Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-01-29 · Byla Nr. A2.6.-179-818/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
A2.6.-179-818/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13552-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
O. M.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-179-818/2015Proceso Nr. 4-68-3-13552-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4., 45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant P.Petrauskienei, Linai Leščiovai, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinė tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M., 2014-09-11 apie 12.20 val., Dominikonų g. 3, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Citroen C4“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, važiuodamas pro stovintį automobilį „Jeep Compass“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir pagadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

O. M. teismo posėdžio savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažįsta, tačiau neigia, jog jis pasišalinimo iš įvykio vietos, su kuria susijęs. Nurodė, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis jis važiavo Dominikonų g., Vilniuje, šioje gatvėje dėl iš šono priparkuotų stovinčių automobilių pravažiavimas buvo labai siauras. Bevažiuodamas jis matė, kad priešinga kryptimi važiuojantis automobilis ,,Mercedes“ trukdo saugiai prasilenkti, todėl O. M. pasitraukė į dešinę keik įmanoma toliau, iš lėto automobiliai prasilenkė, nors atrodo buvo kontaktas automobilių šoniniais veidrodėliais. O. M. teigimu jis trumpam sustojo, po to vėl nuvažiavo tiesiai. O. M. matė, kad toje vietoje ties Dominikonų g. pastatu Nr. 3, prie šaligatvio stovėjo priparkuotas automobilis „Jeep“, pravažiuojant, jis negirdėjo, jog būtų įvykęs kontaktas su šiuo stovinčiu automobilių „Jeep“. O. M. teigimu, šio automobilio „Jeep“ buvo nubraižytas veidrodėlis, įbrėžimas buvo nežymus. Remiantis aukščiau išdėstytu prašo teismo jo atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad dėl 2014-09-11 eismo įvykio Dominikonų gatvėje, Vilniuje, atsimena tai, jog buvo gautas pranešimas, kad buvo apgadintas stovintis automobilis. Atvykus nurodytu adresu buvo apžiūrėta įvykio vieta, nubraižyta schema, surašytas tarnybinis pranešimas.

Liudytojas A. A. paaiškino, kad pagal pranešimą buvo nuvykęs prie prekybos centro „Panorama“, kur automobilio „Jeep“ vairuotoja pranešė pareigūnams, jog prie savo automobilio valytuvo rado raštelį, iš kurio suprato, jog prieš tai automobilis „Jeep“ stovėjęs Dominikonų g., Vilniuje, buvo apgadintas pravažiuojančio automobilio.

Liudytoja V. Š. paaiškino, kad 2014-09-11 ėjo pėsčiomis Dominikonų gatvė, Vilniuje, ir eidama matė, kaip gatvės važiuojamąją dalimi važiavęs automobilis „Citroen“ pravažiuodamas kliudė šalia stovintį automobilį ir nenustojus išvažiavo. V. Š. teigimu, ji šį įvykį ne tik gerai matė, bet ir girdėjo susidūrimo garsą, kadangi liudytoja buvo 3 metrų atstumu, todėl tarp automobilių buvusį kontaktą girdėjo. Šis garsas buvo lyg metalas į plastmasę trenkėsi. Automobilis „Citroen“ kliudė galiniu sparnu dešinės pusės, o stovinčio automobilio nukentėjo priekinis bamperis kairėje pusėje. Šio eismo įvykio buvo dar viena moteris, liudytoja dar bandė atkreipti „Citroen“ vairuotoją į šį įvykį, tačiau vairuotojas, tai buvo vyras, kiek trumpam pristabdęs išvažiavo. Kontakto garsas buvo pakankamai garsus, nes atsisuko ir kiti pėstieji. V. Š. kartu paliko raštelį, kuriame nurodė nuvažiavusio automobilio „Citroen“ valstybinį numerį bei savo kontaktus.

Liudytoja I. G. paaiškino, kad 2014-09-11 kaip pėsčioji ėjo Dominikonų gatve, Vilniuje. Beeidama išgirdo garsą, suprato, jog įvyko eismo įvykis. Liudytoja atsisukusi pamatė, kaip šalia stovinčio automobilio „Jeep“ iš kairės pusės pravažiavo automobilis „Citroen“. Pasak liudytojos, minėtas „Citroen“ kliudė automobilio „Jeep“ priekinio bamperio kairįjį kampą. Po kontakto „Citoen“ trumpam pristabdė, po to išvažiavo. I. G. teigimu, automobilio „Citroen“ vairuotojas turėjo išgirsti, jog kliudė svetimą automobilį, nes tai buvo specifinis garsas, šį įvykį taip matė ir kita pėsčioji. Priėjus prie stovinčio automobilio „Jeep“ I. G.pamatė šviežius bamperio apgadinimo dažų nubraukimus.

