- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-1853-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- A. M., R. M.
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-267-297/2013 pagal pareiškėjų A. M. ir R. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai pateikė teismui prašymą nutraukti 1991-09-14 sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad nors gyvena viename bute, tačiau jau daugiau kaip metus laiko jie netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, bandymai susitaikyti buvo nesėkmingi. Santuokoje gimė sūnus ir dukra, sūnus D. yra jau pilnametis, duktė L. nepilnametė, gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko išlaikymo klausimus išsprendė taikiai, ginčų dėl to tarp pareiškėjų nėra. Abu dirba, vienas kito išlaikymo nereikalauja. Kreditorių neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu prašymą tenkino; nutraukė santuoką, sudarytą 1991 m. rugsėjo 14 d. Druskininkų miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 158, tarp R. M. ir A. M. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes; patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjai R. M. ir A. M. susitarė sekančiai:
1. Pareiškėjai santuokoje užgyveno bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą: gyv. butą su rūsiu (R-23), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir lengvąjį automobilį RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. M. vardu. Minėtas turtas pasidalijamas ir po santuokos nutraukimo A. M. atitenka ½ dalis gyv. buto su rūsiu (R-23), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir lengvasis automobilis RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. atitenka ½ dalis gyv. buto su rūsiu (R-23), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Turtinių ginčų dėl kilnojamo neregistruotino šeimos turto ir turimo asmeninio turto Pareiškėjai neturi ir neturės.
2. Pareiškėjai susitarė ir nustatė gyv. buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką sekančiai: gyv. kambariu, pažymėtu žyme 14-6 (10,55 kv. m), ir gyv. kambariu, pažymėtu žyme 14-7(10,42 kv. m), naudojasi A. M., gyv. kambariu, pažymėtu žyme 14-8 (18,15 kv. m), ir gyv. kambariu, pažymėtu žyme 14-5 (9,40 kv. m), naudojasi R. M., bendrojo naudojimosi patalpomis, pažymėtomis žyme 14-1 (koridorius 12,57 kv. m), 14-2 (virtuvė 10,03 kv. m), 14-4 (vonia 3,33 kv. m), 14-3 (WC 1,20 kv. m), Pareiškėjai naudojasi bendrai, nepažeisdami vienas kito interesų. Rūsio patalpa, pažymėta R-23, naudojasi A. M.. Gyv. buto išlaikymo mokesčius Pareiškėjai moka lygiomis dalimis, pagal nuosavybės teise turimo turto dalis, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2013 m. gegužės 14 d.
3. Pareiškėjai susitaria, kad dukros L. M. turto uzufruktore skiriama A. M.. R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), padės A. M. išlaikyti nepilnametę dukrą L. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokėdamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2013 m. gegužės 14 d. periodines išmokas po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį dukros L. išlaikymui iki jos pilnametystės (CK 3.193 str. 1 d., 3.196 str. l d. l p.), pervesdamas periodines išmokas kiekvieną mėnesį iki mėnesio 16 dienos į A. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. A. M. įsipareigoja iš R. M. gautas periodines išmokas dukros L. išlaikymui naudoti tik dukros interesais ir jos poreikių tenkinimui. Pasikeitus banko sąskaitos numeriui ar kitiems duomenims, A. M. įsipareigoja apie tai pranešti raštu R. M. per 10 kalendorinių dienų.
4. R. M. sutinka, kad nepilnametė dukra L. M. gyventų kartu su motina A. M. pagal jos gyv. vietą.
5. Pareiškėjai susitarė, kad dukrą L. M. auklės bendrai, iškilusias problemas dėl jos auklėjimo spręs kartu.
6. Pareiškėjai kreditorių neturi, pretenzijų nėra.
7. Pareiškėjai susitaria, kad materialiai vienas kito neišlaiko, kadangi kiekvieno iš buvusių sutuoktinių turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, todėl sutarties pasirašymo metu nenustatomas buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas.
8. Pareiškėjai susitaria, kad po santuokos nutraukimo pavardės nesikeičia, lieka tos pačios M. ir M.
9. Pareiškėjams išaiškintos LR CK 3.66 str., 3.193 str. nuostatos ir reikalavimai, R. M. išaiškinta, kad jeigu jis nevykdys sutarties 3 p. dėl dukros L. išlaikymo, jo atžvilgiu A. M. turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (LR CK 3.193 str. 3 d.).
10. Sutartis gali būti pakeista tik abiejų pusių susitarimu arba LR įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 3.53 str. 3 d.).
11. Pareiškėjai patvirtina, jog yra atidžiai susipažinę su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis ir reikalavimais, jų turinys Pareiškėjams yra suprantamas, Pareiškėjai pasižada jų sąžiningai laikytis.
Teismas nurodė, kad yra visos CK 3.51 str. 1 d. nustatytos sąlygos nutraukti pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Dėl charakterių skirtumų, bendrų interesų nebuvimo pareiškėjai daugiau kaip metus laiko netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, todėl ji nutrauktina. Pareiškėjai abu darbingi, A. M. dirba J. F. įmonėje, gauna minimalų darbo užmokestį, R. M. dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis siekia 1000 Lt, sutuoktiniai išlaikymo vienas kitam nereikalauja. Pareiškėjai turi nepilnametę dukrą L. M., kurios išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo jos auklėjime klausimus, taip pat santuokos metu įgyto turto pasidalijimo ir kitus klausimus pareiškėjai yra išsprendę 2013-04-09 sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių ir jų vaikų teisių ir teisėtų interesų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Pareiškėja A. M. apeliaciniu skundu (b. l. 28-30) prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-05-14 sprendimą ir bylą nagrinėti ginčo teisenos tvarka; išreikalauti iš Druskininkų miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos visą bylą, susijusią su sutuoktinio, R. M., psichologinio smurto panaudojimu prieš savo dukrą, L. M.; išreikalauti iš Druskininkų policijos medžiagą apie 2013-06-04 įvykius. Apeliantė nurodo, kad dėl naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių su priimtu Druskininku miesto apylinkės teismo sprendimu nesutinka, nes sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia jos teises ir interesus bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus dėl žemiau nurodomų motyvų:
1. Įsigaliojus teismo sprendimui, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktas, bus pažeistos apeliantės teisės gauti sutuoktinio išlaikymą, taip pat gali būti pažeistos vaiko teisės bei viešasis interesas, vaiko teisė gauti tinkamą ugdymą, pakankamą išlaikymą ir turėti nepriekaištingas gyvenimo sąlygas. Kreipiantis į teismą apeliantė buvo pilnai darbinga ir jos gaunamas darbo užmokestis buvo pakankamas savęs išlaikymui. Tačiau jai sutriko sveikata ir buvo atlikta stuburo operacija. Po operacijos apeliantei nuo 2013-16-10 iki 2014-06-09 nustatytas 45 procentų darbingumo netektis dėl 27.1 ligos arba būklės, nustatyti apribojimai darbui. Dėl to sumažėjo apeliantės gaunamos pajamos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliantės sutuoktinis nesilaiko teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dėl turto pasidalijimo ir taip pažeidžia apeliantės, nepilnametės dukters bei viešąjį interesą. 2013-06-04 apeliantė grįžusi namo rado pakeistas jos kambarių spynas, todėl buvo priversta kreiptis į policiją. Taip pat šias aplinkybes gali patvirtinti jos sesuo V. P. ir jos vyras R. P.. Nepavykus išlaužti durų, giminaitis A. K. išgręžė durų spyną ir atidarė duris. Visa tai stebėjo ir sutuoktinis, R. M., kuris nuolat plūdo ją necenzūriniais žodžiais bei naudojo psichologinį smurtą. Nurodytas įvykis buvo užfiksuotas policijoje LR įstatymų nustatyta tvarka. Be to, sutuoktinis būdamas neblaivus 2013-04-18 ryte apie 4.00 val. laužėsi į apeliantės miegamąjį ir pradėjo priekabiauti. Sutuoktiniui laikinai pasišalinus, apeliantė užsirakino. Nuėjęs į dukters kambarį, jis ją prižadino ir ėmė psichologiškai terorizuoti. Tos pačios dienos ryte apeliantė kreipėsi į policiją bei įvykį registravo Druskininkų VTAT dėl vaiko teisių pažeidimo.
