- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-01-13
- Bylos Nr.
- e1-645-1223/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36645-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Kaltinamasis
- S. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.2.1Laikinas sulaikymas (BPK 44 str. 1–4 d., 140 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. K. (S. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį – dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista devyniasdešimties parų arešto bausme;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista devyniasdešimties parų arešto bausme;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – galutine aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – dviejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė šortų kišenėje nedidelį kiekį – 0,359 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iki 2024 m. rugsėjo 18 d. 21 val., kai Vilniuje, Pilies g. 18, atliekant dalinę asmens apžiūrą, šią medžiagą rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnai. Taip S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Įtariamasis S. K. apklausiamas parodė, kad prie upės rado maišiuką, kuriame buvo du žalios spalvos rutuliukai, kaip manė – kanapės, ir įsidėjo į šortų kišenę. Vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kaip suprato, dėl to, kad buvo neblaivus. Policijos pareigūnai jo šortų kišenėje rado minėtą maišiuką su žalios spalvos rutuliukais.
Liudytojas E. P. apklausiamas parodė, kad 2024 m. rugsėjo 18 d., apie 21 val., Vilniuje, Pilies g. 18, reaguojant į įvykį dėl viešosios tvarkos pažeidimo sulaikė S. K. S. K. dalinės apžiūros metu jo kairėje šortų kišenėje rado permatomą maišelį su viduje esančią žalios spalvos medžiaga. Paklausus S. K. atsakė, kad maišelį kažkur rado.
Iš specialisto išvados matyti, kad žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, rasta ir paimta 2024 m. rugsėjo 18 d. S. K. dalinės apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,359 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 15,9 procento.
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pas vyrą rado permatomą maišelį su žole. Vyras paklausė pareigūno: „O tu žinai kas čia? Anaša (neaiškiai girdisi), gal nori?“.
Motyvuojamoji dalis
BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 20 punkte nurodytos kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas).
Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 25 punktą nedidelis kanapių (antžeminių dalių) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) kiekis yra ne daugiau kaip 5 g.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja , kad kaltinamojo S. K. kaltė neteisėtai laikius nedidelį kiekį – 0,359 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturint tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.
Kaltinamasis S. K. apklausiamas parodė, kad policijos pareigūnai jo šortų kišenėje rado maišelį su dviem žalios spalvos rutuliukais, kaip pats manė – kanapėmis. Be S. K. prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia liudytojo E. P. parodymai ir apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai S. K. dalinės apžiūros metu jo kairėje šortų kišenėje rado permatomą maišelį su viduje esančią žalios spalvos medžiaga, S. K. policijos pareigūnams nurodė, kad tai anaša (kanapės, hašišas); specialisto išvada, pagrindžianti, jog tai – narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,359 g; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kiekis – 0,359 g, neviršija nedidelio šios medžiagos kiekio (ne daugiau kaip 5 g). Duomenų, kurie leistų spręsti apie S. K. tikslą parduoti ar kitaip platinti šias medžiagas, byloje nėra. Iš nurodytų S. K. parodymų ir kitų įrodymų matyti, kad jis suvokė, jog neteisėtai laiko kanapes (antžemines dalis), taip pat nedidelį jų kiekį ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo S. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Vis dėlto, jokių duomenų, pagrindžiančių, kad narkotinę medžiagą S. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku neteisėtai įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, byloje nėra, šis požymis paprasčiausiai išvestas iš kito, neteisėto narkotinės medžiagos laikymo požymio, nors tai draudžiama, todėl iš S. K. pareikšto kaltinimo šalintinas, tačiau nustačius kitą alternatyvų pavojingos veikos požymį, tai S. K. baudžiamosios atsakomybės nepaneigia.
Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jam yra suprantami, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria.
BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Teismas, skirdamas bausmę S. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. S. K. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, be aiškesnių tikslų ir motyvų, nusikalstama veika žala nepadaryta. S. K. yra nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, ne kartą teistas, atliko realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, per pastaruosius vienerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Tai S. K. asmenybę apibūdina neigiamai, leidžia įžvelgti jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, rodo, kad iš ankstesnių teistumų ir administracinių baustumų teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą parinkus sankcijoje numatytą griežčiausią, su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas maksimalus. Teismo vertinimu, švelnesnė bausmė S. K. sudarytų nebaudžiamumo įspūdį ir nepasiektų bausmės tikslų.
S. K. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. K. (S. K.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, S. K. (S. K.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. K. (S. K.) laikiname sulaikyme nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. 21 val. iki 2024 m. rugsėjo 19 d. 14.10 val. išbūtą vieną dieną, laikant, kad likusi neatlikta arešto bausmės dalis sudaro dvidešimt devynias paras.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. K. (S. K.) atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
S. K. (S. K.) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, po specialisto tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) (0,125 g), supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį (saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniuje, Liepyno g. 7), ir objektų pakuotes – voką, kuriame yra du vokai, tuščias plastikinis uždaromas maišelis, pakuotė su vatos tamponu (saugomi policijos įstaigoje), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti S. K. (S. K.), kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Kaišiadorių raj., Pravieniškės, Pravieniškių g. 10) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (pirmadieniais–ketvirtadieniais: nuo 8 iki 16.45 val.; penktadieniais: nuo 8 iki 15.45 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu (0 3) 465 6442. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.