Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-316/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-10-19Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-18Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-18
Bylos Nr.
1A-31-316/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07867-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Boleslovas Kalainis, Gražvydas Poškus
Nuteistasis
G. K.
Nukentėjusysis
I. S.
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-316/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07867-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 2.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,nuteistojo G. K. gynėjui advokatui Modestui Švažui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo

G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir G. K. paskirta subendrinta bausmė areštas 60 parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis G. K. paskirta subendrinta bausmė subendrinta su neatlikta 2020 m. spalio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos bausmės dalimi –16 MGL (800 eurų) dydžio bauda ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 parų ir 16 MGL (800 eurų) dydžio bauda.

Arešto bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio G. K. suėmimo pagal šį nuosprendį dienos.

Nukentėjusiosios I. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš G. K. 728,50 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpyje nuo 2021 m. kovo 8 d., apie 19 val., iki 2021 m. kovo 9 d., apie 8 val., išdaužęs I. S. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kelyje (duomenys neskelbtini), priekinių vairuotojo pusės durelių lango stiklą, įsibrovė į automobilio saloną ir per saloną iš automobilio bagažinės pagrobė: 10 eurų vertės gesintuvą, 8 eurų vertės vaistinėlę, 5 eurų vertės avarinį ženklą, 15 eurų vertės domkratą, iš automobilio salono pagrobė 14,50 eurų vertės moduliatorių – įkroviklį – laisvų rankų įrangą viename bei, atidaręs automobilio kapotą, iš variklio skyriaus pagrobė 46 Eur vertės akumuliatorių ir 110 Eur vertės išmetimo sistemos katalizatorių, šiais veiksmais nukentėjusiajai I. S. padarydamas 208,50 Eur vertės turtinę žalą.

2. Be to G. K. nuteistas už tai, kad jis sugadino svetimą turtą, o būtent: laikotarpyje nuo 2021 m. kovo 8 d., apie 19 val., iki 2021 m. kovo 9 d., apie 8 val., braudamasis į I. S. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kelyje (duomenys neskelbtini), vidų, tyčia, spirdamas koja, išdaužė 70 eurų vertės priekinių vairuotojo pusės durelių lango stiklą, bei siekdamas pavogti šio automobilio išmetimo sistemos katalizatorių, tyčia sugadino 20 eurų vertės radiatorių, 50 eurų vertės radiatoriaus televizorių, 20 eurų vertės kapoto užraktą, 30 eurų vertės galinį pakelį, 40 eurų vertės katalizatoriaus kelnes, du liambda zondus, kurių bendra vertė 60 Eur, ir 30 Eur vertės išmetimo kolektoriaus apsaugą, šiais veiksmais nukentėjusiajai I. S. padarydamas 320 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti ir paskirtą areštą atidėti pagal BK 75 straipsnio nuostatas, paskiriant intensyvią priežiūrą elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, papildomai paskiriant apribojimus.

3.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su priimtu nuosprendžiu paskirta bausme, mano, kad bausmė nėra tinkamai individualizuota, yra įsitikinęs, kad paskirtą arešto bausmę teismas turėjo pagrindo atidėti pagal BK 75 straipsnio nuostatas arba skirti kitą alternatyvią bausmę, nesusijusią su jo izoliavimu.

3.2. Nuteistasis mano, kad teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į tą pačią dieną priimtą baudžiamąjį įsakymą, kuris nebuvo įsiteisėjęs, ir bendrinti juo paskirtą bausmę su skundžiamu nuosprendžiu. Teismas neturėjo pagrindo sunkinti jo (G. K.) teisinės padėties, atsižvelgdamas į neįsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, o taip pat nuosprendžio įžanginėje dalyje G. K. traktuoti, kad jis teistas du kartus, įskaitant tą pačią dieną priimtu baudžiamuoju įsakymu. Teismas netinkamai pritaikė BK 41 straipsnį, 54 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, nesvarstydamas pagal byloje esančių duomenų visumą galimybės nuteistąjį ne izoliuoti, o palikti laisvėje, tačiau su pakankama griežta priežiūra.

3.3. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę švelninančia aplinkybę tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, iš esmės sklandžiai davė išsamius parodymus. Be pagrindo teismas laikė, kad jis pripažino tik dalį kaltės. Pačiame nuosprendyje nurodyta kad nuteistasis nurodė, jog „ką tiksliai pavogė iš automobilio vidaus, jis nebeprisimena, bet mano, kad viską, kas surašyta pranešime apie įtarimą.” Tai reiškia, kad jis sutiko su visais kaltinimais.

3.4. Apelianto nuomone, visiškai neatsižvelgta į padarytos veikos pavojingumą, jo savikritišką pažiūrį, pažadą dirbti ir atlyginti žalą, nuteistojo labai jauną amžių, jo socialinę brandą, protingumo, sąžiningumo, teisingumo bei galiausiai į proporcingumo principus. Paskiriant neadekvačiai griežtą bausmę, neatsižvelgta, kad pagrobti menkavertės baudžiamosios atsakomybės prasme vertybės, o taip pat į tai, kad apgadintas sąlyginai nedidelės vertė turtas ir padaryta nedidelė turtinė žala. Nuteistasis viso proceso metu nekėlė klausimo ir apskritai nekvestionavo savo atsakomybės.

3.5. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant realų arešto atlikimą ir nesvarstė siekti nuteistojo resocializacijos kontroliuojant jį sąlyginėje laisvėje. Nurodo, kad teismas apskritai net neužsiminė, kad egzistuoja baudžiamojo įstatymo numatyta galimybė arešto atidėjimui. Teismas privalėjo svarstyti paskirto arešto atidėjimą, užtikrinant jo (G. K.) stebėjimą elektroninėmis priemonėmis bei paskiriant jam įpareigojimus.

3.6. Nuteistasis nurodo, kad yra įsitikinęs, kad jis padarė išvadas, gali su savimi susitvarkyti, tik reikia aplinkinių ir teismo palaikymo, kad turėtų galimybę toliau gydytis psichikos sutrikimus, įsidarbinti, vykdyti pinigines prievoles. Nurodo, kad reali arešto bausmė gali neproporcingai palaužti jauno amžiaus nuteistojo pasiryžimą dorai gyventi. Teismas baudžiamajame procese, nagrinėdamas bylą, turi būti aktyvus tiek, kad būtų pasiektos prielaidos tinkamam nuteistajam skirtinos bausmės individualizavimui. Teismas be pagrindo nesigilino į teisiamojo asmenybę, kas sutrukdė tinkamai individualizuoti bausmę ir, be kita ko, neįvertino šiame skunde nurodomų aplinkybių.

3.7. Apeliantas nurodo, kad teismas giliau neanalizavo jo nusikalstamo elgesio priežasčių. Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, kad automobilis buvo paliktas be priežiūros nuošalioje vietoje sudarant palengvintas sąlygas jį apvogti ir sužaloti, sukuriant nereikalingo daikto iliuziją.

3.8. Pažymi, kad iš procesinio nuteistojo elgesio, taip pat iš psichinės sveikatos duomenų, jo socialinės brandos, akivaizdu, kad jis yra žemesnio intelekto ir prastesnio susivokimo pažeidžiamas asmuo, gyvenimiškai neišsiugdęs pakankamos atsakomybės.

4. Teismo posėdyje nuteistojo G. K. gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas tik prašo atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

7. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taip pat BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymima tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

8. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos ir pan., ar nuteistasis apskritai turi polinkį daryti nusikalstamas veikas, visumą, gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.

9. Iš bylos matyti, kad G. K. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą turtinį, apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 178 str. 2 d.) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 187 str. 1 d.). G. K. tyčines nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas ir esant neišnykusiam teistumui, jis linkęs daryti teisės pažeidimus, padaryta veika nėra atsitiktinė, jis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, tačiau išvadų nepadarė, taip pat pažymėtina, kad G. K. praeityje jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogišką nusikalstamą veiką (BK 178 str.). Nuteistojo G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, kas laikytina nusikaltimo recidyvu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Taip pat G. K. baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2021 m. gegužės 16 d., paskirtų baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 1-24), nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Todėl daroma išvada, kad atidedant bausmės vykdymą nebus galima pasiekti bausmės tikslų be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kolegija daro išvadą, kad netenkinamas ir atmetamas nuteistojo prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.

10. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo 2021 m. spalio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų priimtą baudžiamąjį įsakymą, kuris nebuvo įsiteisėjęs, bendrinti su skundžiamu nuosprendžiu, be to traktuoti kad jis teistas du kartus, įskaitant tą pačią dieną priimtu baudžiamuoju įsakymu. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. spalio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendyje nurodyta, kad paskutinį kartą G. K. nuteistas 2021 m. spalio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu. Iš duomenų apie teistumą matyti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta techninė klaida, neteisingai nurodant metus, kadangi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamasis įsakymas G. K. atžvilgiu buvo priimtas 2020 m. spalio 19 d., todėl jis yra įsiteisėjęs. Todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis G. K. 2021 m. spalio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė pagrįstai subendrinta su neatlikta 2020 m. spalio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos bausmės dalimi ir G. K. paskirti galutine subendrinta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimt) parų ir 16 MGL (800 eurų) dydžio bauda.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę švelninančia aplinkybę tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokia nuteistojo nuomone nesutinka. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas argumentavo kodėl nenustatyta G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, su kuo sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju, G. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas ne nuoširdžiai, bet prispirtas neginčijamu jo kaltės įrodymų. Teisme savo kaltę pripažino dalinai, neigdamas kai kurių daiktų vagystę iš automobilio, todėl tokios nuteistojo pozicijos pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino kaip pilno savanoriško prisipažinimo, nei kaip nuoširdaus gailėjimosi, nei kaip pagalbos išaiškinant veiką bei ją padariusius asmenis.

12. Smerktina tokia apelianto pozicija, jog automobilis buvo paliktas be priežiūros nuošalioje vietoje sukuriant nereikalingo daikto iliuziją ir sudarant palengvintas sąlygas jį apvogti, ir niekaip negali būti traktuojama kaip nuteistojo padėtį lengvinanti aplinkybė.

13. Nors apeliantas skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo savikritišką pažiūrį, pažadą dirbti ir atlyginti žalą, jo labai jauną amžių, jo socialinę brandą, tačiau aukščiau išvardintos aplinkybės rodo, kad G. K. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, o vertintinos kaip nuteistojo sąmoningai pasirinktas nusikalstamas elgesio modelis, kuris niekaip negali būti pateisinamas jo jaunu amžiumi. Padaryta nusikalstama veika, o taip pat ankstesni teistumai leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas nusikalstamą elgesį renkasi kaip priimtiną. Taip pat pažymėtina, kad, nors nuteistasis nurodo, kad žada dirbti ir atlyginti žalą, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių, jog nuteistasis oficialiai kažkur įsidarbino, teismui nebuvo pateikta.

14. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nusikalto neatsitiktinai, yra nelinkęs taisytis, nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujus teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad G. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be arešto bausmės atlikimo. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo G. K. apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

15. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2021 m. gruodžio 14 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 104,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl G. K. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kad G. K. yra jaunas, darbingo amžiaus, galintis susirasti darbą ir dirbti, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo G. K. valstybės naudai priteisia 104,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš G. K. valstybės naudai priteisti 104,50 Eur (šimtą keturis eurus penkiasdešimt centų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Kolegijos pirmininkas Boleslovas KalainisTeisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas Poškus