- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-848-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energijos“
- Trečiasis asmuo
- B. I. S., R. K., T. K., Č. K., S. S.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energijos“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys B. I. S., R. K., T. K., Č. K. ir S. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Vilniaus energija" kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 7581,71 Lt skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-03-31 už centralizuotai teiktą šildymą ir karštą vandenį butui ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad butas, esantis Dūkštų g. 11-24, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas 2001 m. kovo 26 d. sudarė su R. K. nuomos sutartį, kurios neįregistravo Nekilnojamojo turto registre, todėl ši sutartis negali būti panaudota prieš ieškovą, o atsakovui, kaip minėtų gyvenamųjų patalpų savininkui, atsirado prievolė mokėti už patalpoms tiekiamą šilumą ir karštą vandenį.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad butą, kaip socialinį būstą, suteikė tretiesiems asmenims. Butas išnuomotas nekomerciniais tikslais - pajamų iš buto nuomos atsakovas negauna, todėl negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų skolas ieškovui, nes paslaugos buvo tiekiamos ne atsakovui, o tretiesiems asmenims. Nurodė, kad tretieji asmenys tebegyvena bute, todėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi laikomi tretieji asmenys, kurie turi mokėti už ieškovo suteiktą šilumos energiją bei karštą vandenį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 7581,71 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šilumos energijos pirkinio - pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios LR CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 39 d., 19 str. l d., LR ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 4-289 8 p., LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4-260 8, 16 p., laikytina, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas - šilumos, karšto vandens vartotojas. Pagal LR ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 4-289 9, 10 ir 11 p. nuostatas laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta ar pakeista pagal standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas sąlygas. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo- pardavimo sutarties, laikytina, kad tokia sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t.y. tiekėjo ir pastato buto savininko. Tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų sudarytoje nuomos sutartyje nėra nuostatų dėl atsiskaitymo už sunaudotą šilumos energiją tvarkos, o gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, todėl LR CK 6.579 str. 4 d. teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Nurodė, kad nors atsakovas ir vykdo socialinio būsto nuomą nekomerciniais pagrindais, tačiau yra atsakingas už trečiųjų asmenų, t. y. socialinio būsto nuomininko, skolas prieš UAB „Vilniaus energija", nes atsakovas civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais, kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (LR CK 2.36 str. l d.), todėl sudarydama, vykdydama ar nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, veikia kaip teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog teismas netinkamai aiškino šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas bei nepagrįstai nesivadovavo šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Teismas neatsižvelgė į LR CK 6.584 str., kuris numato – „kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, mokestis už šaltą ir karštą vandeni elektros energiją dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta. Šios teisės norma yra blanketinė - nukreipianti į LR Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 876, kuris apibrėžia, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai atsiskaito už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis LR Ūkio ministro įsakymais, taikė žemesnės galios teisės aktus. Pabrėžia, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nagrinėjant bylas, susijusias su energijos pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais, būtina nustatyti galutinį energijos vartotoją. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, vadovaudamasis LR CK 6.384 str. 1 d., nustatė, jog jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis pripažįstama sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų momento ir tokia sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažinta, jog šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimis gali būti energijos tiekėjas bei faktinis vartotojas - nuomininkas. Su buto nuomininkais nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau šalių veiksmai rodo, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieškovas tiekė šilumos energiją butui, o nuomininkai ją vartojo, t.y. pripažino sandorį, todėl privalėjo vykdyti iš sandorio kylančią prievolę - už pateiktą šilumos energiją mokėti nustatytais terminais. Skola už šilumos energiją susidarė nuo 2006 m. sausio mėn., todėl laikytina, kad iki to laikotarpio ieškovė tiekė šilumos energiją butui, nuomininkai ją vartojo bei apmokėjo už tam tikrą laikotarpį, o ieškovė priėmė apmokėjimą iš nuomininkų, t.y. pripažino sandorį. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, jog jis veikia kaip viešasis juridinis asmuo. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo nurodė, jog savivaldybės socialinio būsto suteikimas yra viena iš socialinės paramos formų. Vykdydama tokią veiklą savivaldybė veikia kaip viešojo administravimo subjektas, o santykiai, atsirandantys savivaldybei teikiant socialinę paramą yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl atsakovas negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų skolas. Teismas neištyrė prašymo „Dėl kreipimosi į administracinį teismą su prašymu ištirti teisės norminio akto atitikimą įstatymui ir Vyriausybės nutarimui“. Teismas, neišsprendęs atsakovo prašymo, kaip to reikalauja LR CPK 245 str. 2 d., pažeidė procesinės teisės normas. Pažymi, jog tas pats teismas nagrinėjo bylas, kuriose dalyvavo tie patys nuomininkai ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (teisių perėmėjas UAB „Vilniaus energija“). Įsiteisėjusiais teismo sprendimais bei teismo įsakymu tiek ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai" bei jos teisių perėmėjas UAB „Vilniaus energija", tiek ir teismas šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi laikė ne buto savininką, bet buto nuomininkus.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą. Nurodo, jog šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja LR CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t.y. bendrosios ir specialiosios normos, būtent šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (LR Ūkio ministro įsakymai). Pažymi, jog LR Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 25 d. nurodyta: „šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis - sutartis tarp šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandeni patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai". Nurodo, kad nesant sutarties pagal individualias sąlygas, šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas, ir pagal jas šilumos energijos vartotoju ir, atitinkamai asmeniu, turinčiu prievolę sumokėti už patiektą energiją, yra buto savininkas. Buto savininkas skolos susidarymo laikotarpiu buvo ir yra Vilniaus miesto savivaldybė, todėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo ir nuomininkų negalėjo būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais, nes tokios galimybės nenumato 2003-07-10 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos. Pažymėjo, jog atsakovo nurodytų teismo sprendimų priėmimo metu UAB „Vilniaus energija" nebuvo įsteigta. Be to, UAB „Vilniaus energija" nepagrįstai tapatinama su SP AB „Vilniaus šilumos tinklai", tai du skirtingi juridiniai asmenys, todėl preziumuojama, jog nurodytos bylos buvo nagrinėjamos tarp kitų šalių ir už kitą skolos laikotarpį. Vadovaujantis CK 2.36 str. l. ieškovas nurodo, jog savivaldybė atsako už tinkamą savo funkcijų vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą, savivaldybės patalpoms.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Kaip matyti iš bylos duomenų, tretieji asmenys B. I. S. ir R. K. gyvenamąją vietą bute, esančiame Dūkštų g.11-24, Vilniuje, deklaruoja nuo 1981-12-01 (b.l.6-7), Č. K. – nuo 1987-01-27, S. S. – nuo 1993-12-09, o T. K. – nuo 2000-11-16 (b.l.8-10). Iki ieškovo šilumos energiją butui tiekė SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, ši bendrovė buvo sudariusi atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį su trečiuoju asmeniu B.I. S. (b.l.189). Nors sutartyje nenurodyta jos sudarymo data, tačiau tai nedaro jos negaliojančia ar niekine, nes tai nėra esminė sutarties sąlyga, šalių valia sutartyje išreikšta aiškiai. Šalys nepateikė duomenų į bylą, kad minėta sutartis būtų buvusi nutraukta ar pakeista. Nors atsakovas buto, esančio Dūkštų g.11-24, Vilniuje, nuomos sutartį sudarė su trečiuoju asmeniu R. K. (b.l.11-12), o aukščiau minėta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu B.I. S., tačiau visi tretieji asmenys yra šeimos nariai ir visi yra atsakingi prieš šilumos energijos tiekėją, B.I. S. šiame bute gyvena, todėl sutartis yra galiojanti. Sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.). Šilumos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nereglamentuota situacijos, kai patalpų savininkas yra išnuomojęs patalpas nuomininkui ir šis yra faktinis šilumos energijos vartotojas. Tačiau civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas. Todėl nagrinėjamoje byloje, esant sudarytai atsiskaitymo už šilumos energiją ir karštą vandenį sutarčiai, šilumos energijos vartotoju turi būti laikomi tretieji asmenys, o ne atsakovas.
