Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2499-609/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-11-29
Bylos Nr.: eI-2499-609/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01257-2016-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas: V. P.
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Leonidas Zubanovas

Kategorijos

3.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-2499-609/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01257-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. P., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Dainai Sodienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajajm suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. P. prašo panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau- ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2015 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (10.14)10-24-756 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. P.“, panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- ir Fondo valdyba) 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2700 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“ ir atsakovą VSDFV Klaipėdos skyrių įpareigoti jam paskirti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis nuo 1978 m. birželio 23 d. iki 1995 m. sausio 1 d..

Skunde nurodė, jog VSDFV Klaipėdos skyrius 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. (10.14)10-24-756 nusprendė jam neskirti kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, nurodydamas, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnyje bei Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte, 6 punkto 2 dalyje, 7 punkte nustatytų reikalavimų, t.y. neįgijo 12 m. 6 mėn. stažo ypatingomis darbo sąlygomis iki 1995 m. sausio 1 d. arba 6 m. 3 mėn. stažo ypatingomis sąlygomis laikotarpiu nuo 1986 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d.. Nesutikdamas su VSDPV Klaipėdos skyriaus 2015 spalio 20 d. sprendimu Nr.(10.14)10-24-756, jį apskundė Fondo valdybai, kuri 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr.(6.5)1-2700 jo skundo netenkino.

Pareiškėjas teigia, jog 1978-03-24 Lietuvos Ryšių ministerijos Mokymo kombinate (Vilniuje) jis baigė specialiuosius kursus ir įgijo kabelininko-lituotojo kvalifikaciją. 1978-04-22 įsidarbino kabelininku-lituotoju Pabaltijo geležinkelių Klaipėdos ryšių ir signalizacijos ruože ir tuo metu jis buvo vieninteliu kabelininku-lituotoju. Pažymi, kad jis dirbo vyriausiosios elektromechanikės L. K., kuri buvo jo tiesioginė vadovė, brigadoje, tačiau dažnai nurodymus dėl tam tikro darbo atlikimo gaudavo ir iš Klaipėdos ryšių ir signalizacijos ruožo vadovų. 1983-08-08 jo darbo sutartis buvo nutraukta. 1984-01-25 jis įsidarbino kabelininku-lituotoju Klaipėdos telegrafo-telefono stotyje (nuo 1988 m. sausio 1 d. Klaipėdos miesto telefonų tinklai). Ten dirbo apie dvidešimt kabelininkų-lituotojų, jo brigadoje dirbo 5-6 kabelininkai-lituotojai. Jo tiesioginė vadovė buvo linijinio cecho viršininkė V. Č. ir jos pavaduotojas V. K., brigadininku dirbo A. S.. 1989-10-02 jo prašymu jis buvo perkeltas į Klaipėdos ryšių ir signalizacijos ruožą. Tuo pačiu metu iš Klaipėdos miesto telefonų tinklų į Klaipėdos ryšių ir signalizacijos ruožą perėjo dirbti ir kabelininkas-lituotojas I. P.. 1993-07-26 pareiškėjo prašymu jis buvo atleistas. 1993-08-05 jis įsidarbino kabelininku-lituotoju VĮ „Lietuvos telekomas“ Klaipėdos filiale (buvusioje Klaipėdos telegrafo-telefono stotyje), kurioje pirmą kartą su juo buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, 2001-02-28 ši sutartis šalių susitarimu buvo nutraukta. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 1978-06-22 iki 2001-02-28 jis dirbo ypatingomis sąlygomis. Tos pačios kvalifikacijos darbuotojai į senatvės pensiją išeidavo nuo 55 metų, t.y. jiems buvo sutrumpintas senatvės pensijos amžius. Po 1995-01-01 tokios kvalifikacijos darbuotojams yra mokama kompensacija už ypatingas (kenksmingas) darbo sąlygas. Argumentuoja, kad ir darbas su polietilenu dengtais kabeliais buvo laikomas darbu kenksmingomis sąlygomis. Pažymi, jog iš pradžių visi ryšio kabeliai, su kuriais jam teko dirbti, buvo dengti tik švinu, vėliau ėmė daugėti polietilenu dengtų kabelių. Pabrėžia, kad 1993-08-05 jam įsidarbinus VĮ „Lietuvos Telekomas“ Klaipėdos filiale, su juo sudarytoje rašytinėje darbo sutartyje buvo nurodytas jo darbo pobūdis: skirstomų ir magistralinių kabelių montažas, švininių ir polietileninių kabelių einamasis ir kapitalinis remontas, skirstomų ir magistralinių boksų montažas, skirstomų dėžučių montažas, jų pastatymas ir eksploatacija, skirstomų spintų patalpų eksploatacija, kabelių paklojimas telefoninėje kanalizacijoje, ant pastatų sienų ir patalpose. Jo darbas nuo 1993 m. rugpjūčio 5 d. iki 1995 m. sausio 1 d. VSDFV buvo pripažintas darbu ypatingomis sąlygomis, tačiau tiek laikotarpiu nuo 1993-08-05 iki 1995-01-01, tiek laikotarpiu nuo 1978-06-22 iki 1993-07-26 jis dirbo to paties pobūdžio darbą, tik jam dirbant Klaipėdos ryšių ir signalizacijos ruože, kurį laiką jam teko montuoti akumuliatorius su švininėmis plokštėmis. Pažymi, kad dėl darbo su švinu ir polietilenu dengtais kabeliais tiek Klaipėdos ryšių ir signalizacijos ruože, tiek Klaipėdos telegrafo-telefono stotyje (Klaipėdos miesto telefonų tinkluose), jam, kaip ir kitiems kabelininkams-lituotojams, buvo nemokamai skiriamas pienas, dėl kenksmingų darbo sąlygų buvo suteikiamos papildomos trijų darbo dienų atostogos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašo skundą patenkinti skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad tai, jog pareiškėjas dirbo kabelininku-lituotoju, patvirtina darbo knygelė ir įsakymai dėl jo priėmimo į darbą ir dėl atleidimo iš jo. Kabelininko-lituotojo specialybė atsirado nuo 1976 metų. Iki 1976 metų buvo kabelių prižiūrėtojo pareigybė, kuriai nebuvo keliamas reikalavimas nuolat lituoti- užteko, kad žmogus dirbo kabelininku-lituotoju. Akcentavo, kad nors nuo 1993 iki 1995 metų dirbdamas kabelininku-lituotoju, pareiškėjas kiekvieną darbo dieną visą dieną nedirbo su švino ar polietileno kabeliais, tačiau buvo pripažinta, kad jis dirbo ypatingomis darbo sąlygomis. Pažymėjo, kad pareiškėjo kolegoms, kurie dirbo tą patį darbą kaip ir pareiškėjas, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas buvo paskirta.

