- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- 2A-885-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje yra kilęs ginčas dėl bendraturčio pareigos mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš atsakovo 592,75 Lt skolą už bendrojo naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymą laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., taip pat 0,04 proc. delspinigių nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 30 d., nors atsakovas yra atsijungęs jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančius šilumos vartojimo įrenginius nuo namo šilumos energijos tiekimo tinklų. Ieškovas taip pat prašė iš atsakovo priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 529,75 Lt skolą, 34,2 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir 70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovas atsakovui mokesčių už jam nuosavybės teise priklausančio buto šildymą neskaičiuoja. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra šešios šildomos laiptinės, kurių plotas sudaro 10 proc. bendro šildomo namo ploto. Remiantis CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p. laiptinės yra priskiriamos prie bendrojo naudojimo patalpų, jeigu jos nuosavybė teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Taigi šių teisės normų prasme atsakovo nurodytas faktas, kad jis nesinaudoja tomis namo laiptinėmis, kurios yra šildomos, nėra reikšmingas laiptinių kaip bendrojo naudojimo patalpų statusui. Be to, pažymėtina, kad laiptinių patalpų funkcinė paskirtis nėra vien pateikimas į namo butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančias patalpas, nes namo laiptinės ir jų konstrukcijos yra namo sudėtinė dalis, įtakojanti kitų bendro naudojimo objektų - laikančių konstrukcijų, laiptinėse esančios bendros inžinerinės įrangos funkcionavimą. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas yra tame pačiame gyvenamajame name, kaip ir ieškovo šildomos laiptinės, atsakovas nėra atsidalijęs jam priklausančių patalpų iš bendrosios dalinės nuosavybės, visa namui tiekiama šilumos energija yra apskaitoma vienu šilumos energijos apskaitos prietaisu, todėl pagal CK 4.82 str. 3 d. ir 4.86 str. 1 d. atsakovas turi proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje mokėti už laiptinių šildymą. Ieškovas pagal CK 6.385 str. ir Šilumos ūkio įstatymo 12 str. turi teisę gauti užmokestį už visą pateiktą šilumos energiją, tame tarpe ir už laiptinių šildymą. Kadangi pagal nurodytus teisės aktus ir laiptinių funkcinę paskirtį jos yra priskiriamos prie namo bendrojo naudojimo objektų, ieškovas pagrįstai paskirstė mokesčius už laiptinės šildymą, priskaičiuodamas ir atsakovui tenkančią šių mokesčių dalį pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 5.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą spręsti iš esmės. Paaiškina, kad nagrinėjant bylą nebuvo atsižvelgta į atsakovo pateiktą dokumentą – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodoma, kad keturi pastatai – gyvenamieji namai su skirtingais unikaliais numeriais turi tą patį adresą. Šiluma tiekiama keturiems gyvenamiesiems namams. Tai skirtingi pastatai, turintys skirtingus butų skaičius ir bendruosius plotus, bei vartojantys skirtingus šilumos kiekius. Nuo skirtingų šilumos kiekių nustatomi ir skirtingi šilumos kiekiai bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Tačiau ieškovui visus keturis namus laikant vienu daugiabučiu, mokestis už šilumą, namo, kuriame gyvena atsakovas, bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatomas neteisėtai, nes pažeidžia CK 6.388 str. 1 d. Atsakovo butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, todėl jam neturėtų būti taikomas šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 (6.1.2 p.). Namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šilumos ir karšto vandens sistema nėra tipinė, nes du butai yra atjungti nuo centrinio šildymo sistemos, todėl vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121 metodas Nr. 5 atsakovui negali būti taikomas. Atsakovas ginčija būtent taikyto metodo teisėtumą. Laiptinės šildymas yra atjungtas dar 2003 m. UAB „Senamiesčio ūkio“ apie ką buvo informuotas ir ieškovas, kuris 5 metus mokesčių nerinko ir taip savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad su tokia situacija sutiko. Abonentinė sutartis su ieškovu nėra sudaryta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Paaiškina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 str. atsakovas privalo mokėti už bendrosioms reikmėms suvartotą šilumą. Bendrosioms reikmėms priskiriama šiluma, suvartota bendrojo naudojimo patalpose bei bendrojo naudojimo įrenginiuose (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250.5 p.). Nors adresu (duomenys neskelbtini)yra įregistruoti keturi pastatai, tačiau jie turi bendras šildymo bei karšto vandens sistemas, vieną bendrą visiems pastatams šilumos punktą ir atitinkamai vieną bendrą įvadinį šilumos apskaitos prietaisą. Mokesčiai šių pastatų butų ir kitų patalpų savininkams yra skaičiuojami tik už faktiškai suvartotą šilumos kiekį. Neaišku, kodėl atsakovas apeliaciniame skunde mini metodo Nr. 5 6.1.2. p, kadangi šio punkto nuostatos yra taikomos tik centralizuotai šildomų butų (patalpų) savininkams. Mokesčiai atsakovui yra skaičiuojami tik už bendrojo naudojimo šilumą, o atsakovui priklausančio buto naudingojo ploto šildymui jokių šilumos sąnaudų nepriskiriama ir atitinkamai jokie mokesčiai neskaičiuojami. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 yra taikomas būtent todėl, jog nuo centralizuotos šildymo sistemos yra atjungta dalis vartotojams priklausančių patalpų. Ieškovas neturi jokios informacijos apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)vartotojų sprendimą dėl šilumos metodo pasirinkimo arba apie kitų jų siūlomų metodų teikimą derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Daugiabučio namo savininkų teisė apmokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą detalizuota Šilumos ūkio įstatymo 25 str., CK 4.82 str. 1 d., 4.83 str. 4 d. Remiantis aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ tiekiama šilumos energija bendrojo naudojimo patalpoms yra viena iš formų tinkamai išlaikyti visą gyvenamąjį namą, tame tarpe ir atsakovui priklausančią slėptuvę, bei paties namo mechaninį atsparumą ir pastovumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui V. J. nuosavybės teise priklauso 101,50 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9). Atsakovas yra teisėtai atsijungęs jam nuosavybės teise priklausančiame bute esančius šilumos vartojimo įrenginius nuo namo centrinio šildymo sistemos (b.l. 12).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini)yra įregistruoti keturi pastatai, kuriems suteikti atskiri unikalūs numeriai (b.l. 80-82). Išraše nurodyta, kad visi pastatai – gyvenamieji namai yra šildomi iš centralizuotų sistemų. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini)turi bendras šildymo bei karšto vandens sistemas, vieną bendrą visiems pastatams šilumos punktą ir vieną bendrą įvadinį šilumos apskaitos prietaisą (b.l. 32, 37, 52-55). Name, kuriame yra atsakovui priklausantis butas, yra dvi laiptinės (b.l. 54). Laiptinė, kurioje yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, yra atjungta nuo bendros namo šildymo sistemos (b.l. 27, 33, 37). Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad namo, kuriame yra atsakovo butas, bendrosios patalpos arba bent dalis jų yra šildomos ieškovo UAB „Vilniaus energija“.
Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ginčas kilo dėl to, jog atsakovas kaip daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkas privalo apmokėti jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tiekiamos šilumos energijos kainą apskaičiuoja taikydamas klaidingą metodą. Apeliaciniame skunde papildomai paaiškinama, kad ieškovas negali reikalauti sumokėti mokestį už bendrųjų patalpų šildymą, kadangi su atsakovu nėra sudaryta abonentinė sutartis.
Šilumos ūkio įstatymo 25 str. įtvirtinta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir CK 4.76 str. pagal kurį kiekvienas iš bendraturčių privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti. Tai reiškia, kad namo gyventojai šilumą gauna kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl privalo apmokėti ir už asmenine nuosavybės teise priklausančioms patalpoms pateiktą šilumą, ir už šilumą pateiktą bendroms patalpoms.
Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.
Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog daugiabučio namo gyventojams yra suteikiama teisė savo nuožiūra pasirinkti vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kol jie metodo nepasirenka patys, šiluma tiekiama bendro naudojimo patalpoms šildyti yra tiekiama bei patiektas šilumos kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apskaičiuodamas gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovo butas, bendrojo naudojimo patalpoms patiektą šilumos kiekį, rėmėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (toliau – metodas Nr. 5). Šis metodas nustatant šilumos kiekį patiektą pastatui šildyti yra taikomas tais atvejais, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) (1.4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo name, ką patvirtina ir pats atsakovas, du butai yra atjungti nuo centrinės šildymo sistemos, ieškovas, apskaičiuodamas patiektą šilumos kiekį bendroms gyvenamojo namo patalpoms šildyti, pagrįstai taikė metodą Nr. 5. Duomenų, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma būtų apskaičiuota pažeidžiant metodo Nr. 5 nustatytą tvarką, nėra. Atsakovas ir kiti gyvenamojo namo gyventojai manydami, kad bendroms patalpoms patiektas šilumos kiekis namo gyventojams turėtų būti paskirstomas remiantis kitu nei metodu Nr. 5, turi teisę kreiptis dėl to į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir pasirinkti vieną iš jo rekomenduojamų taikyti metodų. Atsakovo pareigai atsiskaityti su ieškovu už bendrų patalpų šildymą aplinkybė, jog tarp jų nėra sudaryta abonentinė sutartis ir, kad laiptinėje, kurioje yra atsakovo butas, nėra radiatorių, reikšmės neturi.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 str. reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių; teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 263 str.), kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.