- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- N1-192-322/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09504-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- P. P.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis P. P. 2019 m. sausio 26 d. apie 14 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) tvenkinio, tyčia turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo M. E. atžvilgiu, t. y. užpjudydamas šunimi, kuris M. E. pargriovė ant žemės, taip atimdamas galimybę jam priešintis, iš striukės kišenės pagrobė svetimą, M. E., turtą – elektroninę cigaretę, kurios vertė 70 Eur bei dėl užpjudymo šunimi atsiradusi baimė sukėlė M. E. potrauminio streso sutrikimus (duomenys neskelbtini) ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.
P. P. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2019 m. sausio 26 d. jo draugas E. B. buvo susitaręs su M. E., kad šis pirks iš E. B. elektroninės cigaretės baterijas ir skystį, kuris pilasi į elektroninę cigaretę. Jie susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Norėdamas pavedžioti savo šunį, jis nutarė eiti kartu su E. B.. Prie tvenkinio jie atėjo apie 14 val. 30 min. Jis ( P. P.) su šunimi atsitraukė tolėliau, nes žinojo iš seniau, kad M. E. bijo šunų. Stovėdamas atokiau matė, kad M. E. padavė E. B. 20 Eur, o E. B. padavė M. E. dvi baterijas ir skystį elektroninei cigaretei. Tada jis( P. P.) M. E. paprašė, kad parodytų savo elektroninę cigaretę, bet jis atsisakė. Taip įkalbinėjo M. E. apie 5 minutes, sakė jam: „parodyk ar čia tau gaila, parodysi ir išeisiu į namus, aš tau nieko nepadarysiu“. M. E. vis nesutiko, todėl jam ( P. P.) „pyktis sukilo“, jis pasakė savo draugui E. B., kad šis ateitų, pasiimtų šunį ir jį palaikytų. Tada M. E. pradėjo bėgti, o jis pradėjo jį vytis. M. E. bėgdamas suklupo, tada jis pavertė M. E. į sniegą ant nugaros ir keliu prispaudė prie žemės, palaikė ir pasakė: „ nu duok, nieko nebus“, bet M. E. nedavė cigaretės, vos ne verkdamas rėkė: „ ne, ne“. Tada „dar labiau pyktis sukilo“, jis pavartojo keiksmažodžių ir iš M. E. striukės kišenės išėmė elektroninę cigaretę, o M. E. padavė savo telefoną. Po to M. E. atsistojo, bet nepraėjus nei 10 sekundžių jis sustingo, telefonas iš jo rankų į sniegą įkrito. Jis ( P. P.) pasiėmė savo telefoną iš sniego ir pamatė, kad atbėga jo šuo. Jis M. E. pasakė: „stovėk šalia ir nieko nebus, tiesiog nepanikuok, nebandyk bėgti, nes tikrai nebus į gerą pusę“. Tuomet pribėgo ir E. B., jie prisegė pavadėlį prie šuns antkaklio ir ėjo namo. M. E. ėjo iš paskos ir vis prašė atiduoti jo elektroninę cigaretę. Jis pasakė M. E.: „ jeigu viskas bus tvarkoje su mano telefonu tada atgausi cigaretę, jeigu kas negerai, neatgausi“. M. E. vis ėjo iš paskos ir prašė atiduoti cigaretę, sakė, kad ateis pas jo ( P. P.) mamą. Jis liepė M. E. nesekti jiems iš paskos, nes paleis šunį. Tada m. E. nuėjo į namus. Po dviejų dienų jis grąžino M. E. elektroninę cigaretę.