Liudytoja D. K. paaiškino, kad ji yra automobilio „Jeep“ savininkė. Nurodė, kad tai, jog jos automobilis buvo apgadintas, kai stovėjo Dominikonų g. Vilniuje, liudytoja tik suprato vėliau, kai buvo nuvažiavusi į „Panorama“, kur prie valytuvo pamatė užkištą raštelį su eismo įvykio duomenimis (b.l. 17). Dėl šio įvykio kreipėsi į draudimo kompaniją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad O. M. iškelta versija, jog jis jam inkriminuojamą pažeidimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, nepadarė, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Pažeidėjo keliamą versiją teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad liudytojai V. Š. ir I. G. nuosekliai tvirtino, kad 2014-09-11 jiems einant Dominikonų g., Vilniuje, matė, kaip automobilis „Citroen“ pravažiuodamas pro šalia stovintį automobilį „Jeep“, šį (automobilį „Jeep“) kliudė bei šią transporto priemonę apgadino. Liudytojai akcentavo, jog kontakto garsas buvo pakankamai stiprus, priėjus buvo matyti „Jeep“ apgadinimai – nubraižytas priekinis bamperis. Be to, liudytojai nurodė, kad iš karto po kontakto automobilis „Citroen“ buvo kiek pristabdęs, po to išvažiavo. Liudytojas A. V. patvirtino, kad ant automobilio „Jeep“ buvo užfiksuoti nežymūs apgadinimai. Pažymėtina, kad 2014-09-11 eismo įvykio vietos schemoje pažymėtas pravažiavimas Dominikonų g., tarp priparkuotų automobilių, yra pakankamai siauras ir automobilio „Jeep“ apgadinimų vietą – priekinis kairės pusės bamperis, atitinka liudytojų – V. Š. ir I. G. paaiškinimui, jog „Citroen“ kliudė būtent šios transporto priemonės vietą. Jų duoti paaiškinimai apie automobilių apgadinimo vietą, sutampa su apgadinimų aprašymais, kurie nurodyti minėtos eismo įvykio schemos papildyme 2 pusėje, tai yra jų aukštis ir apgadinimų pobūdis su kito automobilio apgadinimais sutampa. Tai yra patvirtinta ir atlikus šių minėtų automobilių apžiūrą kelių policijoje, padarytų fotonuotraukų duomenimis. Liudytojų manymu, tokie apgadinimai kontaktuojant automobiliams yra girdimi ir vairuotojas negalėjo nejausti šio susidūrimo. Pažymėtina, kad O. M. neneigia fakto, jog jis pravažiavo šalia stovinčio „Jeep“ bei buvo trumpam sustojęs, t.y. teismo vertinimu turėjo girdėti pašalinį garsą, tačiau iš įvykio vietos išvažiavo.

Teismas ištyręs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad medžiagoje surinktus duomenis patvirtina šie įrodymai. Visų pirma, teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų V. Š. ir I. G. parodymais, iš kurių seka, kad pažeidėjo vairuojamas automobilis „Citroen“ dėl neatidumo kliudė stovintį automobilį „Jeep“, ant kurio buvo matyti apgadinimai – nubrėžtas priekinis kairės pusės bamperis. Antra, byloje apklausta liudytoja D. K. patvirtino automobilio „Jeep“ apgadinimo faktą protokole nurodytomis aplinkybėmis. Trečia, byloje eismo įvykio vietos schemoje nurodyti automobilio sugadinimo apimtis ir lokalizacija atitinka su byloje surinktais duomenimis, kurių apgadinimų pobūdis, aukštis sutampa.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). O. M. versija, kad jis nesuvokė ir nepajuto, jog sukėlė eismo įvykį, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Taip pat liudytojai V. Š. ir I. G. paaiškino, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, nes liudytojai būdami tam tikrame atstume nuo įvykio vietos (nurodė apie 3 m atstumą), išgirdo kontakto garsą. Teismo manymu, pažeidėjas suprato ir suvokė, kad dėl jo neatsargių veiksmų kilo minėtas eismo įvykis, todėl iš karto po kontakto buvo pristabdęs automobilį o po to išvažiavo iš įvykio vietos padidindamas važiavimo greitį (b.l. 12). Teismas neturi pagrindo netikėti D. K., V. Š. ir I. G. paaiškinimais, be to, kaip jau buvo nurodyta, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas pažymi, jog kelyje vairuotojai turi būti itin atsargūs ir dėmesingi – privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad O. M. automobilį vairuoja nuo 2009 m. (b.l. 22), todėl jis yra patyręs vairuotojas, tačiau vykdant KET reikalavimus turėjo bei galėjo pajusti, kad kliudo kitą transporto priemonę bei imtis atitinkamų veiksmų, o ne pasišalinti iš įvykio vietos.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad pažeidėjas negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį, todėl teismas daro išvadą, jog O. M. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad O. M. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiosios D. K. automobilio prekinis bamperis, nukentėjusiajai padaryta itin maža turtinė žala. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį O. M. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos jam neskirti. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

O. M. kaltė, įvykdęs administracinį teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-21626412014, policijos pareigūno A. A. tarnybiniu pranešimu, 2014-09-11 d. eismo įvykio schema, liudytojų D. K., V. Š., I. G., A. V.. A. A. parodymais, kitą rašytinę bylos medžiaga.

O. M. veika atitinka ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sudėti, pažeidėjas baustinas.

O. M. atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, žalos padarytos kitiems asmenims mastą, teismas daro išvadą, kad už administracinių teisių pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. padarymą pažeidėjui skirtinos nuobaudos artimos minėtų straipsnių sankcijose numatytų baudų minimumo.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 286 str. - 287 str., teismas,-

nutarė:

O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paskirti 28 eurų baudą.

O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti 869 eurų baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti O. M. galutinę bausmę – 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimties devynių) eurų baudą

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius