Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Rūtai Matonienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Tomadas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas P. V. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 1073,31 Eur (3705,92 Lt) turtinės žalos ir 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 400 Lt bauda. Minėtu teismo nutarimu pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2014 m. gegužės 25 d. apie 16.50 val. dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, numatyto LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, viešoje vietoje – Vilkaviškio m., (duomenys neskelbtini) , kelių policijos pareigūnų A. B. ir A. B. buvo sustabdytas vairuojant pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su pareigūnais įžūliai bendravo, tyčiojosi iš jų, tokiu būdu, įžeidė minėtų pareigūnų garbę ir orumą.

Minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjas buvo kaltinamas ir dėl to, jog nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo duoti automobilio raktelius, bandant juos paimti, standino rankas, muistėsi, dėl ko buvo panaudotos specialiosios priemonės (antrankiai).

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu dalyje dėl teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo bylą nutraukė, pripažinęs, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, policijos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, jų reikalavimas pateikti transporto priemonės raktelius taip pat buvo neteisėtas, o dėl pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo pareiškėją nubaudė. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą pareiškėjas apeliacine tvarka apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2014 m. spalio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko galioti.

Pareiškėjo tvirtinimu, policijos pareigūnų A. B. ir A. B. neveikimas taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti, pirmiausia pasireiškė tuo, jog jie be teisėto pagrindo priėmė sprendimą priverstinai nuvežti pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį, kurį vairuojant buvo sustabdytas. Tuo tikslu pareigūnai išsikvietė UAB „Tomadas“, su kuria sudaryta sutartis dėl automobilių nuvežimo bei saugojimo paslaugų teikimo. Nors pareiškėjas tokiam sprendimui priešinosi, tačiau jo automobilis UAB „Tomadas“ darbuotojo buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) . ir laikomas joje iki 2014 m. rugpjūčio 8 d.

Dėl to, jog pareiškėjas nevykdė neteisėto pareigūnų nurodymo, jo atžvilgiu buvo taikytos prievartos priemonės – panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, o taip pat pareiškėjas buvo nuvežtas į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą ir sulaikytas.

Automobilio pakrovimo ant tralo ir transportavimo į aikštelę metu jis buvo apgadintas. Matomus automobilio apgadinimus 2014 m. birželio 10 d. sudarius sutartį dėl antstolio paslaugų suteikimo, pareiškėjas pavedė konstatuoti antstoliui A. M.. Paminėtoje automobilių aikštelėje 2014 m. birželio 12 d. apžiūrėjus automobilį buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad yra pažeistas automobilio kairės pusės priekinio rato ratlankis: ant chromuoto ratlankio išorinės briaunos matosi maždaug 10-12 cm dydžio matinis, nutrintas chromuotas paviršius, nėra chromuotam paviršiui būdingo blizgesio. Automobilio dugnas apsaugotas plastmasinėmis apsaugomis. Automobilio prišvaistė (atstumas nuo kelio iki automobilio dugno) labai maža, ir tai apsunkino detaliau apžiūrėti automobilio dugną, jo nepakėlus. Akivaizdžiai matėsi ant plastmasinių apsaugų šviesios spalvos nauji įbrėžimai, einantys per visą apsaugos ilgį tiek kairėje pusėje, tiek dešinėje pusėje, dar nepadengti jokiomis dulkėmis ar nuosėdomis. Dugno apsaugoje matėsi technologinė skylė ir nebuvo tą skylę dengiančios detalės. Visa tai užfiksuota fotonuotraukose.

Antstolio suteiktos faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos pareiškėjui kainavo 75,30 Eur (260 Lt). Atstatomojo automobilio kaštams nustatyti pareiškėjas sudarė sutartį su A. V. individualia įmone. Iš šios įmonės kilnojamojo turto 2014 m. rugpjūčio 8 d. vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio atstatomojo vertė 330,43 Eur (1140,92 Lt), kurią sudaro: remonto darbų vertė 50,38 Eur (173,94 Lt), dažymo darbų vertė 122,13 Eur (421,70 Lt), keičiamų detalių vertė 57,29 Eur (197,82 Lt), dažymo (eksploatacinių) medžiagų vertė 100,63 Eur (347,46 Lt). Atstatomojo automobilio remonto kaštų nustatymas pareiškėjui kainavo 101,37 Eur (350 Lt). Automobilis nuo 2014 m. gegužės 25 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. priverstinai buvo laikomas automobilių aikštelėje. 2014 m. rugpjūčio 8 d. atsiėmęs automobilį, UAB „Tomadas“ už jo saugojimą pareiškėjas sumokėjo 566,21 Eur (1955 Lt). Taigi dėl neteisėto automobilio nuvežimo pareiškėjui padarytas 1073,31 Eur (3705,92 Lt) turtinis nuostolis.

Pareiškėjas nurodė, jog jo nurodomos žalos atsiradimą (priežastinį ryšį) sąlygojo atsakovo veiksmai, nes būtent atsakovas atsakingas už valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Akivaizdu, kad dėl neteisėtų pareigūnų A. B. ir A. B. veiksmų – neteisėto sprendimo nuvežti pareiškėjo automobilį priėmimo, jo nuvežimo, o nuvežant – jo apgadinimo, vėliau laikymo saugojimo aikštelėje, pareiškėjo automobilis nebūtų apgadintas ir nereikėtų remontuoti tų apgadinimų, kurie atsirado neteisėto jo nuvežimo metu. Dėl pasipriešinimo neteisėtiems policijos pareigūnų veiksmams, prievartos panaudojimo, pareiškėjas patyrė bejėgiškumą, pažeminimą, nusivylė Lietuvos policija, dėl panaudotos fizinės prievartos (pargriaunant pareiškėją ant žemės, jėga uždedant antrankius) pareiškėjas patyrė fizinį skausmą. Kadangi byloje nustatytos visos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: valstybės neteisėtas veikimas, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis neteisėto veikimo bei žalos ryšys, prašė skundą tenkinti ir priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Atsakovas atsiliepime į skundą ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

2014 m. gegužės 25 d. pareiškėjas padarė du administracinius teisės pažeidimus, t. y. pagal LR ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pasireiškusį pareigūnų garbės ir orumo įžeidimu (už kurį 2014 m. rugpjūčio 18 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda) ir LR ATPK 128 straipsnyje 2 dalyje numatytą pažeidimą, pasireiškusį automobilio (duomenys neskelbtini) vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimu, kai ši specialioji teisė iš pareiškėjo atimta (už kurį 2014 m. birželio 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda).

Transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama esant LR ATPK 269 straipsnio ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems pagrindams, o policijos pareigūnų veiksmus tokiose situacijose reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 su vėlesniais pakeitimais patvirtintas Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas.

Pareiškėjui aktualiu 2014 m. gegužės 25 d. įvykio atveju priverstinai nuvežant automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vadovautasi LR ATPK 269 straipsnio 7 dalimi ir Aprašo 3.1.5 punktu, o tai reiškia, kad pareiškėjo automobilis, nustačius, kad jis padarė LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, į saugojimo aikštelę priverstinai nuvežtas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovo atstovė pabrėžė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nuslėpė teisinį faktą, kad vienu metu ir toje pačioje vietoje jis padarė du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių vienas (LR ATPK 128 str. 2 d.) policijos pareigūnams suteikė pagrįstą teisę automobilį nuvežti priverstinai. Nustačius, kad transporto priemonė priverstinai nuvežta teisėtai ir pagrįstai, tokią transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus LR ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas priežastis, o šios paslaugos (saugojimo) teikėjas (šiuo atveju UAB „Tomadas“) privalo transporto priemonę grąžinti nustatytos formos leidimą atsiimti nuvežtą transporto priemonę pateikusiems asmenims. Konkrečiu atveju, leidimas atsiimti automobilį pareiškėjui buvo išduotas kai tik jis kreipėsi į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą, t. y. 2014 m. birželio 3 d., nelaukiant, kol bus išnagrinėtos administracinės bylos. Toks leidimas būtų buvęs išduotas ir greičiau, jei pareiškėjas su tokiu prašymu būtų kreipęsis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo automobilis nuo 2014 m. gegužės 25 d. iki 2014 m. birželio 3 d. (leidimo atsiimti išdavimo) saugojimo aikštelėje buvo laikomas visiškai pagrįstai, todėl su šiuo saugojimu susijusias išlaidas pareiškėjas patyrė dėl savo kaltės, t. y. valdžios pareigūnų veiksmai dėl šiuo laikotarpiu priverstinai saugoto automobilio negali būti pripažinti neteisėtais veiksmais, kurie galėtų suponuoti pareigą atlyginti žalą.

