Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-616/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-07-03Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-11-08Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-08
Bylos Nr.
1A-253-616/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19168-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
D. M.
Civilinis ieškovas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Dalius Vaičiulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-616/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19168-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,nuteistojo D. M. gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam skirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant D. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per visą bausmės laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nuspręsta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 377,89 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš D. M. priteista 377,89 Eur (trys šimtai septyniasdešimt septyni eurai 89 centai) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679) „(duomenys neskelbtini)“, AB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) .

Laikinai D. M. apribotą nuosavybės teisę į pinigines lėšas – 377,89 Eur, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini) – nuspręsta taikyti iki visiško civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) kompaktinį diską su vaizdo įrašais, darytais į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų su kūno kameromis, supakuotą į voką Nr. 1., palikti byloje;

2) kompaktinį diską su garso įrašu, supakuotą į voką Nr. 1., palikti byloje;

3) voką Nr. 1 su kompaktiniais diskais prisegtą prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio ir siunčiamą kartu su byla į teismą, palikti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. M. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent, 2022 m. gegužės 28 d., apie 4.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas rankos kumščiu ir spirdamas koja tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip 4 smūgius į galvos sritį bei kitas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nukentėjusiojo R. K. kūno vietas, tuo padarydamas nosies kaulų lūžį, nubrozdinimą nosies nugarėlės kairiame šone, kraujosruvas kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, kairiame dilbyje, kas sukėlė R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. M. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką panašios kategorijos bylose. Tvirtina, kad nuteistajam pareikšti kaltinimai nepagrįsti leistinais įrodymais, o atliktas jų vertinimas nepagrindė jo kaltės.

2.2. Teigia, kad nuteistasis D. M. laikėsi nuoseklios pozicijos, jog nesmurtavo prieš nukentėjusį R. K. ir neturėjo jokių pagrįstų motyvų taip elgtis. Tvirtina, kad priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo išvadai, jog nukentėjusysis paliko nuteistojo butą vėliau, nei iki 00.00 val., tuo tarpu įvykio laikas konstatuojamas 04.40 val., t. y. gerokai vėliau, nei nukentėjusysis išėjo. Nurodo, kad nors išėjimo akimirka siejama su tuo, jog nukentėjusysis skambino nuteistajam, o vėliau į pagalbos centrą, tačiau tai niekaip nepatvirtina įvykio aplinkybių ir nukentėjusio asmens versijos patikimumo. Akcentuoja, kad nukentėjusysis pas D. M. buvo atvykęs neblaivus ir dar labiau neblaivus išėjo, todėl abejones kelia nukentėjusiojo pažintiniai bei orientaciniai gebėjimai tą vakarą, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė, jog nukentėjusiojo neblaivumas siekė vidutinį ir net sunkų laipsnį. Teigia, kad įvertinus tai, jog nukentėjusysis iki išėjimo iš nuteistojo jau buvo neblaivus, nesielgė adekvačiai, neatmestina, jog galėjo nukentėti nuo trečiųjų asmenų nenustatytomis aplinkybėmis, pats galimai išprovokavęs konfliktą. Akcentuoja, kad nėra retas reiškinys, kai atmintis siejasi su asmeniu, su kuriuo iki nukentėjimo yra bendrauta daugiausia ir tokios asociacijos lieka, tačiau vien to kaltės konstatavimui nepakanka.

2.3. Pasak apelianto, nuteistasis parodė, jog sulaukęs skambučio miegojo, tik girdėjo nerišlų burbuliavimą iš nukentėjusio pusės, dėl ko ir pokalbis nebuvo ilgas, o po to miegojo toliau. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo skambutis nuteistajam, o vėliau atvyko pareigūnai ir nuteistasis turėjo girdėti ar negalėjo būti miegantis, neatitinka tikrovės. Akcentuoja, kad pareigūnai ėjo į laiptinę iš lauko pusės ir iš vaizdo įrašo būtų akivaizdu, kad jei nuteistasis būtų nemiegojęs, būtų buvusi matoma šviesa lange ar kiti požymiai, įrodantys, kad asmuo nesiilsi.

