- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-334-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12199-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB „Asuma“
- Ieškovas
- UAB „Juris LT“
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Asuma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Asuma“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Asuma“ 9 994,60 Eur skolą, 449,07 Eur palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog atsakovė su ūkininku R. J. 2019 m. liepos 30 d. sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SK20190730, pagal kurią atsakovė iš R. J. nupirko 16,52 t kmynų. Atsakovė pretenzijų dėl kmynų kokybės nereiškė, tačiau su R. J. neatsiskaitė. 2020 m. kovo 20 d. ieškovė ir R. J. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė R. J. reikalavimo teisę į atsakovę pagal 2019 m. liepos 30 d. sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SK20190730.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl 2020 m. gegužės 7 d. preliminaraus sprendimo, prašydama panaikinti 2020 m. gegužės 7 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.
5. Prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad R. J. pateikta produkcija buvo nekokybiška. Parduodant produkciją, nebuvo pateiktas kokybės sertifikatas, kmynai turėjo daug priemaišų. Su R. J. buvo sutarta, kad atsiskaitoma už produkciją bus tuomet, kai ją nupirks kitas pirkėjas. Tačiau dėl produkcijos kokybės trūkumų jas parduoti nepavyko. Kadangi produkcija neparduota, nėra jokio pagrindo už ją mokėti.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo R. J. prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, jog atsakovė iš esmės neginčija skolos fakto, neginčija aplinkybės, kad kmynus priėmė. Paaiškino, jog kmynai 2019 metais liepos mėnesį buvo nukulti ir ieškoma, kur juos realizuoti. Skelbimų portale www.skelbiu.lt buvo rastas skelbimas, kad atsakovė superka kmynus. Susisiekus telefonu su atsakovės vadybininku S. K., R. J. buvo informuotas, kad pirmiausia jis turi atsiųsti turimos produkcijos mėginį, kad būtų galima įvertinti produkcijos kokybę bei nustatyti produkcijos (kmynų) kainą. Kmynų mėginys atsakovės vadybininkui per autobusų siuntas buvo išsiųstas į Panevėžio autobusų stotį. Po keleto dienų atsakovės vadybininkas informavo, kad kmynuose yra šiukšlinių priemaišų ir už juos gali pasiūlyti tik ženkliai mažesnę nei rinkos kainą (tuo metu rinkos kaina siekė 800 - 1000 Eur/t), nes reikės atlikti kmynų valymą. Atsakovės vadybininkas, įsivertinęs valymo išlaidas, pasiūlė 500 Eur/t kainą. Su pasiūlymu buvo sutikta. 2019 m. liepos 30 d. atsakovės vadybininkas atvyko į ūkį, dar kartą apžiūrėjo turimą produkcija (16,52 t) ir surašė pirkimo-pardavimo sutartį. Vėliau ieškovės užsakymu buvo atsiųstas transportas, kmynai pasverti, pakrauti, o atsakovės vadybininkas paštu atsiuntė PVM sąskaitą-faktūrą. Kmynų kokybė buvo vertinama iki sutarties sudarymo bei sutarties 5.7 punkte nurodant „be išskaičiavimų“, todėl buvo pasiūlyta ženkliai mažesnę nei rinkos kaina, jokių pretenzijų ar nusiskundimų dėl kmynų kokybės nebuvo gauta, PVM sąskaita-faktūra buvo įtraukta į atsakovės buhalteriją, tačiau atsakovė neatsiskaitė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovės UAB „Asuma“ 9 994,60 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 326,40 Eur palūkanas, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (10 361 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 712,69 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė trečiajam asmeniui R. J. iš atsakovės 297,78 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog:
8.1. byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pradinis kreditorius perdavė atsakovei 16,52 tonų kmynų bei 2019 m. rugsėjo 5 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SKASPIR 0220190905 9 994,60 Eur sumai. Byloje nėra duomenų, kad per šį terminą ar vėliau atsakovė pradiniam kreditoriui arba ieškovei, kuri 2020 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teisę į atsakovę, būtų sumokėjusi PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą 9 994,60 Eur sumą (CPK 178, 185 straipsniai);
8.2. byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kmynų kokybė neatitiko sutarties sąlygų. Sutartyje nėra jokių nuorodų apie konkretų standartą, kurį turi atitikti už 500 Eur/t be PVM parduodami kmynai, sutartyje nėra įtvirtinta pradinio kreditoriaus pareiga pateikti kokybės sertifikatą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė, sudarydama sutartį su pradiniu kreditoriumi, kėlė konkrečius reikalavimus pradinio kreditoriaus parduodamiems kmynams;