Dėl pareiškėjo išlaidų už automobilio saugojimą aikštelėje nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. atsakovo atstovė pažymėjo, kad pareiškėjo automobilis aikštelėje tokį ilgą laiką buvo laikomas be jokios teisiškai paaiškinamos priežasties, kadangi vienintelis svarstytinas pareiškėjo argumentas (faktinių aplinkybių konstatavimas) bent iš dalies būtų pagrįstas, jeigu jis pas antstolį dėl šios paslaugos būtų kreipęsis iš karto po to, kai gavo leidimą automobilį atsiimti (2014 m. birželio 3 d.), o tai reiškia, kad ir jį apžiūrėti, ir/arba kreipęsis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl LR BK 188 straipsnio numatytos galimai padarytos nusikalstamos veikos iki pirminio jos aplinkybių ištyrimo. Tokios aplinkybės bent jau iš dalies būtų teisiškai paaiškinamos automobilio saugojimo aikštelėje poreikio aspektu, tačiau pareiškėjas tokių veiksmų nesiėmė, o faktinės aplinkybės buvo konstatuotos nepaaiškinamai vėlai.

2014 m. gegužės 25 d. automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas paslaugos teikėjo - UAB „Tomadas“ vilkiku į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) . Tai patvirtina 2014 m. gegužės 25 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (toliau - Aktas), kuriame užfiksuota, kad apžiūrint automobilį dalyvavo ir šį Aktą pasirašė Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK pareigūnas A. B., UAB „Tomadas“ vairuotojas ir pareiškėjas P. V.. Šiame Akte, jokie nuvežamos transporto priemonės vizualiai matomi išoriniai apgadinimai neužfiksuoti, todėl galima manyti, kad, tokių apgadinimų galėjo ir nebūti. Akte taip pat neužfiksuotos jokios pareiškėjo pastabos ar pretenzijos.

Įkainiai už priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimą nustatyti Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartyje Nr. 64-IL-5673 (toliau - Sutartis), kuri sudaryta 2013 metais, įvykusio supaprastinto atvirojo konkurso būdu Viešųjų pirkimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyta tvarka su teisėtu konkurso nugalėtoju - Uždarąja akcine bendrove „Tomadas“ (toliau- Paslaugos teikėju). Sutarties 5.5 p. nuostatose įtvirtinta Paslaugos teikėjo pareiga nuo priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto surašymo ir transporto priemonės perdavimo Paslaugos teikėjui momento, atlyginti padarytą žalą, jei tokia žala buvo padaryta nuo jam perduotos transporto priemonės perdavimo iki grąžinimo savininkui, dėl Paslaugos teikėjo kaltės, todėl jeigu turtinė žala, pakraunant automobilį ant tralo ar jį gabenant į aikštelę arba iškraunant joje, ir buvo padaryta, tai tokią žalą pareiškėjui privalo atlyginti UAB „Tomadas“. Reikalavimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atlyginti automobilio sugadinimu pasireiškusią turtinę žalą yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo situacijoje akivaizdžių ir teisiškai paaiškinamų priežasčių jam patirti bejėgiškumą, pažeminimą ar nusivylimą Lietuvos policija, juo labiau jų negrindžiant kokiais nors leistinais įrodymais, o kildinamų tik deklaratyvių jo samprotavimų, tinkamai pagrįsti tokiai žalai aiškiai nepakanka, taigi nėra ir aplinkybių, kurios galėtų pagrįstai būti laikoma pinigais įvertinta neturtine žala Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme, nėra ir negali būti.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Tomadas“ atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė skundo netenkinti.

Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) valst Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius pareiškėją padarius ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, į saugojimo aikštelę priverstinai nuvežtas teisėtai ir pagrįstai. Trečiasis asmuo nėra ir nebuvo subjektas, savarankiškai priėmęs sprendimą nuvežti ir saugoti pareiškėjo automobilį bei priimti jį saugoti. Priešingai — trečiasis asmuo, vadovaudamasis Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutarties Nr. 64-IL-5674, sudarytos su atsakovu, nuostatomis, įgyvendino teisėsaugos pareigūnų priimtą sprendimą nuvežti bei saugoti pareiškėjo automobilį. Pareiškėjas akivaizdžiai pats nesiėmė reikalingų veiksmų automobilio saugojimo išlaidoms sumažinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog leidimas pareiškėjui atsiimti saugojamą automobilį išduotas iškart, vos tik pareiškėjas dėl tokio leidimo išdavimo kreipėsi į Vilkaviškio policijos komisariatą, t. y. 2014 m. birželio 3 d.. Atitinkamai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 25 d. (administracinio teisės pažeidimo dienos) iki 2014 m. birželio 3 d. (leidimo atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės išdavimo) pareiškėjo automobilis saugojimo aikštelėje saugotas pagrįstai, o dėl šios priežasties su automobilio saugojimu susijusias išlaidas pareiškėjas patyrė pagrįstai ir išskirtinai tik dėl savo kaltės. Dėl automobilio saugojimo aikštelėje laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. pažymėjo, jog pareiškėjo automobilis saugojimo aikštelėje buvo saugojimas išskirtinai tik dėl paties pareiškėjo veiksmų (atsisakymo atsiskaityti už paslaugas, atsisakymo išduoti trečiajam asmeniui prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, pretenzijų reiškimo dėl tariamo automobilio apgadinimo ir t.t.). Atkreipė dėmesį, jog dar 2014 m. birželio 12 d. pareiškėjo prašymu antstolis A. M. konstatavo faktines aplinkybes - automobilio būklę saugojimo aikštelėje. Be to, tik automobilio grąžinimo pareiškėjui dieną (2014 m. rugpjūčio 8 d.) A. V. įmonė parengė ataskaitą apie tariamus automobilio apgadinimus. Trečiojo asmens nuomone, nuo leidimo atsiimti saugojamą automobilį išdavimo dienos (2014 m. birželio 3 d.) bei nuo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymo dienos (2014 m. birželio 12 d.) iki pat automobilio grąžinimo pareiškėjui dienos (2014 m. rugpjūčio 8 d.) pats pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų automobilio saugojimo kaštams sumažinti. Nesant jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių bet kuriuo metu pareiškėjui pasiimti automobilį iš saugojimo aikštelės ir saugoti jį kitoje pasirinktoje vietoje automobilio saugojimo išlaidos pagrįstai laikytinos tik paties pareiškėjo valia ir laisvu apsisprendimu. Atitinkamai, dėl aukščiau nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos priteisimo yra atmestinas.

Tretysis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jo automobilio apgadinimai atsirado trečiajam asmeniui priverstinai nuvežant automobilį į saugojimo aikštelę (t. y. automobilio transportavimo metu). Nei 2014 m. birželio 12 d. antstolio faktinių aplinkybių protokolas, nei 2014 m. rugpjūčio 8 d. A. V. įmonės parengta ataskaita nepatvirtina nei automobilio būklės transportavimo metu, nei, juolab, automobilio apgadinimo (jei toks apskritai buvo) momento. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte jokie nuvežamo automobilio vizualiai matomi išoriniai pažeidimai nebuvo užfiksuoti, akte taip pat neužfiksuotos ir jokios pareiškėjo pretenzijos.

Dalyje dėl 2014 m. birželio 12 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pažymėjo, jog antstolis nevykdo jokių faktų vertinimo ar, juolab - ekspertizės. Minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas šiuo atveju yra ne kas kita, kaip automobilio būklės užfiksavimas atitinkamu momentu. Byloje nėra duomenų (tarp jų — antstolio faktinių aplinkybių protokolo) apie automobilio būklę iki jo priverstinio nuvežimo 2014 m. gegužės 25 d. Tikėtina, jog 2014 m. birželio 12 d. antstolis konstatavo faktines aplinkybes apie automobilio būklę - tariamus „apgadinimus", realiai, buvusius dar iki automobilio priverstinio nuvežimo. Byloje nėra neginčijamų įrodymų apie pareiškėjo nurodytų tariamų apgadinimų atsiradimo momentą. Pareiškėjo nurodoma 2014 m. rugpjūčio 8 d. A. V. įmonės parengta ataskaita nėra ir negali būti prilygintina ir tapati eksperto/specialisto išvadai apie nurodomų apgadinimų atsiradimo pobūdį, momentą ir kitas reikšmingas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant klausimą dėl tariamos turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas akivaizdžiai neįrodė, jog automobilio tariami „apgadinimai" yra automobilio priverstinio nuvežimo pasekmė ir kad tariamus apgadinimus padarė būtent trečiojo asmens darbuotojai.

Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturinės žalos dydžio. Neįtikėtini pareiškėjo pasisakymai apie patirtą bejėgiškumą, prievartą, pamintą orumą ir nusivylimą Lietuvos policija po paties pareiškėjo veiksmų nesilaikant ne tik ATPK nuostatų, tačiau pačiam grubiai pamynus visuotinai priimtinas moralės normas bei demonstruojant nepagarbą visuomenei (pareigūnų įžeidinėjimas, teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas ir kt).