Atsiliepimas

Atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepime į skundą nurodyta, jog jis su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, kad gavęs pareiškėjo 2015-02-20 prašymą dėl kompensacijos skyrimo, vykdydamas Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimą, VSDFV Klaipėdos skyrius 2015-03-04 raštu Nr. (10.8) SI-11376 „Dėl V. P. duomenų“ kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių, prašydamas tarpininkauti išduodant pažymą, patvirtinančią pareiškėjo darbą ypatingomis sąlygomis bei patikrinti, ar ypatingomis darbo sąlygomis jis dirbo visą darbo dieną laikotarpiais nuo 1978-06-23 iki 1983-08-08 ir nuo 1989-10-09 iki 1993-07-26 Pabaltijo geležinkelių signalizacijos ir ryšių ruože, nurodant, kokiame sąraše numatytos šios pareigos, bei patikrinti pažymos išdavimo teisingumą ir atsiųsti patikrinimo aktą. VSDFV Šiaulių skyriaus 2015-03-24 raštu Nr. (10.26) S-12529 „Dėl V. P. duomenų“ atsiųstame 2015-03-20 dokumentų apie pareiškėjo darbą ypatingomis sąlygomis patikrinimo akte Nr. PA-12 nurodyti jo darbo laikotarpiai Pabaltijo geležinkelių Klaipėdos automatikos ir ryšių ruože atitinka jo darbo knygelėse ir pirminiuose dokumentuose nurodytus darbo laikotarpius, tačiau patikrinimo metu nerasta duomenų, patvirtinančių, kad jis dirbo ypatingomis darbo sąlygomis, t. y. nuolat (visą darbo dieną) litavo švinu padengtus kabelius, užpildavo švinu kabelių jungtis ir nuplėšdavo nuo kabelių šviną, kaip nurodyta buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtinto Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 XXXI skyriuje „Ryšiai“. Atsižvelgiant į tai, pagal dokumentus ir informaciją apie darbą ypatingomis sąlygomis bei Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančius duomenis, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015-10-20 sprendimu Nr. (10.14) 10-24-756 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. P.“ pareiškėjui atsisakyta skirti kompensaciją, nes konstatuota, jog jis neatitinka Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo 67 straipsnyje bei Tvarkos aprašo 2 punkte, 6 punkto 2 dalyje, 7 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. neįgijo 12 metų 6 mėnesių stažo ypatingomis darbo sąlygomis iki 1995-01-01 arba 6 metų 3 mėnesių stažo ypatingomis darbo sąlygomis laikotarpiu nuo 1986-01-01 iki 1994-12-31. Į stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįtraukti darbo Pabaltijo geležinkelių Klaipėdos signalizacijos ir ryšių ruože laikotarpiai nuo 1978-06-23 iki 1983-08-08 ir nuo 1989-10-09 iki 1993-07-26 bei darbo Klaipėdos telegrafo–telefono stotyje laikotarpis nuo 1984-01-25 iki 1989-10-02, dirbant kabelininko-lituotojo, kabelininko pareigose, nes nėra duomenų, kad minėtose pareigose pareiškėjas dirbo su švinu dengtais kabeliais.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašo skundą atmesti atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens Fondo valdybos atsiliepime į skundą nurodyta, jog jis su skundo reikalavimais nesutinkama ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, jog linijinių ir abonentinių telefoninio ryšio įrengimų bei tarpmiestinio ryšio linijų elektromonteriai, montuotojai bei kabelininkai-lituotojai, kurie litavo polietilenu padengtus kabelius, buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtinto Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 nenurodyti, todėl toks darbas į stažą kompensacijai skirti neįskaitomas. 1970-11-17 raštu Nr. 2050-?? buv. TSRS Valstybinio darbo ir socialinių klausimų komitetas, įvertinęs tai, jog kabelininkai-lituotojai ir ryšių montuotojai, kurie litavo švinu padengtus kabelius, kartu tose pačiose patalpose ir darbo vietose atlieka ir polietilenu ir polichlorvinilu padengtų kabelių litavimą, dėl neženklaus pastarųjų darbų kiekio, nusprendė, kad linijų elektromonteriams, montuotojams bei kabelininkams-lituotojams, kurie litavo švinu padengtus kabelius, užpildavo švinu kabelių jungtis ar nuplėšdavo nuo kabelių šviną ir kartu (papildomai) tose pačiose patalpose bei tose pačiose darbo vietose lituodavo ir polietilenu bei polichlorvinilu padengtus kabelius, šis periodas gali būti įskaitytas į stažą lengvatinei pensijai gauti pagal buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtinto Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 XXXI skyrių. Nors pagal pareiškėjo kompensacijos byloje esančius dokumentus laikotarpiu nuo 1977-03-09 iki 1978-06-14 jis dirbo ryšių elektromonteriu Klaipėdos eksploataciniame techniniame ryšių mazge, laikotarpiais nuo 1978-06-23 iki 1983-08-08 ir nuo 1989-10-09 nuo 1993-07-26- kabelininku-lituotoju VĮ „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos automatikos ir ryšių ruože, o laikotarpiu nuo 1984-01-25 iki 1989-10-02- kabelininku-lituotoju Klaipėdos telegrafo telefono stotyje, tačiau dokumentų, patvirtinančių, kad nurodytais laikotarpiais dirbdamas ryšių elektromonteriu ir kabelininku-lituotoju, jis visą darbo dieną litavo švinu padengtus kabelius, užpildavo švinu kabelių jungtis ar nuplėšdavo nuo kabelių šviną, nepateikė, todėl šių laikotarpių įskaityti į stažą kompensacijai skirti teisinio pagrindo nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Konstatuojama

Administracinis ginčas iš esmės kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo atsisakyti skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Pareikštų reikalavimų išsprendimui turi būti patikrintas paminėto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015-10-20 sprendimu Nr. (10.14)10-24-756 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. P.“ nuspręsta pareiškėjui neskirti kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnyje bei Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte, 6 punkto 2 dalyje, 7 punkte nustatytų reikalavimų, t.y. neįgijo 12 metų 6 mėnesių stažo ypatingomis darbo sąlygomis iki 1995-01-01 arba 6 metų 3 mėnesių stažo ypatingomis darbo sąlygomis 1986-01-01 – 1994-12-31 laikotarpiu. Nurodyta, kad vadovaujantis Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 9 punkto nuostatomis darbo laikas kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti apskaičiuotas pagal faktinio darbo ypatingomis darbo sąlygomis trukmę, įskaitant laikinąjį nedarbingumą ir apmokamas atostogas. Jokia kitokia veikla darbui ypatingomis sąlygomis neprilyginama. Pažymėta, kad į stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįtraukti pareiškėjo darbo Pabaltijo geležinkelių Klaipėdos signalizacijos ir ryšių ruože nuo 1978-06-23 iki 1983-08-08 ir nuo 1989-10-09 iki 1993-07-26 laikotarpiai ir darbo Klaipėdos telegrafo-telefono stotyje nuo 1984-01-25 iki 1989-10-02 laikotarpis, pareiškėjui dirbant kabelininku-sulituotoju, kabelininku, nes nėra duomenų, kad nurodytais laikotarpiais pareiškėjas dirbo su švinu dengtais kabeliais.

Fondo valdybos 2016-05-05 sprendimu Nr. (6.5) I-2700 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“ VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015-10-20 sprendimas Nr. (10.14)10-24-756 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. P.“ paliktas nepakeistu.

Fondo valdybos 2016-05-05 sprendime Nr. (6.5) I-2700 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“ pažymėta, kad pagal pareiškėjo kompensacijos byloje esančius dokumentus nenustatyta, kad 1977-03-09 – 1978-06-14 laikotarpiu dirbdamas ryšių elektromonteriu Klaipėdos eksploataciniame techniniame ryšių mazge, 1978-06-23 – 1983-08-08 ir 1989-10-09 – 1993-07-26 laikotarpiais- kabelininku-lituotoju valstybės įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos automatikos ir ryšių ruože, o 1984-01-25 – 1989-10-02 laikotarpiu- kabelininku-lituotoju Klaipėdos telegrafo telefono stotyje, pareiškėjas litavo švinu padengtus kabelius, užpildavo švinu kabelių jungtis ar nuplėšdavo nuo kabelių šviną visą darbo dieną.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (minėta, toliau- Pensijų įstatymas) 67 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau- ir Tvarkos aprašas) 6.2 punkto bei šiose normose blanketiniu būdu nurodyto buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtinto Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 nuostatos.

Pensijų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 67 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d.- kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2: 1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; 2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus.

