- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- II-348-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00231-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- J. U.
- Kategorijos
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos M. K. 2024 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-891-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyresnioji tyrėja M. K. 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-891-2024 nustatė, kad J. U. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus, nes jis 2023 m. gruodžio 12 d. 20.15 val. Vilniuje, Savanorių pr., vairavo automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, ir automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 226 punktų reikalavimus.
J. U. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda, o pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį – administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, J. U. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
J. U. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos vyresniosios tyrėjos M. K. 2024 m. sausio 10 d. nutarimą ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams.
Pareiškėjas skunde pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, tačiau teigia, kad jį padarė dėl nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Administracinio nusižengimo byloje 2023 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26052-2023 (ROIK: 23222441208) jam buvo skirta administracinė nuobauda – 470 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui. Po minėto nutarimo priėmimo (2023 m. spalio 27 d.) jis sąžiningai 1 mėnesį nevairavo transporto priemonių. Jokių finansinių įplaukų per tą mėnesį negavo, todėl negalėjo sumokėti skirtą baudą. Pareiškėjas pripažįsta, kad dėl savo nerūpestingumo deramai nepasidomėjo minėto nutarimo įsigaliojimo tvarka, t. y. nuo kada įsigalioja nutarimas ir kokios specialiosios teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo procedūros.
Skunde nurodomos administracinio nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės. 2023 m. gruodžio 12 d. apie 20.30 val. pareiškėjas po darbo važiavo namo ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nes jo vairuojamas automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Su šiuo administraciniu nusižengimu sutiko ir davė pareigūnui savo dokumentus administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Pareigūnui patikrinus dokumentus ir pranešus, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, labai nustebo, manė, kad tai sistemos klaida, nes, jo skaičiavimu, mėnuo nuo administracinio poveikio priemonės paskyrimo 2023 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26052-2023 (ROIK: 23222441208) jau praėjo. Pareigūnas paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimta iki 2023 m. gruodžio 15 d. ir, norėdamas susigrąžinti šią teisę, turi išklausyti papildomus kursus. Iki papildomų kursų išklausymo buvo įsitikinęs, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra grąžinta ir buvo padaryta klaida, tačiau kursų metu išsiaiškino, kad administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) įsigalioja po nutarimo apskundimo termino pabaigos, t. y. po 20 kalendorinių dienų, o ne nuo nutarimo priėmimo dienos, kaip manė anksčiau. Taip pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje elgtis atsakingai ir rūpestingai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodytos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirta administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) turėtų būti panaikinta. Pirma, pareiškėjas dirba vairuotoju–ekspeditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu, nes vežioja maisto produktus į prekybos centrus. Šiam darbui dirbti būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones (CE kategoriją). Šis darbas yra jo finansų šaltinis. Antra, pareiškėjo dukra lanko darželį, kuris yra (duomenys neskelbtini), o jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Jo žmona dirba mokytoja ir ne visada turi galimybę nuvežti arba paimti vaiką iš darželio, tai trukdo jos darbui. Trečia, pareiškėjas turi finansinių įsipareigojimų (kreditų), kurių be savo dabartinio darbo negali išspręsti. Šiuo metu jau antrą mėnesį nedirba, todėl negali apmokėti kai kurių sąskaitų ir baudų, negali rūpintis šeima ir ją išlaikyti. Dėl skunde išvardytų aplinkybių (administracinio nusižengimo esmės, pagrindo bei motyvų) pareiškėjas prašo teismo panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), kad galėtų toliau tęsti darbą ir sumokėti paskirtas baudas bei sąskaitas.
Atsiliepimas
Institucija teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į J. U. skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir Institucijos vyresniosios tyrėjos 2024 m. sausio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylos (ROIK: 23227852961) tyrimo metu nustatyta, kad 2023 m. spalio 27 d. Institucijos pareigūnas nutarimu Nr. 10-ANR_N-26052-2023 administracinėje byloje (ROIK: 23222441208) J. U. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskyrė 470 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 mėnesiui. Nutarimas jam buvo išsiųstas 2023 m. spalio 27 d. 11.59 val. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), kuris gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnyje nustatytus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nutarimas įteiktas 2023 m. spalio 28 d. ir J. U. buvo žinoma, kad jam paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – 1 mėnesiui, atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. Taip pat pažymima, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 27 d. dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime. Taigi J. U., 2023 m. gruodžio 12 d. vairuodamas transporto priemonę, žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonės, nes specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) jam yra atimta.
