Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „Norta“ ir įkeisto turto savininkės UAB „Apsta“ atskiruosius skundus dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-11051-285/2010 pagal pareiškėjo AB SEB banko pareiškimą skolininkei UAB „Norta“, įkeisto daikto savininkams UAB „Ananda“, UAB „Apsta“ dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas AB SEB bankas pareiškimu (b. l. 3-4) prašė pradėti priverstinį išieškojimą iš UAB „Apsta“ ir UAB „Ananda“ nekilnojamojo turto, kuris įkeistas už UAB „Norta“ įsipareigojimus AB SEB bankui, areštuoti hipotekos lakštais įkeistą UAB „Apsta“ ir UAB „Ananda“ nekilnojamąjį turtą.

Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 b. balandžio 13 d. nutartimi (b. l. 110) nutarė: 1) areštuoti UAB „Norta“ nuosavybės teise priklausantį turtą - parduotuvės patalpas, bendras plotas 1578,23 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), prekybos pastatą, plane 4E2p, bendras plotas 1174,15 kv.m, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir UAB „Apsta“ nuosavybės teise priklausantį turtą- parduotuvės patalpas, bendras plotas 2584,20 m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), įkeistą 2002-08-10 hipotekos lakštu identifikavimo kodas 02120020005641, su vėlesniais pakeitimais, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB SEB bankui; 2) pranešti apie turto areštą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, įpareigojant pateikti duomenis apie kitus kreditorius ir turto apribojimus; 3) įspėti skolininkę UAB „Norta“ ir įkeisto turto savininkė UAB „Apsta“, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių; 4) uždrausti įkeisto turto savininkui perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto.

Teismas nustatė, jog 2002-08-10 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120020005641, su vėlesniais pakeitimais, UAB „Norta“, užtikrindama 12 650 000 Lt paskolos, suteiktos jai pagal 2002-06-04 kreditavimo sutartį Nr.0330207040659-11, su vėlesniais pakeitimais, grąžinimą kreditoriui AB SEB bankui, įkeitė bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą - parduotuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), prekybos pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Apsta“ įkeitė bendrovei nuosavybės teise įklausantį turtą - parduotuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 11 279 000 Lt. Tam pačiam skoliniam įsipareigojimui užtikrinti 2008-08-20 hipotekos lakštu, id. kodas 02120080013019, įkeistas nekilnojamas turtas. Skolininkė UAB „Norta“ tinkamai bei laiku neįvykdė prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2002-06-04 kreditavimo sutartį Nr.0330207040659-11, su vėlesniais pakeitimais. Teismas sprendė, jog įkeistas turtas areštuotinas, įspėjant skolininkę ir įkeisto turto savininkę, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

Skolininkė UAB „Norta“ atskiruoju skundu (b. l. 115-116) prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skolininkės UAB „Norta“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Įkeisto turto savininkės UAB „Apsta“ atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. Teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą numato CK 4.196 straipsnio ir 4.216 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurių paskirtis - apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas).

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad jog 2002-08-10 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120020005641, su vėlesniais pakeitimais, UAB „Norta“, užtikrindama 12 650 000 Lt paskolos, suteiktos jai pagal 2002-06-04 kreditavimo sutartį Nr.0330207040659-11, su vėlesniais pakeitimais, grąžinimą kreditoriui AB SEB bankui, įkeitė bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą - parduotuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), prekybos pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Apsta“ įkeitė bendrovei nuosavybės teise įklausantį turtą - parduotuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 11 279 000 Lt. Tam pačiam skoliniam įsipareigojimui užtikrinti 2008-08-20 hipotekos lakštu, id. kodas 02120080013019, įkeistas nekilnojamas turtas. Skundžiama nutartimi teismas nutarė areštuoti UAB „Norta“ nuosavybės teise priklausantį turtą - parduotuvės patalpas, bendras plotas 1578,23 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), prekybos pastatą, plane 4E2p, bendras plotas 1174,15 kv.m, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir UAB „Apsta“ nuosavybės teise priklausantį turtą- parduotuvės patalpas, bendras plotas 2584,20 m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), įkeistą 2002-08-10 hipotekos lakštu identifikavimo kodas 02120020005641, su vėlesniais pakeitimais, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB SEB bankui. Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2010-03-08 nutartimi UAB „Norta“ buvo iškelta bankroto byla. Iš kreditoriaus pateikto prašymo teismui matyti, kad kreditorius reiškė reikalavimą pradėti priverstinį išieškojimą iš UAB „Apsta“ ir UAB „Ananda“ nekilnojamojo turto, kuris įkeistas už UAB „Norta“ įsipareigojimus AB SEB bankui, areštuoti hipotekos lakštais įkeistą UAB „Apsta“ ir UAB „Ananda“ nekilnojamąjį turtą, tačiau Kauno miesto apylinkės teismas, spręsdamas prašymą, viršijo pareikšto reikalavimo ribas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir nepagrįstai skundžiama nutartimi nutarė areštuoti UAB „Norta“ nuosavybės teise priklausantį turtą. Kolegija taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai nutarė areštuoti bankrutuojančios įmonės turtą ir tuo pagrindu, jog UAB „Norta“ yra vykdoma bankroto procedūra. Teisėjų kolegija pažymi, jog ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Kreditorių reikalavimai, įskaitant ir hipotekos kreditorius, tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, šios teisės normos yra imperatyvios. ĮBĮ 34 str. numato, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą. ĮBĮ 35 str. nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Jeigu skolininkė įvykdytų skundžiamoje nutartyje nurodytą reikalavimą atsiskaityti per 1 mėnesį su kreditoriumi AB SEB banku, būtų pažeista ne tik kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, bet ir kitų UAB „Norta“ kreditorių interesai bankroto byloje. Vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 p., administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis lėšomis, disponuoja. ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta bankroto įstatymo. Vadovaujantis ĮBĮ normomis, skundžiama nutartis, kuria uždraudžiama įkeisto turto savininkei UAB „Norta“ parduoti ar išnuomoti bei kitaip disponuoti nekilnojamuoju turtu, yra prieštaraujanti Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Vadovaujantis ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p., bankrutuojančios įmonės nekilnojamas ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų (patvirtintų LR Vyriausybės 1997-10-01 Nutarimu Nr. 1074 „Dėl bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų patvirtinimo“) 3 p. numato, kad varžytynes organizuoja ir vykdo bankrutuojančios įmonės ar banko administratorius arba bankrutavusios įmonės likvidavimo komisijos pirmininkas ar banko likvidatorius. Nuostatų 9 punktas numato, kad pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Atsižvelgiant į šį įstatyminį reglamentavimą, darytina išvada, kad skundžiama nutarties dalis dėl UAB „Norta“ turto arešto prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms naudojimo ir disponavimo bankrutuojančios įmonės nekilnojamuoju turtu tvarką. Skolininkei iškėlus bankroto bylą, jai priklausančio ir kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo procedūra turi būti vykdoma laikantis tik ĮBĮ nustatytos tvarkos.

