Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Kestučiui Rakauskui, atsakovui E. A., savivaldybės institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui B.Varnui, ieškovei L. A. nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui E. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo; institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustato:

Savivaldybės institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius išvados nepateikė, nurodė, kad to atlikti negali, nes ieškovė su vaiku nurodytu adresu negyvena. Posėdyje atstovas nurodė, kad patikrinti, kokias gyvenimo sąlygas nepilnamečiam vaikui sudaro ieškovė, jie negali, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad vaikui sudarytos geros sąlygos gyventi ir mokytis, mergaitė mokosi, pageidauja gyventi su mama. Kadangi priešingų duomenų byloje nėra, todėl neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, taip pat nurodė, kad abiejų tėvų pareiga rūpintis vaiku, todėl pritarė ir dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė L. A. ir atsakovas E. A. susituokė (duomenys neskelbtini) (8 b.l.). (duomenys neskelbtini) šalių šeimoje gimė duktė K. (8 b.l.). Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 0586 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių rinko vertė pagal nekilnojamojo turto vertintojo įvertinimą 17000Lt (17-18, 60-70 b.l.). Iš pateikto verslo įregistravimo dokumento (86-88 b.l.) matyti, kad ieškovė L. A. (duomenys neskelbtini) yra įregistravusi personalo aptarnavimo verslą ir tuo pagrindu ji teikia valymo paslaugas, iš šių paslaugų teikimo ji gauna apie 1000 eurų dydžio pajamas. Iš (duomenys neskelbtini) nepilnamečių priežiūros tarnybos atsakymo ir (duomenys neskelbtini) miesto pradinės mokyklos rašto ir pažymos, apskrities jaunimo tarnybos rašto (89-98, 157- 161 b.l.) matyti, kad šalių dukrai K. yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, mergaitė pagal savo amžių išsivysčiusi, gyva, draugiška, lankė išlyginamąją pradinės mokyklos klasę, šiuo metu lanko 2-ą pradinės mokyklos klasę, kalbantis su institucijos darbuotoju, mergaitė išreiškė norą gyventi ten, kur gyvena šiuo metu, tai yra nori gyventi pas mamą ir poną (duomenys neskelbtini), ir tomis susiklosčiusiomis aplinkybėmis, tačiau nori bendrauti su tėvu ir jo šeima. Atsakovas laikotarpiu nuo 2007m. sausio 1d. iki 2008m. spalio 22d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir nuo 2008m. liepos 1d. dirba (duomenys neskelbtini) ir gavo pajamas laikotarpiais: 2007-01-01 iki 2007-02-02 – 1334,77Lt, 2007-02-05 iki 2007-03-31 – 1956,79Lt, 2007-04-01 iki 2007-05-10 – 1457,80Lt (153-155 b.l.). Duomenų apie šalių bendrus ar asmeninius kreditorius byloje nėra.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei. Viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 str. ir CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau ieškovė prašė netaikyti termino sutuoktiniams susitaikyti, o atsakovas taip pat nepageidavo taikytis.

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kartu ieškovė prašė taikyti LR CK 3.63str. nuostatas ir nenurodyti sprendime santuokos nutraukimo priežasčių. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašymu nutraukti santuoką dėl jo kaltės ir nurodė, kad santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės, nes ji (duomenys neskelbtini) taip pat turėjo draugą. Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl jo kaltės, tačiau nesutikdamas su tuo, kad santuoka iširo tik dėl jo kaltės savo paaiškinimuose nenurodė konkrečių faktų, patvirtinančių ir ieškovės kaltę, taip pat apart nekonkrečių paaiškinimų, kitų įrodymų dėl santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės atsakovas nepateikė. Atsakovas taip pat prašė taikyti LR CK 3.63str. nuostatas ir nenurodyti sprendime santuokos nutraukimo priežasčių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vertina šalių pateiktus įrodymus, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ir įvertindamas sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT Civilinių bylų skyriaus skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. kovo 23d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-140/2007), pripažįsta, jog atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, o ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27str., 3.28str., 3.60str.). Bylos duomenimis laikytina, kad atsakovas neįrodė, jog santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės. Kadangi yra ieškovės prašymas sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio kaltę, faktai, patvirtinantys atsakovo E. A. kaltę, nenurodytini (LR CK 3.63str.).