Atsiliepime cituojama ANK 34 straipsnio 6 dalis ir teigiama, kad J. U. skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti minėto straipsnio nuostatas – skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei nustato įstatymas. Nurodoma, kad aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga kasdieniniame gyvenime – darbo funkcijoms atlikti ir rūpinantis savo artimaisiais – teismų praktikoje nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia aplinkybe, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir / ar administracinio poveikio priemonės švelninimą, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Minėtos aplinkybės vertinamos parenkant administracinės nuobaudos dydį sankcijos ribose. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai ir patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto KET pažeidimo pavojingumo. Skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų administracinių nusižengimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą teigiama, kad Institucijos vyresnioji tyrėja, priimdama skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. įvertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę (pareiškėjas pripažino kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo ir dėl to gailėjosi, anksčiau baustas administracine tvarka už įvairių KET pažeidimų padarymą), ir paskyrė minimalią administracinę nuobaudą (baudą) ir minimalų administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą) terminą sankcijos ribose. Teigiama, kad Institucijos vyresnioji tyrėja tinkamai taikė materialinės teisės normas, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra adekvati padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
J. U. skundas netenkinamas.
J. U. teismo posėdžio metu kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo iš esmės pripažino ir paaiškino, kad jis nederamai nesidomėjo teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarka – tuo, kad reikia lankyti papildomus kursus ir įregistruoti vairuotojo pažymėjimo atsiėmimą VĮ „Regitra“. 2023 m. spalio 27 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui. Manė, kad nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos, nepasidomėjo, kad nutarimas įsigalioja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, manė, kad gali vairuoti transporto priemones, todėl iš nežinojimo padarė administracinį nusižengimą. Jeigu būtų žinojęs teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarką, būtų viską tinkamai daręs. Administracinio nusižengimo padarymo metu dirbo vairuotoju. Po 1 mėnesio grįžo į darbą, nors faktiškai dirbo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šiuo metu niekur nedirba, yra parašęs prašymą išeiti iš darbo savo noru nuo vasario mėnesio. B kategorijos vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini) m., o profesionalų C, C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini) m. Žmona turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau yra sunkumai dėl dukros nuvežimo į darželį. Anksčiau jis su šeima gyveno jiems priklausančioje gyvenamojoje vietoje, tačiau šiuo metu išsinuomojo butą arčiau darželio. Anksčiau baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Jis su žmona turi bendrą automobilį, būna, kad ir žmona viršija greitį, tačiau baudžiamas automobilio savininkas – jis. Prašo teismo grąžinti jam specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones), o paskirtą nuobaudą palikti.
J. U. skunde iš esmės sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir neginčija jo padarymo aplinkybių. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarė, nes nežinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, t. y. manė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jau yra pasibaigęs, tačiau teismas pažymi, kad ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Taigi, asmens manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Juolab pats J. U. nurodė žinojęs, kad 2023 m. spalio 27 d. nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui. Be to, kaip nurodyta Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą, J. U. 2023 m. spalio 27 d. dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime, todėl turėjo galimybę kreiptis į instituciją, paskyrusią jam specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, pasitikslinti, kada tokios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pabaiga. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalo pats domėtis dėl paskirtų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių vykdymo tvarkos. Tai, kad J. U., turėdamas objektyvią galimybę išsiaiškinti aptariamos administracinio poveikio priemonės taikymo terminus, nepadarė to, rodo paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nerūpestingumą ir aplaidumą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ANK 686 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos. Taigi pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nutarimo priėmimo dienos.
