- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- A-662-2318-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01510-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (1.23.)-7R-5489 (toliau – ir Sprendimas), viešo konkurso notaro pareigoms užimti komisijos, sudarytos teisingumo ministro 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-54 (toliau – ir Komisija), 2011 m. birželio 15 d. nutarimą (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pripažinta, kad pareiškėja neatitinka reikalavimų notaro pareigoms užimti, įpareigoti Komisiją priimti pareiškėjos 2011 m. gegužės 21 d. pateiktą prašymą dalyvauti viešame konkurse notaro pareigoms Šiaulių miesto savivaldybėje užimti (toliau – ir Prašymas).
Paaiškino, kad 2011 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikė Prašymą. Komisija pripažino, kad ji neatitinka reikalavimų notaro pareigoms užimti. Tokį Komisijos nutarimą apskundė teisingumo ministrui, kuris priėmė Sprendimą jos skundo netenkinti. Pareiškėjos manymu, skundžiamas Sprendimas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų bendrųjų individualaus administracinio akto reikalavimų, kadangi nėra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis, nepatvirtintas antspaudu. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto reikalavimo, nes nėra išlaikiusi notaro kvalifikacinio egzamino. Tvirtino, kad šis teiginys neatitinka tikrovės, nes kartu su prašymu pareiškėja pateikė notaro kvalifikacinio egzamino komisijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimo dėl notaro kvalifikacinio egzamino rezultatų kopiją. Nurodė, kad Sprendime teigiama, jog 2006 m. gruodžio 28 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-482 patvirtintų Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatų redakcijoje, galiojusioje jos egzamino laikymo dieną, buvo numatyta, kad jeigu asmuo, per trejus metus nuo notaro kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos nepaskiriamas notaru, notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai netenka galios. Darė išvadą, kad teisingumo ministras savo sprendimą grindė teisės aktu, kuris Sprendimo priėmimo dieną jau buvo negaliojantis. Pažymėjo, kad nepateiktos nuorodos į konkretų teisės aktą, kuriuo vadovaujantis teigiama, jog jos išlaikytas notaro kvalifikacinis egzaminas yra negaliojantis. Pabrėžė, kad Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatai yra administracinės teisės aktas ir šiuo metu galiojančioje jų redakcijoje įtvirtinta neginčijama notaro kvalifikacinį egzaminą išlaikiusių asmenų teisė penkerius metus nuo egzamino išlaikymo dienos naudotis šio egzamino rezultatais. Paaiškino, kad notaro kvalifikacinį egzaminą išlaikė 2007 m. lapkričio 28 d., jo rezultatai buvo galiojantys 2010 m. spalio 5 d. keičiant Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus ir išdėstant juos nauja redakcija, todėl darė išvadą, kad jokia institucija negali savo sprendimais atimti teisės ar sutrumpinti šios teisės galiojimo terminų, jei ta teisė yra atsiradusi ir egzistuoja pagal galiojantį teisės aktą. Darė išvadą, kad skundžiamas sprendimas priimtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto objektyvumo principo, tam pačiam tarnautojui pavedant rengti sprendimą, kai šio valstybės tarnautojo negatyvi nuomonė tuo pačiu klausimu jau yra vieną kartą pareikšta Teisingumo ministerijos anksčiau pateiktame rašytiniame atsakyme.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundo netenkinti.