2.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog vėlesniu laiku nukentėjusysis ir nuteistasis nebuvo kartu vienoje erdvėje bei tai įrodo faktas, jog mobilaus prisijungimo stoties numeracija nesutampa pagal telefono lokaciją: nuteistojo gyvenamos vietos adreso bazinės stoties kodas – (duomenys neskelbtini), o nukentėjusio telefono lokacija – (duomenys neskelbtini), taigi nukentėjusysis lankėsi įvykio metu ir kitose vietose, ne vien pas nuteistąjį. Tvirtina, kad byloje išsamiau netirta ir nevertinta, kur pagal vaizdo stebėjimo kameras laikotarpiu nuo 23 val. iki 4.40 val. buvo nukentėjęs asmuo, nors įvertinus tai, kad centrinė miesto dalis stebima vaizdo kameromis, akivaizdu, jog buvo nesunku patikrinti, kas sako tiesą byloje – nukentėjęs asmuo ar nuteistasis. Todėl teigia, kad visi neaiškumai privalėjo būti aiškinami nuteistojo naudai.

2.5. Apelianto teigimu, abejones, jog nukentėjimo metu R. K. buvo kitoje vietoje, stiprina faktas, jog pareigūnai prie nuteistojo buto durų ir visoje laiptinėje bei už jos ribų neišvengiamai turėjo rasti kraujo pėdsakų, nes nuteistasis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, tačiau tokių pėdsakų nerasta. Teigia, kad jeigu nukentėjusysis sužalotas mėgino ateiti pas nuteistąjį, tai galėjo kraujo pėdsakų palikti ir (duomenys neskelbtini) aukšte, bet ne atvirkščiai. Nors pirmosios instancijos teismas teigia, kad pareigūnų vaizdo įrašai patvirtina, jog pareigūnė matė kraujo pėdsakų, visgi jie nebuvo vertinti ir tirti tiek dėl biologinės prigimties – ar rasti pėdsakai yra kraujas, o jei kraujas, tai ar jis nukentėjusio asmens. Taip at apsiribota tik subjektyviu aplinkybių įvertinimu bei netirta, kas kiek laiko valoma namo laiptinė, ar matyti pėdsakai galėjo būti palikti vienareikšmiai tik įvykio dieną, ar iš anksčiau.

2.6. Akcentuoja, kad nukentėjusysis nebuvo nuoseklus ir jo parodymus reikėjo vertinti kritiškai. Teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, jog susipyko su nuteistuoju dėl žaidimo ir jo metu buvo žaista iš pinigų, tačiau tokia aplinkybė yra nelogiška bei negali būti tiesa, nes pats nukentėjusysis skolinosi iš nuteistojo pinigų dar iki atėjimo į svečius, o nuteistasis jam paskolino, atlikdamas bankinį pavedimą. Tuo tarpu apklausiamas įvykio vietoje nukentėjusysis pareigūnams nurodė kitas konflikto priežastis – ne žaidimą, moterį. Tvirtina, kad tai taip pat sudaro pagrindą teigti, jog nukentėjusysis nepamena ir kitų esminių aplinkybių – kur lankėsi, su kuo bendravo iki įvykio, po įvykio, dėl kokių priežasčių buvo atvykęs pas nuteistąjį ir pan.

2.7. Taip pat atkreipia dėmesį, kad iš vaizdo įrašas patvirtina, jog atvykus pareigūnams nukentėjusysis rankoje laikė baro tipo rankšluostį ir jo atsiradimo pas nukentėjusįjį aplinkybės kėlė abejonių, kadangi nukentėjusysis po vizito pas nuteistąjį galėjo lankytis centre esančioje įstaigoje ar bare ir iš ten išėjęs patirtį sužalojimus. Nurodo, kad tokio rankšluosčio nuteistasis niekada neturėjo, jo kiemas yra prižiūrimas, todėl pakeliui negalėjo pas nukentėjusį atsirasti, be to, net teoriškai nukentėjusysis negalėjo paimti rankšluostį iš nuteistojo, kadangi tvirtino, jog naudojant smurtą jo atžvilgiu, nuketėjusysis bėgo iš namų/buto, net paliko jam priklausančią striukę, kurios buvimo faktas taip pat nebuvo nustatytas.