J. U. skunde taip pat teigiama, kad jis administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarė ne tyčia, o dėl nerūpestingumo. ANK 7 straipsnyje nustatytos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 9 straipsnyje išvardytos ir apibūdintos neatsargumo rūšys (nepagrįstas pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Iš ANK 424 straipsnio 4 dalies dispozicijos matyti, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, o kaip jau buvo minėta anksčiau, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis), todėl J. U. pagrįstai Institucijos nutarimu pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo. Į pareiškėjo kaltės formą nagrinėjamu atveju atsižvelgiama parenkant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžius.
ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad J. U. administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje (ROIK: 23222441208), padarė 2023 m. rugsėjo 29 d., už kurį jam tą pačią dieną buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o 2023 m. spalio 27 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo J. U. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, jam paskirta 470 Eur bauda ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiams. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, nustatyta, kad J. U. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – buvo vykdoma nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. (asmens duomenys, prisegti prie bylos viršelio). Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 12 d. 20.15 val. Vilniuje, Savanorių pr., vairavo automobilį, kai jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, t. y. paskirtos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo – vykdymo laikotarpiu, todėl jis pagrįstai nubaustas už administracinio nusižengimo padarymą pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.
Taigi teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.
J. U. skunde neprieštarauja skundžiamu nutarimu nubaudimui pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir baudų dydžių paskyrimui. Teismas nenustatė, kad šiuo atveju buvo padaryti materialinės teisės taikymo pažeidimai traukiant pareiškėją pagal minėtą ANK straipsnį.
J. U. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo proporcingumu.
ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Be to, to paties straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Nagrinėjamu atveju J. U. skundžiamu nutarimu už ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.
J. U. skunde prašo panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, teismas plačiau pasisako dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjui J. U..
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo šeiminę ir finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti J. U. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai. J. U. skunde, taip pat teismo posėdžio metu jo nurodytos aplinkybės – administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (nežinojo, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, t. y. manė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra pasibaigęs), jo poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones (rūpinasi dukra, kurią reikia vežti į ir iš darželio, vairavimas būtinas darbui), teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
J. U. padaryto administracinio nusižengimo padarymo pavojingumo itin nemažina tai, kad jis manė, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra pasibaigęs, ir galvojo, kad nedaro KET pažeidimo, antraip būtų nevažiavęs. Kaip minėta, ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Taigi, asmens subjektyvus manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės, juolab kad pats J. U. nurodė žinojęs, kad 2023 m. spalio 27 d. nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui. Be to, kaip nurodyta Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą, J. U. 2023 m. spalio 27 d. dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime, todėl turėjo galimybę kreiptis į instituciją, paskyrusią jam specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, pasitikslinti, kada tokios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pabaiga. Kaip jau buvo minėta anksčiau, kiekvienas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalo pats domėtis dėl paskirtų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių vykdymo tvarkos. Tai, kad J. U., turėdamas objektyvią galimybę išsiaiškinti aptariamos administracinio poveikio priemonės taikymo terminus, nepadarė to, o savaip interpretavo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo termino pradžią ir pabaigą, rodo paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nerūpestingumą ir aplaidumą. Vadinasi, J. U. pats prisiėmė riziką vairuodamas transporto priemonę, kai jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. Aptartas pareiškėjo elgesys savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
J. U., prašydamas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, iš esmės akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime – darbo funkcijoms atlikti, šeimos poreikiams patenkinti t. y. vaiko priežiūrai. Visų pirma pasisakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.
Tai, kad J. U. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kad turi finansinių įsipareigojimų, kurių nedirbdamas negali padengti, nėra tos aplinkybės, kurios lemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės neskyrimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (susirasti kitą darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Nors J. U. teismui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodyta, kad pareiškėjas dirba vairuotoju–ekspeditoriumi ir jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti (b. l. 5), tačiau teismo posėdžio metu J. U. nurodė, kad šiuo metu nedirba ir yra parašęs prašymą išeiti iš darbo savo noru, todėl pareiškėjo argumentas, jog jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, yra nepagrįstas. Be to, byloje nenustatyta, kad J. U. negali susirasti tokio darbo, kuriam nereikėtų teisės vairuoti transporto priemones.
Visiškai neatimti teisės vairuoti transporto priemones taip pat nesudaro pagrindo ir J. U. šeimos interesų apsauga. Pareiškėjui prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jam reikia rūpintis dukra – vežti ją į ir iš darželio, taip pat rūpintis šeimos finansine padėtimi, tačiau tai nepadarė įtakos J. U. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Priešingai, ta aplinkybė, kad jis, nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo, žmonos ir vaiko padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Kita vertus, pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, o, jam netekus šios teisės, ji veža dukrą į ir iš darželio, nors tai ir kelia jai tam tikrus nepatogumus. Vadinasi, šeimoje yra asmuo (šiuo atveju žmona), kuris turi teisę vairuoti transporto priemones, ir yra sudaryta galimybė pasirūpinti dukros gerove, saugiai ją nuvežant į ir iš darželio. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad šiuo metu jis su šeima išsinuomojo butą arčiau darželio. Kadangi pareiškėjas šiuo metu nedirba ir su šeima gyvena mieste, jis turi galimybę pats pasirūpinti dukros nuvedimu ir parvedimu iš darželio, kuris yra arti gyvenamosios vietos, taip nesukeliant nepatogumų žmonai. Jis tai gali padaryti, pavyzdžiui, pasinaudodamas taksi, pavežėjų paslaugomis, vykti viešuoju transportu arba, atsižvelgiant į tai, kad gyvena arčiau darželio, išeiti iš namų anksčiau ir nueiti pėsčiomis. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad, J. U. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai pažeisti šeimos ar jo pačio interesai. Šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, jog būtų pagrindas neskirti aptariamos administracinio poveikio priemonės.
Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar rūpinantis šeima yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties J. U. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, nagrinėjamu atveju ne itin ilgą – minimalų sankcijoje nustatytą, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise.
Byloje nustatyta J. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (pakartotinai atsižvelgti į tokią aplinkybę individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą nėra pagrindo), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. U. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Jis vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad B kategorijos vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini) m., o profesionalų C, C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini) m. Iš bylos duomenų matyti, kad J. U., būdamas patyręs vairuotojas, paskutinių 3 metų laikotarpiu 13 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 9 kartus už KET pažeidimus – daugiausia už leistino greičio viršijimą ir neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonės vairavimą, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (asmens duomenys, prisegti prie bylos viršelio). Šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymo metu J. U. turėjo 10 galiojančių administracinių nuobaudų. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis su žmona naudojasi vienu automobiliu ir dalį administracinių nusižengimų už greičio viršijimą padarė ji, bet už tai nubaustas pareiškėjas, nes yra automobilio savininkas, tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad dalį administracinių nusižengimų, už kuriuos yra nubaustas pareiškėjas, padarė jo žmona, todėl daryti tokią išvadą nėra pagrindo. Anksčiau aptartas J. U. elgesys rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis ir jo padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas atsitiktinio pobūdžio. Nors pareiškėjas teismui pateikė papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą (b. l. 9), tačiau tai nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimą dėl Institucijos 2024 m. sausio 10 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės, kadangi jis privalėjo baigti minėtus mokymus, norėdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, kuri ankstesniu 2023 m. spalio 27 d. nutarimu buvo atimta 1 mėnesiui. Taigi J. U. charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvadą, kad aptariamos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – neskyrimas bus pakankamas siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, remdamasis anksčiau nurodytais motyvais, atsižvelgdamas į J. U. padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltės formą ir asmenybę (turi nepilnametį vaiką, nedirba, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir kt.), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti J. U. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Institucija tinkamai įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir paskyrė J. U. minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 6 mėnesius. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirta administracinio poveikio priemonė ir jos dydis yra proporcinga pareiškėjo asmenybei, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nevaržo jo teisių labiau, nei būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Vien J. U. priešingas manymas ir skunde išdėstyti argumentai, kurie, be kita ko, buvo paneigti, savaime nesudaro pagrindo neskirti jam minėtos administracinio poveikio priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. K. 2024 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-891-2024 palikti nepakeistą ir J. U. (J. U.) skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.