- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- e2-1933-732/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00157-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- M. S.
- Advokatai
- Irmantas Tumas
KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-1933-732/2022 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00157-2022-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1
2022 m. rugpjūčio 30 d.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Skorochodovei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo M. S., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovas R. V. nėra nepilnametės N. V. tėvas, o N. V. nėra atsakovo R. V. dukra, panaikinant įrašą apie atsakovo R. V. tėvystę nepilnametės N. V. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškinyje nurodė, kad jos santuoka su atsakovu buvo nutraukta Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. (duomenys neskelbtini) gimė dukra N., kurios tėvas – trečiasis asmuo M. S., su kuriuo ieškovė dabar gyvena ir veda bendrą ūkį. Biologinis tėvas M. S. dukrą N. augina nuo gimimo, ją išlaiko, auklėja. Atsakovas neprisideda prie mergaitės išlaikymo, su ja nebendrauja ir niekada nepripažino, kad ji yra jo dukra. Gimus dukrai N., išduodant gimimo liudijimą tėvu įrašytas atsakovas, kadangi nuo santuokos nutraukimo nebuvo praėjusios 300 dienų. Nurodė, kad su atsakovu gyveno tik 1 metai po santuokos sudarymo, kartu nebegyveno jau iki teismo sprendimo priėmimo. Reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereiškia, nes trečiasis asmuo M. S. nekelia ginčo dėl tėvystės, nuginčijus tėvystę atsakovo atžvilgiu, jis gera valia notariškai patvirtintu pareiškimu pripažins tėvystę.
Atsiliepimas
Atsakovas R. V. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu ir jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka. Kadangi ieškovės užsakymu atliktas tyrimas patvirtino, kad jos dukters tėvu yra dabartinis sugyventinis, teismo ekspertizė giminystės ryšiui nustatyti nėra reikalinga.
Trečiasis asmuo M. S. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Šalies argumentai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad pateiktas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo nepažeis mažametės N. V. interesų, nes teikiant ieškinį galimai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Pateikė reikalavimą nustatyti, kad M. S. yra vaiko N. V. tėvas, o N. V. yra M. S. dukra.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad dar iki santuokos nutraukimo su atsakovu nebegyveno, turėjo santykius su trečiuoju asmeniu M. S.. Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), dukra N. gimė (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo pripažįsta tėvystę, jie kartu gyvena ir augina dukrą.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė akcentavo, kad nėra ginčo, jog N. nėra atsakovo dukra. Gimimo liudijime atsakovas įrašytas tėvu tik dėl to, kad mergaitė gimė nepraėjus 300 dienų po sprendimo, kuriuo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, įsiteisėjimo. Biologinis tėvas tėvystę pripažįsta, taigi ginčo dėl to nėra. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prašė spręsti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas su ieškiniu sutinka. Šio vaiko tėvu atsakovas būti negali, nes, kai vaikas buvo pradėtas, su vaiko motina gyveno skyriumi.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. S. nurodė, kad yra N. tėvas. Su ieškove susipažino (duomenys neskelbtini), pradėjo draugauti, gimė duktė. Gyvena kartu, rūpinasi vaiku. Tėvystę pripažįsta.
Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad Tarnyba savo išvadą palaiko. Patvirtino, kad susidariusioje situacijoje tėvystė gali būti nustatyta ir vėliau.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados) ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK ) 389 straipsnis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą galima nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Kadangi N. V. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. neparėjus 300 dienų po santuokos pabaigos, gimimo įraše tėvu buvo įrašytas atsakovas R. V.. Tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad dar iki santuokos nutraukimo kartu nebegyveno, abu pripažįsta, kad N. nėra atsakovo dukra. Trečiasis asmuo M. S. patvirtino, kad yra mergaitės tėvas, po tėvystės nuginčijimo kreipsis dėl tėvystės pripažinimo. Dėl ieškinio tenkinimo sutiko ir išvadą pateikusi valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, vienas kitam neprieštaraujančius šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškinio reikalavimas nuginčyti tėvystę yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Pripažintina, kad atsakovas nėra N. V. tėvas, o N. V. nėra atsakovo dukra. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo patvirtino, kad mergaitę nuo gimimo augina ir išlaiko trečiasis asmuo M. S., jis patvirtino esantis N. V. tėvu ir planuoja pripažinti tėvystę, ginčo dėl to nėra, todėl, teismo vertinimu, ieškinio tenkinimas atitinka vaiko interesus, užtikrins vaiko teisę žinoti savo kilmę.
Ieškovė 2022-04-14 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-1080-3807 yra 30 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovas 2022-06-02 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-1520-5509 taipogi 30 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys, 96 straipsnio 5 dalis). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo dalį žyminio mokesčio, tiek ieškovę, tiek atsakovą atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirti advokatai, byloje susidarė 22,40 Eur pašto išlaidų, sprendžia, kad iš atsakovo valstybės naudai priteistina 70 proc. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 15,68 Eur (22,40 Eur x 70 proc.). Likusios bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 399 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,68 Eur (penkiolika eurų 68 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nuginčijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.