To įvykio metu šunį laikė E. B., kuris nuo jo ir M. E. buvo atstumu apie 200 metrų, šuo nutrūko nuo pavadėlio ir prie jų atbėgo, kad būtų pjudęs šunį ant M. E. to tikrai taip nebuvo, šuns niekas nepaleido, jis tiesiog nutrūko nuo pavadėlio ir atbėgo prie jo. Jis šuns nepaleido, nesakė jam pulti ir šuo nebuvo M. E. parvertęs ant žemės, šuo M. E. net nepalietė. M. E. pats suklupo bėgdamas, jam iš paskos šuo nebėgo ir jo nepargriovė. Tai jis (P. P.) vijosi nukentėjusįjį norėdamas atimti elektroninę cigaretę ir nukentėjusiajam suklupus nuvertė jį ant žemės ir iš jo striukės kišenės ištraukė cigaretę. Elektroninę cigaretę atimti iš M. E. buvau sugalvojęs jau einant susitikti su juo. E. B. pasakė, kad atims elektroninę cigaretę iš M. E., E. B. jam pasakė: „...jeigu kažką darysi, tai čia bus tavo reikalas“. Elektroninės cigaretės vertė su skysčiu tikrai nėra 70 eurų vertės. Tokios elektroninės cigaretės kaina tuo metu buvo daugiausia 40 eurų. Taip pasielgė pirmą kartą, labai gailisi. Elektroninę cigaretę nukentėjusiajam grąžino, jam neskolingas, atsiprašė. Atėmęs elektroninę cigaretę norėjo ją parduoti. Nukentėjusiajam davė savo telefoną kaip užstatą, kad M. duotų elektroninę cigaretę, kurią būtų pardavęs ir atsiėmęs telefoną.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis M. E. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad turėjo elektroninę cigaretę, kuriai reikėjo baterijų ir skysčio. Internete „grupėje“ rado skelbimą, kad parduoda „batareikas“ ir skystį. Pardavėjui E. B. parašė ir susitarė susitikti šeštadienį pusiaukelėje tarp judviejų namų, prie (duomenys neskelbtini) jūros. Ateidamas pamatė, kad E. B. ateina ne vienas, o su P. P. ir šunimi. E. B. paprašė pinigų už baterijas ir skystį, todėl jis padavė jam 20 Eur. Tada P. P. paprašė parodyti elektroninę cigaretę. Tada jis suprato, kad jie nori iš jo cigaretę atimti, todėl pradėjo bėgti keliu, kuriuo ir atėjo, atgal. P. P. bėgo paskui jį, bet pamatė, kad nepavys, todėl paleido šunį ir sušuko „pulk“. Šuo puolė ant jo, užšoko ant nugaros, ant pečių ir taip jį parvertė. Nukritęs ant žemės užsidengė veidą ranka. Tada greitai pribėgo P. P., atitraukė šunį, „patikrino“ jo ( M. E.) kišenes ir ištraukė iš priekinės striukės kišenės elektroninę cigaretę ir ją pasiėmė, o šunį prisirišo ir nuėjo. E. B. tuo metu stovėjo vietoje ir nieko nedarė. Tada jis ( m. E.) pasakė P. P., kad ateis pas jo mamą ir jai papasakos, ką jis padarė. M. P. su E. B. ėjo link namų, o jis ėjo jiems iš paskos ir sakė, kad viską papasakos jo mamai. P. P. tada pasakė, kad jeigu jis taip padarys ir jeigu seks jiems iš paskos tai užpjudys ant jo šunį. Tada jis apsisuko, parėjo į namus ir viską papasakojo savo mamai. Elektroninę cigaretę iš jo atėmė, už ją buvo mokėjęs 70 Eur. E. B. neįvykdė susitarimo, gavo pinigus 20 Eur, bet nedavė jam nei baterijų nei skysčio ir iki dabar pinigų neatidavė. Mano, kad pinigų ir el. cigaretės paėmimas buvo iš anksto sugalvotas, nes E. B. žadėjo ateiti vienas, o atėjo dviese ir su šunimi. E. B. nieko nedarė, jis tik stovėjo. Puldamas šuo užšoko jam ant pečių, jis pagriuvo, užsiėmė už veido, šuo nespėjo nieko padaryti, nes P. P. labai greitai atbėgo ir jį atitraukė. Šuo labai jį išgąsdino, jis drebėjo iš baimės, bijojo, kad neįkąstų. Šuns E. B. nelaikė, šunį laikė ir paleido P. P..
Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė I. E. paaiškino, kad įvykio dieną sūnus M. E. į namus grįžo būdamas šlapias, išvoliotas purve. Išeidamas sakė einąs susitikti su klasioku, nešėsi pinigų. Apie jokias elektronines cigaretes jai nieko nepasakojo, tik sakė, kad iš jo atėmė pinigus, užsiundė šunį ir šuo puolė ant jo. Sūnus aiškino, kad šunį užsiundė P. P. ir šuo puolė ir sūnų pargriovė. Sūnus sakė, kad iš jo norėjo kažką atimti, bet nesakė ką, apie elektorinę cigaretę pasakė dviejų dienų bėgyje. Vėliau sūnus pradėjo skųstis, kad jam grasina, todėl ji paskambino sūnaus auklėtojai, po to į jų namus atvyko policijos pareigūnas ir ji viską sužinojusi parašė pareiškimą. Iš sūnaus pasakojimo žino, kad jis turėjo 20 eurų, bet neturėjo elektroninės cigaretės, todėl norėjo ją nusipirkti, bet iš jo pinigus atėmė. Ar tai yra tiesa ji nežino, gal sūnus ir meluoja. Dabar jau ne viską prisimena, ką sūnus jai pasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi.
Liudytojas E. B. paaiškino, kad jam parašė M. E., kad nori iš jo nusipirkti dvi baterijas ir skysčio elektroninei cigaretei. Susitarė, kad parduos už 20 Eur, susitarė apie 14 val. susitikti prie (duomenys neskelbtini) jūros. Eidamas į susitikimą su M. E., pasikvietė kartu eiti P. P., kuris kartu vedėsi savo šunį. Pakeliui P. P. jam pasakė, kad atims iš M. E. elektorinę cigaretę, jis nepritarė P. P., sakė, kad M. E. dar yra nepilnametis. Susitikus su M. E. jam padavė dvi baterijas ir skystį, o M. E. už tai sumokėjo 20 Eur. Tada P. P. padavė jam( E. B.) palaikyti savo šunį, o pats paprašė M. E., kad šis parodytų savo elektroninę cigaretę, tai yra „duotų pagarinti“, bet M. E. nedavė, sakė, kad cigaretė neveikia. Jis( E. B.) tuo metu su šunimi nuėjo atokiau ir stovėjo ant kelio, o P. P. kalbėjosi su M. E.. Staiga pamatė, kad M. E. pradėjo bėgti, o P. P. bėgo jam iš paskos, jį vijosi, o prisivijęs M. E. pastūmė ir šis jis nugriuvo, bet atsistojęs vėl pradėjo bėgti. Tuo pat metu šuo, kurį jis( E. B. ) laikė už pavadėlio nutrūko nuo pavadėlio ir nubėgo link M. E., o pribėgęs „ tiesiog šoko“ ant M. E., bet P. P. jį pagavo ir pririšo. Priėjęs jis paėmė iš P. P. šunį ir jį nusivedė, nueidamas matė, kad M. E. antrą kartą buvo nugriuvęs ant žemės, o P. P. su keliu buvo prirėmęs M. E. prie žemės. Netrukus P. P. atbėgo turėdamas rankoje elektroninę cigaretę ir jie ėjo į namus. M. E. ėjo jiems iš paskos ir vis prašė P. P., kad jam atiduotų elektroninę cigaretę, bet šis neatidavė ir liepė M. E. neiti jiems iš paskos, nes užpjudys šunimi.
- 2019-03-07 protokolu-pareiškimu, kuriuo I. E. kreipėsi į Telšių AVPK Kelmės rajono PK informuodama, kad E. B. ir P. P. užpuolė jos nepilnametį sūnų M. E., gimusį (duomenys neskelbtini) ir panaudodami jėgą iš jo atėmė elektroninę cigaretę, nuostolis 60 Eur ( b.l.24, 1 tomas);
-įvykio vietos apžiūros protokolu ( fotolentele), kuriuose užfiksuota įvykio vietos, kelio atkarpos esančios šalia miško (duomenys neskelbtini), apžiūra ( b.l.32-36);
-nukentėjusiajam M. E. atliktos kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto išvadomis( ekspertizė atlikta atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių - mažametis su nustatytais specialiaisiais ugdymo poreikiais - tirtas ir įvertintas dėl galimų melo tendencijų), kad M. E. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (duomenys neskelbtini), kuris siejamas su byloje tiriama nusikalstama veika; M. E. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, nes po byloje nagrinėjamo įvykio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t.y., potrauminio streso simptomai, kilę po įvykio ir stebimi ekspertinio tyrimo metu, t.y., praėjus 7 mėn. po byloje tiriamos nusikalstamos veikos; taip pat M. E. nustatoma diagnozė: lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus ((duomenys neskelbtini)), nesusijusi su tiriama veika; dėl jam nustatyto potrauminio streso sutrikimo bei dabartinės jo emocinės būsenos M. E. dalyvauti teismo posėdžiuose nerekomenduojama.
Pagal ekspertų išvadą: 1) M. E., atsižvelgiant į jo psichikos būseną (lengvą protinį atsilikimą bei ekspertizės metu nustatytą potrauminio streso sutrikimą), amžiaus ypatybes ir individualias psichologines savybes, galėjo ir šiuo metu gali suvokti konkrečias faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie jas parodymus. 2). Nenustatyta, kad M. E. dėl savo psichikos būklės (lengvo protinio atsilikimo), amžiaus ypatumų bei jam būdingų individualių psichologinių savybių būtų negalėjęs suvokti jo atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, reikšmės, įtariamųjų elgesio motyvų bei jų ketinimų. 3). M. E. nenustatyti tokie juridiškai reikšmingi individualūs psichologiniai ypatumai, kaip padidintas fantazavimas, padidintas įtaigumas, tokie suvokimo ir atgaminimo sutrikimai, kurie būtų trukdę jam suprasti svarbiausias juridiškai reikšmingo įvykio faktines aplinkybes, jo atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, reikšmę, įtariamųjų elgesio motyvus bei jų ketinimus, tai įsiminti, vėliau atkurti ir duoti apie tai parodymus. 4. M. E. nėra būdingas padidintas fantazavimas ir padidintas įtaigumas. Polinkis manipuliuoti ir meluoti, siekiant racionalių tikslų, yra bendražmogiškos ypatybės, todėl jos ekspertizės metu nėra vertinamos. 5. M. E., dėl jam nustatyto potrauminio streso sutrikimo bei dabartinės jo emocinės būsenos daugiau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose nerekomenduojama. 6. M. E. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas F43.1. Šis sutrikimas siejamas su byloje tiriama veika ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (I t., b. l. 112-122)
Veikos kvalifikavimas.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.