8.3. sutarties 3.3 punktu šalys sulygo konkrečią kmynų kokybės rodiklių nustatymo procedūrą – kmynų kokybės patikrinimą grūdų priėmimo punkto laboratorijoje, o, esant ginčui dėl laboratorinių bandinių, tyrimą Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Grūdų skyriaus Grūdų kokybės tyrimo poskyryje ar kitoje šalių susitarimu pasirinktoje kompetentingoje institucijoje. Byloje nėra įrodymų, kad kmynų kokybė būtų buvusi tirta sutartyje nustatyta tvarka ir šio tyrimo metu būtų nustatytas neatitikimas tarp sutartos ir faktiškos jų kokybės;
8.4. šalys susitarė, kad neatitinkantys standartų ar sutarties reikalavimų kmynai, atsakovės pasirinkimu, bus grąžinami arba superkami atskiru šalių susitarimu numatytomis sąlygomis, kurios įforminamos sutartimi arba priedu prie sutarties. Byloje nėra įrodymų, kad po sutarties sudarymo tarp šalių buvo sudarytas atskiras rašytinis susitarimas dėl kitokių 16,5 tonų kmynų pardavimo sąlygų. Atsakovės argumentai, kad po 16,5 tonų kmynų perdavimo atsakovei pradinis kreditorius su atsakove sulygo dėl kitokio atsiskaitymo už juos, nei nustatyta sutartyje, grindžiami tik atsakovės rašytiniais paaiškinimais. Sutartyje numatyta, kad sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu (6.2 punktas), taigi, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.183 straipsnio 1 dalimi, sutartis negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitu būdu;
8.5. pradinis kreditorius savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, perdavė atsakovei prekes, už kurias išrašė atsakovei apmokėjimui 2019 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą 9 994,60 Eur sumai. Pagal sutarties 4.7 punktą atsakovė turėjo apmokėti šią PVM sąskaitą-faktūrą per 21 darbo dieną, tačiau sutarties 5.7 punkte šalių sutarimu buvo įtvirtinta papildoma sąlyga, kuri iš dalies keitė sutarties 4.7 punktą – kaina mokama ne per 21 darbo dieną, o per 60 darbo dienų. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė per 60 darbo dienų po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo, t. y. iki 2019 m. lapkričio 29 d. imtinai, ar vėliau atsiskaitė su ieškove ar pradiniu kreditoriumi už parduotas prekes (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovė pažeidė sutartinę prievolę, dėl ko teismas 2020 m. gegužės 7 d. preliminariu sprendimu pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 9 994,60 Eur skolą;
8.6. pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą;
8.7. kadangi atsakovė praleido savo prievolės įvykdymo terminą, ieškovė taip pat turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų palūkanas, paskaičiuotas už praleistą atsiskaityti terminą. Įvertinus byloje nustatytą naują aplinkybę, kad sutarties 5.7 punktu šalys bendru sutarimu pakeitė sutarties 4.7 punkte nustatytą atsiskaitymo terminą – vietoje 21 darbo dienos numatydamos 60 darbo dienų po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo, 2020 m. gegužės 7 d. preliminarus sprendimas šioje dalyje keistinas, nes juo palūkanos už vėlavimą vykdyti piniginę prievolę nepagrįstai skaičiuotos nuo 2019 m. spalio 5 d., o ne nuo 2019 m. lapkričio 30 d., t. y. 56 dienomis daugiau. Galutiniu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisiama ieškovės prašoma 449,07 Eur palūkanų dalis – 326,40 Eur, jas paskaičiuojant už praleistą atsiskaityti terminą nuo 2019 m. lapkričio 30 d. už 149 dienas (9 994,60 Eur × 8% × 149 d./365 d.), bei 8 proc. metinės palūkanos už priteistą 1 0361 Eur (9 994,60 Eur + 40 Eur + 326,40 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
8.8. galutiniu sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas 99,26/100 dalimi, taigi ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 712,69 Eur (718 Eur x 99,26/100). Iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisiamos trečiojo asmens advokato pagalbos išlaidos – 297,78 Eur (300 Eur x 99,26/100).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė UAB „Asuma“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. galutinį sprendimą bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmajai instancijai. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko, o produkcija liko pas atsakovę konsignacijos pagrindais;