Paaiškino, kad teisingumo ministras 2011 m. balandžio 4 d. priėmė įsakymą Nr. 1R-96 „Dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti“, kuriuo paskelbė viešą konkursą notaro pareigoms užimti iš viso 12 notarų vietų. Nurodė Notariato įstatymo 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį, teisingumo ministro 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1R-225 patvirtintų Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatų (toliau – ir Egzamino nuostatai) 30 punktą, kuriame nustatyta, kad notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja penkerius metus nuo išlaikymo dienos. Pažymėjo, kad pareiškėja notaro kvalifikacinį egzaminą laikė 2007 m. lapkričio 28 d., galiojant teisingumo ministro 2007 m. spalio 4 d. redakcijos įsakymu Nr. 1R-482 patvirtintiems Egzamino nuostatams, kurių 34 punktas numatė, jog, jeigu asmuo, išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą, per trejus metus nuo notaro kvalifikacinio egzamino išlaikymo datos nepaskiriamas notaru, notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai netenka galios. Teigė, kad notaro kvalifikacinis egzaminas yra būdas pagal nustatytą tvarką atrinkti asmenį, kuris pagal turimas žinias ir profesines savybes labiausiai tinka užimti notaro pareigas. Tokio pobūdžio tvarkai reglamentuoti skirtos procedūrinio ir procesinio pobūdžio teisės normos, todėl jų taikymas turi ypatumų. Pažymėjo, kad pagal teisės analogiją ir remiantis viešojo administravimo teisėtumo principu, procedūra turėtų būti užbaigiama laikantis tokios pat tvarkos, pagal kurią ji buvo pradėta, nes priešingas taikymas sudarytų sąlygas nevienodai traktuoti asmenis, kurie egzaminą laikė galiojant skirtingoms Egzamino nuostatų redakcijoms pagal skirtingą tvarką, tačiau jų egzamino rezultatai būtų laikomi galiojančiais vienodą terminą ir tuo būtų pažeisti šių asmenų interesai. Pažymėjo, kad pagal 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1R-225 patvirtintų Egzaminų nuostatų reikalavimus egzaminai laikomi sudėtingesne tvarka nei pagal 2007 m. spalio 4 d. redakcijos įsakymu Nr. 1R-482 patvirtintų Egzaminų nuostatų reikalavimus, todėl darė išvadą, kad egzamino rezultatai, gauti laikantis sudėtingesnės tvarkos, galioja ilgesnį terminą. Pažymėjo, kad Egzaminų nuostatų redakcija pagal bendruosius teisės aktų taikymo principus galioja tik į ateitį, t. y. tiems asmenims, kurie laikė notaro kvalifikacinį egzaminą pagal šios redakcijos Egzamino nuostatus. Nurodė, kad viešo konkurso notaro pareigoms užimti komisijos sekretorė pasirašė viešo konkurso notaro pareigoms užimti komisijos, sudarytos teisingumo ministro 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-54, 2011 m. birželio 15 d. nutarimą, būdama šios komisijos sekretore ir atlikdama su šia veikla susijusias funkcijas. Aplinkybė, kad teikimą dėl teisingumo ministro 2011 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (1.23.)-7R-5489 parengė ta pati specialistė, vykdydama savo tarnybines funkcijas pagal kompetenciją, atsakovo manymu, nepaneigia ginčijamo sprendimo objektyvumo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir panaikino nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Teisingumo ministerijai vykdyti viešą konkursą notaro pareigoms Šiaulių miesto savivaldybėje užimti, paskelbtą teisingumo ministro 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-96.
Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo teisingumo ministro įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, taip pat įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Nurodė Notariato įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 1, 2 dalis, Egzamino nuostatų 30 punktą, Viešo konkurso notaro pareigoms užimti nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1R-34, 3, 17 punktus. Nustatė, kad D. K. notaro kvalifikacinį egzaminą laikė 2007 m. lapkričio 28 d. Pabrėžė, kad pagal Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-482 (teisingumo ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1R-391 redakcija), 34 punktą, jeigu asmuo, išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą, per trejus metus nuo notaro kvalifikacinio egzamino išlaikymo datos nepaskiriamas notaru, notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai netenka galios.
Teismas pažymėjo, kad pagal bendrąjį teisės principą, teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Pabrėžė, kad reikalavimas, jog paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1085/2011, kuriame konstatuota, jog įstatymo negaliojimo atgal principo reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo. Nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, jog aktualios redakcijos Egzaminų nuostatai, nustatantys ilgesnį – 5 metų, notaro kvalifikacinio egzamino rezultatų galiojimo terminą, būtų taikomi pareiškėjos egzamino, laikyto 2007 m. lapkričio 28 d., atžvilgiu. Pažymėjo, kad, vadovaujantis anksčiau nurodytomis nuostatomis, naujos redakcijos Egzamino nuostatai atgal negalioja ir neturi įtakos egzamino, laikyto vadovaujantis tuo metu galiojusia Egzamino nuostatų redakcija, rezultatų galiojimo terminui. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos motyvai, jog 2007 m. lapkričio 28 d. egzamino rezultatai yra galiojantys 2010 m. spalio 5 d. pakeitus Egzamino nuostatus ir išdėsčius juos nauja redakcija, yra grindžiami netinkamu aiškinimu. Nepagrįstu laikė pareiškėjos argumentą, jog tai, kad skundžiamą sprendimą parengė tas pats valstybės tarnautojas, kuris rengė atsakymą pareiškėjai, pažeidžia objektyvumo principą. Pažymėjo, kad minėti dokumentai buvo rengiami valstybės tarnautojo, vykdančio savo tarnybines funkcijas, ir nurodyta aplinkybė nepaneigia ginčijamo sprendimo objektyvumo, t. y. nepaneigia fakto, kad pareiškėja neatitiko Notariato įstatymo 3 straipsnyje numatytų reikalavimų. Darė išvadą, kad teisingumo ministro 2011 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. (1.23.)-7R-5489 ir Komisijos Nutarimas, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja neatitinka reikalavimų notaro pareigoms užimti, yra pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
III.
Pareiškėja D. K. apeliaciniu skundu (b. l. 80-82) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti teisingumo ministro Sprendimą ir Komisijos Nutarimą.
Atsiliepimas
Teigia, kad teismas akivaizdžiai vilkino bylos nagrinėjimą, nes 2011 m. liepos 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą iki 2011 m. rugpjūčio 2 d., tačiau atsakovo atsiliepimą pareiškėjai išsiuntė tik 2011 m. lapkričio 16 d., o pirmąjį posėdį paskyrė tik 2011 m. gruodžio 6 d. Mano, kad teismas bylą pradėjo nagrinėti tik po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442-700/2011 atmetė atsakovo atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Nurodo ABTĮ 71 straipsnį, pagal kurį atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo. Pažymi, kad teismas 2011 m. gruodžio 16 d. priėmė nutartį, kuria nutarė atnaujinti administracinės bylos Nr. I-3325-281/2011 nagrinėjimą iš esmės, tačiau nutartis, kuria šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, pareiškėjai nebuvo pateikta. Tvirtina, kad, nagrinėdamas bylą, teismas nesilaikė ABTĮ 79 straipsnyje nurodytų bylos nagrinėjimo betarpiškumo reikalavimų ir 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti teismui dokumentus, kurie nebuvo reikšmingi nagrinėjant bylą ir kurių turinio teismas sprendime nevertino. Atkreipia dėmesį, kad apie dokumentų, kuriuos teismas įpareigojo pateikti atsakovą, egzistavimą buvo žinoma nuo ginčo pradžios, tačiau teismas nepareikalavo šių dokumentų atlikdamas kitus pasirengimo nagrinėti bylą veiksmus. Pažymi, kad užsitęsus ginčui gali pasibaigti pareiškėjos notaro kvalifikacinio egzamino galiojimo terminas. Daro išvadą, kad bylos vilkinimas yra naudingas atsakovui, todėl teismo veiksmai ilginant ginčo nagrinėjimo trukmę rodo teismo šališkumą ir palankumą atsakovui. Teigia, kad teismas, pažeisdamas ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, ginčo santykiui taikė bendruosius teisės principus nesant pagrindo tai daryti, nes ginčo santykiai yra reglamentuoti galiojančiu teisės aktu, t. y. teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-482 patvirtintais Egzamino nuostatais. Paaiškina, kad yra išlaikiusi notaro kvalifikacinį egzaminą 2007 m. lapkričio 28 d., šio egzamino rezultatai 2010 m. spalio 5 d. keičiant Egzamino nuostatus, buvo galiojantys. Daro išvadą, kad jokia institucija savo sprendimais negali atimti pareiškėjai teisės ar sutrumpinti konkrečios teisės galiojimo terminų, jei ta teisė yra atsiradusi ir egzistuoja pagal galiojantį teisės aktą. Mano, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1085/2011, kadangi nagrinėjamu atveju, priešingai nei minėtame sprendime, pareiškėja neprašo taikyti negaliojančio akto. Mano, kad yra pažeidžiamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas viešojo administravimo objektyvumo principas, kai, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, atsakovo atsakymą, o vėliau ir sprendimą dėl to atsakymo tinkamumo rengia tas pats pareigūnas. Pažymi, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl fakto, kad skundžiamas atsakovo sprendimas nepatvirtintas antspaudu, kaip to reikalaujama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, pažeidžiant ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nenurodyti įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nėra nuorodų į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Pažymi, kad teismo sprendimas iš esmės grindžiamas atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui argumentais, o visi pareiškėjos argumentai atmetami be aiškių motyvų.
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 96-98) prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Teigia, kad teismas neturi jokio suinteresuotumo dėl teisminio proceso vilkinimo. Pažymi, kad teismas neprivalo stabdyti administracinės bylos, kai nagrinėjant bylą iškyla poreikis išreikalauti papildomus dokumentus, nepriklausomai nuo to, kad teismo sprendimas nebuvo grindžiamas vien šiais dokumentais. Akcentuoja notariato kvalifikacinio egzamino svarbą, atkreipia dėmesį, kad pagal teisingumo ministro 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1R-225 patvirtintų Egzamino nuostatų IV skyrių egzaminas vyksta žodžiu ir raštu, susideda iš 50 testo klausimų, 2 teorinių klausimų ir 2 praktinių užduočių, o pagal teisingumo ministro 2007 m. spalio 4 d. redakcijos įsakymu Nr. 1R-482 patvirtintų Egzamino nuostatų III skyrių buvo numatyta, kad egzaminą sudaro testas ir bilietų klausimai. Daro išvadą, kad pagal teisinį reguliavimą matyti, jog egzamino rezultatai laikantis sudėtingesnės tvarkos galiotų ilgesnį terminą. Pažymi, kad principą, jog įstatymas atgal negalioja reiškia, kad, nežiūrint į tai, jog pasikeitusiu teisiniu reguliavimu nustatomas palankesnis režimas, pareiškėja nuo pat pradžių žinojo, kad jai taikomas teisingumo ministro 2007 m. spalio 4 d. redakcijos įsakymu Nr. 1R-482 patvirtintų Egzamino nuostatų 34 punktas, todėl turėjo galimybę dalyvauti viešuosiuose konkursuose notaro pareigoms užimti būtent per tą laiką. Mano, kad teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1085/2011, nes faktinių aplinkybių skirtumai bylose nepaneigia fakto, kad įgyta teise galima naudotis jos įgijimo metu nustatytą laiko tarpą, jeigu teisės akte nėra aptarta kitaip. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1434/2011, kurioje konstatuota, kad asmeniui negalima taikyti tokių elgesio taisyklių, kurių nebuvo jam darant veiką ir kurių jis nežinojo veikos padarymo metu. Teigia, kad byloje ginčijami sprendimai pagrįsti teisės aktų normomis bei paremti bendraisiais teisės aktų taikymo principais, jie buvo priimti užpildant teisės spragą, nes teisės aktai neaptaria susiklosčiusio atvejo. Paaiškina, kad viešo konkurso notaro pareigoms užimti sekretorė pasirašė Nutarimą būdama šios komisijos sekretore ir atlikdama su šia veikla susijusias funkcijas. Aplinkybę, kad teikimą dėl teisingumo ministro Sprendimo parengė ta pati specialistė, vykdydama savo tarnybines funkcijas pagal kompetenciją, laikė nepaneigiančia ginčijamo sprendimo objektyvumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-07-01 sprendimo Nr. (1.23.)-7R-5489, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti komisijos sprendimo panaikinimo, viešo konkurso notaro pareigoms užimti komisijos 2011-06-15 nutarimo, kuriuo pripažinta, jog D. K. neatitinka reikalavimų notaro pareigoms užimti bei įpareigojimo viešo konkurso notaro pareigoms užimti komisiją atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Viešo konkurso notaro pareigoms užimti komisijos 2011-06-15 posėdžio protokole konstatuota, kad D. K. notaro kvalifikacinį egzaminą laikė 2007 m. lapkričio 28 d., jo rezultatai pagal Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus, patvirtintus teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R–482 (teisingumo ministro 2007-10-04 įsakymo Nr. 1R–391 redakcija) galiojo 3 metus (34 punktas), t. y. iki 2010 m. lapkričio 28 d. Pagal Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatų (teisingumo ministro 2010-10-07 įsakymo Nr. 1R–225 redakcija) notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja 5 metus nuo išlaikymo datos (30 punktas). Komisija nusprendė, kad pareiškėjos egzamino rezultatai galiojo 3 metus (iki 2010 m. lapkričio 28 d.), o nauja nuostatų redakcija nepratęsia egzamino rezultatų galiojimo termino (naujojoje redakcijoje numatytas 5 metų egzamino rezultatų galiojimo terminas netaikytinas 2007 m. lapkričio 28 d. išlaikyto notaro kvalifikacinio egzamino rezultatų galiojimui), todėl D. K. neatitinka Notariato įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Analogiška pozicija išdėstyta ir ginčijamame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-07-01 sprendime Nr. (1.23.)-7R-5489 „Dėl Jūsų skundo“.
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (1992 m. rugsėjo 15 d. Nr. I–2882 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad notaru gali būti fizinis asmuo, jeigu jis ne mažiau kaip vienerius metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ... >. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-12-28 įsakymu patvirtintų Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatų 34 punkte (teisingumo ministro 2007-10-04 įsakymo Nr. 1R–391 redakcija) nustatyta, kad jeigu asmuo, išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą, per trejus metus nuo notaro kvalifikacinio egzamino išlaikymo datos nepaskiriamas notaru, notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai netenka galios. Minėti nuostatai teisingumo ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1R–225 vėl išdėstyti nauja redakcija, kurių 30 punkte reglamentuota, kad notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja penkerius metus nuo išlaikymo datos.
Pagal bendrą taisyklę administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, išskyrus kai kurias išimtis (kai norma (norminis teisės aktas) galioja atgal). Todėl normų (norminių teisės aktų) galiojimo laike bendru principu laikytinas taip vadinamas normos perspektyvaus galiojimo principas, kuris reiškia, kad administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) nuo įsigaliojimo momento galioja tik į „priekį“ ir iki jo įsigaliojimo kilusioms teisėms ir pareigoms netaikoma, t. y. netaikoma tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie kilo ir egzistavo iki jos priėmimo. Tokia nuostata (taisyklė) laikytina patikima viešųjų santykių subjektų teisių ir pareigų bei teisėtumo užtikrinimo garantija. Taigi konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui 2007-10-04 įsakymą Nr. 1R–391 išdėsčius nauja redakcija (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-10-07 įsakymo Nr. 1R–225 redakcija) minėtas 2007-10-04 įsakymas Nr. 1R–391 nebegali būti taikomas ir šiuo aspektu jo galiojimas yra pasibaigęs.
