Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-08-19 · Civilinė byla Nr. 2A-480-516/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-19
Bylos Nr.
2A-480-516/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
R.
Kreditorius
A. B.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2A-480-516/2008Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 75.7; 77.4.2; 78.2.1; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugpjucio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkes ir pranešejos Rasos Gud˛iunienes,kolegijos teiseju Tatjanos ˇukauskienes, Daliai Kacinskienei,sekretoriaujant E.Kirdeikienei

dalyvaujant ieškovei K. G.

ieškoves atstovui advokatui E.Šriupšaitreciojo asmens A. B. atstovui advokatui V.Pumpuciui

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo ieškoves K. G. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškoves K. G. ieškini atsakovui R. G., del santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiku gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendru prievoliu paskirstymo; išvada duodanti institucija - Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos tarnyba; tretieji asmenys (kreditoriai) Vilniaus apskrities VMI, Paneve˛io apskrities VMI, A. B., UAB „Veeko“, AB bankas „Snoras“.

Kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustat e:

Šalies argumentai

ieškove kreipesi i teisma patikslintu ieškiniu (b.l. 47-50) prašydama: nutraukti šaliu sudaryta santuoka del atsakovo kaltes; nustatyti nepilnameciu dvieju dukteru gyvenamaja vieta su ieškove; priteisti iš atsakovo dukru išlaikymui po 500 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki ju pilnametystes; pripa˛inti banko suteikta 1855,98 Lt paskola ir susidariusia 2482,80 Lt skola solidaria prievole ir ipareigoti atsakova gra˛inti kreditoriui puse kredito sumos (1241,40 Lt); atsakovo 43 295,35 Lt dyd˛io skolas valstybei u˛ paskirtas baudas bei 24 583,17 Lt skola kreditoriui A. B. pripa˛inti asmeninemis atsakovo prievolemis; palikti ieškovei santuokine pavarde bei priteisti jai bylinejimosi išlaidas. Ieškove nurode, kad šalys santuoka iregistravo 1999-11-27 Paneve˛io miesto CM skyriuje (irašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje jie susilauke dvieju dukteru – E., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L., gimusios (duomenys neskelbtini) ( b.l. 6-8). 2007 metu vasario menesi atsakovas paliko šeima del kitos moters. Nors po kurio laiko atsakovas gri˛o gyventi i šaliu nuomojama buta, taciau šalims santuokiniu ryšiu atnaujinti nepavyko. Ieškove nurode, kad sutuoktiniai gyvena atskiruose kambariuose, bendrai ukio netvarko, atskirai švencia šventes ir leid˛ia laisvalaiki, atsakovas ma˛ai skiria demesio dukroms, apsiribodamas tuo, kad moka joms išlaikyma. Turto, kuri reiketu pasidalinti, nera. Išlaikymo sau ieškove priteisti nereikalavo.

Atsakovas atsiliepimo i ieškini nepateike.

Tretysis asmuo (kreditorius) A. B. pateike teismui prašyma itraukti ji i byla treciuoju asmeniu. Veliau paaiškino, kad 2006-08-01 paskolino atsakovui 24000 Lt, kuriu pastarasis negra˛ino. Pinigai paskolinti santuokos metu šeimos reikmems, todel sutuoktiniu pareiga gra˛inti skola yra solidari. Bandymas skolos gra˛inima perkelti tik vienam iš sutuoktiniu pa˛eistu kreditoriaus interesus greiciau atgauti savo pinigus.

Treciojo asmens (kreditoriaus) Vilniaus apskrities VMI atstovas paaiškino, kad atsakovo skolos valstybei atsirado iš administraciniu ir baud˛iamuju teisiniu santykiu, jos nesusije su šeima, todel kreditorius neprieštaravo, kad šios skolos butu pripa˛intos asmeninemis atsakovo skolomis.

Vilniaus m. 1 apylinkes teismas 2008-02-06 sprendimu ieškoves ieškini tenkino iš dalies. Teismas tenkino ieškoves reikalavimus del santuokos nutraukimo del atsakovo kaltes, del santuokines pavardes palikimo ieškovei, del vaiku gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei išlaikymo jiems priteisimo, taciau išlaikyma priteise ne nuo ieškinio padavimo dienos, kaip praše ieškove, o nuo teismo sprendimo priemimo dienos. Prievoles kreditoriams AB bankui „Snoras“ ir A. B. teismas pripa˛ino solidariomis sutuoktiniu prievolemis, o prievoles Vilniaus apskrities VMI, Paneve˛io apskrities VMI, UAB „Veeko“ pripa˛ino asmeninemis atsakovo prievolemis. Kaltu del santuokos nutraukimo teismas atsakova pripa˛ino todel, jog atsakovas buvo palikes šeima ir gyveno su kita moterimi, t.y. buvo neištikimas savo sutuoktinei, be to savo sutuoktines at˛vilgiu buvo agresyvus, smurtavo. Tarp šaliu nesant ginco del vaiku gyvenamosios vietos nustatymo bei ieškoves pavardes, o Vaiku teisiu apsaugos tarnybai pritarus vaiku gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, teismas tenkino ir šiuos ieškinio reikalavimus. Ieškoves prašoma išlaikyma teismas priteise atsi˛velges i paties atsakovo paaiškinimus teismo posedyje, jog dukru išlaikymui ir iki šiol kas menesi jis skirdavo po 500 Lt kiekvienai. Nustates, jog kreditoriaus A. B. atsakovui skolintu pinigu dalis buvo panaudoti verslui, o dalis šeimai (b.l. 80), teismas sprende, jog šie pinigai tiesiogiai ar netiesiogiai buvo panaudoti šeimos reikmems bei interesams ir pastaraja skola pripa˛ino solidaria sutuoktiniu skolininke. Teismas taip pat pa˛ymejo, jog teises pa˛eidima ar nusikaltima padariusio sutuoktinio prievole sumoketi istatyme numatyta bauda ar atlyginti padaryta ˛ala laikoma asmenine jo prievole (Civilinio kodekso 3.115 str.).

