- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- BIK-476/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29993-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rima Ažubalytė (pirm.), Sigita Jokimaitė, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- H. G.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkės), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo H. G. ir jo gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 17 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasatoriai kasaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 17 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Jų nuomone, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, H. G. veiksmai nepagrįstai nebuvo vertinti kaip atlikti veikiant būtinosios ginties ribose, teismas nevertino nukentėjusiojo A. L. veiksmų, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 44 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo išvados, anot kasatorių, nesudaro pagrindo teigti, kad H. G. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatoriai nesutinka su žemesnės instancijos teismo išvadomis dėl H. G. pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tvirtina, kad jo veiksmai nepagrįstai buvo nevertinti kaip atlikti veikiant būtinosios ginties ribose, taip pat nurodo, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 44 straipsnio 6 dalies reikalavimai. Taigi kasatoriai kelia klausimą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir galimai padarytų esminių BPK pažeidimų, tačiau nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių šių pažeidimų padarymą. Jų skunde dėstomi argumentai, susiję su kitokiu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, teismo išvadų dėl H. G. kaltės neigimu.
Atrankos kolegija pažymi, kad šiuo aspektu suformuluoti argumentai nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko BPK 376 straipsnio 1 dalies prasme. Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų. Klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Dėl to kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti ne su baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminiais BPK pažeidimais susiję klausimai.
Atsižvelgiant į tai, kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, atsisakytina priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo H. G. ir jo gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.