Teismo vertinimu, kaltinamojo P. P. kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis kaltę iš esmės pripažino, kad kaltinime nurodytą dieną ir vietoje tyčia turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo M. E. atžvilgiu ir taip atimdamas galimybę jam priešintis, iš striukės kišenės pagrobė svetimą, M. E., turtą – elektroninę cigaretę. Tačiau kaltinamasis neigia kai kurias kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, o būtent jis neigia, kad užpjudė ant nukentėjusiojo savo šunį, kuris nukentėjusįjį pargriovė ant žemės, po ko kaltinamasis iš nukentėjusiojo striukės kišenės ištraukė elektroninę cigaretę. Kaltinamasis aiškino, jog savo šuns ant nukentėjusiojo nepjudė, šuo nukentėjusiojo „net nepalietė“, o nugriuvo nukentėjusysis, nes buvo paties kaltinamojo pastumtas( ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad nukentėjusysis užkliuvo už žemės grumsto). Teismas kritiškai vertina šią kaltinamojo užimtą poziciją, nes ji prieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms, kad ant žemės jį pargriovė būtent kaltinamojo užsiundytas šuo. Visų pirma, nukentėjusysis nuosekliai nuo pat pirmos jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2019-04-02 paaiškino, kad P. P. bėgo paskui jį, bet pamatė, kad nepavys, todėl paleido šunį ir sušuko „pulk“, šuo puolė ant jo, užšoko ant nugaros, ant pečių ir taip jį parvertė; nukritęs ant žemės užsidengė veidą ranka, o P. P. pribėgęs atitraukė šunį ir iš M. E. striukės kišenės ištraukė elektroninę cigaretę ir ją pasiėmė. Vėliau apie įvykio aplinkybes nukentėjusysis pasakojo ir ekspertizę atliekantiems specialistams 2019 m. rugsėjo mėnesį, jis aiškino: „ supratęs, kad iš jo nori atimti elektroninę cigaretę pradėjo bėgti. P. bėgo su šunimi, paskui jį paleido, pargriuvau. Labai bijojau, tik užsidengiau galvą, kad neįkastų...“, „...kai šuo pargriovė labai bijojau, kad neįkastų. Nieko nedariau, tik gulėjau užsidengęs galvą, kol P. patraukė šunį“. Taigi specialistams pagal atitinkamas metodikas atliekant tyrimą nukentėjusysis M. E. nuosekliai pasakojo, kad jam bėgant nuo P. P., šis užsiundęs ant jo šunį, kuris pasivijęs pargriovė ir užšoko ant nugaros, dėl ko atsirado šunų baimė, kurį laiką bijojo net savo augintinės. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad jeigu tyrimo metu ir buvo pastebėti neatitikimai nukentėjusiojo parodymuose, tai jie nebuvo reikšmingi, o dėl to, kad nukentėjusįjį parvertė būtent kaltinamojo užpjudytas šuo nukentėjusysis nei karto nesuabejojo. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusiojo tiek ir liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu sutampa dėl šuns atlikto veiksmo, būtent, kad šuo puolė M. E. ir jį pargriovė. Teisme liudytojas E. B. šiek tiek pakeitė parodymus, neva šuo netyčia laikomas ištrūko iš jo ( E. B.) rankų ir puolė ant M. E.. Šie neatitikimai nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusįjį pargriovė būtent kaltinamojo šuo, kurį kaltinamasis užpjudė. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais, kaip minėta jie yra nuoseklūs ir nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusysis sako netiesą, siekia iškreipti susiklosčiusią situaciją. Pažymėtina, kad teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizė buvo paskirta atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių( mažametis su nustatytais specialiaisiais ugdymo poreikiais), siekiant įvertinti galimas melo tendencijas nukentėjusiojo elgesyje, vienok išvada yra tokia, kad M. E. suvokė jo atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir jam tyrimo metu nenustatyti tokie juridiškai reikšmingi individualūs psichologiniai ypatumai, kaip padidintas fantazavimas, padidintas įtaigumas, jis suprato reikšmingo įvykio faktines aplinkybes, Kaltinamojo P. P. elgesio motyvus bei ketinimus, tai įsiminė ir vėliau atkūrė ir davė apie tai parodymus.
Vertinant kaltinamojo parodymus pažymėtina, kad parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pasižymėjo ypatingu nenuoseklumu, netgi to paties teismo posėdžio metu kaltinamasis painiojosi ir klaidino teismą: apklausos pradžioje jis teigė, kad ilgai įkalbinėjo M. E. duoti pažiūrėti jam savo elektroninę cigaretę, sakė, kad „nieko nenutiks“, bet šis vis nesutiko, o paskui „persigalvojo“ ir pasakė: „ gerai, duodu“ ir padavė jam elektroninę cigaretę. Tačiau tos pačios apklausos metu atsakydamas į klausimus kaltinamasis nurodė kitas aplinkybes, kad M. E. nedavė jam savo elektroninės cigaretės ir pradėjo bėgti, o jis vijosi M. E. ir kai M. E. bėgdamas suklupo, pavertė jį į sniegą, prispaudė prie žemės keliu ir „ išsiėmė“ iš nukentėjusiojo striukės kišenės cigaretę. Kaltinamasis parodymų keitimą motyvavo tuo, kad taip „norėjo sušvelninti savo padėtį“. Pažymėtina, kad akistatos su E. B. metu kaltinamasis taip pat aiškino, kad iš M. E. striukės kišenės elektroninės cigaretės netraukė, kad nukentėjusysis pats jam padavė savo cigaretę ( 2 t. b.l. 7-8). Teismas neturi pagrindo netikėti mažamečio nukentėjusiojo motinos, I. E. parodymais, kad sūnus grįžo į namus supurvintais rūbais, šlapias ir skundėsi, kad P. P. užsiundė ant jo šunį, kuris jį pargriovė ant žemės. Be to, liudytojas E. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju ( 1 tomas, b.l.174) parodė matęs, kaip „P. šuo parvertė ant žemės M. E.“. Teismo įsitikinimu, visi šie įrodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, o kaltinamojo versija, kad jo šuo nepalietė nukentėjusiojo vertintina kritiškai.
Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis P. P., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kaltiname nurodytu laiku bei vietoje panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tai yra užpjudydamas šunimi, kuris M. E. pargriovė ant žemės, taip atimdamas galimybę jam priešintis, pagrobė svetimą M. E. turtą- elektroninę cigaretę. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
P. P. neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra moksleivis, tačiau mokymo įstaigos charakterizuojamas kaip turintis žalingų įpročių, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis.
Parinkdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę apysunkią nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatytos bausmės - areštas arba laisvės atėmimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ( teismas laiko, kad prisipažinimas nėra nuoširdus, daugiau deklaratyvus), nusikalstama veika nesunkiai sutrikdyta mažamečio nukentėjusiojo sveikata, pažymėtina, kad kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo siuntė nukentėjusiajam grasinančio pobūdžio žinutes( iš nukentėjusiojo motinos žodžių) ir tik vėliau atvykęs nukentėjusiojo ir jo motinos atsiprašė. Vienok, kaip minėta nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo nepilnametis, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam tokios bausmės minimumui ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo.
Teismui pateiktas 2020 m. kovo 8 d. nukentėjusiojo įstatyminės atstovės I. E. ir kaltinamojo P. P. susitaikymo protokolas ir pašymas baudžiamąją bylą P. P. atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu, tai yra nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šiuo atveju BK 38 straipsnio nuostatas taikyti galimybės nėra, kadangi kaltinamasis kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies, o būtent nepripažino aplinkybės, kad nukentėjusįjį M. E. užpjudė šunimi, kuris M. E. pargriovė ant žemės taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis. Kad ši aplinkybė yra neabejotinai įrodyta teismas pasisakė jau anksčiau, o kaltinamojo motyvai nepripažinti šios aplinkybės( kai iš esmės kaltu prisipažino) teismui esminės reikšmės neturi. Laikytina, kad įstatymo reikalaujamos sąlygos „ prisipažino padaręs nusikalstamą veiką“ nėra, todėl taikyti BK 38 straipsnio nuostatas galimybės taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
P. P. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 6 ( šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikoitarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiam nukentėjusiajam M. E. pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš P. P. 125 Eur ( vieną šimtą dvidešimt penkis eurus).
Kardomąją priemonę- nepilnamečio atidavimą prižiūrėti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.