Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. ir jo gynėjo advokato G. Platūkio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK ) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra išteisinta G. V. , tačiau jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo N. K. bei jo gynėjo apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 9 d., apie 23 val., O. R. priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( duomenys neskelbtini ), kambaryje tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu su J. J. , tyčia, smūgiuodamas rankomis ir spardydamas J. J. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 14 smūgių pasėkoje padarė pastarajam nubrozdijimus lūpose, smakre, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosyje, nosies akiduobių srityje, krūtinėje, kairiame šone, viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir kremzlių lūžimus, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio pusrutulio kaktinėje, smilkininėje skiltyse, kraujosruvas krūtinės juosmens minkštuosiuose audiniuose, raumenyse, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5, priekinėje pažastinėjė linijoje 5-6-7-8, vidurinėje pažastinėje linijoje 7-8-9-10, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje8-9-10-11-12, ties pat stuburu 9-10-11 šonkaulių, stuburo juosmeninės dalies 1-2-3 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžimus, kas sukėlė širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijų nepakankamumą, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimą, nuo ko J. J. mirė įvykio vietoje. Taip N.K. tyčia nužudė J. J.

Byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad J. J. nužudė būtent N. K. , o ne G. V. . Tai, kad G. V. būdavo agresyvi patvirtino liudytoja Z. C. , kuri parodė, kad M. G. jai skųsdavosi, jog ją muša G. V. , taip pat liudytoja O. R. , kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji tiek G. V. , tiek N. K. liepusi nemušti J. J. . Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad prieš J. J. smurtavo ne tik N. K. , bet ir G. V. .

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi teisme apklausto medicinos eksperto patvirtinimu, kad vieną kartą smūgiavus J. J. į kairį žandikaulį, galėjo išsilieti kraujas į minkštuosius galvos smegenų audinius. Apeliantas mano, kad toks eksperto teiginys yra nepagrįstas, nes tam, kad išsilietų kraujas į smegenis, turėjo lūžti ir žandikaulis, o to nebuvo. Nukentėjusysis J. J. mirė nuo daugybinių kitų kūno sužalojimų, o ne nuo vieno smūgio. N. K. vieną smūgį J. J. sudavė 18 val., o 23 val. - J. J. buvo dar gyvas ir sveikas. Todėl N. K. suduotas vienas smūgis jokios įtakos J. J. mirčiai neturėjo. Byloje nustatyta, kad J. J. buvo sumuštas ir suspardytas 23 val. Tačiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad N. K. būtų smurtavęs prieš J. J. 23 val., byloje nėra. Byloje nėra nei mikrodalelių, nei biologinių ar kitokių ekspertizių, patvirtinančių buvus kontaktą tarp N. K. ir J. J. . Apelianto manymu, nuteisti N. K. remiantis vien tik išteisintosios G. V. , kuri yra suinteresuota išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais nėra pagrindo. Byloje kitų liudytojų, kurie būtų matęs kaip N. K. muša J. J. , nėra.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo N. K. gynėja prašė nuteistojo ir jo gynėjo advokato G. Platūkio apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. K. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.

Kauno apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes dėl J. J. nužudymo, surinktus duomenis patikrino ir įvertino byloje esančius įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

Dėl nuteistojo N. K. apeliacinio skundo argumentų

Apelianto nuteistojo N. K. apeliacinis skundas susideda iš dviejų dalių: pirmoje skundo dalyje nuteistasis dėsto, jo manymu, padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus; o antroje dalyje - nesutikdamas su teismo išvadomis, kurios apelianto manymu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pateikia savo 2005-10-09 įvykių versiją, tuo neigdamas savo kaltę ir dėl J. J. nužudymo kaltindamas išteisintąją G. V. .

Priešingai, nei nurodyta nuteistojo N. K. apeliaciniame skunde, esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Apeliantas savo skunde teigia, jog teismo ekspertizės buvo atliktos nekvalifikuotai, nepilnai, taip pat buvo pažeistos BPK 89 str. 3 p. nuostatos. Su tokiais apeliacinio skundo teiginiais kolegija nesutinka.

Nors apeliantas savo skunde nenurodo kuo konkrečiai pasireiškia teismo ekspertizių nekvalifikuotumas, tačiau iš skundo turinio darytina išvada, kad tai apeliantas sieja su tuo, kad neva nebuvo nustatytas tikslus jo suduotų smūgių nukentėjusiajam skaičius.

Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo atliktas nužudytojo J. J. lavono tyrimas. Teismo medicinos ekspertas A. J. atliko minėtą tyrimą, tikslu nustatyti J. J. mirties priežastį, ir pateikė išvadą ( t. 1, b. l. 18 – 20 ). Ši specialisto išvada atitinka BPK 90 str. 3 d. reikalavimus, t. y. specialisto išvadoje nurodyti specialisto asmens duomenys; tirtas objektas; naudoti tyrimo metodai; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti, taip pat specialisto išvadoje yra suformuluoti atsakymai į pateiktus klausimus.

Apeliantas nurodo, kad ekspertas nenustatė kiek tiksliai smūgių jis sudavė nukentėjusiajam J. J. ir nepagrįstai nurodė, kad visus J. J. padarytus sužalojimus padarė jis. Tačiau specialistas - teismo med. ekspertas A. J. , negalėjo atsakyti į apelianto nurodytus klausimus, nes tai yra ne jo kompetencijos klausimas. Specialistas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik specialiomis savo srities žiniomis, o specialisto išvadą kaip vieną iš įrodymų formų, vertina teismas pagal BPK 20 str. 5 d. nurodytas taisykles. Iš specialisto išvados matyti, kad buvo nustatyta nukentėjusiojo J. J. mirties priežastis bei konstatuota, jog nukentėjusiajam J. J. sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 14 smūgių pasėkoje. Teismas gi, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad N. K. tarpusavio konflikto su J. J. metu, tyčia, smūgiuodamas rankomis ir spardydamas J. J. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 14 smūgių pasėkoje padarė pastarajam įvairius sužalojimus, kurie sukėlė širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijų nepakankamumą, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimą, nuo ko J. J. mirė.

Taip pat neteisus apeliantas teigdamas, kad buvo pažeistos BPK 89 str. 3 p. nuostatos.

BPK 89 straipsnyje yra apibrėžta specialisto sąvoka ir jo funkcijos. Pažymėtina, kad šį straipsnį sudaro 5 dalys, punktų šiame straipsnyje nėra. Tačiau iš apelianto skundo turinio darytina išvada, kad apeliantas nurodydamas BPK 89 str. 3 p. pažeidimą, turi omenyje BPK 89 str. 3 d. ir sieja šį pažeidimą su tuo, kad teismas neva tai nepagrįstai patikėjo, jo žodžiais tariant, ,,paprasto“ eksperto A. J. , o ne specialisto parodymais, taip manydamas, kad specialisto žinios ir įgūdžiai yra geresni nei eksperto. Tačiau priešingai nei mano apeliantas, teismo medicinos ekspertas taip pat yra specialistas, kuriam skirtingai nei specialistui įstatymas kelia specialius kvalifikacinius reikalavimus (mokslo cenzas, specialių egzaminų laikymas ir pan. ), taigi, būtent ne kiekvienas specialistas gali būti ekspertu, o ne atvirkščiai.

Taip pat apeliantas mano, kad teismas pažeidė BPK 44 str. 5 d. nuostatas. Iš apelianto skundo turinio matyti, kad apeliantas nurodydamas šį pažeidimą, jį sieja su teismo šališkumu. Apeliantas teismo šališkumą įžvelgia tame, kad neva tai teismas neatsižvelgė į jo nurodytus faktus.