Tvarkos aprašo 2 punktas numato, kad teisę gauti kompensaciją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, išdirbę Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2-4 dalyse (šio Tvarkos aprašo 6.1–6.9 punktuose) nustatytą laiką kompensacijai gauti arba ne mažiau kaip pusę šio laiko minėtojo įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje ir šio Tvarkos aprašo priede nurodytu laikotarpiu, jeigu iki 1995 m. sausio 1 d. šiems asmenims nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija tuo metu galiojusia tvarka arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas. Tvarkos aprašo 6 punktas nustato, kad kompensacijos skiriamos ir mokamos asmenims, kurie iki 1995 m. sausio 1 d. dirbo Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2–4 dalyse nustatytą laiką darbus, numatytus tam tikruose Lietuvoje galiojusiuose darbų ir profesijų sąrašuose: 6.1. vyrams, dirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų 1 sąraše, patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kompensacijos skiriamos ir mokamos pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą už 10 metų.

TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintuose Gamybos rūšių, cechų, požeminių darbų profesijų ir pareigų, darbų kenksmingose darbo sąlygose ir karštuose cechuose, kuriuos atliekant suteikiama teisė valstybinę pensiją gauti lengvatinėmis sąlygomis ir lengvatinio dydžio sąrašo Nr. 2 (toliau – ir Sąrašas Nr. 2) XXXI skyriuje „Ryšiai“ nurodyti kabelininkai-lituotojai, kurie lituoja švinu dengtus kabelius, švinu užpildo kabelių movas ir gramdo šviną nuo kabelių.

Tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta, kad reikalingo kompensacijai skirti darbo ypatingomis sąlygomis trukmė ir pobūdis įrodomi šiais dokumentais: 14.1. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimais, o nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. – socialinio draudimo teritorinio skyriaus pažymėjimais, išduotais remiantis šiuose skyriuose esančia apdraustų privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu asmenų įskaita; 14.2. darbo knygelėmis, įskaitant į kompensacijai skirti reikiamą stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir kurie patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos ar organizacijos antspaudu; 14.3. darbo stažo pažymėjimais, darbdavių išduotais remiantis turimais dokumentais; 14.4. sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų pažymėjimais, išduotais remiantis turimais dokumentais; 14.5. valstybinės archyvų sistemos įstaigų pažymėjimais arba šiose įstaigose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; 14.6. darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patikslinančiomis pažymomis, pažymėjimais, darbdavių ar valstybinės archyvų sistemos įstaigų išduotais remiantis turimais dokumentais.

Aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas nustato, jog tam, kad asmeniui būtų mokama atitinkamo dydžio kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, jis turi būti dirbęs Sąraše Nr. 2 skyriuje XXXI „Ryšiai“ nurodytus darbus ne mažiau kaip 12,5 metų arba 6 metus ir 3 mėnesius.

Žemesnės instancijos teismas

Įrašai pareiškėjo darbo knygelėje, AB Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos telegrafo-telefono stoties priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo įsakymai, darbo užmokesčio dokumentai ir įrašai asmens kortelėse forma Nr. T2 patvirtina, kad 1978-03-24 pareiškėjui buvo suteikta kabelininko-lituotojo kvalifikacija, nuo 1978-06-23 jis pradėjo dirbti kabelininku-lituotoju Pabaltijo geležinkelių Klaipėdos ryšių ir signalizacijos ruože ir dirbo iki 1983-08-08, 1984-01-25 įsidarbino kabelininku-lituotoju Klaipėdos telegrafo-telefono stotyje, nuo 1989-10-09 buvo perkeltas į Klaipėdos ryšių ir signalizacijos ruožą, kur taip pat dirbo kabelininku-lituotoju, nuo 1993-02-13 kabelininku-lituotoju dirbo valstybinėje įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“, o 1993-07-26 buvo atleistas.