Nutraukus santuoką, ieškovei L. A. paliktina pavardė – A., atsakovui E. A. – A.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 0586 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto vertintojo įvertinimą 17000Lt. Ieškovei taip pat asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašė jos asmeninėn nuosavybėn skirti 2/3 dalis 0586 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis kiemo statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atsakovo E. A. asmeninėn nuosavybėn skirti 1/3 dalį 0586 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį kiemo statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad šis nekilnojamasis turtas įgytas didžiąja dalimi už jos uždirbtus pinigus (duomenys neskelbtini). Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos šio nekilnojamojo turto vertės, taip pat sutiko ir su ieškovės reikalavimu dėl turto padalinimo, nurodydamas, jog pripažįsta, kad ieškovė žemės sklypo ir sodo namo įsigijimui skyrė daugiau lėšų.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), juolab, kad tarp šalių šioje byloje nėra ginčo dėl turto padalijimo, tai yra ieškovė prašo jai priteisti didesnę santuokinio turto dalį, atsakovas sutinka su tokiu padalinimu, kadangi abu pripažįsta, kad dalintino nekilnojamojo turto įsigijimui ieškovė skyrė didesnę pinigų dalį, todėl ieškovės reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintinas ir santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, kurio rinkos vertė 17000Lt, dalintinas taip: ieškovės L. A. asmeninėn nuosavybėn skirtina 2/3 dalys 0586 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalys kiemo statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atsakovo E. A. asmeninėn nuosavybėn skirtina 1/3 dalis 0586 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis kiemo statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (LR CK 3.116str., 3.119str., 3.123str., 3.127str.).

Teismas vertina, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo šioje situacijoje laikytinas pagrįstu šalių valios bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti jos ir atsakovo nepilnametės dukters K. gyvenamąją vietą kartu su ja. Ji nurodė, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra. Atsakovas neprieštaravo, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Kadangi byloje nėra pateiktas šalių susitarimas dėl vaikų gyvenamosios vietos (LR CK 3.169str. 1d.), todėl teismas sprendžia klausimą dėl šio ieškovės reikalavimo.

LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Konkrečiu atveju vaiko nuomonės išklausyti nebuvo galimybių, nes šalių dukra gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini).

Todėl sprendžiant tokį reikalavimą, atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3str.1d., LR CK 3.3str.1d., VTAPĮ 4str.1p.).

Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (LR CK 3.155str.2d.).

LR CK 3.156 str. įtvirtintas principas - tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas, vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialiosios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti, tai yra kad būtų užtikrintas teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad dukra nuo 2007 metų pradžios gyvena kartu su ieškove (duomenys neskelbtini), ja pilnai rūpinasi ir prižiūri ieškovė. Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) nepilnamečių priežiūros tarnybos atsakymo ir (duomenys neskelbtini) miesto pradinės mokyklos rašto ir pažymos, apskrities jaunimo tarnybos rašto matyti, kad šalių dukrai K. yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, mergaitė pagal savo amžių išsivysčiusi, gyva, draugiška, lankė išlyginamąją pradinės mokyklos klasę, šiuo metu lanko 2-ą pradinės mokyklos klasę, kalbantis su institucijos darbuotoju, mergaitė išreiškė norą gyventi ten, kur gyvena šiuo metu, tai yra nori gyventi pas mamą ir poną (duomenys neskelbtini), ir tomis susiklosčiusiomis aplinkybėmis, jai sudarytos geros sąlygos gyventi, mokytis ir vystytis. Tėvas E. A. pripažino, kad nuo 2007m. sausio mėnesio nesirūpina dukra, neteikia nuo to laiko jai išlaikymo, nepalaiko su ja ryšių, nesusisiekia telefonu, nebendrauja su ja internetu, nes jis neturi kompiuterio. Be to šiuo metu atsakovas nedirba, gyvena pas tėvus, savo būsto neturi.

Savivaldybės institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama.

Todėl siekiant užtikrinti vaikui K. A. palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis sudarymą, mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina L. A. (LR CK 3.169str. 2d.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 str.1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str.1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir fizines galimybes. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia lėšų dukters K. išlaikymui nuo 2007 metų sausio 1d.

