- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- 1-29-350/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00005-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kaltinamasis
- L. K., D. S.
- Kategorijos
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį;
L. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), K., neteistas, kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S., būdamas žemės ūkio bendrovės (toliau ŽŪB) „V.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas P. r., V. k., (duomenys neskelbtini) pirmininku ir L. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas K., (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2014-01-27 iki 2014-03-10, tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis D. S., siekdamas apgaule vadovaujamos bendrovės „V.“ naudai užvaldyti 51 093 Lt (14 797,56 eur) pridėtinės vertės mokestį, o D. K. – siekdamas padėti D. S. padaryti šią nusikalstą veiką, pagamino netikrus dokumentus. O būtent jie, neketindami vadovaujamų bendrovių vardu vykdyti jokių įsipareigojimų, pasirašė:
- 2014-01-27 rangos sutartį tarp ŽŪB „V.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie numatomus atlikti angarų statybos darbus;
- 2014-02-26 PVM sąskaitą faktūrą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda ŽŪB „V.“ „angarų/sandėlių bendrastatybinių darbų, kurių neketinta atlikti, už 294 393 Lt sumai (tame skaičiuje 51 093 Lt PVM) pardavimo vardu žemės ūkio bendrovei;
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 pinigų priėmimo kvitus: 2014-02-20 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-21 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-24 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-25 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-26 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-27 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-28 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 24 393 Lt sumai, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad pirmininkas D. S. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. K. bendrą 294 393 Lt sumą.
Be to D. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laikotarpiu, pagamino netikrus dokumentus – pasirašė jo nurodymu ŽŪB „V.“ buhalterės S. G., nežinančios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, išrašytus ir pasirašytus:
- 2014-02-17 kasos pajamų orderį VIJ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinta neįvykusi operacija – kad D. S. kaip ŽŪB „V.“ pajininkas, į bendrovės kasą įnešė 290 000 Lt (83 989,81 eur);
- 2014-02-20 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinta neįvykusi operacija – kad D. S. iš bendrovės kasos kaip atsakingas asmuo paėmė 290 000 Lt (83 989,81 eur).
Po to, D. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, netikrus dokumentus panaudojo: bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), perdavė juos ŽŪB „V.“ buhalterei S. G., nežinančiai nusikalstamų veiksmų pobūdžio, t. y. kad pateikti dokumentai yra netikri ir realiai jokios finansinės operacijos tarp ŽŪB „V.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusios, nurodė juos įtraukti į ŽŪB „V.“ buhalterinę apskaitą. ŽŪB „V.“ finansininkė S. G., vykdydama šį nurodymą, įtraukė šiuos dokumentus į bendrovės buhalterinę apskaitą, ir 2014-03-10 bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), jos surašytoje 2014-03-10 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-02-28, pažeidžiant 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX- 751 3 straipsnio 1 dalies, nurodė jam (D. S.) žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V.“ įsigytų prekių ir paslaugų PVM, į kurį įtrauktas ir pagal sąskaitą faktūrą RCM Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokestis – 51 093 Lt (14 797,56 eur). Šią tikrovės neatitinkančią deklaraciją su neteisingais duomenis apie grąžintiną iš biudžeto pridėtinės vertės mokestį S. G., 2014-03-10 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka – elektroniniu būdu, pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys.
Tokiu būdu D. S., padedant L. K., UAB „V.“ naudai kėsinosi užvaldyti 51 093 Lt ( 14 797,56 eur) pridėtinės vertės mokesčio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes (duomenys neskelbtini) atliko mokestinį tyrimą, ir nustatė, kad ūkinė operacija pagal 2014-02-26 PVM sąskaitą faktūrą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) neįvyko, dėl ko 2014-10-01 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ŽŪB „V.“ įpareigojo pateikti patikslintą 2014 metų PVM deklaraciją.
