Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atmestas V. Š. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. vasario 8 d. nutarimas Nr. 10N-2315584-13 nubausti V. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 133¹ str. 1 d. 500 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 10N-2315584-13 V. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 133¹ str. 1 d. už tai, kad jis 2013-01-11 apie 08.55 val., adresu Giraitės g. 3, Vilniuje, būdamas automobilio HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju, administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu policijai nenurodė asmens, 2012-04-11 apie 14.30 val., vairavusio automobilį.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. padavė teismui skundą, kuriuo prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 10N-2315584-13 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi V. Š. skundo netenkino.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

V. Š. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 133¹ str. 1 d., padarymą. ATPK 133¹ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau SEAKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę; 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Analogiški reikalavimai numatyti ir KET 32 p.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. Š. 2013-01-11 apie 08.55 val., adresu Giraitės g. 3, Vilniuje, būdamas automobilio HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju, administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu policijai nenurodė asmens, 2012-04-11 apie 14.30 val., vairavusio šį automobilį, t. y. transporto priemonės valdytojas neatliko pareigų, nustatytų SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje ir KET 32 punkte, tuo padarydamas ATPK 133¹ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad analizuojant SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į paminėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N63-523/2010). Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktuose (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje ir KET 32 punkte) yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. asmens vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą. Apeliantas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444−2191/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, jog V. Š. buvo tinkamai atskleista, kokio pažeidimo išaiškinimo tikslu jo prašoma pateikti duomenis, ir pastarasis nurodė, kad 2012-04-11 apie 14.30 val. automobiliu HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), niekas pasinaudoti negalėjo, 2012-04-11 eismo įvykyje jis nedalyvavo ir apie jį nieko nežino, nes 2012-04-11 nuo 9.00 val. iki 18.00 val. buvo išvykęs į Kauną darbo reikalais (b. l. 19-20, 37). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie V. Š. aiškinimai, kad 2012-04-11 automobiliu HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), niekas pasinaudoti negalėjo, neatitinka tikrovės, kadangi tai paneigia byloje nustatytos aplinkybės. V. J. Ž. paaiškinime policijai aiškiai nurodė, kad 2012-04-11 apie 14.30 val. į jo automobilį atsitrenkė ir iš įvykio vietos pasišalino automobilis HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12); Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-11-30 ekspertizės akte Nr. 11-2135(12), 11-2894(12) padarytos išvados, jog didelė tikimybė, kad pašalinės dalelės, rastos ant automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių ir galinių durelių dalelių, yra iš automobilio HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-35). Iš to spręstina, kad policijos pareigūnai turėjo pagrindą teigti, jog 2012-04-11 eismo įvykyje dalyvavo automobilis HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir V. Š., būdamas minėtos transporto priemonės valdytoju, privalėjo vykdyti įstatymo jam keliamus reikalavimus ir nurodyti duomenis apie asmenį, kuris eismo įvykio metu naudojosi transporto priemone. Apeliantas nurodo, kad automobiliu HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai tuomet niekas negalėjo naudotis, nes jis buvo techniškai netvarkingas, su važiuoklės gedimais, taip pat nebuvo apdraustas ir be privalomos technines apžiūros. Pažymėtina, kad apelianto nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos patikimais duomenimis ir prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad minėtas automobilis dalyvavo eismo įvykyje. V. Š. neneigia, kad 2012-04-11 buvo automobilio HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju, taigi turėjo pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jo valdomu automobiliu.

ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Šioje byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina V. Š. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, kuris pasireiškė neatsargumu (ATPK 11 str.), t. y. nerūpestingu ir aplaidžiu įstatymo nustatytų transporto priemonės valdytojo pareigų vykdymu. V. Š. privalėjo nurodyti policijos pareigūnams asmens, kuris naudojosi automobiliu, duomenis, tačiau to nepadarė dėl aplaidaus įstatymo nustatytų transporto priemonės valdytojo pareigų vykdymo.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad V. Š. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.