Atsakovas šio fakto neginčijo, pripažino, kad nepilnametės dukters K. išlaikymui jis neteikė išlaikymo nuo 2007 m. sausio mėnesio ir sutiko, kad vaiko išlaikymui nuo 2007 m. sausio 1d. būtų priteista po 350Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas taip pat sutiko, kad už išlaikymo skolą vaiko nuosavybėn būtų perduota jam po turto padalijimo tekusi nekilnojamojo turto dalis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra LR CK 6.461str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Minimali mėnesinė alga nuo 2007m. sausio 1d. nustatyta 600Lt dydžio, nuo 2007m. liepos 1d. – 700Lt, nuo 2008m. sausio 1d. - 800Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti išlakymą dukrai kas mėnesį mokamomis 350Lt dydžio periodinėmis išmokomis, o už susidariusią skolą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-04-30 dukters K. nuosavybėn perduoti atsakovui po turto padalijimo tekusią nekilnojamojo turto dalį, tai yra atsakovas neginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydžio, o ieškovė neprašė priteisti didesnio išlaikymo nei 350Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200str.). Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo 2007-01-01, atsakovas pripažino, kad išlaikymo dukrai neteikia nuo 2007m. sausio mėnesio, taigi laikytina, kad reikalavimo teisė priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atsirado nuo 2007m. sausio 1d.

Todėl iš atsakovo E. A. nepilnametės dukters K. išlaikymui nuo 2007-01-01 iki dukters pilnametystės priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis 350Lt dydžio mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šias sumas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.192str., 3.194str., 3.196str. 3.208str.).

Ieškovė taip pat prašė už susidariusią išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-04-30 priteisti dukters K. nuosavybėn atsakovui E. A. asmeninėn nuosavybėn priteistą 1/3 dalį 0586 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį kiemo statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko.

Teismas iš byloje esančių duomenų įvertinęs, kad vaiko interesai dėl skolos priteisimo nekilnojamuoju turtu nenukentės, nes motina pilnai užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, taigi neturi ir pastovių pajamų, kaip nurodė pats, sąskaitos vaikui nėra atidaręs ir nėra ten pervedęs už laikotarpį nuo 2007-01-01 išlaikymui skirtų pinigų, šiuo metu tokių pinigų, kad sumokėti skolą, neturi, jokio kito turto neturi, todėl už priteisto išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-04-30 iš atsakovo E. A. dukters K. A. nuosavybėn priteistina jam tekusi nekilnojamojo turto dalis: 1/3 dalis 0586 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį kiemo statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), skaičiuojant vieno mėnesio išlaikymo dydį už šį laikotarpį po 350Lt ((LR CK 3.196str.).

Patenkinus ieškovės ieškinį, ir santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo E. A. ieškovės L. A. naudai priteistina jos sumokėta žyminio mokesčio dalis – 203Lt, turto vertinimo išlaidos – 300Lt, dokumentų vertimo išlaidos – 190Lt, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 12,82Lt, advokato atstovavimo išlaidos, kurios pagal pateiktus dokumentus sudaro 800Lt, ir kurios LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2p., 3p., 8p., laikytinos pagrįstomis, nes advokatas dalyvavo trijuose posėdžiuose, kuriuose sugaišo penkias su puse valandos (LR CPK 79str., 80str., 88str., 93str.).

Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo E. A. valstybės biudžeto naudai priteistina likusi dalis žyminio mokesčio – 249Lt, kurios sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat žyminis mokestis už išlaikymą – 126Lt, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista, ir teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos -17,94Lt (LR CPK 79str., 80str., 83str., 88str., 96str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270, 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės L. A. ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės L. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. A. palikti pavardę – A., E. A. palikti pavardę – A.

Nustatyti nepilnametės dukters K. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina L. A.

Priteisti asmeninėn atsakovo E. A. nuosavybėn 1/3 dalį 0586 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį kiemo statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti asmeninėn ieškovės L. A. nuosavybėn 2/3 dalis 0586 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis kiemo statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. A. nepilnametės dukters K. A. išlaikymui už laikotarpį nuo 2007m. sausio 1d. iki vaiko pilnametystės po 350Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, indeksuojant šias sumas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Už priteisto išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-04-30 iš atsakovo E. A. dukters K. A. nuosavybėn priteisti 1/3 dalį 0586 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį kiemo statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. A. ieškovės L. A. naudai 203Lt jos sumokėto žyminio mokesčio, 300Lt turto vertinimo išlaidų, 190Lt dokumentų vertimo išlaidų, 12,82Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 800Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. A. valstybės biudžeto naudai 365Lt žyminio mokesčio, ir 17,94Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl nepilnametei dukrai K. A. priteisto išlaikymo po 350Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.