2.8. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo būtina realiai patikrinti nukentėjusio asmens pateiktą įvykio versiją, jog nuteistasis jį mušė bei spyrė bėgančiam iš namų. Teigia, kad iš įvykio vietos apžiūros matyti, jog prieškambario patalpos nuteistojo namuose yra siauros, todėl įspirti į galvos ar kitą kūno sritį yra fiziškai neįmanoma. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti nuteistojo gyvenamos vietos, be to, nukentėjusysis pareigūnų rastas daug arčiau bulvaro ir naktinių įstaigų, nei nuteistojo gyvenamoji vieta. Tvirtina, kad tai taip pat sudaro pagrindą išvadai, jog nukentėjusysis dėl savo neblaivumo galėjo nukentėti/patirti smurtą nuo byloje nenustatytų trečiųjų asmenų, o nuteistąjį nurodyti/apkalbėti kaip asmenį, su kuriuo tą vakarą bendravo daugiausiai ir tokiu būdu užfiksavo jį pasąmonėje. Taip pat pažymi, kad nuteistasis lankė reabilitaciją ir nešiojo rankos įtvarą, jam buvo lūžę du kaulai ties riešu, todėl ir fiziškai neturėjo galimybės traumuoti nukentėjusiojo. Pažymi, kad liko nevertinta kita svarbi aplinkybė, jog turint reabilitaciją ir gydant ranką, itin didelė rizika patirti kartotinę traumą, ypač jei būtų vykęs minėtas konfliktas, be to, tokiu atveju nėra naudojama viena ranka, o nukentėjęs asmuo vienareikšmiai būtų turėjęs pranašumą nuteistojo atžvilgiu dėl rankos mobilizacijos ir pan.

2.9. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino reikšmingo fakto, jog nukentėjusysis parodė, jog anksčiau buvo nukentėjęs nuo nuteistojo, tačiau dėl nežinomų priežasčių į policiją nesikreipė ir ryšių su nuteistuoju nenutraukė. Apelianto vertinimu, tokia pozicija liudija, kad nukentėjusysis linkęs kaltinti nuteistąjį nebūtais dalykais.

2.10. Apibendrintai teigia, kad ne apelianto parodymai, o nukentėjusiojo turėjo būti vertinami itin atsargiai ir kritiškai, įvertinant byloje nustatytas aplinkybes ir paties nukentėjusio asmens pozicijos nenuoseklumą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo D. M. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Ineta Žilnskienė prašė nuteistojo D. M. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo D. M. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. M. nepripažįsta savo kaltės, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė prielaidomis, taip padarydamas esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir skundžiamo nuosprendžio argumentus, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai. Įrodymų įvertinimas susideda iš jų liečiamumo, leistinumo, tikrumo ir pakankamumo nustatymo (BPK 20 straipsnis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

8. Tokios kasacinio teismo praktikos kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir nuosprendį grindė ne tik nukentėjusiojo R. K. parodymais, tačiau ir kitų bylos duomenų išsamia bei nešališka analize. Be to, pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, įrodymų pakankamumą bei pateikė motyvuotas išvadas, kodėl vienus įrodymus atmetė, o kitais rėmėsi, išdėstė visų reikšmingų bylos įrodymų, kuriais grindė apelianto kaltę, turinį, juos įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, detaliai aptarė nukentėjusiojo parodymų patikimumo klausimą bei motyvuotai atmetė nuteistojo D. M. versiją, neva jis jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko.

9. Nustatyta, kad D. M. savo kaltę viso proceso metu neigė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jo kaltė neginčijamai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apelianto kaltė pagrįstai įrodyta nukentėjusiojo R. K. (1 t., b. l. 9-15, 164-167, 170-173, 185-188, 3 t., b. l. 20-23), liudytojo R. J. (2 t., b. l. 26-29, 3 t., b. l. 41-42) parodymais, pareiškimo apie nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo (1 t., b. l. 9-15), parodymų patikrinimo vietoje (2 t., b. l. 12-23), akistatos (2 t., b. l. 60-63, 52-55), asmens apžiūros (1 t., b. l. 189-195), kitų objektų (vaizdo ir garso įrašų, išklotinių analizės) apžiūros (1 t., b. l. 32-33, 39-41, 46-47, 49-51, 90-94, 127-129) protokolais, 2022 m. gegužės 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 677/2022(04) (1 t., b. l. 200), pareigūnų tarnybiniais pranešimais (1 t., b. l. 16, 19, 17-18, 96-97), BIRD ataskaitų žiūryklės duomenimis (1 t., b. l. 25).