9.2. ieškovės ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose buvo nurodoma, kad R. J., iš kurio ieškovė perėmė reikalavimo teisę, bendravo su atsakovės vadybininku S. K., visas reikšmingas aplinkybes gali nurodyti būtent S. K. ir pats R. J.. Ieškovė ir trečiasis asmuo prieš bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl teismo posėdyje žodinių R. J. paaiškinimų dėl sandorio aplinkybių nebuvo gauta. Dėl šios priežasties teismui buvo pateiktas rašytinis prašymas iškviesti S. K. liudytoju, pripažinti trečiojo asmens R. J. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė;
9.3. atsakovė ketino dalyvauti teismo posėdyje ir bylos nagrinėjime, kadangi šalis siejusiems teisiniams santykiams kvalifikuoti (paprastas pirkimas-pardavimas ar kmynų palikimas saugoti ir prekiauti jais konsignacijos pagrindais) buvo būtini R. J., su kuriuo atsakovė turėjo verslo santykius, paaiškinimai. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad R. J. teismo posėdyje dalyvaus ir kad jam bus galima užduoti klausimų. Teismo posėdis buvo numatytas 2020 m. rugsėjo 9 d., 10:00 val. Tos pačios dienos rytą, prieš teismo posėdį, elektroninėje bylos kortelėje atsakovei tapo matomas ieškovės ir trečiojo asmens 2020 m. rugsėjo 8 d. pateiktas prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Reaguodama į faktą, kad byloje visavertis nagrinėjimas negalės vykti, atsakovė turėtus procesinio pobūdžio klausimus pateikė teismui raštu, prieš teismo posėdį. Be to, numatyto teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikoje, Vyriausybės nutarimu buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, todėl rašytinio prašymo pateikimas atitiko COVID-19 viruso plitimo prevencijos sąlygas ir tai neturėjo būti laikoma netinkamu procesiniu elgesiu byloje;
9.4. teismas pažeidė atsakovės teisę surinkti ir pateikti įrodymus (remtis liudytojų parodymais byloje), neišsiaiškino tikrųjų šalis siejusių teisinių santykių, bylą išnagrinėjo formaliai. Visapusiškam ginčo išnagrinėjimui yra būtina nustatyti reikšmingas sandorio sudarymo aplinkybes, išklausyti paties R. J. paaiškinimus, apklausti liudytoją, o to negalima padaryti apeliacinės instancijos teisme.
10. Ieškovė UAB „Juris LT“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. nagrinėjamoje byloje į paskirtą teismo posėdį šalys / jų atstovai neatvyko. Iki paskirto teismo posėdžio ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teisme taip pat gautas atsakovės prašymas nagrinėti bylą teismo pasėdyje atsakovei nedalyvaujant, iškviesti į bylą liudytoju S. K., pripažinti trečiojo asmens R. J. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu bei atidėti bylos nagrinėjimą. Šis prašymas atsakovės atstovo, advokato padėjėjo, pasirašytas ir elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateiktas likus vienai valandai iki paskirto teismo posėdžio, ir, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo darbuotojo užregistruotas byloje likus dvidešimčiai minučių iki posėdžio. Taigi prašymai buvo akivaizdžiai nesavalaikiai, galėjo ir turėjo būti pateikti atsakovei teikiant prieštaravimus dėl 2020 m. gegužės 7 d. preliminaraus teismo sprendimo ar bent jau likus protingam terminui iki paskirto teismo posėdžio. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie atsakovės atstovo negalėjimą atvykti į teismo posėdį nebuvo pagrįstos jokiais įrodymais, todėl teismas, nenustatęs pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėjo iš esmės nedalyvaujant byloje dalyvaujantiems asmenims;
Atsiliepimas
10.2. atsakovė nurodo, kad jos atstovas į 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdį neatvyko dėl COVID-19 pandemijos, nors visuotinai žinomos aplinkybės, kad jokie griežto pobūdžio ribojimai, susiję su teismų darbu, tuo metu nebuvo taikomi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
13. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pardavėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė UAB „Asuma“ (pirkėja) ir ūkininkas R. J. (pardavėjas) 2019 m. liepos 30 d. sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SK20190730 (toliau – ir Sutartis), kuria R. J. įsipareigojo parduoti atsakovei kmynus, o atsakovė įsipareigojo nupirkti kmynus už 500 Eur/t kainą bei sumokėti šią kainą be išskaičiavimų per 60 darbo dienų po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo. Sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad pirkėja iš pardavėjo perkamus kmynus pasiima savo lėšomis organizuodama kmynų išvežimą iš pardavėjo sandėlio, nuo kmynų pasiėmimo iš pardavėjo sandėlio parduodamų kmynų nuosavybės teisė pereina pirkėjai (Sutarties 4.3 punktas). Pagal Sutarties 4.5 punktą kmynų pirkimas įforminamas išrašyta PVM sąskaita-faktūra ar kitu kmynų pirkimą patvirtinančiu dokumentu.
15. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė savo organizuotu transportu 2019 m. liepos 30 d. pasiėmė perkamus kmynus iš R. J. sandėlio. Atsakovė taip pat R. J. vardu 2019 m. rugsėjo 5 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta, kad R. J. (pardavėjas) pardavė atsakovei (pirkėjai) 16,52 t kmynų už 9 994,60 Eur (su PVM) kainą. Taigi, R. J. pardavė atsakovei 16,52 t kmynų, kmynai buvo perduoti atsakovei, nuo perdavimo momento atsakovei perėjo nuosavybės teisė į kmynus, už parduotus kmynus atsakovė įsipareigojo atsiskaityti be išskaičiavimų per 60 darbo dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo.
16. Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad neatitinkantys standartų ar Sutarties sąlygų reikalavimų kmynai, pirkėjos pasirinkimu, grąžinami pardavėjui arba superkami sąlygomis, nustatytomis atskiru šalių susitarimu, kurios įforminamos sutartimi arba priedu prie šios Sutarties.
17. Pagal Sutarties sąlygas produkcijos (kmynų) kokybės rodiklius nustato grūdų priėmimo punkto laboratorija, laboratorinis bandinys laikomas ne trumpiau kaip 24 val. nuo analizės atlikimo, per šį laikotarpį gali būti reiškiamos pretenzijos dėl produkcijos kokybės vertinimo. Ginčo atveju laboratoriniai bandiniai turi būti išsiųsti tyrimui Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Grūdų skyriaus Grūdų kokybės tyrimų poskyriui arba kitai šalių susitarimu pasirinktai kompetentingai institucija ne vėliau kaip per 48 val. nuo jų paėmimo (Sutarties 3.3 punktas).
18. Nors atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad kmynai neatitiko kokybės reikalavimų, juose buvo daug priemaišų, tačiau nepateikė įrodymų, kad Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atliko kmynų kokybės rodiklių nustatymą.
19. Sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad Sutarties gali būti pakeista ar papildyti tik rašytiniu šalių susitarimu.
20. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų apie jos ir R. J. susitarimą, kad už kmynus R. J. bus sumokėta tik po to, kai atsakovė kmynus parduos tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis). Sutarties sąlygas parengė atsakovė (ginčo dėl to byloje nekilo). Akivaizdu, kad reikšmingą Sutarties sąlygą apie apmokėjimo už kmynus sąlygas (bus apmokama tik po to, kai kmynus atsakovė parduos tretiesiems asmenims) atsakovė būtų įrašiusi į Sutartį, jei R. J. būtų siūloma sudaryti Sutartį su tokia sąlyga.
21. CPK 245 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei teismui pateikti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai galėjo būti pateikti ankščiau, teismas juos gali atmesti, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimų byloje priėmimą.
22. Šaukimas į 2020 m. rugsėjo 9 d., 10 val., žodinio proceso tvarka vyksiantį teismo posėdį atsakovei buvo išsiųstas 2020 m. birželio 30 d. Atsakovei iki šio termino buvo žinoma R. J. pozicija dėl pareikšto ieškinio. Todėl atsakovė turėjo galimybę ir pareigą (CPK 7 straipsnio 2 dalis) pareikšti prašymą dėl R. J. dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu ir liudytojo S. K. apklausos tokiais terminais, kad šie prašymai būtų išspręsti iki 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir trečiasis asmuo įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.