Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3. A. P. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-12-21 nutartį apskundė Panevėžio apygardos teismui. Skundu pareiškėja prašo: 1) teismo sprendimą panaikinti ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo, numatyto ANK 241 straipsnio 2 dalyje, požymių; 2) pakeisti šią nutartį ir paskirti švelnesnę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas; 3) netenkinus pirmojo ir antrojo prašymo, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 4) Į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti J. P., nes sprendimas byloje galimai turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms.

3.1. ANK 241 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta, kad už pažeidimą yra atsakingas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Skunde nurodoma, kad pareiškėja nėra nusižengimo subjektas, kadangi ji tiesiogiai vykdo juridinio asmens vadovo - tuometinio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. P. nurodymus ir vadovaujasi jo pateikta informacija. Pareiškėja nėra joks juridinio asmens valdymo organo narys. Šiuo atveju padaryto administracinio nusižengimo tinkamu subjektu galėtų būti tik UAB (duomenys neskelbtini) tuometinis vadovas J. P.. Byloje užfiksuotos faktinės aplinkybės tik patvirtina, kad Pareiškėja neturėjo informacijos apie pakeistą leidimą, o šią informaciją ji galėjo gauti tik iš J. P..

3.2. Skunde pažymima, kad teismas nesprendė pareiškėjos tyčios klausimo, nors asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jei jis kaltas dėl padaryto nusižengimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad sužinojusi apie klaidingai pateiktą informaciją, ji tuoj pat patikslino ir pašalino klaidingai nurodytus duomenis per įmanomai trumpiausią laiką.

3.3. Skunde taip pat prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias švelnesnės nei sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimą, nes pareiškėja neteista, administracinių nuobaudų nėra turėjusi, dirba, neigiamų duomenų apie ją nėra.

Šalies argumentai

5.3. Apeliantė skunde teigia, kad ji nėra ANK 241 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas ir dėl neteisingai pateiktos mokesčio už naudingąsias iškasenas, deklaracijos nėra jos kaltės. Jos manymu, padaryto administracinio nusižengimo tinkamu subjektu galėtų būti tik UAB (duomenys neskelbtini) tuometinis vadovas J. P., kuris jai privalėjo pateikti pakeistą leidimą išgauti naudingas iškasenas, tačiau to nepadarė.

5.4. Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai).

5.5. Kaip žinia, A. P. pažeidimo padarymo metu ėjo vyriausiojo buhalterio pareigas ir turėjo pareigą pateikti deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčio už naudingųjų iškasenų eksploatavimą apmokėjimui. Apeliantė neneigia, kad pateikė klaidingus duomenis 2017-01-30 Mokesčio už naudingas iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje, nurodydama, kad UAB (duomenys neskelbtini) per 2016 m. IV ketvirtį iškasė 440 kubinių metrų žvyro ir 240 kubinių metrų smėlio, kai visas kiekis gamtinių išteklių - 680 kubinių metrų turėjo būti nurodyti kaip žvyras, tačiau ji teigia, jos veiksmuose nėra kaltės, nes Valstybinei mokesčių inspekcijai ji duomenis teikė pagal pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus – krovinio važtaraščius ir jai nebuvo žinoma, kad buvo pakeistas leidimas išgauti naudingas iškasenas, nes įmonės direktorius J. P. jos apie tai neinformavo. Beje, šią aplinkybę, kad vyriausioji buhalterė, rengdama mokesčių už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas, nežinojo jog bendrovei 2016-05-16 buvo išduotas leidimas išgauti tik žvyrą, nurodė ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, pateikdamas skundą Regionų apygardos administraciniam teismui dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo panaikinimo (b.l. 34-35, 42). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, kad A. P. būdama už įmonės buhalterinę apskaitą atsakingas asmuo, kuriam taikomi griežtesni atsakomybės ir sąmoningumo reikalavimai, įstatymų žinojimas ir jų tinkamas vykdymas, privalėjo patikrinti įmonės išrašomų pirminių dokumentų teisingumą, o ne pagal neteisingus pirminius dokumentus pateikti neteisingas finansines deklaracijas. Taigi, šį administracinį nusižengimą A. P. padarė dėl neatsargumo, kuris pasireiškė nerūpestingumu, nes ji nežinodama apie pakeistą licenciją, nenumatė, kad dėl to mokesčių deklaracijoje pateiks klaidingus duomenis, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip jau minėta, ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, kas reiškia, jog kaltės forma veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.

5.6. Skunde taip pat prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias švelnesnės nei sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimą, nes pareiškėja neteista, administracinių nuobaudų nėra turėjusi, dirba, neigiamų duomenų apie ją nėra.

5.7. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Šiuo atveju Panevėžio apylinkės teismas skunde minimas aplinkybes - pareiškėja neteista, administracinių nuobaudų nėra turėjusi, dirba, neigiamų duomenų apie ją nėra, pripažino padarytą savo klaidą ir ją ištaisė, valstybei buvo sumokėtas mokestis toks koks ir turėjo būti pagal išgautų išteklių rūšį - jau įvertino ir sumažino už ANK 241 straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą skirtą 650 eurų baudą iki minimalios sankcijoje numatytos 450 eurų baudos. Aplinkybių, kurios leistų konstatuoti šį atvejį išimtiniu ir švelninti nuobaudą ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka, A. P. skunde nenurodė. Taigi dar labiau švelninti minimalią sankcijoje nustatytą baudą nėra teisinio pagrindo.

5.8. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-12-21 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo