Kauno apygardos teismo nutartis

2009-11-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1349-259/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-17
Bylos Nr.
2A-1349-259/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Virginija Gudynienė, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos agentūros
Atsakovas
UAB “Alytaus kabelinė televizija“
Trečiasis asmuo
Lietuvos kebelinės televizijos asociacijos
Advokatai
Jadvyga Aleksaitė, Jovita Stagniūnaitė
Civilinė byla Nr.2A-1349-259/2009

Pirmos instancijos teismo teisėjas Antanas Vincas Pilipčikas

Procesinio dokumento kategorija 35.4, 121.1, 121.15, 121.21(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos agentūros atstovui advokatei Jadvygai Aleksaitei, atsakovo UAB “Alytaus kabelinė televizija“ atstovams advokatei Jovitai Stagniūnaitei, Viliui Macijauskui, trečiojo asmens Lietuvos kebelinės televizijos asociacijos atstovui Juozui Jurelioniui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB “Alytaus kabelinė televizija“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-164-59/2009 pagal ieškovo Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos agentūros ieškinį atsakovui UAB “Alytaus kabelinė televizija“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos agentūra ieškiniu (I t., b.l.1-3) prašė priteisti iš atsakovo UAB “Alytaus kabelinė televizija“ 34 813,59 lt nesumokėto autorinio atlyginimo, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-05-27 sprendimu (II t., b.l. 116-120) ieškovo ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 34 813,59 Lt nesumokėto autorinio atlyginimo, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme t.y. 2008-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 044 lt žyminio mokesčio ir 3 000 lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovui, bei 25,60 lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad tarp šalių 2006-01-03 buvo sudaryta Licencinė sutartis TK-1 dėl teisės naudoti autorių kūrinius kabelinei retransliacijai. Pagal šios sutarties 4.1 punktą atsakovas įsipareigojo už suteiktas teises mokėti ieškovui autorinį atlyginimą lygų 1,9 proc. nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų nepriskaičiuojant PVM, atsakovas abonentinio mokesčio pajamas skaičiuos pagal savo verslo apskaitos dokumentus. Atsakovas privalėjo kartą per mėnesį pateikti ieškovui verslo apskaitos dokumentus pagal kuriuos ieškovas išrašo PVM sąskaitą faktūrą ( Licencinės sutarties 5.1.-5.2 ). Šalių sutartis sudaryta 2006-01-03 - 2010-12-31 laikotarpiui.

Teismas nustatė, jog atsakovas iš gautų abonentinio mokesčio pajamų atėmė taip vadinamą linijos mokestį, kuris yra 9 lt kiekvienam abonentui, tai sudaro 7,6275 lt. Tai jis padarė vienašališkai. Taip pat konstatavo, kad linijos mokestis yra abonentinio mokesčio dalis ir jis neturi būti minusuojamas, todėl atsakovas pažeidė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 3 d., 73 str. reikalavimus. Abonento mokamas mokestis už kabelinio operatoriaus teikiamas paslaugas yra abonementinis mokestis, jis negali būti skaidomas. Priešingu atveju sumažėtų autorinis atlyginimas, būtų pažeistos autorių teisės ir licencinės sutarties sąlygos. Tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ( CK 1.5 str.). Teismas taip pat nustatė, jog pasirašydamos 2006-01-03 licencinę sutartį, šalys susitarė, kad autorinis atlyginimas bus skaičiuojamas nuo visų pajamų, gautų iš abonentinio mokesčio, o ne abonentinį mokestį išskaidant ir tokiu būdu siekiant sumažinti mokėtiną autorinį atlyginimą. Tai teismas nustatė iš tarp šalių susiklosčiusios praktikos laikotarpiu nuo licencinės sutarties pasirašymo iki 2006 m. birželio mėn., pridėtų licencinių sutarčių už ankstesnius laikotarpius (1994-07-08, 1996-02-23, 1997-01-08, 1998-01-09, 1998-12-04 licencinės sutartys). Nė viena šalis neturi teisės vienašališkai keisti sutarties sąlygų, kaip tą padarė atsakovas (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str.). Sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik bendru sutarties šalių sutarimu. Vienos šalies buhalterinės apskaitos modelio pakeitimas, ką padarė atsakovas, neturi ir negali turėti įtakos sutarties turiniui.

Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.132-138) atsakovas UAB “Alytaus kabelinė televizija“ nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas dėl šių motyvų:

1) remiantis sutarties 4.1 p. apeliantas už suteiktas ieškovo paslaugas pagal licencinę sutartį nr. TK-1, įsipareigojo mokėti ieškovui autorinį atlyginimą, lygų 1,9 % nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų, nepriskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio, per atsiskaitomąjį laikotarpį gautų iš fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais kabelinės televizijos operatorius yra sudaręs televizijos ir radijo programų retransliavimo paslaugų teikimo sutartis. Licencinės sutarties 4.1 punkte taip pat numatyta, kad abonentinio mokesčio pajamos bus paskaičiuojamos pagal kabelinės retransliacijos operatoriaus verslo apskaitos dokumentus. Remiantis sutarties 5.1 ir 5.2 punktais, vadovaudamasis apelianto kartą per mėnesį pateikiama informacija apie abonentinio mokesčio pajamas, ieškovas pats turėjo apskaičiuoti autorinio atlyginimo dydį;

2) teismas priimdamas sprendimą rėmėsi liudytojo M. K. parodymais, nors iš sprendimo teksto nėra aišku, ką šis liudytojas nurodė, teikdamas, kad „pasirašant 2006-01-01 sutartį, ieškovui, kad atsakovas iš abonentinio mokesčio atskirs linijos mokestį." Teismo nurodoma citata neatskleidžia liudytojo parodymų esmės ir jokiu būdu nepagrindžia fakto, kad apeliantas teikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas;

3) teismas priimdamas sprendimą pažeidė sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, kadangi pripažino ieškovo teisę reikalauti autorinio atlyginimo net ir nuo tų apelianto (atsakovo) pajamų, kurios nėra susijusios su naudojimusi autorių turtinėmis teisėmis;

4) teismas nevertino linijos mokesčio paskirties ir linijos mokesčio išskyrimo teisinio bei faktinio pagrindo. Taip pat neteisingai buvo įvertinta tarp šalių susiklosčiusi praktika ir kitos Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės. Linijos mokestis, nėra retransliavimo paslauga ir nuo pajamų, gautų už abonentų naudojimąsi linija (tinklu), neturi ir negali būti mokamas autorinis atlyginimas. Apelianto teisę mokėti autorinį atlyginimą tik nuo pajamų, gautų už retransliavimo paslaugos teikimą patvirtina ir sutarties 4.1 punkto dalis, tačiau pirmos instancijos teismas šios aplinkybės nevertino;

5) Šalys savanoriškai susitarė vadovautis apelianto verslo apskaitos dokumentais ir pagal juos nustatyti iš retransliavimo paslaugos gaunamas pajamas, nuo kurių mokėtinas autorinis atlyginimas. Ieškovas su tokiu pajamų apskaičiavimo modeliu sutiko ir jo neginčijo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovas laikytinas stipresniąja šalimi, pasiūliusia Sutarties sąlygas, todėl jos turėtų būti vertinamos atsakovo naudai (CK 6.193 str. 4 d.);

6) atsakovui mokant autorinį atlyginimą nuo pajamų gautų už retransliavimą bei retransliavimui būtiną kabelinio tinklo dalį, reikalavimas mokėti autorinį atlyginimą nuo visų pajamų gaunamų už liniją, neatitinka ne tik Sutarties nuostatų, bet ir sąžiningumo bei protingumo principų. Atsakovui pritaikius naują apskaitos modelį ir tokiu būdu ėmus mokėti autorinį atlyginimą tik nuo retransliavimo veiklos abonentinio mokesčio pajamų (t.y. nustojus mokėti autorinį atlyginimą nuo linijos mokesčio, nesusijusio su faktiniu naudojimusi autorių teisėmis) sutartis pažeista nebuvo;

7) Nei vienoje ankstesnėje šalių sutartyje nebuvo įtvirtinta nuostata, kad abonentinio mokesčio pajamos bus paskaičiuojamos pagal kabelinės retransliacijos operatoriaus verslo apskaitos dokumentus. Todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pagal visas ankstesnes sutartis abonentinis mokestis buvo apskaičiuojamas vienoda tvarka. Taip pat teismas, išsireikalavęs iš ieškovo analogiškas sutartis sudarytas tarp ieškovo ir kitų operatorių, nepagrįstai šių sutarčių nevertino, kadangi iš pateiktos 2006-10-02 Licencines sutarties Nr. TK-69, sudarytos tarp ieškovo ir Teo Lt, matyti, jog iš TEO LT nereikalauja mokėti autorinio mokesčio nuo pajamų, gautų už prieigos liniją, būtiną retransliavimo paslaugoms teikti. Todėl apelianto įsitikinimu vienodas sutartis, ieškovas būdamas specifinis subjektas, turintis išimtinę teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje licencijuoti aktualaus repertuaro kūrinių retransliavimą, privalo aiškinti vienodai;

8) iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad linijos mokesčio išskyrimas nebuvo nepagrįstas ir staiga atsiradęs reiškinys. Toks žingsnis buvo planuojamas jau nuo 2005 metų, siekiant gerinti bendrovės valdymo apskaitą. Apelianto įgyvendinti apskaitos pakeitimai, kuriuos sąlygojo pasikeitęs (praplėstas) teikiamų paslaugų spektras Sutarties nuostatoms neprieštarauja. Įvertinti ar pasikeitus apelianto (atsakovo) apskaitos sistemai jis ir toliau tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teismas galėjo tik visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinęs atliktų pakeitimų pagrįstumą;

9) Finansinės buhalterinės ekspertizės akte nurodytos išvados vienareikšmiškai paneigia ieškovo argumentus dėl netinamo Sutarties vykdymo. Teismo ekspertė nustatė, jog „UAB „Alytaus kabelinė televizija" apskaitos dokumentuose linijos ir retransliavimo mokesčių pajamos yra apskaitomos teisingai ir konstatavo, jog įmonės apskaitos sistema 2006-01-03 licencinės sutarties dėl teisės naudoti autorių kūrinius kabelinei retransliacijai sudarymo metu atitinka galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Ieškovas šios eksperto išvados neginčijo. Taigi konstatavus jog apelianto verslo apskaitos dokumentai yra teisingi ir atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo netaikyti Sutarties 4.1 punkto, numatančio, jog abonentinio mokesčio pajamos paskaičiuojamos pagal kabelinės retransliacijos operatoriaus verslo apskaitos dokumentus. Nepaisant apelianto verslo (buhalterinės) apskaitos dokumentų būtų iškraipyta Sutartyje įtvirtinta šalių valia remtis šiais dokumentais ir būtų nepagrįstai ribojama apeliantui įstatymo garantuojama teisė savarankiškai pasirinkti apskaitos sistemą. Teismas, skirdamas ekspertizę pripažino jos neabejotiną svarbą teisingam ir visapusiškam byloje nustatytų aplinkybių įvertinimui, skundžiamame sprendime nesirėmė ekspertizės išvadomis ir nenurodė, kodėl šio itin reikšmingo įrodymo apskritai nevertina. Apelianto nuomone, tokiu būdu buvo grubiai pažeistas CPK 270 str. 4 d. 3 p., numatantis teismo pareigą įvardinti argumentus, dėl kurių buvo atmestas šis įrodymas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 149 - 155) trečiasis asmuo Lietuvos kabelinės televizijos asociacija su apeliaciniu skundu sutiko, prašė jį tenkinti, teismo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas dėl šių motyvų:

1) atsakovui pritaikius naują apskaitos modelį ir tokiu būdu ėmus mokėti autorinį atlyginimą tik nuo retransliavimo veiklos abonentinio mokesčio pajamų (t.y. nustojus mokėti autorinį atlyginimą nuo linijos mokesčio, nesusijusio su faktiniu naudojimusi autorių teisėmis) sutartis pažeista nebuvo. Vien faktas, kad pasikeitus apskaitos modeliui sumažėjo ieškovo surenkamas autorinis atlyginimas, negali būti esminiu argumentu konstatuojant, jog apeliantas vienašališkai pakeitė sutartį;

2) sutartyje nebuvo nurodyta, kad autorinis atlyginimas bus mokamas nuo „visų" pajamų. Todėl atsakovas pateikdamas duomenis apie pajamas gaunamas už retransliacijos paslaugos teikimą ir prie jų nepridedamas pajamų gaunamų už naudojimąsi „linija" („mokestis už laidus") nei sutarties nuostatų, nei imperatyvių teisės normų reikalavimų nepažeidė ir veikė sąžiningai;

3) nuostata, kad retransliavimo pajamos turi būti apskaičiuojamos pagal operatoriaus verslo apskaitos dokumentus buvo įtraukta į sutartį siekiant užtikrinti galimybę operatoriui apskaičiuoti gaunamas pajamas ir patiriamas sąnaudas pagal atskiras paslaugas, t.y. išskirti pajamas, gaunamas už retransliavimo veiklą. Tai reiškia, kad sutartyje sąmoningai buvo numatyta galimybė atskirti pajamas, kurios gaunamos už paslaugas (interneto, telefonijos, linijos priežiūros ar kitas), nesusijusias su naudojimusi turtinėmis autorių teisėmis. Byloje esančiose sutartyse, pasirašytose anksčiau, tokios nuostatos nėra, kadangi anksčiau apeliantas teikė tik vieną retransliavimo paslaugą ir pajamų (atitinkamai ir nuo jų mokėtino abonentinio mokesčio) skaidymui nebuvo nei galimybių bei poreikio. Teismas nepagrįstai įvertino apelianto atliktus verslo apskaitos sistemos pakeitimus kaip „dirbtiną pajamų skaidymą" ir neatsižvelgė į byloje surinktus rašytinius įrodymus (Apskaitos politiką) ir šalių paaiškinimus, užfiksuotus teismo posėdžių protokoluose, iš kurių matyti, jog apskaitos sistema buvo keičiama laipsniškai, sistemingai;

4) teismas nepagrįstai prilygino buhalterinės apskaitos modelio pakeitimą sutarties sąlygų pakeitimui. Atsakovas sutarties sąlygų vienašališkai nepakeitė ir įgyvendino buhalterinės apskaitos modelio korekcijas nepažeisdamas nei sutarties, nei galiojančių teisės aktų. Teismas paskyrė finansinę buhalterinę ekspertizę, siekiant nustatyti ar atlikti buhalterinės apskaitos sistemos pakeitimai nepažeidė sutarties ir galiojančių teisės aktų, tačiau eksperto išvados teismas apskritai nevertino pažeisdamas LR Civilinio proceso kodekso 270 str. įtvirtintus reikalavimus. Skundžiamame sprendime visiškai neužsiminta apie teismo paskirtos ekspertės pateiktą išvadą, kurioje suformuluoti atsakymai į teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui esminės įtakos turinčius klausimus. Teismas neįvykdė CPK nustatytos ir teismų praktikoje pripažįstamos pareigos nurodyti, kokiais argumentais remdamasis atmetė eksperto išvadą, kaip įrodymą ir jo nevertino (LAT 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009). Trečiojo asmens teigimu, teismo nevertintame Finansinės buhalterinės ekspertizės akte nurodytos išvados vienareikšmiškai paneigia ieškovo argumentus dėl netiriamo sutarties vykdymo;

5) teismas visai nenagrinėjo aplinkybių lėmusių apelianto mokamo autorinio atlyginimo sumažėjimą ir nepagrįstai konstravo, kad jo sumažėjimas reiškia netinkamą sutarties vykdymą. Iš tiesų apeliantas kurį laiką mokėjo nepagrįstai didelį autorinį atlyginimą ir tik pakeitęs buhalterinės apskaitos sistemą įgyvendino savo teisę mokėti autorinį atlyginimą tik nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų, kaip tai numato sutartis;

6) teismas, taip pat netinkamai vertino ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotas CK 6.193-6.195 str. LAT 2009-06-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009 konstatavo, jog "esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes" be to „sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu"

7) nebuvo įvertinti rašytiniai įrodymai patvirtinantys faktą, kad ieškovas kitų TV programų retransliavimą vykdančių operatorių atžvilgiu taiko kitokią praktiką: neprieštarauja jų pajamų grupavimui ir atitinkamai nereikalauja mokėti autorinio atlyginimo nuo surenkamo „linijos mokesčio".

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 159-162) ieškovas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti dėl šių motyvų:

1) pasirašant tarp šalių 2006-01-03 licencinę sutartį, patvirtina, kad atsakovas netinkamai aiškina sutartį ir netinkamai apskaičiuoja abonentinį mokestį. Iki ginčo laikotarpio pradžios, t.y. iki 2006-06-01, LATGA-A'ai pateikiamoje informacijoje atsakovas nurodė, kad abonentinis mokestis gyventojams yra 12 Lt už mini paketą, 19 Lt už bazinį paketą ir 25 Lt už išplėstinį paketą (I tomas, b.l. 11-59). Tuo tarpu 2006-07-05 rašte apie 2006-06-30 dieną turėtus abonentus ir vėliau ginčo laikotarpiu atsakovas jau nurodo, kad abonentiniai mokesčiai už mini paketą- 3 Lt, bazinį paketą- 10 Lt, išplėstinį paketą- 16 Lt. Tai yra, iš LATGA-A'ai pateikiamų duomenų autorinio atlyginimo apskaičiavimui atimtas 9 Lt „linijos mokestis". Tačiau realiai abonentinis mokestis UAB „Alytaus kabelinė televizija" paslaugų naudotojams nesumažėjo, tai patvirtina ir atsakovo interneto svetainės informacija (1 tomas, b.l. 65-69).

2) Tam, kad galėtų naudotis UAB „Alytaus kabelinė televizija“ teikiama TV programų retransliavimo paslauga, abonentai privalo mokėti minėtąjį „linijos mokestį". Tą aplinkybę, kad iš LATGA-A'ai pateiktų abonentinio mokesčio pajamų buvo atimamas ir taip vadinamas „linijos mokestis", tai pripažino pats atsakovas savo atsakyme į 2008-02-29 pretenziją, ką pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas.

3) Skundžiamame sprendime taip pat tinkamai įvertinti ir liudytojo M. K. parodymai, kurie patvirtina tikruosius šalių ketinimus pasirašant licencinę sutartį: pasirašant 2006-01-03 licencinę sutartį, LATGA-A'ai jokia forma nebuvo žinoma, kad atsakovas ketina iš viso abonentinio mokesčio minusuoti taip vadinamą „linijos mokestį";

4) lingvistiškai aiškinant 2006-01-03 licencinę sutartį, darytina pagrįsta išvada, kad „abonentinis mokestis", nuo kurio turi būti skaičiuojamo autorinio atlyginimo pajamos - tai visa abonento mokama suma, už kurią gaunama televizijos paslauga. Tokį aiškinimą patvirtina byloje esanti mokslinė išvada (II tomas, b.l. 59);

5) LATGA-A neneigia ir byloje nėra ginčo dėl to, kad įmonė turi teisę sugrupuoti savo pajamas pagal tam tikrus įmonės pasirinktus segmentus. Tačiau vertinant LATGA-A ieškinio pagrįstumą, buvo analizuojamas klausimas, ar toks sugrupavimas gali turėti įtaką įmonės sudarytų sutarčių, konkrečiai - licencinės sutarties vykdymui. Tai yra teisės, o ne buhalterinis klausimas, šiuo aspektu atsakovo iniciatyva atliktos ekspertizės aktas neturi jokios įtakos teisingam bylos išsprendimui. CPK 218 str. numatyta, jog eksperto išvada teismui nėra privaloma;

