Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-811-273/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-10
Bylos Nr.
2A-811-273/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02523-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Atsakovas
N. B.
Ieškovas
N. B.
Išvadą teikia
Alytaus savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-811-273/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02523-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.21; 121.22. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo N. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3154-652/2014 pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui N. B. dėl išlaikymo dukrai padidinimo ir atsakovo N. B. priešieškinį ieškovei N. B. dėl išlaikymo sūnui padidinimo, institucija teikianti išvadą Alytaus savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-3) prašydama pakeisti 2006 m. sausio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dukrai N. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteisimo padidinti išlaikymo sumą iki 550 Lt per mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad priteisto 150 Lt per mėnesį iš atsakovo išlaikymo nepakanka patenkinti dukters poreikių. Dukters poreikiams per mėnesį reikalinga suma 450 Lt. Atsakovas yra skolingas 2 000 Lt išlaikymo sumą. Nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis nepakito, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į priešieškinį (b. l. 52-54) ieškovė prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad jos turtinė padėtis neleidžia teikti sūnui tokio dydžio išlaikymo, kokio prašo atsakovas.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė priešieškinį (b. l. 31-32), kuriame prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį dėl išlaikymo iš ieškovės priteisimo sūnui T. B., gim. (duomenys neskelbtini) , priteisti 400 Lt per mėnesį išlaikymą, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš ieškovės priteistas 150 Lt per mėnesį išlaikymas sūnui yra nepakankamas, kadangi jo poreikiams patenkinti reikia 400 svarų per mėnesį. Be to sūnus turi ypatingų poreikių, turi viršsvorio problemų, silpnas regėjimas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas sutiko su 400 Lt per mėnesį išlaikymu dukrai (b. l. 33-34).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu (b. l. 72-74) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

pakeitė 2006 m. sausio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai N. B., gim. (duomenys neskelbtini) , ir priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 500 Lt arba 112,29 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, t. y. nuo 2014 m. birželio 20 d., iki dukros pilnametystės, indeksuojant šią išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šiomis išmokomis disponuos ieškovė;

pakeitė 2013 m. rugpjūčio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą išlaikymą sūnui T. B., gim. (duomenys neskelbtini) , iš ieškovės ir priteisė iš ieškovės po 200 Lt arba 44,92 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų sūnaus išlaikymui nuo priešieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d., iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šiomis išmokomis disponuos atsakovas;

kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė;

priteisė iš ieškovės 16 Lt arba 3,59 Eur žyminio mokesči, o iš atsakovo 146 Lt arba 32,79 Eur žyminio mokesčio ir 30 Lt arba 6,74 eurus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad 2006 m. sausio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas 150 Lt kas mėnesį išlaikymas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. 2006 m. gruodžio 4 d. teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta. 2013 m. rugpjūčio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista ir nustatyta su atsakovu sūnaus T. B. gyvenamoji vieta, o iš ieškovės priteista po 150 Lt kas mėnesį išlaikymas sūnui. Šia nutartimi dukros išlaikymas nebuvo pakeistas. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad ieškovės pajamos yra apie 900-1000 Lt per mėnesį, ieškovė gyvena socialiniame būste pagal nuomos sutartį su Alytaus miesto savivaldybe. Kito turto ir pajamų ieškovė neturi. Augant dukrai padidėjo išlaidos maistui, aprangai, laisvalaikiui ir kitiems poreikiams. Atsakovas dirba ir gyvena Anglijoje su drauge, jos dukra bei savo sūnumi Tadu, kad sūnui yra sudarytos geros sąlygos mokytis ir gyventi, sūnui reikia skirti 1 720 Lt per mėnesį, sūnus turi sveikatos problemų. Atsakovas per mėnesį uždirba apie 1 040 svarų, jo draugė uždirba apie 254 svarus per savaitę. Atsakovas pervedė ieškovei apie 11 000 Lt už neturtinę žalą ir išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovo pateiktų darbo mokėjimų teismas nevertino, nes jie neišversti į lietuvių kalbą. Ginčo dėl atsakovo gaunamų pajamų nekilo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl jis turi daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teismas sutiko su atsakovu, kad ir ieškovė turi daugiau skirti sūnaus išlaikymui. Teismas vadovaudamasis ištirtais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad anksčiau teiktas išlaikymas vaikams yra nepakankamas dėl išaugusių vaikų poreikių, nustačius, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, padarė išvadą, kad atsakovas turėtų skirti dukters išlaikymui 500 Lt per mėnesį, o ieškovė sūnaus išlaikymui – 200 Lt per mėnesį. Teismas šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgęs į tai, kad buvo patenkinta 90 procentų ieškovės ir 50 procentų atsakovo reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas (b. l. 78-82) prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

atsakovo priešieškinį tenkinti - pakeisti 2013 m. rugpjūčio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą išlaikymą T. B., gim. (duomenys neskelbtini) , iš ieškovės ir priteisti iš ieškovės po 400 Lt kasmetinių periodinių išmokų sūnaus išlaikymui nuo priešieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d., iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šiomis išmokomis disponuos atsakovas;