Tuo pačiu D. S., būdamas žemės ūkio bendrovės „V.“ pirmininku, ir pagal 2001 metų lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. kaip asmuo, pasirašęs apskaitos dokumentus, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, ir kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingu už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, duodamas nurodymus apskaitą tvarkiusiai buhalterei S. G., nežinančiai apie jo nusikalstamus veiksmus, įtraukti į ŽŪB „V.“ buhalterinę apskaitą suklastotus dokumentus: 2014-02-17 kasos pajamų orderį VIJ Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-20 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-26 PVM sąskaitą faktūrą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), bei 7 pinigų priėmimo kvitus: 2014-02-20 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014 02-20 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-20 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-20 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-20 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-20 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-20 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 24 393 Lt sumai, patvirtinančius neįvykusias ūkines operacijas, tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti ŽŪB „V.“ 2014 m. turto dydžio bei struktūros.
Be to D. S. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-12-08, pagamino netikrus dokumentus, imituodamas realiai neįvykusį sandorį – visų ŽŪB „V.“ pajų: jam priklausančių 108 763,20 Lt (31 500 eur) vertės bei kitam pajininkui D. S. priklausančių 124 300,80 Lt (360 000 eur) vertės pajų pardavimą bei realiai neįvykusį bendrovės dokumentų perdavimą Indijos piliečiams:
- pasirašė nenustatytomis aplinkybėmis atspausdintą 2014-10-10 pajaus pirkimo - pardavimo sutartį nenustatytiems asmenims R. S., R. K., M. S. P., G. K. P., J. S., M. K.;
- pasirašė nenustatytomis aplinkybėmis atspausdintą 2014-12-22 ŽŪB „V.“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktą asmeniui M. S. P., nors šiuos dokumentus laikė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje iki 2016-01-20, kai kratos metu ŽŪB „V.“ dokumentai buvo surasti ir paimti (duomenys neskelbtini) pareigūnų.
Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, D. S. šiuos suklastotus dokumentus: 2014-10-10 pajaus pirkimo - pardavimo sutartį ir ŽŪB „V.“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktą panaudojo, 2015-12-08 pateikdamas juos (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.
Kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai jis vadovavo, teikė architektūrines, statybines paslaugas, užsiėmė konsultavimu šiais klausimais, taip pat darydavo projektus ir pagal juos užsiimdavo statybų darbais. Tuo metu jo pažįstamas D. S. pasiūlė statyti angarus jo klientams. Diskusijos dėl to vyko apie pusmetį, bet reikalai vis neišsispręsdavo. D. S. savo namuose kompiuteryje jam rodė angarų brėžinius ir eskizus, suprato, kad pastatai turėjo būti skirti sandėliavimui, statomi iš metalinių konstrukcijų kažkur Panevėžio rajone. Jų statybai reikėjo specialios įrangos, kurią, esant reikalui, būtų tekę išsinuomoti. Kodėl D. S. kreipėsi į jį, nežino, nes jo patirtis šioje srityje buvo nulinė. Praėjus maždaug metams, dėl minimų statybos darbų vykdymo jie pasirašė sutartį, kurią surašė D. S., jo įmonė buvo įvardinta rangovu. Minimoje sutartyje buvo nurodyti darbų vykdymo terminai, kaina, tačiau nebuvo nurodyta darbų vieta. Darbų kainos nepamena. Ant sutarties buvo nurodyta data, kada ją pasirašė. Taip pat pasirašė pinigų priėmimo