie jos turėtą arba iki 1940-06-15 netektą Lietuvos Respublikos pilietybę, archyve saugomuose fonduose nerasta, tačiau išdavė Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniose esančio (duomenys neskelbtini) gyventojo A. R. (I. S. tėvo) buto-ūkio lapo kopiją. Pareiškėjas taip pat pateikė Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2023-09-12 pažymą Nr. P2-9929-(8.14 Mr), kurioje nurodyta, kad Kauno šv. Kryžiaus Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta A. R. ir S. R. duktė vardu I. L. N., gim. (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentui įvertinus pateiktus dokumentus ir nustačius, kad jų nepakanka, 2024-01-08 pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas pateikti tėvo gimimo liudijimo vertimą į lietuvių kalbą bei daugiau dokumentų apie senelės I. S. gyvenimą Rusijoje, t. y. Rusijos Federacijos įgaliotų institucijų išduotus dokumentus, kuriuose būtų nurodyti jos asmens duomenys, duomenys apie jos tėvus ir (ar) duomenys apie gyvenamosios vietos registraciją, darbą Rusijoje, pirminių vaikų gimimo liudijimų ir santuokos liudijimo kopijas ir pan. Pareiškėjas 2024-03-14 pateikė Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos 2023-05-29 išduotą tėvo V. S. gimimo liudijimą XIV-HA Nr. 045611 (kirilicos rašmenys) su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta V. S. tėvo A. S. tautybė - rusas, o V. S. motinos I. S. tautybė - lietuvė. Taip pat pateikė Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos 1952-04-06 išduotą santuokos liudijimą Nr. II-A Nr. 556503 (kirilicos rašmenys) su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta, jog asmens seneliai A. S. ir I. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Duomenų apie senelių tautybes nėra. Migracijos departamentui įvertinus asmens pateiktus dokumentus ir nustačius, kad pateiktų dokumentų nepakanka, pareiškėjui 2024-03-29 buvo išsiųstas dar vienas pranešimas, su prašymu pateikti daugiau duomenų. Pareiškėjas nurodė, kad daugiau dokumentų ir duomenų asmuo pateikti negali, nes neturi.

Migracijos departamentas 2024-04-11 raštu Nr. 24SD7140 kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą, prašydamas atsiųsti informaciją ir dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjo senelė I. R., gim. (duomenys neskelbtini), buvo ištremta iš Lietuvos Respublikos iki 1990-03-11. Taip pat buvo paprašyta, esant galimybei, atsiųsti informaciją apie I. R. šeimos sudėtį, kartu ištremtus asmenis ir gyvenamąją vietą po tremties (b. l. 52-53).

Lietuvos ypatingasis archyvas 2024-04-29 pažymoje Nr. P4-441-(4.23 E) nurodė, kad įskaitos (tremties) bylų archyviniame fonde Nr. V-5 saugomos (duomenys neskelbtini) tremties bylos Nr. 33940 duomenimis, I. R., A., gimusi (duomenys neskelbtini), iki ištrėmimo gyvenusi (duomenys neskelbtini) kartu su šeima 1941-06-20 buvo ištremta iš Lietuvos TSR Kauno m. Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniuose fonduose duomenų apie asmens tremties vietą bei paleidimo datą, gyvenamąją vietą po tremties nerasta; žinių apie leidimą asmeniui gyventi Lietuvos TSR teritorijoje nėra (b. l. 44-45, 54-57).

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2024-05-16 priėmė sprendimą Nr. 24S12331 neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi, kadangi asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas pažymėjo, jog asmens kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo (b. l. 22-24).

Nesutikimą su ginčijamu sprendimu pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad Migracijos departamentas klaidino pareiškėją reikalaudamas pateikti papildomus duomenis apie pareiškėjo senelės gyvenimą Rusijoje ir neinformuodamas, jog pareiškėjo teikiami dokumentai gali priklausyti kitam asmeniui.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 15 dalis numato, kad leidimas nuolat gyventi - dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Šį leidimą užsienietis gali gauti, jeigu atitinka vieną iš Įstatymo 53 straipsnyje išdėstytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytas sąlygas. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis numato, kad lietuvių kilmės asmuo - asmuo, kurio tėvai, seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats save laiko lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Pagal Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalį, lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo 16.1 punkte nustatyta, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą patvirtina šie dokumentai: 1) dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ar 5 dalyje, arba lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje; 2) dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15, jeigu užsienietis yra šio asmens palikuonis; 3) vardo ar pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai, jeigu šie asmens duomenys dokumentuose, nurodytuose aprašo 16.1.1 ir 16.1.2 papunkčiuose, nesutampa su asmens duomenimis aprašo 5.1 papunktyje nurodytame kelionės dokumente;