Nors ieškovas nurodo, kad SP UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ yra skirtingi juridiniai asmenys, ir teisėjų kolegija sutinka su tokiu ieškovo argumentu, tačiau 2002-02-01 sudaryta Nuomos sutartimi ieškovui buvo išnuomota SP UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausantys centralizuoto šilumos bei elektros gamybos, perdavimo ir tiekimo įrengimai. Be to, šia nuomos sutartimi ieškovas perėmė SP UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareigą vykdyti pastarosios bendrovės sudarytas sutartis su vartotojais. Šį faktą, t.y. kad SP UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareigas iš sutarčių su šilumos energijos vartotojais perėmė ieškovas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovas 2006 m. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš visų trečiųjų asmenų solidariai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-01-25 teismo įsakymu ieškovo pareiškimas buvo patenkintas (b.l.188). Be to, Vilniaus miesto 1998-02-10 ir 2000-08-16 sprendimais trečiųjų asmenų įsiskolinimas už šilumos energiją buvo priteistas SP UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš trečiųjų asmenų (b.l.185-186, 187). Kreditoriaus teisės pagal šias trečiųjų asmenų prievoles taip pat perėmė ieškovas. Taigi, minėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad šilumos energijos vartojimo teisiniai santykiai susiformavo tarp trečiųjų asmenų ir ieškovo. Be to, ieškovui buvo žinoma, kad gyvenamoji patalpa, esanti Dūkštų g.11-24, Vilniuje, yra išnuomota tretiesiems, tai patvirtina aukščiau aptarti duomenys, todėl ieškovas savo argumentus nesąžiningai grindžia išimtinai nuomos sutarties neįregistravimu viešame registre, t.y. aplinkybe, kuri neturėjo įtakos jo teisėms ir pareigoms. UAB „Vilniaus energija“, Nuomos sutartimi iš Vilniaus šilumos tinklų išsinuomojusi centralizuoto šilumos gamybos, perdavimo ir tiekimo įrengimus, įgijo teises ir pareigas pagal sutartis su vartotojais. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų faktinių bylos aplinkybių, nevertino faktinės aplinkybės, ar buvo sudaryta trečiųjų asmenų sutartis su SP UAB „Vilniaus šilumos tinklai“. Šilumos energijos tiekimo vartojimo sutartis buvo sudaryta tarp nuomininkų - trečiųjų asmenų ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o ieškovas UAB „Vilniaus energija“ yra pastarosios teisių ir prievolių perėmėjas. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino minėtų aplinkybių, ieškovas suklaidino pirmosios instancijos teismą, minėtų duomenų nepateikęs teismui, todėl teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiga mokėti už suvartotą šilumos energiją tenka atsakovui – patalpų savininkui.
Apelianto argumentas, kad remiantis LR CK 6.584 str. 1 dalimi, mokestis už šildymo, elektros energijos ir kitas komunalines paslaugas iš valstybės ir savivaldybės patalpų nuomininkų imamas atskirai nuo nuompinigių, bei LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876, įtvirtinančiu nuomininko pareigą atsiskaityti už minėtas paslaugas, už šias paslaugas turi atsiskaityti buto nuomininkai, yra pagrįstas. Tačiau minėtos normos reglamentuoja patalpų savininko ir nuomininko tarpusavio santykius, tačiau šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja specialūs šiuos santykius reglamentuojantys teisės aktai. Todėl apelianto minėtos normos gali būti taikomos, patalpų savininkui regreso tvarka išsiieškant iš patalpų nuomininko sumokėtas išlaidas už šilumos energiją bei kitas paslaugas. Tuo tarpu iš nuomos santykių kylančios pareigos negali būti primetamos trečiajam, šiuose santykiuose nedalyvaujančiam asmeniui, o nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos negali būti taikomos šilumos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams reglamentuoti, nes tai yra skirtingi teisės institutai savo paskirtimi ir reglamentuojamų santykių pobūdžiu. Kita vertus, LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo su buitiniais vartotojais standartinės sąlygos nėra imperatyvas, reikalaujantis minėtas sutartis sudaryti tik su šildomų patalpų savininkais, kaip jau minėta, jos nedraudžia, ir tai atitinka vieną iš pagrindinių civilinės teisės principų, sudaryti sutartis su betarpiškais šiluminės energijos vartotojais. Dėl to vertinti poįstatyminio teisės akto neatitikimo aukštesnę galią turintiems teisės aktams nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas sprendime apsiribojo formalia teisės normų analize, iš esmės liko nenustatytos ir neįvertintos visos faktinės aplinkybės, dėl ko teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykių dalyviu yra atsakovas – patalpų savininkas. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinių teisės normų taikymo byloje sprendimas naikinamas ir priimamas naujas, kuriuo ieškinys atmetamas (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Ieškinį atmetus, atsakovui priteistina iš ieškovo 87,12 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų už procesinių dokumentų įteikimą tretiesiems asmenims apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi ieškinys atmetamas, neatlyginamos (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ 87,12 Lt bylinėjimosi išlaidų.