kvitus. Visa tai vyko Kauno autostradoje S. degalinėje. Ten jį susitikti pakvietė D. S.. Važiuodamas į susitikimą jo tikslo nežinojo. Pinigų paėmimo kvitai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juos pildė D. S. padiktavus jų seriją ir numerį, o jis pats juos tik pasirašė. Pasirašydamas rangos sutartį, joje nurodytų darbų vykdyti neketino, suprato, kad sutartis fiktyvi, nes jokių konkrečių angarų ir tam parengto konkretaus projekto nebuvo. Tuo metu pagal ją kažką statyti jie nieko neplanavo. Tikėjosi, kad galbūt tokie darbai bus vykdomi ateityje, nes planų tam buvo. Esant konkrečiai vietai, sklypams, kuriuose turėtų būti atitinkami objektai, gal ir būtų galima planuoti apie konkrečius darbus, tačiau šiuo atveju viso to nebuvo. Pinigų, nurodytų kvituose negavo. Abu su D. S. turėjo po vieną sutarties egzempliorių. Savo sutarties į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė, įmonės buhalteriją tvarkančiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, jų neperdavė, nes jie buvo fiktyvūs. Kam minimi dokumentai buvo reikalingi D. S., neklausė, jis pats irgi to neaiškino, manė, kad taip reikia D. S. įmonei, todėl norėjo jam padėti kaip senam pažįstamam. Pasirašė ir tiek, bet konkrečiai dėl nieko nesutarė. Galimų pasekmių dėl savo veiksmų sutarties pasirašymo metu neįvertino, tai suprato tik gerokai vėliau, kai buvo iškviestas pas FNTT pareigūnus apklausai. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė, kad kvituose nurodytą pinigų sumą gavo, o vėliau vėl grąžino D. S., taip pasakė išsigandęs, pasimetęs. Sužinojęs ir supratęs, kaip buvo panaudoti jo su D. S. pasirašyti dokumentai, pasakė tiesą. Prieš pasirašant minimus dokumentus angaro projektai parengti ir suderinti nebuvo, jų statybų leidimai negauti, darbų atlikimo kainos neskaičiavo ir nederino, avanso iš D. S. negavo. Sutartyje avansinis apmokėjimas buvo nurodytas, nes D. S. pasakė, kad jam taip būtų patogiau. D. S. į jo įmonę niekada nesikreipė dėl konkrečių darbų atlikimo ar darbų atlikimo akto. Po dokumentų pasirašymo jokiais darbiniais klausimais su D. S. nebebendravo. Jo santykiai su D. S. draugiški, pykčio jo atžvilgiu neturi, finansinių įsipareigojimų taip pat. Bendravo su juo maždaug nuo 2010, kelis kartus buvo namuose, pažįsta jo žmoną. Jokios naudos iš dokumentų pasirašymo negavo. 2014 metų birželio mėnesį jo įmonei buvo iškelta bankroto byla.
Kaltinamasis D. S. kaltu neprisipažino. Parodė, kad jo vadovaujama ŽŪB „V.“, kuriai šiuo metu iškelta bankroto byla, turėjo dvi veiklos kryptis - prekiavo ekologiškomis organinėmis trąšomis ir užsiėmė angarų prekyba bei jų statybos projektų paruošimu. Angarų veikloje siekė uždirbti pinigų, kad galėtų vystyti organinių trąšų gamybą. Angarus montuodavo rangovai, todėl kaltinime nurodytu metu ieškojo rangovo plataus profilio statybos darbams. Internete rado duomenis apie L. K. įmonės teikiamas paslaugas statybų srityje. Pasidomėję jo darbais nusprendė pasiūlyti bendradarbiauti, pakvietė jį susitikti. Iki tol „V.“ bendradarbiavo su kitais rangovais, kurie turėjo verslo liudijimus ir buvo pastatę gal pora objektų jo klientams. Rangovams turint kitų užsakymų, susirado L. K. įmonę. Susitikus L. K. atpažino kaip asmenį, su kuriuo praeityje buvo bendruose koučingo mokymuose Kaune. Susitikimo metu rodė ir aiškino jam apie savo darbo specifiką, planus ir projektų apimtis padedant ūkininkams atnaujinant jų ūkio infrastruktūrą, statant jiems angarus. Derybų stadijoje tuo metu turėjo keletą projektų, keli jau buvo patvirtinti. L. K. įmonė turėjo atlikti statybos darbus ir pastatyti 3-5 angarus jo klientams