Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-659/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-18
Bylos Nr.
1-40-659/2012
Teisminio proceso Nr.
1-90-1-00002-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Nukentėjusysis
A. L.
Kaltinamasis
A. Š.
Civilinis atsakovas
AAS “Gjensidige Baltic”
Advokatai
Marius Navickas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1- 40-659/2012(proceso Nr. 1-90-1-00002-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.3., 1.1.6.3.;1.1.8.6.2.,1.1.8.6.3.;1.2.25.4.1.;2.3.6.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 18 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Kristinai Stankevičiūtei, Linai Beniušienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, gynėjui advokatui Mariui Navickui, nukentėjusiajam A. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, a.k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas ,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

A. Š. 2010m. vasario mėn. 13d., apie 9.30 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, dviejų eismo juostų kelio Smiltynės pl.- Nida 14 kilometre, tiesioje kelio atkarpoje, esant giedrai dienai, apsnigtai asfaltuotai kelio dangai, pradėdamas važiuoti iš kelkraščio kairėje kelio pusėje, kirsdamas priešpriešinio eismo juostą neįsitikino kad tai daryti saugu, nepraleido iš Smiltynės į Nidą važiuojančio automobilio V. S., v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. L. ir savo automobiliu kliudė A. L. vairuojamą automobilį, kuris po susidūrimo atsitrenkė į pakelės medį ir vėl išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai bei A. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais A. Š. pažeidė kelių eismo taisyklių 106 p. (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimus.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku per neapdairumą sukėlė eismo įvykį. Po susidūrimo stengėsi padėti nukentėjusiajam, siūlėsi nuvežti į ligoninę, tačiau nukentėjusysis pats išsikvietė greitąją medicininę pagalbą. Nukentėjusiojo A. L. atsiprašė, šis jam atleido.

Nukentėjusysis A. L., parodė, kad 2010-02-13d., apie 9.30 val., važiavo savo automobiliu V. S., v/n (duomenys neskelbtini) iš Smiltynės į Nidą. Važiavo apie 85 km/h greičiu. Ties 14 kilometru matė stovintį kelkraštyje automobilį Kia Carnival. Šis automobilis staiga pajudėjo ir išvažiavo į jo užimamą eismo juostą. Stengdamasis išvengti susidūrimo stabdė, tačiau dėl slidžios kelio dangos išvengti susidūrimo nepavyko. Jam buvo padaryta visa eilė kūno sužalojimų, kuriuos teko gydytis gana ilgą laiką, avarijos pasekmes jaučia ir iki šiol. A. Š. jis jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio iš jo nereikalauja. Mano, jog visą civilinį ieškinį – likusią nesumokėtą turtinę žalą – 3445,80 Lt bei 48169,33 Lt neturtinę žalą privalo atlyginti civilinis atsakovas – AAS “Gjensidige Baltic”. A. Š. prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad automobilis KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs priešpriešinio eismo juostoje. Automobilis V. S., v/n (duomenys neskelbtini) sustojęs 27,4 m. už automobilio Kia Carnival (1T., b.l. 6).

Draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ informavo, kad A. L. išmokėta 1500 litų už automobilio transportavimą bei saugojimą, 5695,73 Lt. neturtinės žalos ir 516,53 Lt. turtinės žalos atlyginimui. Teritorinei ligonių kasai atlygino 1032,58 lt. už gydymo išlaidas ( 1T., b.l.97-98).

Teismo medicinos specialisto 2010-06-29d. išvadoje Nr. G884/10(03) nurodyta, kad A. L. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1T, b.l. 120-122).

Komisijinės ekspertizės akte (duomenys neskelbtini)11 (03) konstatuota, jog A. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( 3 t., b.l.7-16).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. Š., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 p. (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimus, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosiojo A. L. sveikata. A. Š. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą.

A. Š. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neturi administracinių ir drausminių nuobaudų, dirba, yra sukūręs šeimą. Nuo nusikaltimo praėjo daugiau nei du metai ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. Po nusikaltimo padarymo stengėsi padėti nukentėjusiajam, siekė nuvežti pas medikus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje A. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosiojo atsiprašė ir šis jam atleido. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog nukentėjusiajam dalinai atlyginta padaryta turtinė ir neturtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosiojo prašymą, į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, elgesį po nusikaltimo padarymo – po eismo įvykio stengėsi padėti nukentėjusiajam, rūpinosi jo sveikata, mano, jog kaltinamąjį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje pasakyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis atsisakė ieškinio dalies dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo A. Š., tačiau prašo priteisti turtinę žalą – 3445,80 Lt bei 48169,33 Lt neturtinę žalą iš – AAS “Gjensidige Baltic”.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas tiesiogiai nenustato, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato nutarime Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodoma, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje teismas kaltinamąjį atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, sprendime nurodo baudžiamąjį įstatymą, pagal kurį kvalifikavo padarytąją veiką, atleidimo pagrindą ir nutraukia baudžiamąją bylą, nurodo skiriamas baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, panaikina procesines prievartos priemones. Nutraukiant baudžiamąją bylą, sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas. Kai teismas nutraukia bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Taigi remdamasis formuojama teismų praktika teismas nutraukdamas bylą nevertina, kiek pagrįstas yra byloje pateiktas civilinis ieškinys. Nepriima jokio sprendimo dėl pareikšto civilinio ieškinio. Tačiau šiuo atveju ieškinį pareiškusiam asmeniui nėra užkertamas kelias reikalauti, jo manymu, patirtos žalos atlyginimo kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka. Ir būtent pasinaudojus civilinės teisės, civilinio proceso teisės instrumentais, žalos atlyginimu suinteresuotas asmuo, kaip šiuo atveju nukentėjusysis A. L., pasitelkus minėtųjų teisės normų nuostatas, gali reikšti civilinį ieškinį, jo manymu, žalą privalančiam atlyginti subjektui, kaip šiuo atveju AAS “Gjensidige Baltic”.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.,

nusprendė:

A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš AAS “Gjensidige Baltic” palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisėja Violeta Balčiūnienė