Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Audrai Obelieniūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam V. Š., jo gynėjui advokatui Mykolui Gelusevičiui, nukentėjusiajam V. G., jo atstovui advokatui Juozui Petrui Klimaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 str. 1d. laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti mokslą, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintai išdirbti 50 valandų per šešerius mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Iš nuteistojo V. Š. nukentėjusiajam V. G. priteista 250 litų turtinei žalai ir 3400 litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1d. už tai, kad jis 2006 metų rugsėjo 22 d. apie 19 val. 30min. Liepaloto kaime, Prienų rajone, V. G. gyvenamajame kambaryje, sukirto su pagaliu V. G. 8 kartus į įvairias kūno vietas t.y. į rankas, kojas, galvą tuo padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosrūvomis galvoje, krūtinėje, dešinėje blauzdoje.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė nuteistojo aapeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

V. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis neginčija kaltės dėl LR BK 140 str. 1d. numatyto nusikaltimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

LR BK 37 str. numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Veika mažareikšmė yra tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Nustatant veikos mažareikšmiškumą atsižvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nedidelė, tuo tarpu subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus. Kaip matyti iš bylos aplinkybių nuteistojo padaryta veika sukėlė realią žalą- nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata ir tai yra būtinas nusikaltimo sudėties elementas. Nusikaltimu buvo padaryta reali žala įstatymo saugomai vertybei- asmens sveikatai. Nuteistasis veikė neapibrėžta nekonkretizuota tyčia, jis sudavė smūgius į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, ir jam buvo nesvarbu kokio lygio sužalojimus gali padaryti. Pripažįstant veiką mažareikšme taip pat svarbus žalingų padarinių dydis, dalykas, į kurį buvo kėsinamasi, nusikaltimo padarymo būdas, sąlygos ir aplinkybės, kaltės forma, tyčios kryptingumas, motyvai, kuriais vadovavosi kaltininkas, tikslai, kurių siekė darydamas tą nusikaltimą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių smūgius nuteistasis sudavė mediniu pagaliu, kurį buvo iš anksto pasiruošęs, iš viso sudavė aštuonis smūgius, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbų organą-galvą, po įvykio nukentėjusysis gulėjo ligoninėje, jam diagnozuoti liekamieji reiškiniai. Toks nusikaltimo padarymo būdas rodo didesnį šio konkretaus nusikaltimo pavojingumą visuomenei. Šio nusikaltimo motyvas – kerštavimas už sumuštą senelį, fizinio smurto naudojimas iš keršto taip pat parodo nuteistojo ir padaryto nusikaltimo realų pavojingumą.

Nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis prieš V. G. smurtavo, nes buvo labai susijaudinęs dėl seneliui pavartoto smurto nėra pagrindas pripažinti veiką mažareikšme. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pradinis konfliktas įvyko ne tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, nuteistojo atžvilgiu nebuvo pavartotas nei smurtas nei išsakyti grasinimai, ar kitu kokiu veiksmu jis būtų taip stipriai sujaudintas, kad nesugebėtų valdyti savo veiksmų. Tačiau net ir tuo atveju jei liudytojas V. A. ir būtų sumuštas, tai nesuteikia nuteistajam teisės smurtauti prieš nukentėjusįjį. Padaryti įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką asmuo gali tik tuo atveju jei yra būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo situacija, ko šiuo atveju nebuvo.

Bausmė nuteistajam taip pat skirta teisingai. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas nesunkus, tačiau tyčinis, smurtas panaudotas prieš artimą asmenį-patėvį, nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę- anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, mokosi, turi gyvenamąją vietą, įvertino šių aplinkybių visumą jų tarpusavio santykį ir skyrė laisvės apribojimo bausmę 12 (dvylikai mėnesių), įpareigojo tęsti mokslą, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintinai išdirbti 50 valandų per šešerius mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, paties nuteistojo pavojingumą, kolegija sprendžia, kad paskirtoji bausmė nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nukentėjusiojo nuteistasis neatsiprašė, žalos neatlygino.

LR BPK 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. LR CK 6.250 str. 1d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje pagrįstai nustatyta, kad nukentėjusysis V. G. patyrė neturtinę žalą, tyčiniu smurtiniu nusikaltimu jam buvo sutrikdyta sveikata. V. G. nusikaltimu padarytą neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas, kurį jis neabejotinai patyrė dėl suduotų smūgių į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvos sritį, neigiami dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas. Nukentėjusiojo patirta neturtinė žala įrodyta ne tik jo paties parodymais, tačiau ir byloje esančiomis medicininėmis pažymomis. Nustatydamas V. G. padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, tačiau tyčinis, V. Š. materialinė padėtis šiuo metu sunki, tačiau jis yra jaunas, mokosi ir turės galimybę ateityje atlyginti V. G. padarytą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos nukentėjusiojo sveiktos sutrikdymo, jo dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinę depresiją, patirtus nepatogumus tenkino pagrįstai.

Civilinis ieškinys likusioje dalyje-dėl nukentėjusiojo dukros išgąsdinimo ir jos sveikatos sutrikdymo byloje neįrodytas, todėl tenkintas nepagrįstai. Byloje nėra įrodymų neginčijamai patvirtinančių, kad nukentėjusiojo dukra matė konfliktą tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo. Remtis vien ginčijamais nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymais, kurie šiuo atveju nesutampa, negalima. Byloje esantis medicininis išrašas dėl D. G. nusiskundimų taip pat nėra tiesioginis įrodymas, kad ji matė konfliktą, dėl jo išsigando ir jai būtent dėl šio įvykio buvo sutrikdyta sveikata. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino visą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas 1200 (tūkstančiu dviem šimtais) litų iki 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) litų.

Nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio (LR BPK 328 str. 4p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Prienų rajono apylinkės teismo 2007m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiajam V. G. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) litų.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.