Skuodo, Anykščių, Pasvalio r. Su ūkininkais pasirašant pirminę projekto parengimo ir administravimo sutartį, aptardavo, kaip tas projektas bus vystomas, jei bus gauti reikalingi leidimai. Sutarties pasirašymo metu gaudavo avansą. Tuomet iš užsienio - JAV, UK, pirkdavo angarus, kuriuos sumontuodavo jo surasti rangovai. Dalį darbų, jei norėdavo, atlikdavo patys ūkininkai. Iš angaro uždirbdavo maždaug 10-30 eurų už 1 kvadratą. Tikslūs duomenys atsispindi jo bendrovės buhalteriniuose dokumentuose. L. K. sutiko su juo bendradarbiauti, todėl, sudarius sutartį, perdavė jam 50 000 Lt būsimų statybų darbams. Pinigų priėmimo kvitus pateikė L. K., jie buvo su datomis, kurios teisingos ir patvirtina pinigų perdavimo momentus juose nurodytu laiku 2014 m. vasario 20 d., 21 d., 24 d., 25 d., 26 d., 27 d., 28 d. Mokėjimus atliko grynais ir per kelis kartus dėl saugumo, be to už didelės sumos pervedimą bankas ima mokesčius. Toks mokėjimo būdas buvo priimtas jų abiejų su L. K. sprendimu. L. K. davė įmonės pinigus. Tai buvo pajiniai įnašai, sukaupti iš darbinės veiklos, nes praeityje į „V.“ kasą jis buvo įnešęs asmeninius pinigus - 290 000 Lt. Negali paaiškinti, dėl ko L. K. nurodė, kad ant orderių, ant kurių nurodytos skirtingos datos, jis pasirašė vienu metu. Taip pat negali paaiškinti, dėl ko buhalterė nurodė, kad jai orderiai pateikti 17 d., nors ant jų datos vėlesnės. Jų sudarytoje sutartyje buvo nurodytas terminas, per kurį L. K. po to, kai į konkretų objektą bus pristatytos medžiagos, turėjo pastatyti tam tikro kvadratų dydžio angarą. Sutartyje su „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nurodytas objekto adresas, nes saugodavo adresą iki sutarties pasirašymo, kad išvengti galimai nesąžiningų veiksmų iš rangovo pusės. Projektus L. K. rodė taip pat nuasmenintus. Susitikimo metu jo perduotų pinigų turėjo pakakti 1 ar 1.5 angarų statyboms, kadangi neapšiltinto angaro kvadratas kainuodavo 450-550 Lt, apšiltinto 700 Lt. Į minėtą kainą įskaičiuoti ir statybos darbai. Tuo laiku vyko derybos ir buvo numatyti trys angarai – Skuodo rajone ūkininkui viso 1500 kvadratų, Pakruojo ūkininkui 1000 kvadratų. Su Skuodo ūkininku sutartis nutrūko, jis projekto atsisakė. Sutartyje galėjo būti įvardinta avansinio apmokėjimo procentinė išraiška, dėl to ir gavosi suma su kableliu. Iš L. K. gautus dokumentus perdavė bendrovės buhalterei S. G., kuri sutartyje nurodytas sumas įtraukė į PVM deklaracijas ir elektoriniu būdu, patvirtintas elektroniniu parašu, pateikė VMĮ. Po PVM deklaracijos pateikimo iš VMI pranešė, kad PVM nebus gražintas, informavo apie ketinimą atlikti tyrimą ir, kad jam gresia bauda.
Pagal jų sudarytą sutartį L. K. jokių darbų neatliko, jo duotų pinigų negrąžino, nors buvo sutarę, kad angarą ūkininkui H. K. Pakruojo r., pradės statyti netrukus po sutarties pasirašymo, atšilus orams. Su H. K. jis sutartį jau buvo pasirašęs, konstrukcijas užsakęs, H. K. buvo sumokėjęs didžiąją dalį sutartyje numatytos sumos, į jo ūkį angaro konstrukcijos buvo pristatytos po sutarties su L. K. pasirašymo, L. K. buvo informuotas apie darbų atlikimo vietą. Dėl nevykdomų sutartinių įsipareigojimų su L. K. buvo susitikęs, kalbėjosi su juo, tačiau darbų jis nepradėjo, H. K. samdė darbuotojus pats, angarą statė ilgai, sutartis su H. K. nutrūko 2015 metais. Dar tais pačiais metais iš VMĮ sužinojo, kad L. K. įmonė bankrutuoja, todėl jokių priemonių jo atžvilgiu nesiėmė. „V.“ į K. įmonės kreditorių sąrašą nebuvo įtraukta, nes L. K. įmonė neturėjo turto, be to, jis neturėjo dokumentinio pagrindo. Vėliau bankroto byla VMĮ iniciatyva buvo iškelta ir jo vadovaujamai bendrovei „V.“.