10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir teisingi, tačiau nenurodo konkrečių esminių prieštaravimų nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotuose parodymuose. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamojoje byloje yra labai prieštaringi duomenys apie vieną ir tą pačią aplinkybę – nukentėjusysis teigia, jog nuteistasis jį sumušė, o šis ir jo sugyventinė šią aplinkybę neigia. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs, todėl privaloma atidžiai vertini visus byloje ištirtus įrodymus: juos analizuoti kompleksiškai, lyginant jų turinį tarpusavyje, išsiaiškinant ir pašalinant iškylančius prieštaravimus, taip pat juos lyginant su kitais turimais bylos įrodymais. Priešingai, nei teigia apeliantas, teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kurie yra svarbūs nustatant baudžiamojoje byloje tiesą, jų turinys, nuoseklumas, neprieštaringumas su kitais byloje įvertintais duomenimis buvo kruopščiai analizuojamas. Analizuojant vien tik nukentėjusiojo R. K. parodymus, iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keturis kartus (1 t., b. l. 9-15, 164-167, 170-173, 185-188), iš jų – vieną kartą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat atliktos jo akistatos su nuteistuoju D. M. ir liudytoja S. B. (2 t., b. l. 60-63, 52-55), parodymų patikrinimas vietoje (2 t., b. l. 12-23) bei nukentėjusysis vieną kartą apklaustas bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Visus kartus nukentėjusysis vienodai, aiškiai ir nedviprasmiškai tvirtino, kad jį sumušė būtent D. M., įvykis įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 04.40 val., jam buvo suduoti ne mažiau 4 smūgiai į galvos bei kitas kūno sritis. Nors tikslaus smūgių skaičiaus nukentėjusysis nurodyti negalėjo, tačiau jis parodė, kad pirmą smūgį nuteistasis D. M. jam sudavė kumščiu į veido sritį, būnant kambaryje, po to, jis užsidengęs veidą nušliaužė arba buvo nutemptas į koridorių, kuriame juto dar kelis smūgius, daugiausia į galvos sritį, buvo smūgiuojama ir kojomis. Taigi, kolegijos nuomone, nukentėjusiojo R. K. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių (dėl asmens, sudavusio smūgius, nusikaltimo vietos, laiko, apytikslio smūgių skaičiaus, jų lokalizacijos bei būdo) yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys. Juolab, kad aplinkybes, jog jį sužalojo nuteistasis D. M., nukentėjusysis nurodė ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 9-15), kelis kartus skambindamas Bendrajam pagalbos centrui (nurodė, kad jį sumušė draugas, kuris liko savo bute, kuriame taip pat buvo ir to draugo draugė) (1 t., b. l. 25, 32-35, 39-41), į įvykį atvykusiems pareigūnams (1 t., b. l. 17-18, 46-47, 49-51), taip pat pareigūnui papildomai su juo susisiekus ryte (1 t., b. l. 16). Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad nukentėjusysis viso proceso metu civilinio ieškinio nereiškė, o paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui bei atvykusiems pareigūnams ne kartą akcentavo, jog nenori sukelti D. M. problemų, išsamiai paaiškino visas įvykio aplinkybės, vykdė pareigūnų bei medikų nurodymus. Todėl tvirtinti, kad nukentėjusysis nepagrįstai apkalbą nuteistąjį, pagrindo nėra.

11. Apeliantas skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. K. nurodė, jog su nuteistuoju susipyko dėl žaidimo, o apklausiamas iš karto po įvykio nurodė kitą konflikto priežastį – moterį. Iš tiesų, įvykio metu nuteistojo ir nukentėjusiojo nesutarimo priežastis buvo neaiški, galimai menkavertė, nes byloje nėra objektyvių duomenų apie tarp šių asmenų buvusį kokį nors didesnį konfliktą. Tačiau pastebėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusysis įvykio vietoje patvirtino, jog su D. M. susipyko ne dėl nuteistojo draugės (vaido įrašas Nr. 2022_0528_050309_011, 04:11-04:22 min.) ir konflikto priežastį nurodė alkoholio vartojimą, dėl kurio vartojimo jo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad vien dėl šios priežasties nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs. Apeliantas, siekdamas pagrįsti nukentėjusiojo parodymų netikslumą, prieštaringumą, taip pat jų nepatikimumą, akcentuoja ir tai, kad nukentėjusysis parodė, jog ir anksčiau nuteistasis prieš jį yra smurtavęs, tačiau apie tai policijos pareigūnams nepranešė bei ryšių su nuteistuoju nenutraukė. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra nukentėjusio asmens teisė apsispręsti dėl pareiškimo pateikimo teisėsaugos institucijoms ir, teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės nepaneigia paties sužalojimo fakto bei nukentėjusiojo parodymų apie jo sužalojimo aplinkybes teisingumo.

12. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesirėmė paties nuteistojo nuosekliais parodymais, jog jis nesmurtavo prieš nukentėjusįjį ir neturėjo jokių pagrįstų motyvų taip elgtis. Kaip matyti iš jo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 93-96, 102-104, 117-119, 3 t., b. l. 47-49) nuteistasis tvirtino, kad iš jo ir sugyventinės namų nukentėjusysis R. K. išėjo nesužalotas apie 23-24 val., jokio konflikto nebuvo. Akcentavo, kad tą vakarą R. K. buvo visiškai girtas, nesiorientuojantis aplinkoje, kalbėdamas maišė vardus, kalbėjo nerišliai. Tokias aplinkybes patvirtino ir jo sugyventinė liudytoja S. B. (2 t., b. l. 32-35, 3 t., b. l. 40-41). Iš tiesų, atvykus pareigūnams nukentėjusiajam R. K. buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumas. Tačiau priešingai, nei nurodo nuteistasis ir jo sugyventinė, iš vaizdo įrašų Nr. 2022_0528_050309_011, 2022_0528_050810_012, 2022_0528_051309_013 matyti, kad nukentėjusysis iškart po įvykio pakankamai aiškiai ir rišliai bendrauja su pareigūnais, nurodė tokias aplinkybes, kaip savo vardą, pavardę, telefono numerį, gimimo metus, nurodė įvykio vietos adresą (parodė namą, laiptinę, aukštą bei pusę, kurioje yra butas), nuteistojo vardą bei pavardę, savo telefone rado nuteistojo telefono numerį ir pan. Todėl tvirtinti, kad nukentėjusysis dėl girtumo nesiorientavo aplinkoje bei nesuprato, kas, kur ir kada įvyko, nėra jokio pagrindo. Be to, priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, vertindamas visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kiekvieną atskirai ir jų visumą, analizavo bei vertino ir nuteistojo viso proceso metu duotus parodymus ir, apeliacinės instancijos nuomone, teisingai bei pagrįstai pripažino juos nepaneigiančiais jo kaltės.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog nukentėjusysis 2022 m. gegužės 28 d. 04:40 val. vis dar buvo nuteistojo D. M. ir jos sugyventinės bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, tiek nuteistasis D. M., tiek jo sugyventinė liudytoja S. B. viso proceso metu tvirtino, kad nukentėjusysis R. K. iš jų buto išėjo žymiai anksčiau – apie 23-24 val. ir nuteistasis jokio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Pasak nuteistojo, nukentėjusysis R. K. tvirtina, jog nuteistasis jį sumušė tik dėl to, kad supyko, jog buvo išprašytas iš buto arba iš pavydo dėl darbo, kadangi buvo pažemintas pareigose. Tiek nuteistasis, tiek jo sugyventinė liudytoja S. B. teigė, kad jokio konflikto tarp D. M. ir R. K. tą dieną nekilo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų parodymus nelaikė objektyviais duomenimis, kuriais galima būtų nuginčyti nukentėjusiojo parodymų objektyvumą bei teisingumą, o rėmėsi tik ta dalimi, kuri neprieštaravo kitiems ištirtiems duomenims ir faktinėms nustatytoms aplinkybėms. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo parodymai laikomi jo gynybine versija. Aukštesnės instancijos teismas taip pat mano, kad nuteistojo sugyventinės parodymus taip pat reikia vertinti kritiškai, kaip suinteresuoto asmens bylos baigtimi bei siekiančio padėti savo sugyventiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, nustatyta, kad nuteistasis ir jo sugyventinė iš karto po įvykio vengė policijos pareigūnų. Todėl nuteistojo ir jo sugyventinės neadekvati reakcija į atvykusius pareigūnus sustiprina apeliacinės instancijos teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiojo parodymų, paneigiančių jų parodymus, teisingumo.

14. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad apelianto pateikta versija, jog nukentėjusįjį R. K. sužaloti galėjo kiti asmenys, kitoje vietoje ir kitu laiku, yra atmestina kaip neįtikinama, nelogiška, neparemta jokiais faktiniais duomenimis, be to, prieštaraujanti ne tik nukentėjusiojo R. K. parodymams, kurių objektyvumu ir teisingumu nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nesuabejojo, bet ir kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Priešingai, nei apeliantas teigia savo skunde, apelianto kaltė yra grindžiama ne tik aptartais nukentėjusiojo R. K. parodymais, kad nurodytu laiku ir vietoje jį sužalojo būtent D. M.. Jo parodymus, nors ir netiesiogiai, patvirtina kiti įrodymai. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenustato reikalavimo, jog kaltė padarant nusikaltimą turi būti įrodyta tik tiesioginiais įrodymais. Kaltė dėl nusikaltimo padarymo gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais. Esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes. BPK 20 straipsnio 3 dalis reglamentuoja vieną iš duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimų – jų liečiamumą – sąsają su įrodinėjama aplinkybe, t. y. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Visų pirma, nukentėjusiojo parodymus apie jam suduotus smūgius patvirtina liudytojo, iškviesto į įvykį policijos pareigūno R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Liudytojas R. J. patvirtino, jog atvykus į iškvietime nurodytą vietą, kuri yra 100 m atstumu nuo įvykio vietos – nuteistojo namų, nukentėjusysis nurodė, jog jį sumušė bendradarbis, kadangi išgertuvių metu išsiskyrė jų nuomonės, taip pat nukentėjusysis nurodė vietą, kur viskas vyko, nebuvo agresyvus, bendravo normaliai (3 t., b. l. 41-42). BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2022 m. gegužės 28 d. 04.51 val. užregistruotas pranešimas, jog R. K., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, kad ką tik buvo sumuštas savo draugo, kuris liko bute (atvykus policijos pareigūnams nurodys), reikalingi medikai, kraujuoja galimai iš akies arba nosies (1 t., b. l. 25). Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad apie 05.02 val. pareigūnams nuvykus ties (duomenys neskelbtini), lauke pastebėtas sėdintis pranešėjas R. K. ir matėsi akivaizdūs jo sužalojimai – sumuštas veidas, kraujavo iš nosies srities. R. K. aiškiai įvykio aplinkybių paaiškinti dėl savo neblaivumo negalėjo, tik teigė, kad išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. M. trenkė jam iš rankos ir spyrė iš kojos į veido sritį. Kiek kartų buvo suduoti smūgiai – nurodyti negalėjo. R. K. nurodė, kad D. M. galimai gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjus nurodytu adresu niekas buto durų neatidarė, todėl su D. M. pabendrauti nepavyko (1 t., b. l. 17-18). Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint R. K. veido srityje, ties dešine akimi matosi paraudimas, kairė akis sumušta, visa pamėlusi, sutinusi, nosis taip pat patinusi, ant jos matosi kraujosruvos (1 t., b. l. 189-195). Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. K. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, nubrozdinimas nosies nugarėlės kairiame šone, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, kairiame dilbyje. Rasti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2022 m. gegužės 28 d., 05.56 val., R. K. kreipiantis į (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 4 smūgių bukais kietais daiktais. R. K. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 200). Pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašas patvirtina, kad nuteistojo gyvenamosios vietos laiptinėje rastos kraujo dėmės (1 t., b. l. 49-51), o nuteistojo D. M. ir nukentėjusiojo R. K. abonentų išklotinių analizė patvirtina, kad nukentėjusysis Bendrajam pagalbos centrui ir nuteistajam D. M. skambino būdamas nuteistojo gyvenamosios vietos bazinių stočių veikimo teritorijoje (1 t., b. l. 96-97). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo R. K. pozicijos patikimumą pagrindžia byloje esančių įrodymų visuma.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad faktą, jog nukentėjusysis R. K. ir nuteistasis D. M. įvykio metu nebebuvo kartu vienoje erdvėje, įrodo tai, jog nuteistojo gyvenamosios vietos adreso bazinės stoties kodas yra (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiojo telefono lokacija buvo (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. lapkričio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad prieš atvykdamas pas nuteistąjį D. M., nukentėjusysis R. K. 2022 m. gegužės 27 d. 21:55 val. jam skambino, jungdamasis prie judriojo ryšio bazinės stotelės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (nėra ginčo, kad apie 22 val. nukentėjusysis atvyko pas nuteistąjį ir jo sugyventinę į svečius), o po įvykio nukentėjusysis 2022 m. gegužės 28 d. 04.51 val. skambino nuteistajam D. M., jungdamasis prie judriojo ryšio bazinės stotelės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (nukentėjusysis teigė, kad tuo metu skambino nuteistajam ir prašė atiduoti striukę), tuo tarpu 04:45 val., 04:46 val., 04:49 val., 04:59 val. nukentėjusysis skambino Bendrajam pagalbos centrui, jungdamasis prie judriojo ryšio bazinių stotelių (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (nukentėjusysis teigė, kad prašydamas greitosios pagalbos buvo šalia nuteistojo namo). Nustatyta, kad visų šių bazinių stočių veikimo teritorijoje yra įtariamojo D. M. gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), o atvykus policijos pareigūnams ir greitajai medicinos pagalbai, nukentėjusysis buvo rastas netoli nuteistojo ir jo sugyventinės daugiabučio gyvenamojo namo, vidinėje kiemo teritorijoje, o ne centrinėje miesto gatvėje, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis R. K. galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis, nurodytomis apeliaciniame skunde (pavyzdžiui, lankydamasis centre esančiose įstaigose ar baruose ir ten arba išėjęs iš jų). Tuo tarpu apeliacinio skundo teiginiai, kad vaizdo įrašas patvirtina, jog nukentėjusysis kraują valosi būtent į baro tipo rankšluostį, kuriame ir galėjo patirti sužalojimus, yra visiškai deklaratyvūs.