Į bylą pateiktame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2016-05-18 rašte Nr. A2-333 pažymėta, kad archyvinių duomenų apie V. P. darbą ypatingomis sąlygomis, kuomet jis dirbo kabelininku-lituotoju ir kitų dokumentų (dvišalių darbo sutarčių, pareigybių aprašymų, darbo instrukcijų) ir kitų papildomų duomenų ar dokumentų pateikti negalima, nurodyta, kad Klaipėdos miesto telefono tinklo 1988 metų personalo įsakymų byloje yra 1988 m. vasario 11 d. įsakymas, kuriame yra įrašas rusų kalba apie tai, kad IV kategorijos kabelininkams-lituotojams L.K., A. K. „už kenksmingas darbo sąlygas“ skiriamas 8 % priedas. Atkreiptas dėmesys, kad 1987 m., 1988 m., ir 1989 m. V. P. asmens sąskaitų kortelėse yra įrašas 8 %, tačiau tokiam įrašui paaiškinimo ar pagrindimo nėra.

Tai, jog archyvinių duomenų apie V. P. darbą ypatingomis sąlygomis, kuomet jis dirbo kabelininku-lituotoju ir kitų dokumentų (dvišalių darbo sutarčių, pareigybių aprašymų, darbo instrukcijų) ir kitų papildomų duomenų ar dokumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie pareiškėjo darbo sąlygas, nėra, negali užkirsti kelio pareiškėjui darbo ypatingomis darbo sąlygomis faktą įrodinėti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą konstatavo, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos, įvertinant byloje surinktus įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje nurodytas taisykles. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, įrodymais administracinėje byloje laikytini visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pažymėtina, kad pagal AB TĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėdamas administracinę bylą, teismas yra saistomas proceso normų, be kita ko, įtvirtintų ABTĮ 57 straipsnyje, todėl nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas vertina byloje surinktų įrodymų visumą, neišskirdamas atskirų įrodymų prieš kitus byloje surinktus įrodymus (pvz.,vertindamas tiek rašytinius, tiek žodinius įrodymus). Pažymėtina, kad Tvarkos aprašo V skirsnis reglamentuoja kreipimąsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl kompensacijos skyrimo, todėl šio skirsnio 14 punktas, nustatantis kompensacijai skirti reikalingų dokumentų, įrodančių darbo ypatingomis sąlygomis trukmę ir pobūdį, sąrašą, yra skirtas aptariamo teisinio santykio šalims – iš vienos pusės, asmeniui, pretenduojančiam gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas ar jos dalį, iš kitos pusės, viešojo administravimo subjektui – atitinkamam VSDFV teritoriniam skyriui, skiriančiam bei mokančiam kompensaciją. Teismui, kuris nėra aptariamo teisinio santykio dalyvis, sprendžiant tarp nurodytų šalių kilusį ginčą dėl kompensacijos skyrimo ir mokėjimo Tvarkos aprašo 14 punkto nuostatos nėra privalomos, ir teismas šiomis nuostatomis vadovaujasi tik kaip papildomomis įrodymų vertinimo gairėmis, be jau minėtų ABTĮ 57 straipsnyje nustatytų privalomų įrodymų vertinimo taisyklių.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoju apklaustas V. N. parodė, kad Pabaltijo geležinkelių Klaipėdos ryšių ir signalizacijos ruože viršininko pavaduotoju jis dirbo nuo 1979 metų iki 1987 metų ir žino ten kabelininku-lituotoju dirbusį pareiškėją. Teigia, kad pareiškėjas Pabaltijo geležinkelių Klaipėdos ryšių ir signalizacijos ruože galėjo dirbti nuo 1978 metų iki 1983 metų. Nurodė, kad tuo laikotarpiu polietileninių kabelių, kurie yra dabar, beveik nebuvo, jie visi buvo švininiai. Teigia, kad pareiškėjas dirbo su švininiais kabeliais ir su akumuliatoriniais elementais, kurie taip pat buvo iš švino. Taip pat nurodė, kad tuo laikotarpiu kabelius sudarė metalas, padengtas polietilenu, po to buvo padengimas švinu. 1980 metų pradžioje pasirodė nauji kabeliai. Kadangi pareiškėjas atliko kabelių remonto darbus, jis dirbo su švininiais kabeliais, kurie buvo montuojami 1940-1950 metais. Kai buvo blogos oro sąlygos, pareiškėjas dirbo viduje, kur stovėjo litavimo aparatas, kuriame reikėjo tikrinti elektrolito tankį, esant reikalui jį papildyti, jo kvapas buvo nemalonus, o patalpų ventiliacija nebuvo gera. Pagrindiniai darbai su kabeliais vyko vasarą, žiemą dėl oro sąlygų darbų intensyvumas sumažėdavo, bet esant avarinėms situacijoms, pvz. Pagėgiuose 1983 metais, pareiškėjui teko važiuoti ir atlikti kabelių remonto darbus.