Kolegija laiko, kad šie apelianto teiginiai nepagrįsti. Kolegija nenustatė apygardos teismo šališkumo. Teismas šališku gali būti pripažintas nustačius BPK 58 str. nurodytus nušalinimo pagrindus, tokių byloje nenustatyta. Tai, kad teismas nuteistojo parodymus vertino ne taip, kaip norėtų apeliantas, nėra pagrindas pripažinti teismą šališku. Pirmosios instancijos teismas vertino apelianto parodymus sąryšyje su kitais byloje ištirtais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad jo parodymai prieštarauja įrodymų visetui ir pagrįstai juos atmetė. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas apelianto parodymus įvertino nepažeidžiant procesinių normų (BPK 20 str.) ir kolegija neturi pagrindo vertinti šiuos parodymus iš naujo.

Taip pat apelianto manymu, teismas pažeidė BPK 80 str. 1 p., nes jo bendrininkė, duodama nenuoseklius ir melagingus parodymus, teismo sprendimu buvo išteisinta ir byloje tapo liudytoja.

Šis nuteistojo skundo argumentas neatitinka tikrovės. BPK 80 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad liudytoju negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. V. šioje byloje taip pat buvo kaltinama dėl J. J. nužudymo, tačiau ji skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo išteisinta, nenustačius, kad ji dalyvavo, padarant šią nusikalstamą veiką. Taigi, šiuo metu G. V. procesinė padėtis šioje byloje yra išteisintoji, o ne liudytoja, kaip savo skunde teigia apeliantas, todėl G. V. atžvilgiu BPK 80 str. 1 d. 1 p. nuostatos netaikomos.

Apeliantas neigia nužudęs J. J. ir nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis vertinant G. V. veiksmus. Apeliantas ginčydamas teismo išvadas dėl G. V. išteisinimo, siekia paneigti priežastinį ryšį tarp savo veiksmų – pavartoto fizinio smurto J. J. atžvilgiu ir pasekmių – J. J. mirties. Apeliantas pripažįsta sudavęs J. J. vieną smūgį į žandikaulio sritį, ir tvirtina, kad intensyvų smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo G. V. .

Visų pirma, kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., apeliacine tvarka ši bylą nagrinėjama tik dėl N. K. paduoto skundo ir dėl nuosprendžio dalies, kuria jis yra nuteistas. Tuo pačiu nuosprendžiu yra išteisinta G. V. pagal BK 25 str. 2 d., 129 str. 1 d., nenustačius, kad ji dalyvavo, padarant šią nusikalstamą veiką. Nuosprendžio dalis dėl G. V. išteisinimo nėra apeliacine tvarka apskųsta, todėl kolegija nevertina ir teismo išvadų lėmusių tokį sprendimą.

Kolegijos nuomone, N. K. kaltė nužudžius J. J. yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Apygardos teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp N. K. pavartoto fizinio smurto ir J. J. mirties bei tinkamai įvertino jo kaltės formą.

Teismo išvada, kad būtent apeliantas vartojo smurtą J. J. atžvilgiu ir kad būtent jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – J. J. mirtimi, padaryta ištyrus paties apelianto, išteisintosios G. V. , liudytojos Z. C. , iš dalies M. G. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas bei kitus įrodymus ir įvertinus jų visumą.

Pats nuteistasis N. K. teigia įvykio dieną – 2005 m. spalio 9 d., sudavęs nukentėjusiajam J. J. tik vieną smūgį į žandikaulio sritį. Tačiau tokie nuteistojo parodymai neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Iš išteisintosios G. V. parodymų apie konkrečius N. K. veiksmus J. J. atžvilgiu matyti, kad suduota buvo daugiau smūgių.

Išteisintoji G. V. parodė, kad įvykio dieną, apie 18 val., tarp N. K. ir J. J. kilo konfliktas dėl to, kad N. K. varant J. J. iš namų, šis neišėjo. Konflikto metu N. K. smogė J. J. ranka vieną kartą į veidą. Nuo smūgio J. J. nukrito ant lovos. Po to ji su N. K. išėjo pirkti cigarečių, užėjo į naktinę parduotuvę, kur abu gėrė alų. Po to jie dar užėjo pas Z. C. , kur parūkė, nusipirko naminės degtinės ir apie 23 val. grįžo į savo namus. Grįžę namo, jie J. J. rado gulintį lovoje. N. K. reikalavo, kad J. J. išeitų. J. J. tylėjo, o N. K. jį, sėdintį ant lovos, mušė per veidą, į šonus, spardė daug kartų. J. J. prašė jo nemušti, bet N. K. jį mušė ir varė lauk, buvo įniršęs, labai agresyvus. N. K. mušant J. J., pastarasis nugriuvo ant grindų, o N. K. jį toliau spardė. Ji bandė raminti N. K. , tačiau šis pasakė ,,tylėk gausi ir tu“ ir smogė jai ranka per veidą. Jai nugriuvus ant sofos, smaugė, grasino „padėti į vietą“. Ryte jie rado J. J. be gyvybės ženklų. Supratę, kad J. J. negyvas, išsigando ir abu pabėgo ( t. 2, b. l. 172 – 173 ). Šiuos išteisintosios parodymus iš dalies patvirtina liudytojos Z. C. parodymai, kuri patvirtino, kad N. K. buvo agresyvus J. J. atžvilgiu. Liudytoja Z. C. parodė, kad įvykio dieną kaimynės M. G. ( nuteistojo motinos ) kieme girdėjo triukšmą, taip pat girdėjo kaip Rėklaitienė šaukė, kad muša Jonuką ,,užmuš gelbėkit“. Liudytoja taip pat parodė, kad įvykio dieną N. K. ir G. V. buvo užėję pas ją ir ji jų prašė, kad šie neskriaustų J. J. . Tačiau N. K. keikė J. J. , pyko ant jo ir ant savo motinos, ir sakė, kad užmuš J. ( J. ). Kitos dienos ryte liudytoja išgirdo M. G. ir jos motiną O. R. šaukiant, kad nužudė Jonuką ( t. 2, b. l. 195 – 196). Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad J. J. mirtis įvyko nuo sužalojimų galvoje bei krūtinėje visumos ir sužalojimų visumos, sukėlusios mirtį, negalima skaidyti ( t. 1, b. l. 18 - 24, 25). Teisme apklaustas medicinos ekspertas taip pat patvirtino, jog nuo smūgio į žandikaulį, galėjo išsilieti kraujas į galvos smegenų minkštuosius dangalus, ką patvirtina rastos kraujosruvos, nubrozdijimai smakro srityje, lūpose. Ekspertas taip pat nurodė, kad J. J. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos, t. y. nuo galvos smegenų traumos ir šonkaulių lūžimo, tačiau ekspertas taip pat neatmetė galimybės, kad mirtį galėjo sukelti ir kiekviena iš šių priežasčių atskirai (t. 2, b. l. 177).

Taigi, išanalizuotų įrodymų visetas objektyviai patvirtina, kad N. K. 2005-10-09 smurtavo J. J. atžvilgiu, padarė jam gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo kurių J. J. mirė. Todėl kolegija laiko, kad N. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl tyčinio J. J. nužudymo ir jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.