Apeliaciniu skundu ieškove prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima dalyje del prievoles A. B. pripa˛inimo solidaria šaliu prievole ir šioje dalyje prašo priimti nauja sprendima – pripa˛inti prievole A. B. asmenine atsakovo prievole. Apeliante nurodo, kad teismas neatsi˛velge i tai, jog apie A. B. paskolintus atsakovui pinigus su˛inojo po to, kai pinigai jau buvo paskolinti, ir, atsakovo teigimu, jau buvo gra˛inti kreditoriui. Atsakovas yra nurodes ieškovei, jog pinigai buvo panaudoti imones, kuri buvo isteigta atsakovo sesers vardu veiklai. Teismo posed˛io metu atsakovas patvirtino, kad pinigus skolinosi imones isteigimui, automobilio ir irenginiu pirkimui; sutiko, kad ši prievole butu pripa˛inta jo asmenine prievole. Apeliacini skunda ieškove grind˛ia Civilinio kodekso 3.109 str. 3 d. nuostata, jog solidari sutuoktiniu prievole neatsiranda, jei vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskola, kai tai nera butina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Apeliantes teigimu, teismas taip pat neatsi˛velge i dvieju nepilnameciu vaiku, likusiu su motina, interesus, neivertino, jog išieškant isiskolinima iš ieškoves, nukentes vaiku interesai. Ieškove nekilnojamojo turto neturinti, gaunanti nedideli atlyginima bei pinigus vaiku išlaikymui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i apeliacini skunda tretysis asmuo A. B. praše skunda atmesti, o skund˛iama teismo nutarti palikti nepakeista. Jis remiasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006-01-19 aprobuotoje nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-35/2006 (Teismu praktika Nr. 25) suformuota taisykle, jog pagal Civilinio kodekso 3.92 str. 3 d. galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva igyta prievole bus laikoma bendra sutuoktiniu prievole. Todel asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktiniu, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripa˛inti, kad yra toks susitarimas. Tokiu atveju, pagal Civilinio kodekso 3.109 str. 1 d. 5 p. prievole pripa˛istama solidaria abieju sutuoktiniu prievole. Apeliante neirode, kad A. B. paskolintos lešos buvo naudotos vyro versle, juo labiau, kad imone isteigta ne atsakovo, o jo sesers vardu. Aplinkybe, jog ieškovei nebuvo ˛inoma apie pasiskolintus pinigus, paneige pats atsakovas. Atsakovas be to patvirtino ir tai, jog pasiskolinti pinigai buvo naudojami ginco šaliu šeimos reikmems, ta netiesiogiai pripa˛ino ir pati ieškove, nurodydama, kad gaudamas minimalias pajamas atsakovas teikdavo 1000 Lt išlaikyma kas menesi savo dukroms.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Sutuoktiniu civiline atsakomybe pagal turtines prievoles reglamentuota Civilinio kodekso Treciosios knygos VII skyriuje. Esminis sutuoktiniu civilines atsakomybes pagal turtines prievoles principas yra tai, jog iš sutuoktiniu bendro turto vykdomos prievoles, kurios yra susijusios su sutuoktiniu turto igijimu, jo naudojimu bei disponavimu (Civilinio kodekso 3.109 str. 1 d.). Taciau ieškove K. G. ir atsakovas R. G., budami santuokoje, jokio turto, iš kurio galetu buti vykdomos prievoles, neigijo. Todel negali buti pagrindu pripa˛inti R. G. skola kreditoriui A. B. Civilinio kodekso 3.109 str. 1 d. 5 p. nuostata. Iš esmes vienintelis atvejis, kada atsiranda solidarioji sutuoktiniu prievole, neatsi˛velgiant i sutuoktiniu turto teisini re˛ima- kai sutuoktinis sudaro sandori, butina išlaikyti šeimos namu uki ir u˛tikrinti vaiku auklejima ar ju švietima ir tai su išlyga- jeigu sandorio kaina nera aiškiai per didele ir neprotinga (Civilinio kodekso 3.109 str. 2 d.). Tuo tarpu remiantis Civilinio kodekso 3.109 str. 3 d., solidarioji sutuoktiniu prievole neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskola ar perka prekiu išsimoketinai, jeigu tai nera butina šeimos poreikiams tenkinti. Aiškinant šiu teises normu prasme sistemiškai, darytina išvada, jog esminis momentas, nustatant prievoles prigimti ir iš to kylancias teisines pasekmes yra tai, kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris ir kam buvo panaudotos lešos, šiuo atveju gautos kaip paskola iš A. B.. Tiek nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinio proceso metu (apeliaciniame skunde, taip pat paaiškinimuose apeliacines instancijos teismui), K. G. tvirtino, jog paskolintos lešos nebuvo panaudotos nei šeimos namu ukio išlaikymui, nei vaiku auklejimui bei švietimui (vaiku išlaikymui), o atsakovo buvo panaudotos steigiant imone jo sesers vardu ir perkant tos imones veiklai reikalinga iranga. Pats kreditorius teisme nurode, jog pinigus R. G. iš jo skolinosi verslui. Atsakovas R. G. taip pat nurode, jog pinigus panaudojo verslui: pirko automobili, irankius. Imone, kurios veiklai esa buvo panaudoti iš A. B. skolinti pinigai, nera pripa˛inta sutuoktiniu bendru turtu, todel iš šios imones veiklos gautas pajamas (atsakovo R. G., kaip imones direktoriaus gauta darbo u˛mokesti) negalima vertinti kaip skolintu lešu naudojima vaiku išlaikymui ar kitu šeimos poreikiu tenkinimui. Tokiu budu, nesant bendro sutuoktiniu turto, iš kurio galetu buti vykdoma prievole pagal paskolos sutarti kreditoriui A. B., prievoles, kylancios iš sutarties, kurios tikslas nebuvo tenkinti butinus šeimos poreikius, pripa˛inimas solidariaja sutuoktiniu prievole ir šios prievoles priskyrimas ieškovei, prieštarautu gerai moralei bei Civilinio kodekso 1.5 str. itvirtintiems protingumo, teisingumo bei sa˛iningumo principams, nes atsakovas R. G., savo iniciatyva ir savo rizika paemes paskola, kuria, remiantis jo paaiškinimais investavo i savo sesers versla, taptu atsakingas prieš savo kreditoriu lygiai tokia pat apimtimi, kaip ir ieškove, kuri, net ir po santuokos nutraukimo butu atsakinga savo asmeniniu turtu u˛ atsakovo R. G. pasiskolintas ir savo nuo˛iura panaudotas lešas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006-01-16 nutarties, priimtos civilineje byloje Nr. 3K-3-35/2006 nuostatomis, teisingai pa˛ymejo, jog kreditoriaus prievoles atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievoles subjektus, jos dydi. Taciau vertindamas dalyvaujanciu byloje asmenu (ieškoves, atsakovo, treciojo asmens A. B.) paaiškinimus teismui, neteisingai nustate butent prievoles pobudi, o tretysis asmuo be pagrindo atsiliepime i apeliacini skunda remiasi kai kuriomis šios nutarties nuostatomis bei išaiškinimais, nes nagrinejamos bylos faktines aplinkybes yra visiškai skirtingos nuo bylos Nr 3K-3-35/2006 faktiniu aplinkybiu- toje byloje teismai konstatavo, jog sandoriai buvo sudaryti sutuoktiniu interesais, buvo sukurta bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe (sutaupant be pagrindo didele suma lešu); be to, toje byloje buvo sprend˛iamas klausimas, ar prievoles turi buti vykdomos tik iš asmeninio paties skolininko turto, ar iš bendro sutuoktiniu turto ir nebuvo nagrinejama situacija, kai vienas sutuoktinis, paemes paskola, neigijo jokio turto, gautu lešu nepanaudojo šeimos reikmems, o kitas sutuoktinis pagal tokia prievole turi atsakyti ir po santuokos nutraukimo savo asmeniniu turtu. Todel, teiseju kolegijos vertinimu, nagrinejamos bylos faktines aplinkybes turi buti vertinamos remiantis Civilinio kodekso 3.109 str. 3 dalies, o ne to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis ir del to ieškoves K. G. solidarioji atsakomybe esamoje situacijoje nekyla.

Remdamasi išdestytais argumentais, teiseju kolegija keicia skund˛iama pirmosios instancijos teismo sprendimo dali (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.) ir atsakovo R. G. prievole kreditoriui A. B. pripa˛ista jo asmenine prievole (Civilinio kodekso 3.109 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teismas

nutare:

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendima dalyje del prievoles kreditoriui A. B. pripa˛inimo solidaria ieškoves K. G. ir atsakovo R. G. prievole pakeisti ir pripa˛inti prievole kreditoriui A. B. asmenine atsakovo R. G. prievole.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininke R. Gud˛iunieneTeisejai T. ˇukauskieneD. Kacinskiene