3. Po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės ir dėl bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto. Santuokos metu buvome įsigytas automobilis Peugeot 607 buvo parduotas, už jį gauti pinigai nebuvo pasidalinti, tačiau apeliantė buvo įsitikinusi, jog jie buvo panaudoti šeimos pragyvenimui. Tačiau 2013 metų gegužės mėnesį, veikdamas nesąžiningai ir nuslėpęs šeimos bendrus pinigus už parduotą automobilį, R. M. nusipirko naują automobilį TOYOTA COROLLA VERSO už 25 000 - 27 000 Lt, kurį registravo pareiškėjo mamos pusseserės J. D. vardu. Tokiu apgaulės būdu sutuoktinis nuslėpė sutuoktiniams bendrai priklausantį turtą bei pinigines lėšas, kurios turi būti padalintos santuokos nutraukimo metu, siekiant išvengti sutuoktinių turto disbalanso.
4. Panaikinus teismo sprendimą bus užtikrintas tinkamas vaiko teisių realizavimas bei įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, nes sutuoktinis neteikia tinkamo finansinio išlaikymo savo dukrai L. Prasidėjus tarpusavio nesutarimams apeliantė nuolat rūpinosi vaiko gerove ir interesais, o sutuoktinis nerodė jokios iniciatyvos ir neprisidėdavo prie dukros išlaikymo. Pirmosios piniginės lėšos buvo sumokėtos tik 2013-05-15, po teismo sprendimo priėmimo. Buvo sumokėta 200 Lt už laikotarpį nuo 2013-05-15 iki 2013-05-31, nors pareiga vaiką išlaikyti turi būti vykdoma nuolat. Teismo sprendimas neatitinka apeliantės tikrųjų lūkesčių, o jos sutikimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų išreikštas bijant sutuoktinio psichologinio smurto.
Atsiliepimas
Pareiškėjas R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 57-59) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės skundo argumentai nepagrįsti ir nesąžiningi. Ji apie ligą žinojo iki santuokos nutraukimo, stuburo operacija buvo atlikta iki teismo sprendimo priėmimo, teismo posėdžio metu pareiškėja nenurodė teismui, kad jai bus nustatytas darbingumo netekimas (apie tai ji žinojo, nes po stuburo operacijų tokie medikų sprendimai yra įprasti, jai tai turėjo būti žinoma prieš stuburo operaciją). Todėl, pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėja suvokė jos turinį ir puikiai suprato šios sutarties pasekmes. Apeliantei atiteko ½ buto, šio buto išlaikymo mokesčius pareiškėjai įsipareigojo mokėti lygiomis dalimis. Apeliantė nepateikė įrodymų, kaip dėl darbingumo netekimo pasikeitė jos finansinė padėtis. Pareiškėjo darbo užmokestis praktiškai nepasikeitė, jis buto komunalinius patarnavimus už 2013 m. balandžio, gegužės, birželio mėn. sumokėjo vienas. Pagal sutartį pareiškėjas kiekvieną mėnesį dukros išlaikymui moka po 400 Lt, visi gyvena viename bute ir jis su dukra ko puikiausiai bendrauja, padeda dukrai finansiškai papildomai. Todėl pareiškėjos motyvai, kad jis neteikia tinkamo finansavimo dukrai, yra neatitinkantys tikrovės. Už 2013 m. gegužės mėn. pareiškėjas sumokėjo tiek, kiek priklauso už pusę mėnesio. Apeliantė nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pagal sutartį pareiškėjui atiteko 2 buto kambariai, viename iš jų gyvena pareiškėjų pilnametis, bet neįgalus (aklas) sūnus - D. M. , kuriuo praktiškai rūpinasi pareiškėjas. Apeliantė pati pakeitė savo kambario spynas, kurios buvo užstrigusios, apkaltino pareiškėją, iškvietė policiją, bet policijos pareigūnai tik padėjo jai atrakinti duris. Dėl pareiškėjos motyvų, kad pareiškėjas terorizavo dukrą, Druskininkų savivaldybės administracijos VTAT, išnagrinėjusi susidariusią situaciją dėl pareiškėjų ginčų, Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK informavo, kad tokiu savo elgesiu abu tėvai pažeidė savo dukros teises ir teisėtus interesus. Apeliantė pati nuolat bando pareiškėją provokuoti, kad vėliau apskųsti smurtavimu šeimoje. Pareiškėja dalyvavo teismo posėdyje, kai buvo nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, davė teismui paaiškinimus, patvirtino, kad jokių ginčų nėra. Automobilis Toyota Corolla buvo pirktas už pareiškėjo asmenines lėšas po santuokos nutraukimo. Šiuos pinigus jam paskolino seserys, kurios gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje. Pareiškėja iš esmės kelia klausimus, kuriuos gali išspręsti pasinaudojus CK 3.53 str.3 d., - t.y. kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. M. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 74-75), nurodo, kad vadovaujantis darbdaviui pateiktais dokumentais 2013-06-11 buvo pakeista jos darbo sutartis, nustatant darbo užmokestį 0,5 LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos bei ne daugiau 20 val. darbo laiko per savaitę. Dėl nurodytų priežasčių ji neteko pusės turėtų mėnesinių pajamų. Nuo 2013 metų rugpjūčio 16 d. darbo sutartis buvo nutraukta, todėl apeliantei reikalingas išlaikymas. Pareiškėjai turi nors ir pilnametį, bet neįgalų (aklą) sūnų, D. M., kuris studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete bakalauro nuolatinių studijų 1 kurse. Sūnus nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. birželio 21 d. gyveno studentų bendrabutyje Vilniuje. Todėl bet kokie pareiškėjo paaiškinimai, jog jis nuolat gyvena kartu su sūnumi ir rūpinasi juo, neatitinka tikrovės ir pažeidžia apeliantės moralinius bei dorovinius principus, ją žemina. Dėl pastovių pareiškėjo užgauliojimų, provokacijų apeliantė su dukra turėjo persikelti gyventi į kitą vietą. Kad pasiimti dukrai priklausančius baldus bei priemones, apeliantė turėjo kreiptis į antstolį. Nuo buto įsigijimo 2005 m. apeliantė nuolat mokėjo visas būtinas išlaidas būstui išlaikyti ir mokesčius. Taip pat nuolat rūpinosi dukros ugdymu darželyje bei tinkamu materialiniu vaikų aprūpinimu. Todėl, pareiškėjo pareiškimai neva jis rūpinasi turto išlaikymu bei šeimos gerove yra niekiniai. Keletas mokėjimų per aštuonerius metus už komunalines paslaugas tuo metu, kai vyksta teisiniai ginčai, vertintini ne kaip kitaip, kaip tik noras pateikti keletą nereikšmingų faktinių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Vieni pagrindinių apeliantės (pareiškėjos) apeliacinio skundo motyvų yra aplinkybės, kad pareiškėja po skundžiamo teismo sprendimo tapo nedarbinga, sutuoktinis pradėjo pažeidinėti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dėl turto pasidalijimo sąlygas, naudoti psichologinį smurtą, todėl skundžiamu sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prieštarauja viešajai tvarkai bei pažeidžia apeliantės bei nepilnametės dukters interesus.
Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka.
Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalyje numato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį, jeigu sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Formuodamas šios ir kitų susijusių CK ir CPK įstatyminių nuostatų vienodą aiškinimo ir taikymo praktiką, Lietuvos Aukščiausiais Teismas apelianto minėtoje 2008-07-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008, išaiškino, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
Kaip matyti iš byloje esančios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, šalių pasirašytos 2013-04-09 (b. l. 3-4) šalys pasidalijo po ½ dalį nekilnojamojo turto: butą su rūsiu - adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė jo naudojimosi tvarką, lengvasis automobilis RENAUL MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atiteko pareiškėjo R. M. asmeninėn nuosavybėn. Sutarties 3 – 5 punktais pareiškėjai susitarė, kad dukros L. M. gyvenamoji vieta bus kartu su motina, kuri uzufrukto teise tvarkys vaiko turtą,. R. M., nuo teismo sprendimo priėmimo dienos mokės periodines išmokas po 400,00 Lt kas mėnesį dukros L. išlaikymui iki jos pilnametystės. Taip pat sutarties 7 p. pareiškėjai susitarė, kad materialiai vienas kito neišlaiko, kadangi kiekvieno iš buvusių sutuoktinių turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, todėl sutarties pasirašymo metu nenustatomas buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas. Šiuo atveju šalių susitarimu pasirinkta pozicija yra leidžiama įstatymu.
Šalys, sudarydamos sutartį, suderina sutarties sąlygas, kuriomis nustato šalių teises ir pareigas. Tuo pat metu, šalims suderinus sutarties sąlygas, sutartis šalims turi įstatymo galią ir šalys yra saistomos ne tik teisių ir pareigų, kurios yra numatytos sutartyje bet ir viso to, ką lemia sutarties esmė arba įstatymas (CK 6.189 str.1d.). Vėlesnis sutarties pakeitimas reikštų įsikišimą į tarp šalių egzistavusią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl jei teismas nustato, kad pateikta teismui tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra niekinė, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, teismas neturi teisės jos tvirtinti ir šalims nustatomas naujas terminas susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio neprieštaraujančio imperatyvioms teisės normoms. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais ir laikomas išimtine priemone.
Prie apeliacinio skundo pateikti medicininiai duomenys (b. l. 39-40) patvirtina, kad apeliantė, pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, žinojo apie savo sveikatos sutrikimus, savo sveikatos būklę po 2013-02-11 atliktos operacijos bei jai teksiančio santuokinio turto dalį, o pareiškėjai, susitardami dėl turto pasidalijimo, nereikalaudami vienas kito išlaikymo šias aplinkybes įvertino, todėl nėra pagrindo konstatuoti apeliantės teisių pažeidimo. Iš prie apeliacinio skundo pateiktų pažymų dėl darbingumo lygio nustatymo, išvados dėl darbo pobūdžio (b. l. 44-47) matyti, kad apeliantė yra iš dalies darbinga (55 proc.), šis lygis nustatytas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo nuo 2013-06-14 iki 2014-06-09, pagal savo sveikatos būklę ji gali dirbti darbus atitinkančius jos sveikatos būklę. Tai, kad apeliantė nuo 2013-08-16 nutraukė darbo sutartį savo noru pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, nereiškia, kad ji negali susirasti kito darbo ir gauti pajamų. Kadangi apeliantės išlaikymo klausimas nenustatytas skundžiamu teismo sprendimu, todėl pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, 3.72 straipsnio 1 dalį iš esmės pasikeitus aplinkybėms buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Pažymėtina, kad dalijamas turtas tarp sutuoktinių, kuris yra santuokos pabaigoje. Pareiškėjai sutartyje nurodė realiai egzistuojantį santuokos metu įgytą bendrą turtą bei susitarė dėl jo padalijimo (Sutarties 1 p.), teismas tokią sutartį patvirtino, remdamasis pačių pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, o abejoti pareiškėjų sąžiningumu teismas neturėjo pagrindo. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl 2012-12-04 parduoto automobilio Peugeot 607 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už jį gautų lėšų panaudojimo neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, nes santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos bylos iškėlimo (CK 3. 67 straipsnis).
Apeliacinio skundo argumentai dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pažeidimo nesudaro pagrindo teismo sprendimo panaikinimui, nes sprendimo vykdymo klausimai nagrinėjami pagal vykdymo proceso teisinį reglamentavimą.
Apeliantės papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose keliamos aplinkybės dėl šalių tarpusavio konfliktų, nesutarimų dėl būsto išlaikymo bei pateikti rašytiniai įrodymai (dėl pilnamečio sūnaus studijų, antstolio užfiksuotų bute esančių daiktų, buto remonto išlaidų 2005 m., komunalinių mokesčių (b. l. 79-120) nėra susiję su apeliacijos dalyku, apeliaciniame skunde dėl to nebuvo keliami jokie reikalavimai, todėl neturi teisinės reikšmės.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui pateikta tvirtinti šalių pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių ir jų vaikų teisių ir teisėtų interesų, todėl teismui nebuvo pagrindo atsisakyti ją tvirtinti. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės pareiškėjui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 600 Lt (b. l. 66-68, CPK 93 str. 1 d. 98 str. ). Atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, atsiliepimo parengimui sugaištą laiką, Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo maksimalų dydį (1500 Lt), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.