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies - pakeisti 2006 m. sausio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai N. B., gim. (duomenys neskelbtini) , ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 400 Lt kasmetinių periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, t.y. nuo 2014 m. birželio 20 d., iki dukros pilnametystės, indeksuojant šią išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šiomis išmokomis disponuos ieškovė. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Teismas neteisingai tarp šalių paskirstė išlaikymo pareigą nepilnamečiams vaikams. Neįvertino, kad sūnaus poreikiai didesni, nei dukros, dėl jo amžiaus ir sveikatos būklės, gyvenimo užsienyje, neįvertino šalių turtinės padėties;

2. Teismas nevertino, ar visos ieškovės nurodytos išlaidos skiriamos dukters poreikiams tenkinti yra priskirtinos prie būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidų. Mokamas šokių būrelis ir pinigai išleidžiami šokių aprangai, nelaikytini būtinųjų poreikių tenkinimu. Dukra gali lankyti nemokamus šokių būrelius. Duktė, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, gali lankyti nemokamus užsiėmimus mokykloje;

3. Ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių užsidirbti papildomai. Atsižvelgiant į tai, kad duktė didžiąją laiko dalį praleidžia mokykloje, ieškovė šį laiką galėtų išnaudoti dirbdama papildomai. Ieškovės nurodytos pajamos (900-1000 Lt) ir dukters išlaikymui reikalinga 1 200 Lt suma neatitinka ieškovės galimybių. Tenkinti dukters poreikius maksimaliai, o sūnaus poreikius mažinti yra neteisinga. Teismas neįvertino, kad atsakovas taip pat neturėjo pajamų, tačiau dirbo savaitgaliais, kad grąžintų skolą ieškovei;

4. Teismas neįvertino, kad šalių sūnus turi specialių poreikių dėl viršsvorio ir regėjimo problemų. Teismas atsižvelgė į atsakovo gaunamas pajamas, tačiau neįvertino atsakovo išlaidų, kurios yra ženkliai didesnė nei ieškovės. Šalių turtinė padėtis yra tokia pati - tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamų pajamų pakanka tik būtiniausiems savo ir vaikų poreikiams patenkinti. Atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės sūnaus Tado išlaikymui po 400 Lt per mėnesį yra pagrįstas. Atsakovas prašo tik l/4 dalies pinigų sumos, kurią reikia skirti sūnui;

5. Teismas neteisingai apskaičiavo išlaikymo dydžius eurais - 200 Lt, sudaro 57,92 Eur, o 500 Lt sudaro 144,81 Eur.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 92-95) ieškovė prašė palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

1. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti, kurie yra deklaratyvūs;

2. Atsakovas nepagrįstai mano, kad ieškovės darbo užmokesčio pakako jai ir dukrai pragyventi;

3. Atsakovas pats sutiko, kad būtų teikiamas mažesnis išlaikymas sūnui;

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, kad dedanti visas galima pastangas, kad gautų jos išsilavinimą ir šeimos poreikius atitinkantį darbą. Ieškovės pajamos nuo 2014 m. gruodžio mėn. labai sumažėjusios dėl progresuojančios ligos ir nedarbingumo. Tai patvirtina duomenys iš VSDFV ir gydymo įstaigos;

5. Iki 2013 m. rugsėjo mėnesio atsakovas nesugebėdavo sumokėti net 150 Lt kiekvienam vaikui, 5000 Lt priteistą neturtinės žalos atlyginimą atsakovas sumokėjo tik 2013 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovas periodiškai mokėdavo išlaikymą, iš kurio ieškovė su dukra pragyvendavo;

6. Atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, kadangi jis iš gaunamų pajamų gali įsigyti būstą, sumokėti priteistas ir išlaikymo skolas ieškovei.

Sutinkamai su CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas priima į bylą N. B. pateiktus rašytinius įrodymus – medicinos dokumentų išrašų kopijas apie jos sveikatos būklę, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus pažymą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažymas apie N. B. išduotus nedarbingumo pažymėjimus, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-01-03 sprendimu iš atsakovo N. B. buvo priteista po 150 Lt kas mėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui: sūnui T. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir N. B. gim. (duomenys neskelbtini) iki jų pilnametystės (b.l. 6). Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-12-04 sprendimu buvo nutraukta N. B. ir atsakovo N. B. santuoka, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina N. B.. (b.l. 7-8). Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią sūnaus T. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu N. B., o motina N. B. įsipareigojo kas mėnesį nepilnamečiui T. B. mokėti išlaikymą po 150 litų iki jo pilnametystės. Dukters N. B. išlaikymas nebuvo pakeistas.

Byloje kilo ginčas dėl priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, kt.).

Ieškovė N. B., prašydama padidinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai nurodė, kad išaugo dukters poreikiai, o jos turtinė padėtis nė kiek nepagerėjo. Atsakovas N. B. priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo iš esmės grindė ta pačia aplinkybe, kad ieškovės teikiamas išlaikymas sūnui yra nepakankamas ir aiškiai per mažas, įvertinus tik būtiniausius vaiko poreikius.