Apeliantas nurodo, kad išteisintosios G. V. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teigia, kad išteisintoji jį apklaba, siekdama pati išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes būtent ji mušė ir spardė nukentėjusįjį J. J. . Tokius apelianto skundo teiginius kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Apygardos teismas nuosprendyje išsamiai išanalizavo išteistosios G. V. parodymus ir išdėstė motyvus, dėl kurių jos parodymais buvo patikėta, o nuteistojo N. K. parodymai buvo atmesti.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirminėje apklausoje G. V. iš tikrųjų nurodė, kad nei ji, nei N. K. J. J. nemušė ir kodėl šis mirė - nežino ( t. 1, b. l. 85-86). Tačiau tą pačią dieną G. V. parašė paaiškinimą prokurorui, kuriame nurodė, kad jos pirmieji parodymai yra neteisingi. Ji nurodė, kad buvo priversta meluoti dėl N. K. spaudimo ir grasinimų. Savo paaiškinime G. V. nurodė J. J. sužalojimo aplinkybes. Ji taip pat nurodė, kad N. K. ją terorizavo, grasino, kad sakytų kitaip ( t. 1, b.l. 89 – 90 ). Šiuos G. V. parodymus iš dalies patvirtino ir apeliantas skunde nurodydamas, kad iš pradžių jis su G. V. buvo susitarę sakyti, kad jie nemušė J. J. ir apie jo mirties priežastis nežino. Papildomai apklausta kaip įtariamoji, ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatoje su N. K. ir teisminio bylos nagrinėjimo metu G. V. nurodė faktines nusikalstamo įvykio aplinkybes ( t. 1, b. l. 93 - 95, 98 -101, 102 - 109, 110 - 114, t. 2, b. l. 25 – 27 ).

Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs G. V. parodymus, jais patikėjo, nes juos patvirtino byloje esanti objektyvi medžiaga. Iš Jurbarko rajono apylinkės teismo 2000-11-06 nuosprendžio, kuriuo N. K. buvo nuteistas už tai, kad tyčia, iš asmeninių paskatų, padarė apysunkį kūno sužalojimą G. V. ( t. 2, b. l. 73 - 76 ), matyti, kad N. K. anksčiau yra smurtavęs prieš G. V. , todėl pastaroji turėjo pagrindo jo bijoti. Tai, kad sulaikytas N. K. darė spaudimą sulaikytajai G. V. dėl parodymų tyrėjai, patvirtina byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai ( t. 2, b. l. 105 – 108).

Kolegijos nuomone, G. V. parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, procesiškai tinkamai įforminti ir teismo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų. Kolegija neturi pagrindo G. V. parodymų vertinti iš naujo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų apelianto teiginį, kad G. V. jį apkalba.

Apeliantas teigia, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo J. J. atžvilgiu vartojo G. V. . Tačiau apygardos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad be N. K. parodymų, kad ne jis, o G. V. mušė ir spardė J. J. , kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių N. K. versiją nėra.

Be to, apeliantas nuteistasis N. K. , neigdamas savo kaltę dėl J. J. nužudymo, mano, kad jam paskirta neteisinga, per griežta, bausmė.

Kolegijos nuomone, nuteistajam yra paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta. Apygardos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Šis įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą. N. K. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš charakterizuojančios medžiagos matyti, kad apeliantas, būdamas anksčiau teistas net 7 kartus, iš šių teistumų išvadų nepadarė. Naują nusikaltimą padarė parėjus vos keliems mėnesiams po grįžimo iš įkalinimo vietos, kurioje buvo charakterizuojamas patenkinamai ( t. 2, b. l. 53). Todėl nuteistajam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, kuri yra nežymiai didesnė nei BK 129 str. 1 d. sankcijos bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta. Taip pat teismas pagrįstai prie nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo neatliktą bausmę pagal ankstesnį jo nuosprendį.

Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų

Nuteistojo N. K. gynėjas taip pat, kaip ir apeliantas nuteistasis N. K. , ginčija teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodo, jog nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog J. J. nužudė būtent N. K. , o ne G. V. .

Dėl teismo išvadų atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, N. K. kaltės nužudžius J. J. bei išteisintosios G. V. parodymų objektyvumo kolegija šioje nutartyje jau pasisakė, aptardama apelianto nuteistojo N. K. apeliacinio skundo argumentus, todėl dėl tų pačių argumentų kolegija dar kartą nepasisako.

Apeliantas nurodo, kad G. V. buvo agresyvi ir tai patvirtino liudytojos Z. C. bei O. R. Tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, nuosprendžio dalis dėl G. V. nuteisimo nėra apeliacine tvarka apskųsta, todėl kolegija negali vertinti ir nevertina teismo išvadų dėl G. V. veiksmų.

Apeliantas nesutinka su teismo medicinos eksperto teiginiu, kad vieną kartą smūgiavus J. J. į žandikaulį, galėjo išsilieti kraujas į galvos smegenis, ir daro prielaidą, kad tam, jog išsilietų kraujas į smegenis, turėtų lūžti žandikaulis.

Toks apelianto teiginys yra deklaratyvus ir nepaneigiantis teismo išvadų. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas aplinkybės, jog tam, kad išsilietų kraujas į smegenis turėtų lūžti ir žandikaulis, nenurodė, tokios išvados nėra ir specialisto išvadoje. Todėl toks gynėjo teiginys yra tik niekuo nepagrįsta prielaida. Be to, pažymėtina, kad baudžiamajame procese būtent ekspertas yra asmuo, kuris turi specialių - išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytų išsamių žinių, reikalingų ekspertizei atlikti.

Be to, gynėjas savo skunde nurodo, jog nuteistasis N. K. prisipažino sudavęs nukentėjusiajam J. J. tik vieną smūgį 18 val. ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad jis būtų jį mušęs 23 val. Šis apelianto skundo teiginys yra paneigtas byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

Byloje yra nustatyta, kad konfliktas tarp N. K. ir J. J. įvykio dieną vyko dviem etapais: iš pradžių, apie 18 val., N. K. sudavė J. J. vieną smūgį į žandikaulio sritį ir kartu su G. V. išėjo į parduotuvę, vėliau, grįžus namo, apie 23 val., nuteistasis toliau smurtavo J. J. atžvilgiu. Aplinkybę, kad konfliktas su J. J. buvo tiek 18 val., tiek 23 val., pripažino ir pats nuteistasis N. K. . Apie tai, kad smurtą tiek 18 val., tiek 23 val. J. J. atžvilgiu vartojo N. K. nustatyta jau anksčiau aptartais įrodymais.

Apeliantas nurodo, byloje be išteisintosios G. V. , kitų liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, nėra.

Iš tikrųjų tiesioginių įvykio liudytojų, be išteisintosios G. V. , byloje nėra. Tačiau apygardos teismas nuosprendyje išsamiai išanalizavo išteistosios G. V. parodymus ir išdėstė motyvus, dėl kurių jos parodymais buvo patikėta. Be to, jos parodymus patvirtina ir kiti aptarti įrodymai.

Gynėjas nurodo, kad byloje nėra nei mikrodalelių, nei biologinių ar kitokių ekspertizių, patvirtinančių buvus kontaktą tarp N. K. ir J. J. .

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo subjektui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nusprendus, kad tam tikro veiksmo atlikimas yra būtinas. Atliekant ikiteisminį tyrimą, neprivalo būti atliekami absoliučiai visi BPK nurodyti tyrimo veiksmai ( BPK 164 str. 1 d., 178 str. 1 d. ). Kokius tyrimo veiksmus vienoje ar kitoje baudžiamojoje byloje būtina atlikti, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas.

Šioje byloje prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas nemanė, kad byloje būtina atlikti apelianto minimas ekspertizes. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimas šioje byloje buvo padarytas 2005 m. spalio 9 d., o nuteistasis N. K. sulaikytas tik 2005 m. gruodžio 13 d., t. y. praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po įvykio ( t. 2, b. l. 40 ). Todėl abejotina, ar tokių ekspertizių atlikimas būtų davęs objektyvius rezultatus.

Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog teismo išvados dėl J. J. nužudymo aplinkybių yra pagrįstos ištirtais ir teismo įvertintais įrodymais ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo N. K. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apygardos teismo nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. K. ir jo gynėjo advokato G. Platūkio apeliacinius skundus atmesti.