6) aplinkybės, susijusios su TEO LT teikiamomis paslaugomis, neturi jokio ryšio su byla ir neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, kadangi šioje byloje sprendžiamas individualus sutartinis ginčas tarp LATGA – A ir UAB “Alytaus kabelinės televizijos“, o TEO LT nėra byloje dalyvaujantis asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2006-01-03 sudarė Licencinę sutartį TK-1 dėl teisės naudoti autorių kūrinius kabelinei retransliacijai. Pagal šios sutarties 1.1 punktą ieškovas, atstovaudamas Autoriams ir realizuodama jų turtines teises, suteikė atsakovui teisę retransliuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje kūrinius, panaudotus Kabelinės retransliacijos operatoriaus retransliuojamose televizijos ir radijo programose. Pagal sudarytos sutarties 4.1 punktą atsakovas įsipareigojo už suteiktas teises mokėti ieškovui autorinį atlyginimą lygų 1,9 proc. nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų, nepriskaičiuojant PVM, per atsiskaitomąjį laikotarpį gautų iš fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais atsakovas yra sudaręs programų retransliavimo paslaugų teikimo sutartis (1 t. b.l. 5). Šalys susitarė, kad atsakovas abonentinio mokesčio pajamas skaičiuos pagal savo verslo apskaitos dokumentus. Atsakovas privalėjo kartą per mėnesį pateikti ieškovui verslo apskaitos dokumentus pagal kuriuos ieškovas išrašo PVM sąskaitą faktūrą (Licencinės sutarties 5.1.-5.2 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias šalių sutartinius santykius, prievoles atsirandančias iš šalių sutarčių ir teisines pasekmes, kylančias iš netinkamo sutarčių vykdymo, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog linijos mokestis yra abonentinio mokesčio dalis ir jis neturi būti minusuojamas apskaičiuojant ieškovui priklausantį autorinį atlyginimą pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą 2006 01 03 Sutartį. Aiškinant 2006 01 03 Sutarties nuostatas matyti, kad atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti nuo retransliavimo paslaugos gautų abonentinio mokesčio pajamų 1,9 procento autorinį atlyginimą, nepriskaičiuojant PVM (Sutarties 4.1 punktas, 1 t. b.l. 5). Sutarties nuostatose nėra šalių aptarta, jog dalis gautų pajamų iš abonentinio mokesčio galėtų būti neapmokestinta ieškovui 1, 9 autorinio atlyginimo dalimi ir skaičiuotina kaip „linijos mokestis“. Atsakovas teisėjų kolegijos vertinimu, pažeidė šalių sudarytos sutarties nuostatas ir vienašališkai sumažino ieškovui mokamą autorinį atlyginimą, dėl ko atsirado nepriemoka pagal byloje nagrinėjamą šalių Sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė ieškinį patenkinti pilnai. Teisėjų kolegija šiais motyvais atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog teismas priimdamas sprendimą pažeidė sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus; nepagrįstai pripažino ieškovo teisę reikalauti autorinio atlyginimo net ir nuo tų atsakovo pajamų, kurios nėra susijusios su naudojimusi autorių turtinėmis teisėmis; teismas nevertino linijos mokesčio paskirties ir linijos mokesčio išskyrimo teisinio bei faktinio pagrindo ; kad nagrinėjamu atveju ieškovas laikytinas stipresniąja šalimi, pasiūliusia Sutarties sąlygas, todėl Sutarties sąlygos turėtų būti vertinamos atsakovo naudai (CK 6.193 str. 4 d.); atsakovui ėmus mokėti autorinį atlyginimą tik nuo retransliavimo veiklos abonentinio mokesčio pajamų (t.y. nustojus mokėti autorinį atlyginimą nuo linijos mokesčio) sutartis pažeista nebuvo (skundo 3-6 punktai).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo teiginį, jog byloje nagrinėjamą klausimą reikėtų sieti su ieškovo ir kitų operatorių susiklosčiusia sutartine praktika (skundo 7 p.). Ginčo šalių santykius ir prievoles, bei atsakomybę už sutartinių prievolių nevykdymą reglamentuoja jų 2006 01 03 sudaryta Sutartis. Sprendžiant kilusį šalių ginčą teismas pagrįstai vadovavosi minėta sutartimi ir pagrįstai nesivadovavo ieškovo sudarytomis sutartimis su kitais verslo subjektais.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kur teigiama, kad finansinės buhalterinės ekspertizės akto išvados paneigia ieškovo argumentus dėl atsakovo netinkamo Sutarties vykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu minėta ekspertizė byloje nebuvo būtina pagal jai suformuluotus klausimus, eksperto išvadose yra tik deklaruojama, kad „UAB „Alytaus kabelinė televizija" apskaitos dokumentuose linijos ir retransliavimo mokesčių pajamos yra apskaitomos teisingai, o šios įmonės apskaitos sistema 2006-01-03 licencinės sutarties dėl teisės naudoti autorių kūrinius kabelinei retransliacijai sudarymo metu atitinka galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Ekspertui nebuvo užduotas byloje sprendžiamas ginčo klausimas - pagrįstai ar ne atsakovas nemoka autorinio atlyginimo ieškovui nuo dalies (vadinamo linijos mokesčio) pagal 2006 01 03 šalių sudarytą sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje esantis ekspertizės aktas neturi didesnės reikšmės nagrinėjamam teisiniam santykiui ir sprendžiamam šalių ginčui.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo teiginių, kuriuose apeliuojama į tai, jog teismas neatsižvelgė į teisingumo ir protingumo kriterijus sprendžiant ginčą (skundo 2 p.), nes šiais kriterijais teismas vadovaujasi, jei susiklosčiusių faktinių šalių santykių nereglamentuoja teisės normos (LR CPK 3 str. 7 d.). Teisėjų kolegija nesvarsto ir apeliacinio skundo motyvų, kuriuose nurodoma, jog linijos mokesčio išskyrimas nebuvo nepagrįstas ir staiga atsiradęs reiškinys, o apelianto įgyvendinti apskaitos pakeitimai, kuriuos sąlygojo pasikeitęs (praplėstas) teikiamų paslaugų spektras Sutarties nuostatoms neprieštarauja, nes tai neturi reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-05-27 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Virginija GudynienėRamūnas Mitkus