Nors pasikeitusiu teisiniu reguliavimu nustatomas palankesnis teisinis režimas, tačiau jisai nesuponuoja besąlygišką šio režimo taikymą pareiškėjos atžvilgiu. Pirma, pareiškėja pagrįstai ir protingose ribose galėjo numatyti savo elgesio pasekmes, taip pat beveik visą laikotarpį buvo tikra dėl savo oficialiai pripažinto statuso bei įgytų teisių ir pareigų nekintamumo, todėl atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymėjo, kad D. K. nuo pat pradžių žinojo, jog jai taikomas teisingumo ministro 2007-10-04 redakcijos įsakymu Nr. 1R–482 patvirtintų Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatų 34 punktas, todėl turėjo visas galimybes dalyvauti viešuosiuose konkursuose notaro pareigoms užimti būtent per tą laiką. Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. ir vėlesniuose nutarimuose yra konstatavęs, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit) ir kad nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-10-04 įsakymu Nr. 1R–391 ir 2010-10-07 įsakymu Nr. 1R–225 išdėstytų Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatų redakcijų, pretendentams užimti notaro pareigas buvusi nustatyta ir naujai nustatoma egzamino struktūra yra skirtingos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-10-04 įsakymu Nr. 1R–391 patvirtintų Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatų III skyrių egzaminas vykdomas raštu (sprendžia testą) ir žodžiu (atsako į bilietų klausimus). Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-10-07 įsakymu Nr. 1R–225 patvirtintų Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatų IV skyrių „Notaro kvalifikacinio egzamino vykdymas“ notaro kvalifikacinis egzaminas vykdomas raštu (sprendžia testą ir praktines užduotis) ir žodžiu (atsako į 2 teorinius klausimus). Tai reiškia, kad pastaruoju įsakymu nustatyta sudėtingesnė egzamino laikymo tvarka, todėl asmenys, pageidaujantys laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą, būtų nevienodoje padėtyje.
Praktikoje taip pat būna situacijų, kai priėmus naują įstatymą ar kitą norminį teisės aktą, formaliai netekusio galios ankstesnio (senojo) įstatymo ar kito norminio teisės akto kai kurios normos reguliuoja jo galiojimo metu prasidėjusius atitinkamus teisinius santykius tol, kol jie nepasibaigs. Paprastai šie klausimai išsprendžiami priimant tam tikro įstatymo įgyvendinimo įstatymą arba naujai priimtame įstatyme ar kitame norminiame teisės akte atskiru straipsniu (punktu) apibrėžiamas naujo įstatymo ar kito norminio teisės akto normų taikymas (nurodoma, jog įsigaliojus naujam norminiam teisės aktui pradėtos procedūros užbaigiamos ar įgytos teisės realizuojamos pagal ankstesnio įstatymo ar kito norminio teisės akto nuostatas). Toks reiškinys, kai pats įstatymas ar kitas norminis teisės aktas (jo dalis) yra netekęs galios, tačiau tokio (netekusio galios) įstatymo ar kito norminio teisės akto nuostatos dar taikomos senojo norminio teisės akto galiojimo metu prasidėjusiems, bet nepasibaigusiems atitinkamiems klausimams spręsti (pavyzdžiui, procedūroms užbaigti, įgytoms subjektinėms teisėms įgyvendinti ir pan.), juridinėje literatūroje įvardijamas kaip įstatymo ar kito norminio teisės akto „pergyvenimas“. Nagrinėjamu atveju šis norminių teisės aktų galiojimo laike aspektas taip pat nėra aktualus, kadangi pareiškėjos išlaikyto notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai galiojo iki 2010 m. lapkričio 28 d. (nors nebuvo juridiškai nustatyta, tačiau to atsakovas neneigia), o D. K. prašymą leisti dalyvauti viešame konkurse notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje pateikė tik 2011 m. gegužės 20 d.
Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai (dėl bylos vilkinimo, atsakovo piktnaudžiavimo valdžia, dėl atsakovo sprendimo objektyvumo, dėl atsakovo sprendimo nepatvirtinimo antspaudu) nėra reikšmingi šio ginčo išsprendimui, teismas plačiau jų nenagrinėja ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nutartis neskundžiama.