Liudytojas K. A. R. parodė, kad nuo 1968 metų jis dirbo Klaipėdos miesto telefono-telegrafo stotyje, vėliau darbovietės pavadinimai keitėsi, ten išdirbo 35 metus. Kompensaciją dėl to, kad dirbo su švinu, kuris yra radioaktyvus, gavo iki pensijos. Kompensacija už tokį darbą pasirūpino valdžia, nes visoje Tarybų Sąjungoje buvo priimta tokia tvarka. Tam, kad skirti kompensaciją, užtekdavo įrašo, kad asmuo dirbo kabelininku-lituotoju. Kompensaciją pradėjo gauti, likus 15 metų iki pensijos. Teigia, kad iš pradžių jis dirbo montuotoju, paskui kabelininku. Dirbo kartu su pareiškėju, atliko tą patį darbą, tik jis pradėjo dirbti kiek vėliau. Nurodė, kad tuo laikotarpuiu polietileninių kabelių nebuvo, buvo tik švininiai. Kabelininko-lituotojo darbo diena truko 7 valandas, t.y. 1 valanda buvo trumpesnė, nei kitų darbuotojų, atostogos buvo ilgesnės, gaudavo pieną. Pareiškėjas dirbo jo ir kituose brigadose, jis padėdavo lituoti ir pats litavo. Kai pareiškėjas pradėjo dirbti, kabeliai buvo švininiai, į polietileninius buvo pakeisti vėliau, nes švininiai nuodingi, tačiau keičiami buvo palaipsniui. Švininių kabelių buvo atsisakyta iki Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo, nes visus juos pakeisti vienu metu buvo neįmanoma.

Liudytojas I. P. parodė, kad kartu su pareiškėju dirbo Klaipėdos miesto telefono-telegrafo stotyje kabelininku-lituotoju. Iš pradžių dirbo tik su švininiais, vėliau atsirado polietileniniai kabeliai, bet dauguma buvo švininiai. Teigia, kad jam buvo paskirta kompensacija, dabar ji nebemokama, nes jis gauna senatvės pensiją. Nurodo, kad su pareiškėju kabelininku-lituotoju vienoje brigadoje dirbo ir Pabaltijo geležinkelių Klaipėdos ryšių ir signalizacijos ruože, ten buvo viena brigada, kurioje buvo 3 kabelininkai-lituotojai, o Klaipėdos miesto telefono-telegrafo stotyje buvo kelios brigados.