Skundas tenkintinas dalinai.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad P. V. 2014 m. gegužės 25 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) , vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, teisė vairuoti buvo atimta, šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs P. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2014 m. birželio 6 d. nutarimu pripažino P. V. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 1600 Lt baudą. Nutarimas įsiteisėjęs (prijungta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo administracinė byla Nr.A2.6.-510-831/2014, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kadangi pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalyje, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato VPS Patrulių būrio vyriausiasis patrulis A. B., vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalimi ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 2014 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir surašė Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, kuri nuvežta 2014 m. gegužės 25 d., 17.15 val. iš (duomenys neskelbtini) , UAB „Tomadas“ vilkiku MAN (duomenys neskelbtini) į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) , 2013 m. gruodžio 18 d. priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties NR.64-IL-5674, sudarytos tarp Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Tomadas“ pagrindu. 2014 m. birželio 3 d. 10.10 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariatas išdavė pareiškėjui leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas ją iš minėtos automobilių saugojimo aikštelės atsiėmė tik 2014 m. rugpjūčio 8 d., už kurios saugojimą UAB „Tomadas“ sumokėjo 1955 Lt.

Taip pat matyti, kad P. V. 2014 m. gegužės 25 d. apie 16.50 val. dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, numatyto LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) , buvo sustabdytas policijos pareigūnų automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pil. P. V., kuris su policijos pareigūnais - vyr. patruliu A. B. ir patruliu A. B. bendravo įžūliai, tyčiojosi, juos pavadino necenzūriniais žodžiais (nurodyta nutarime, protokole). Tokiais savo veiksmais P. V. įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs P. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu pripažino P. V. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 400 Lt baudą. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo P. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, 2014 m. spalio 20 d. nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą paliko galioti ir P. V. apeliacinio skundo netenkino (prijungta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo administracinė byla Nr.A211-505-831/2014).

Byloje keliamas Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau- Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK) policijos pareigūnų A. B. ir A. B. neteisėtų veiksmų, t. y. šie pareigūnai be teisėto pagrindo priėmė sprendimą priverstinai nuvežti pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį, kurį vairuojant jis buvo sustabdytas. Be to, pareigūnai iškvietė UAB „Tomadas“, su kuria sudaryta sutartis dėl automobilių nuvežimo bei saugojimo paslaugų teikimo, ir nuvežė automobilį, o automobilio pakrovimo ant tralo ir transportavimo į aikštelę metu, jis buvo apgadintas (pažeistas automobilio kairės pusės priekinio rato ratlankis, akivaizdžiai matėsi ant plastmasinių apsaugų šviesios spalvos nauji įbrėžimai, einantys per visą apsaugos ilgį tiek kairėje pusėje, tiek dešinėje pusėje, dar nepadengti jokiomis dulkėmis ar nuosėdomis, dugno apsaugoje matėsi technologinė skylė ir nebuvo tą skylę dengiančios detalės ir kt.). Taigi dėl minėtų neteisėtų veiksmų pareiškėjas, jo manymu, patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Kaip matyti iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimo P. V. 2014 m. gegužės 25 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) , vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, teisė vairuoti yra atimta, šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 2 dalyje (Transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, – užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų arba administracinį areštą), todėl teismas, pripažino P. V. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir skyrė 1600 Lt baudą, taigi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato VPS Patrulių būrio vyriausiasis patrulis A. B., vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalimi ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir surašyti Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą.

Teismų praktika pripažįsta, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių (LVAT 2011 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-280/2011). Pagal ATPK 264 straipsnio 1 dalį, tokios priemonės taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje, 124² straipsnyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 128 straipsnyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taigi, pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę tik tuo atveju, kai asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų ir asmens vairuota transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisykles ar kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šio straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

Pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes arba užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti (inter alia išvengti turto sugadinimo, praradimo). Pažymėtina, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigūno teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigą visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sąlygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių.

Taikant tokią priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas, yra ribojama transporto priemonės savininko (ar teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiūra naudotis transporto priemone. Be to, tokiu atveju transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla pareiga atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Todėl policijos pareigūnai, priverstinai nuveždami asmens transporto priemonę, privalo remtis įstatymu (šiuo atveju – ATPK) ir taikyti tokią priemonę tik įstatymo nustatytais atvejais (esant įstatymo numatytoms sąlygoms), ir tik įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip jau buvo minėta, pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama jei yra padarytas atitinkamas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės (aplinkybių visuma). Vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės.

ATPK 271 straipsnis numato, kad priverstinį transporto priemonės nuvežimą, kaip ir kitas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, organas (pareigūnas) ar apylinkės teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir spręsdamas, ar tokia priemonė konkrečiu atveju buvo taikyta teisėtai ir pagrįstai, turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad asmuo yra padaręs vieną iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, bet ir įvertinti, ar šiuo atveju transporto priemonė trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, arba kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1456/2011, 2011 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-280/2011, 2012 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje 2012, 2014 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A502 1837/2014).

Kaip matyti iš prijungtos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo administracinės bylos Nr.A2.6.-510-831/2014 duomenų, nei P. V. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei kituose administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentuose (patrulio A. B. tarnybinis pranešimas) nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad 2014 m. gegužės 25 d., kai pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Priešingai, iš prijungtos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo administracinės bylos Nr.A211-505-831/2014 duomenų: liudytojos R. B. parodymų, kuri sutiko nuvairuoti pareiškėjo automobilį į pareiškėjo namus, esančius už 900 m nuo įvykio vietos, liudytojų pareigūnų A. B., A. B., kurie parodė, kad automobilio stovėjimo vietoje nebuvo ženklų, draudžiančių toje vietoje stovėti, jis netrukdė transporto eismui, darytina išvada, kad šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo ATPK 297 straipsnio 7 dalyje numatytų aplinkybių visumos, kurioms esant asmens, padariusio kurį nors iš šioje straipsnio dalyje minimų pažeidimų, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog tokių aplinkybių visuma egzistavo. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnai neturėjo faktinio pagrindo 2014 m. gegužės 25 d. priimti sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią P. V., ir surašyti Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, bei priverstinai ją nuvežti, todėl vadovaujantis minėtu teisinių santykių teisiniu reglamentavimu, minėti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato VPS Patrulių būrio vyriausiojo patrulio A. B. veiksmai pripažintini neteisėtais.

Įvertinęs nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Iš 2013 m. gruodžio 18 d. priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties NR.64-IL-5674, sudarytos tarp Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Tomadas“, UAB „Tomadas“ 2015 m. vasario 9 d. pažymos apie transportavimo ir saugojimo išlaidas matyti, jog automobilio transportavimo į saugojimo aikštelę kaina buvo 300,08 Lt (įskaitant PVM), vienos paros automobilio saugojimo kaina- 21,78 Lt (įskaitant PVM). Kadangi pareiškėjui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini), buvo saugojamas nuo 2014 m. gegužės 25 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d., todėl, pareiškėjo teigimu, jis patyrė 566,31 Eur (1955,36 L) (saugojimo, transportavimo) turtinę žalą, t. y. sumokėjo UAB „Tomadas“, ir tai patvirtina 2014 m. rugpjūčio 08 d. PVM sąskaita faktūra, pinigų priėmimo kvitas.

Įvertinus tai, jog pareiškėjui 2014 m. gegužės 25 d. 17.26 val. buvo įteiktas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, o 2014 m. birželio 3 d. 10.10 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas išdavė pareiškėjui leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskr. VPK, priteistina 50.46 Eur (174,24 Lt) automobilio saugojimo išlaidų už 8 paras ir 86,91 Eur (300,08 Lt) automobilio transportavimo išlaidų, viso- 137,37 Eur turtinės žalos atlyginimo, o kita dalis netenkintina, nes esant minėtam leidimui atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę nebuvo teisinio pagrindo jį saugoti UAB „Tomadas“, o pareiškėjas automobilį atsiimdamas tik 2014 m. rugpjūčio 8 d. sukūrė sau neigiamas turtines pasekmes (nėra priežastinio ryšio tarp Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono VPK pareigūnų veiksmų ir 2014 m. birželio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo bei 2014 m. rugpjūčio 8 d. kilnojamojo turto-kelių transporto priemonės (priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertinimo dėl jos galimo apgadinimo 2014 m. gegužės 25 d. priverstinai nuvežant UAB „Tomadas“ vilkiku).