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog remiantis šia Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalies nuostata, lietuvių kilmei pagrįsti, būtina pateikti tėvų (vieno iš tėvų) arba senelių (vieno iš senelių) lietuvių kilmę įrodančius dokumentus. Tai reiškia, kad norėdamas gauti leidimą gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, jog asmuo yra lietuvių kilmės, jis (ji) privalo įrodyti savo lietuvių kilmę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 200-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-636-07).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kaip lietuvių kilmės asmuo, privalo įrodyti, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo. Pareiškėjas, įrodinėdamas savo lietuvišką kilmę, remiasi gimimo liudijimu, kuriame nurodyta, kad jo tėvas V. S. - rusas. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kartotiniame gimimo liudijime nurodyta, kad jo (tėvo) motina I. S., gim. (duomenys neskelbtini) – lietuvė (b. l. 65, 70). Kartotiniame santuokos liudijime, nurodyta, kad A. S. ir I. S. (lietuvė) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (b. l. 78). Pareiškėjas papildomai pateikė: Lietuvos valstybinio istorijos archyvo pažymą apie I. S. gimimą, kurioje nurodyta, kad A. R. ir S. R. duktė vardu I. L. N. gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat pateikė Lietuvos valstybinio istorijos archyvo pažymą, apie I. S. gimimą, kurioje nurodyta, kad A. R. ir S. R. duktė vardu I. L. N. gimė (duomenys neskelbtini); Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą, kurioje nurodyta, kad 1942 m. gyventojų surašymo duomenimis I. S., gim. (duomenys neskelbtini) su tėvais gyveno Kaune; Lietuvos ypatingojo archyvo pažymą, kurioje nurodyta, kad I. S. iki ištrėmimo gyvenusi Kauno m., kartu su šeima 1941-06-20 buvo ištremta iš Kauno bei, kad duomenų apie jos tremties vietą bei paleidimo datą, gyvenamąją vietą po tremties nerasta. Pareiškėjas į prašymą pateikti daugiau duomenų apie senelės gyvenimą Rusijoje, atsakė, kad tokių dokumentų neturi. Gyventojų registro duomenimis buvo nustatyta, Lietuvos Respublikos pilietė I. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurios tėvai A. R. ir S. R., gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Migracijos departamentas iš I. R. asmens bylos nustatė, kad asmuo iš Lietuvos išvyko 1944-07-26, (duomenys neskelbtini) Vokietijoje sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) įgijo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, (duomenys neskelbtini) įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Teismas sutinka su Migracijos departamento vertinimu, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtančių, kad jo senelė I. S. yra lietuvė bei dokumentų, patvirtinančių, kad jo senelė ir I. L. N. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo, todėl nesant objektyvių įrodymų pareiškėjo lietuvių kilmei patvirtinti, Migracijos departamentas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo reikalavimų ir atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi, kaip lietuvių kilmės asmeniui.

Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas jį klaidino ir reikalaudamas pateikti papildomus duomenis apie pareiškėjo senelės gyvenimą Rusijoje ir neinformuodamas, jog pareiškėjo teikiami dokumentai gali priklausyti kitam asmeniui, tačiau teismas pažymi, kad Migracijos departamentas ne kartą pareiškėją prašė pateikti dokumentus apie pareiškėjos senelės kilmę (duomenis apie jos tėvus, jos gyvenamosios vietos registraciją ir pan.). Pareiškėjui nurodžius, kad papildomų duomenų neturi, Migracijos departamentas savo iniciatyva 2024-04-11 kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą dėl informacijos surinkimo. Pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą nuolat gyventi kaip lietuvių kilmės asmuo, turėjo pareigą pats Migracijos departamentui teikti dokumentus, kad jis atitinka šį Įstatyme numatytą pagrindą. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas sudarė visas sąlygas pareiškėjui pateikti reikalingą informaciją, kad asmuo galėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius jo lietuvių kilmę.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, daroma išvada, kad sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai bei aktuali teismų praktika, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2024-05-16 sprendimą Nr. 24S123319, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus prašymo panaikinti skundžiamą sprendimą, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Audrius GrauželisDaina KukalienėAsta Vailionė