16. Apeliantas akcentuoja, kad nebuvo tirta, ar nuteistojo laiptinėje rasti pėdsakai buvo kraujas ir, ar kraujas buvo nukentėjusiojo. Iš vaizdo įrašo Nr. 2022_0528_050309_011 matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2022 m. gegužės 28 d. 05.02 val. Vaizdo įrašo 00:40 val. užfiksuota, kad nukentėjusiojo R. K. veidas sumuštas, tebekraujuoja iš nosies, kas patvirtina, kad sužalojimai padaryti visai neseniai, kraujas dar nebuvo pradėjęs krešėti. Tą patvirtino ir liudytojas R. J. (3 t., b. l. 41-42). Tuo tarpu iš vaizdo įrašo Nr. 2022_0528_051758_014 matyti, kad pareigūnams lipant laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą, kuriame kartu su sugyventine gyveno nuteistasis, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto laiptų aikštelėje netoli lango, pareigūnė ant žemės pamato, kaip ji nurodo, kraujo dėmes ir sustojusi ties jomis, kolegai jas parodo. Vaizdo įrašo 00:41 min. (2022 m. gegužės 28 d. 05:18:10 val.) matomos didelės raudonos spalvos dėmės ties laiptų pradžia. Kolega (liudytojas R. J.) pakomentuoja, kad nukentėjusysis ir taip akivaizdžiai sužalotas, todėl rastos kraujo dėmės lemiamos įtakos neturi („ir taip matosi, kad jis sudaužytas, čia tas kraujas jau čia nieko nedaro“). Toliau lipant laiptais – ties (duomenys neskelbtini) aukštu, pareigūnai pakomentuoja, kad pamato dar kraujo dėmių. Pareigūnai užlipę į (duomenys neskelbtini) aukštą skambina į buto, esančio (duomenys neskelbtini) pusėje durų skambutį, kur gyvena D. M., tačiau durų niekas neatidaro. Abejoti, kad rastos dėmės yra nukentėjusiojo kraujas, pagrindo nėra, kadangi vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės sutampa su nukentėjusiojo parodymais bei išklotinių analizės protokole užfiksuotais duomenimis, jog iškart po smūgių sudavimo nukentėjusysis išbėgo iš nuteistojo buto, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą bei skambino nuteistajam, prašydamas atiduoti striukę (vaizdo įraše matyti, jog nukentėjusysis yra be striukės bei pareigūnams nurodo, kad striukę paliko pas nuteistąjį), tuo tarpu pareigūnai po pirmojo iškvietimo į įvykio vietą atvyko pakankamai greitai – per 8 min. (1 t., b. l. 25).

17. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis D. M. turėjo girdėti po įvykio atėjusių pareigūnų skambutį į duris ir negalėjo būti tuo metu miegantis, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Iš išklotinių analizės matyti, kad nukentėjusysis R. K. nuteistajam D. M. iškart po įvykio skambino 2022 m. gegužės 28 d. 04.51 val., pokalbio trukmė 18 sek. (1 t., b. l. 90-94) o iš vaizdo įrašo Nr. 2022_0528_051758_014 matyti, kad pareigūnai prie nuteistojo buto nuvyko 2022 m. gegužės 28 d. 05.18 val., t. y. mažiau nei per pusvalandį po nukentėjusiojo skambučio bei į duris pareigūnai skambino pakankamai ilgai. Taip pat išklotinių analizė patvirtina, kad nurodytu laiku tiek nuteistasis, tiek liudytoja S. B. įvykio metu bei po jo buvo namuose, nes tuo metu jungėsi tik prie judriojo ryšio bazinių stočių, veikiančių jų gyvenamojoje vietoje (1 t., b. l. 127-129). Todėl nuteistojo versija, kad jis tuo metu miegojo ir dėl to negirdėjo pareigūnų skambučio į duris, kaip ir liudytojos S. B. teiginiai, kad pareigūnai įvykio dieną jų neieškojo, vertintini siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad tuo atveju, jei nuteistasis būtų nemiegojęs, jo bute būtų buvusi matoma šviesa lange ar kiti požymiai, įrodantys, kad jis nesiilsi, tačiau iš byloje esančių vaizdo įrašų Nr. 2022_0528_050309_011, 2022_0528_050810_012, 2022_0528_051309_013, 2022_0528_051758_014 matyti, jog pareigūnams atvykus jau buvo šviesu, todėl nei degančios šviesos lange, nei kitokių požymių objektyviai nebuvo galima pamatyti.

18. Pasak apelianto, nuteistasis D. M. įvykio metu lankė reabilitaciją ir nešiojo rankos įtvarą, jam buvo lūžę du kaulai ties riešu, todėl jis fiziškai negalėjo sužaloti nukentėjusiojo R. K.. Iš tiesų, D. M. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos ekrano nuotraukos iš „e.sveikatos“ patvirtina, jog jis 2022 m. kovo 24 d. patyrė traumą ir susižalojo kairį riešą, jam nustatyti daugiakampio ir galvinio kaulo lūžimai, ranka įmobilizuota gipso įtvaru, 2022 m. balandžio 14 d. jis buvo konsultuotas traumotologo, pradėtas reabilitacinis gydymas, jo nedarbingumas truko nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. (2 t., b. l. 124-130). Tačiau iš tarnybinio pranešimo matyti, kad būdamas įtariamuoju D. M. visus procesinius dokumentus pasirašė dešine ranka (1 t., b. l. 19). Be to, nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad įvykio vakarą jie su nuteistuoju žaidė kompiuterinį žaidimą, valdomą pulteliais. Todėl tvirtinti, kad nuteistasis dėl kairės rankos traumos neturėjo galimybės smurtauti prieš nukentėjusįjį, juolab, kad nustatyta, jog dalis smūgių buvo suduota ir kojomis, yra visiškai nepagrįsta. Tuo tarpu apeliacinio skundo teiginiai, kad dėl siauro prieškambario patalpos dydžio (2 t., b. l. 21) nuteistasis negalėjo įspirti nukentėjusiajam į galvos sritį, vėlgi tik deklaratyvūs.

19. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad visi neaiškumai turėjo būti vertinami nuteistojo D. M. naudai, kadangi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauti ir analizuoti centrinės miesto dalies vaizdo kamerų įrašai, kurie būtų patvirtinę, kur nukentėjusysis buvo tuo metu, kai išėjo iš D. M. namų ir iki policijos pareigūnų atvykimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir savitikslis, jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų teisingam sprendimo byloje priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo parodymų, netiesiogiai patvirtintų ir kitais įrodymais, sutampančiais liudytojo R. J. parodymais bei minėtų rašytinių įrodymų, pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. M. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Ernesta MontvidienėGražvydas PoškusLaisvydas Zederštremas