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią vertina 1448,10 Eur (5000 Lt). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono VPK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, teismui nekyla abejonių dėl tos aplinkybės, kad pareiškėjas dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų patyrė suvaržymus ir nepatogumus, patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie atsižvelgiant į subjektą, padariusį pažeidimą, negali būti vertinami kaip nežymūs. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistina 289,62 Eur (1 000 Lt) suma, o kitoje dalyje šis reikalavimas netenkintinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1336/2012, 2012-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-47/2012, 2014-10-16 10 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1837/2014).

Nustačius visas tris būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas – valdžios institucijos (tarnautojų, pareigūnų) neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), pareiškėjo patirtą žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 straipsnis), pareiškėjui P. V. priteistinas 137,37 Eur turtinės žalos atlyginimas, 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, o kitoje dalyje pareiškėjo skundas dėl turtinės žalos (faktinių aplinkybių dėl automobilio apgadinimo konstatavimas, automobilio atstatomosios vertės nustatymas dėl apgadinimo (vertinimas), remonto kaštų nustatymas ir su šiais veiksmais susijusios išlaidos) netenkintinas, nes pareiškėjas P. V. šią turtinę žalą galimai patyrė ne dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, veiksmų, ir ji galėtų būti pareiškėjui atlyginta 2013 m. gruodžio 18 d. priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutarties Nr. 64-IL-5674, sudarytos tarp Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Tomadas“ pagrindu (ABTĮ 57 str. 1 d).

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Tomadas“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 211,51 Eur.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d. numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis trečiuosius suinteresuotus asmenis priskiria prie administracinės bylos proceso šalių. Akivaizdu, jog bylos išsprendimas, kurioje ginčas kyla dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra tiesiogiai susijęs su pastarojo asmens teisėmis ir pareigomis, todėl jis savo interesų gynimui turėjo teisę pasinaudoti atstovo pagalba (ABTĮ 49 str. 1d.).

Teismas pažymi, jog ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo tokiais atvejais, kaip ir pareiškėjas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Be to, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, jis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Tomadas“ naudojosi UAB „4 DEBT“ teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Nagrinėjamu atveju prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje pateikė trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Tomadas“. Iš trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Tomadas“ pateikto prašymo ir jo priedų matyti, jog jis siekia, kad būtų atlygintos išlaidos, kurias sudaro atsiliepimo į skundą rengimas – 211,51 Eur.

Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA). Pažymėtina, jog minimalios algos dydžiai kito (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino 800 litų MMA, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino 850 litų MMA, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino 1000 litų MMA, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2014 m. spalio 1 d. patvirtino 1035 litų (300 Eur) MMA), todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas MMA dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008).

Tretysis suinteresuotasis asmuo prašo priteisti 211,51 Eur už atsiliepimo į skundą rengimą. Pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 8.2 p., už atsiliepimą į skundą parengimą maksimali priteistina suma yra 900 Eur (3×300 Eur). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog proceso šalies patirtos išlaidos yra susijusios su šia išnagrinėta byla, minėtos išlaidos yra pagrįstos 2015 m. vasario 18 d. PVM sąskaita faktūra DBT Nr. 000222, 2015 m. kovo 9 d. išrašu iš bankinio pavedimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz. 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (žr. pvz. 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012). Tais atvejais, kai skunde kelti reikalavimai turi vien tik kiekybinę (skaitinę) išraišką proporcija paprastai nustatoma pagal priteistą sumą (žr. pvz. 2010 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–120/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012), neturtinių reikalavimų atveju – paprastai pagal tenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (žr. pvz. 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-138/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-74/2012), o tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti keli skirtingos prigimties reikalavimai – vėlgi pagal tenkintų pakankamai savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (žr. pvz. 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-68/2012).

Įvertinęs nurodytas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjo materialiniai reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl teismo išlaidos atitinkamai turi būti priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai, priteistinas išlaidas mažinant ir priteisiant 34 procentų nuo maksimaliai priteistinos sumos. Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad skundą tenkinus iš dalies ir nustačius proporciją, ją yra įprasta taikyti visoms prašomoms priteisti išlaidoms, nesiejant jų atsiradimo su konkrečiu tenkintu reikalavimu. Atsižvelgiant į išdėstyta, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Tomadas“ priteistina 71,91 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5punktu, 44 ir 45 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. V. skundą tenkinti dalinai.

Priteisti pareiškėjui P. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (kodas (duomenys neskelbtini) ) 137,37 Eur turtinei žalai ir 289,62 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Tomadas“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 71,91 Eur UAB „Tomadas“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ) naudai bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.