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Pirmosios instancijos teismas analizuodamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovės pajamos yra apie 900-1000 Lt per mėnesį (b.l. 14,55). Ieškovė gyvena Alytaus miesto savivaldybei priklausančiame dviejų kambarių bute pagal 2008-11-25 socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (b.l. 15-22). Kito turto ir pajamų ieškovė neturi. Pati ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad nuo 2006 metų jos turtinė padėtis išliko nepakitusi, tačiau išaugo nepilnametės dukters poreikiai. Ieškovė nurodo, kad dukters maitinimui per mėnesį išleidžia 450 litų, rūbams ir apavui per mėnesį išleidžia 100 litų, būsto išlaikymo dalis yra apie 250 litų per mėnesį, mobiliajam ryšiui išlaidų 20 litų per mėnesį, ugdymo ir mokymo priemonėms – apie 20-30 litų per mėnesį, higienos poreikiams, odontologo priežiūrai, vaistams ir vitaminams – 50 litų per mėnesį, laisvalaikiui ir mokykloje išlaidom vidutiniškai reikia 100 litų per mėnesį, už šokių užsiėmimus ir šokių aprangai reikia apie 140 litų per mėnesį, išvykoms savaitgaliais reikias apie 50 litų. Nurodo, kad dukters poreikiai yra dideli – per mėnesį apie 1200 litų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje. Per mėnesį uždirba apie 1040 svarų, o jo draugė uždirba apie 254 svarus per savaitę. Atsakovas Anglijoje įsigijo nuosavą gyvenamąjį būstą (b.l. 68-69). Atsakovas nurodo, kad sūnaus poreikių patenkinimui išleidžia kas mėnesį apie 400 svarų. Būsto nuomos dalis tenkanti sūnui Tadui – 165 svarai, mėnesinis transporto bilietas 30 svarų, maistui mokykloje mėnesiui reikia 70-80 svarų, akių lęšiai – 25 svarai, telefonas 10 svarų, internetas – 10 svarų, drabužiai, avalynė, vaistai bei ugdymo priemonės ir laisvalaikio lėšos sudaro apie 80 svarų. Nurodo, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikia skirti 400 svarų, kas sudaro 1720 litų. Taip pat nurodo, kad sūnus turi viršsvorio problemų, jo silpnas regėjimas, dėl to nuolat perkami akių lęšiai.

Nors šalys byloje nurodo kiekvieno vaiko poreikių dydį, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikia į bylą jokių objektyvių įrodymų. Teismas laiko, kad nesant įrodymų dėl nepilnamečių vaiko poreikių pagrindo šalių nurodytos pinigų sumos yra užaukštintos ir nurodytos per didelės tokio amžiaus vaikų būtiniausių poreikių patenkinimui. Akivaizdu, kad ieškovė pagal gaunamas mėnesines pajamas negali skirti savo dukrai tokio išlaikymo, kokį nurodė jos poreikių apskaičiavime. Todėl teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo turtinė padėti yra geresnė nei ieškovės, šalių galimybės teikti išlaikymą yra nelygios, todėl atsakovas turi daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teismas nustatęs, kad anksčiau teiktas išlaikymas vaikams yra nepakankamas dėl išaugusių vaikų poreikių pagrįstai iš atsakovo priteisė 500 litų išlaikymą kas mėnesį nepilnametei dukrai, o iš ieškovės – 200 litų išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais priteistą išlaikymą iš ieškovės didinti, o iš atsakovo mažinti nėra pagrindo. Kaip nurodo ieškovė, ji yra iš vaikų namų, neturi artimųjų, kurie galėtų jai padėti, gyvena labai kukliai, atsakovas priteistą išlaikymą dviems vaikams iki 2013 m. rugsėjo mėnesio mokėdavo nereguliariai, todėl jai teko abiejų vaikų išlaikymo našta. Be to, ieškovė nurodo, kad per paskutinius metus ėmė blogėti ieškovės sveikata, galimai dėl sunkaus fizinio darbo (ieškovė dirba slauge, darbas susijęs su sunkių ligonių vartymu ir kilnojimu). Į bylą pateikta VĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės medicinos dokumentų išrašas Nr. 14-13716 (b.l. 99), iš kurio matosi, kad ieškovė serga nuo 2014 m. spalio mėn., o 2015 m. kovo 26 d. jai nustatytas 65 procentų darbingumo lygis. Šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovė didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo neturi galimybių.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tačiau yra pagrindas teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje klaidingai nurodyta 500 litų ir 200 litų priteistos išlaikymo sumos eurais patikslinti. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nepilnametės dukters N. B. išlaikymui priteista po 500 litų arba 112,29 eurų, o sūnaus T. B. išlaikymui priteista po 200 litų arba 44,92 eurai. Teisingai turi būti nurodyta – 500 litų arba 144,81 eurų, o 200 litų atitinka – 57,92 eurus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, kad N. B. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista po 500 litų kas mėnesį yra ne 112,29 eurų, o 144,81 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai 81 eurocentas), o T. B. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista po 200 litų yra ne 44,92 eurai, bet 57,92 eurai (penkiasdešimt septyni eurai 92 eurocentai).

Teisėja Izolda Nėnienė