Įkeisto turto savininkė UAB „Apsta“ atskirajame skunde nurodo, jog jai priklausantis nekilnojamasis turtas AB SEB bankui buvo įkeistas vadovaujantis bendrąją hipoteką reglamentuojančiomis nuostatomis. Todėl pirmiausiai turi būti išieškoma iš UAB „Norta“ ir UAB „Ananda“ įkeisto turto, o iš UAB „Apsta“ įkeisto turto išieškojimas turi būti pradėtas trečiąja eile. Atsižvelgiant į tai, kreditorius pirmiausiai turėjo kreiptis dėl UAB „Norta“ priklausančio nekilnojamojo turto arešto ir išieškojimo iš jo. Skundžiama nutartimi areštavus abiems bendrovėms priklausantį turtą bei pradėjus išieškojimo iš įkeistų daiktų procedūrą, buvo pažeistos CK 4.183 str. įtvirtintos išieškojimo iš bendrąja hipoteka įkeisto turto nuostatos. Kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija ir pažymi, kad kadangi skolininkei UAB „Norta“ priklausantis įkeistas turtas gali būti parduodamas tik LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (CPK 560 str. 3 d.), todėl Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius pagrįstai, pagal hipotekos kreditoriaus kreipimąsi, skundžiama nutartimi areštavo UAB „Apsta“ hipotekos lakštu įkeistą turtą, įspėjant skolininkę ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymas, kaip kad numato CK 4.183 straipsnis, neturi prasmės, tuo atveju, jeigu pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla. Kadangi šiuo atveju skolininkės UAB „Norta“ įkeisto turto realizavimas bus vykdomas pagal LR Įmonių bankroto įstatymą, o bankroto procedūra gali vykti ilgai, todėl nutartimi nustačius įkeistų daiktų pardavimo tvarką, t. y. kad tik pardavus skolininkei UAB „Norta“ priklausantį turtą, bus galima parduoti kitų įkaito davėjų turtą, būtų nepagrįstai vilkinama ir pažeidžiama įstatymu nustatyta skolos išieškojimo iš įkeisto turto tvarka. Šiuo atveju bendroji hipoteka tampa svetimo daikto hipoteka, todėl patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą iš UAB „Apsta“ įkeisto turto, arba jai įvykdžius skolininkės UAB „Norta“ įsipareigojimą, įkeisto daikto savininkė UAB „Apsta“ įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Norta“ dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 str.). Taip pat pažymėtina, kad ĮBĮ 34 str. numato, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Ši įstatymo nuostata, vertinant UAB „Apsta“ priklausančio turto įkeitimą, užtikrinant skolininkės UAB „Norta“ tinkamą prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymą, neriboja kreditoriaus pasirinkimo teisės, kam pareikšti reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Apsta“ priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įkeistas AB SEB bankui. Kartu su AB SEB bankas prašymu, kurio pagrindu buvo priimta skundžiama nutartis, buvo pateikti visi reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, t.y. įstatymų nustatyta tvarka sudaryti ir įregistruoti hipotekos lakštai, kiti įrodymai, patvirtinantys hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo egzistavimą (CK 4.192 str.), dėl ko teismo nutarties dalis dėl UAB „Apsta“ turto arešto laikytina pagrįsta.

Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, kolegija pakeičia Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, t.y. panaikina nutarties dalį, kuria buvo areštuotas UAB „Norta“ nekilnojamasis turtas, likusią nutarties dalį palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nutaria

skolininkės UAB „Norta“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Įkeisto turto savininkės UAB „Apsta“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį pakeisti – panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutarties dalį dėl UAB „Norta“ nuosavybės teise priklausančio turto – parduotuvės patalpų, bendras plotas 1578,23 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), prekybos pastato, plane 4E2p, bendras plotas 1174,15 kv.m, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), arešto.

Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.