Liudytojas A. S. parodė, kad Klaipėdos miesto telefono-telegrafo stotyje jis pradėjo dirbti nuo 1965 metų: 3 mėnesius dirbo padėjėju, vėliau- kabelininku-lituotoju. Ten išdirbo 38 metus. Buvo brigadininku ir turėjo savo brigadą, kurioje buvo 10 žmonių, tame tarpe ir pareiškėjas. Teigia, kad iš pradžių kabeliai buvo tik švininiai, paskui atsirado polietileniniai, tačiau švininiai galutinai nebuvo panaikinti. Už tai, kad dirbo kenksmingomis sąlygomis, jis ir visi kiti jo brigados nariai gavo kompensaciją, reikiamus dokumentus pateikė darbdavys. Kiek jam žinoma, visi, kas Klaipėdos miesto telegrafo-telefono stotyje dirbo kabelininkais-lituotojais, gavo kompensaciją už darbą kenksmingomis sąlygomis. Lengvatos už tokį darbą buvo 7 valandų darbo trukmė, ilgesnės atostogos, gaudavo pieną.

Visuma byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų duoda pagrindą išvadai, kad laikotarpiais nuo 1978-06-23 iki 1983-08-08 ir nuo 1989-10-09 iki 1993-07-26 bei nuo 1984-01-25 iki 1989-10-02 dirbdamas kabelininkų-lituotoju Pabaltijos geležinkelių Klaipėdos signalizacijos ir ryšių ruože ir Klaipėdos telegrafo-telefono stotyje, pareiškėjas V. P. atliko Sąrašo Nr. 2 XXXI skyriuje „Ryšiai“ nurodytus darbus. Ta aplinkybė, jog dirbdamas kabelininku-lituotoju pareiškėjas vykdė ir kitas kabelininkui-lituotojui tenkančias funkcijas, sprendimui teisinės reikšmės neturi, kadangi aptartas reguliavimas papildomų reikalavimų ir ribojimų (tokių kaip „nuolatinis užimtumas visą darbo dieną“ ir pan.) neformuluoja.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įstatymo 40 straipsnį ir Tvarkos aprašo 26 punktą, kompensacijas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai pagal asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi, atsakovas kompetentingas priimti skundžiamą sprendimą bei atlikti skundu reikalaujamus veiksmus. Dėl paminėto VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. (10.14)10-24-756 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. P.“ ir Fondo valdybos 2016 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. (6.5)I-2700 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“ pripažįstami nepagrįstais ir naikinami, o atsakovas įpareigojamas skirti pareiškėjui priklausančią kompensaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nustatyta, jog pagal 2016 m. vasario 04 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-230-1502 administracinėje byloje pareiškėją atstovavo advokatas Leonidas Zubanovas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-09-09 pažyma Nr. NTP-7-9414 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 436,13 Eur, iš kurių 419,78 Eur sudaro advokato užmokestis bei 16,35 Eur- kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Administracinė byla nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d., 2 d.).

ABTĮ 45¹ straipsnis nustato, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą; jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šį prašymą teismas išnagrinėja šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą) teismui. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje byloje (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013, 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Taigi, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos. Be to, išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144–216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).

Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-9414 turinio matyti, jog joje nurodyta tik apie advokato Leonido Zubanovo užmokestį, jam teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal 2016-02-04 sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-230-1502 ir kitas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-9414 nenurodyta, kokios konkrečiai advokato paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos, kiek kiekviena jų atskirai yra įkainota, nenurodyta, kokios yra kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, todėl negalima nustatyti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, susijusios būtent su šia byla ir ar buvo realiai patirtos. Pažymėtina, kad teisės aktuose numatytos formos ir turinio pažymos pateikimas nepašalina pareigos pagrįsti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kas šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog vien tik šiame dokumente esantys duomenys visiškai nedetalizuoja jame nurodytų bylinėjimosi išlaidų, nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrindė prašomų priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas. Kadangi laikytina, jog teismui pateikti duomenys nėra pakankami spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, valstybės patirto teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimas paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu teismas

nusprendžia:

skundą patenkinti visiškai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-10-20 sprendimą Nr. (10.14) 10-24-756 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. P.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016- 05-05 sprendimą Nr. (6.5)I-2700 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“ panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių įpareigoti V. P. skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Eglė KiaurakytėDalia GumuliauskienėVida Stonkuvienė