Neneigia, kad 2014 m. balandžio – birželio mėn. per kelis kartus iš įmonės į sutuoktinės sąskaitą buvo pervesta 44000 Lt. Tai galėjo padaryti jis, arba buhalterė jo nurodymu. Mano, kad už šiuos pinigus jis atsiskaitęs. Tai galėjo būti avansas išlaidoms, pajaus ar pajininko įnašas. Šiuo metu tiksliai pasakyti negali, nes neturi prisijungimo prie banko sąskaitos duomenų. Pinigai buvo pervesti į žmonos vardu atidarytą sąskaitą, nes ja naudojosi jie abu, abu turėjo prisijungimo duomenis. Iš minimos sumos 236,32 Lt buvo panaudoti mokesčiams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sumokėti, kiti pinigai galėjo būti išgryninti ir panaudoti įmonės reikmėms. Kur buvo panaudoti pinigai, duomenis pateikė buhalterei ir tai atsispindi apskaitoje.
Veiklos vykdymo metu nusprendė parduoti įmonę, nes ji dirbo nepelningai, reikėjo investicijų. Apie tokį ketinimą paskelbė internete, A., A. puslapiuose. Norėjo parduoti įmonei, kuri galėtų vystyti organinių trąšų gamybos veiklą, o tam reikėjo daug pinigų - dešimtimis tūkstančių. Lietuvoje to padaryti nepavyko, po kurio laiko atsirado pirkėjai iš Indijos, kurie verslą ketino plėtoti ir Lietuvoje. Su jais bendravo per tarpininką iš Latvijos, vardu A.. Su juo buvo susitikę Rygoje, po to Panevėžyje. Pasirašė ketinimų protokolą, po to sutartį, kurios pasirašymo metu be tarpininko dalyvavo ir pirkėjai – du indai. Apie angarų statybos veiklą indams nekalbėjo, jų tas nedomino. Tvarkant pardavimą „V.“ pavedimu mokėjo už reikalingų dokumentų vertimus, kuriuos iš vertimų biuro gavo elektroniniu būdu. Sutartis, kuria suformulavo jis pagal gautus pavyzdžius, buvo pasirašyta 2014 m. kovo 12 d. Rygoje. Pirkėjų duomenis gavo per jų atstovą. Pagal tą sutartį buvo atliktas dalinis mokėjimas – jam sumokėta apie 2000-3000 eurų ir joks atskiras pinigų paėmimo dokumentas surašytas dėl to nebuvo, nebent liko ant kitos šalies sutarties egzemplioriais. Nors gali klysti. Pinigai galėjo būti sumokėti ne ketinimų sutarties pasirašymo metu, o pardavimo sutarties pasirašymo metu. Pirkėjai sutarties pasirašymo metu jau turėjo iš anksčiau parengtą sutartį, kurioje buvo jų keturių atstovų išankstiniai parašai, kaip „V.“ atstovas pasirašė jis ir „V.“ pajininkas D. S.. Jie neprieštaravo, kad kitos pusės akcininkų bus daugiau. Sutarties pagrindu perdavė jiems buhalterinius dokumentus, kurių perdavimo aktą paruošė S. G.. Po ketinimų sutarties pasirašymo įmonė veiklos nenutraukė ir dirbo toliau. Kur pirkėjai yra šiuo metu, nežino, nes jie paprasčiausiai dingo. Klausė apie juos tarpininko A., nes apygardos teismo buvo įpareigotas pateikti įmonės dokumentus. Jis atsakė, kad pirkėjai negavo kažkokio leidimo. Įmonės dokumentus atgavo per pažįstamus, tačiau pateikti apygardos teismui nespėjo, jie buvo paimti kratos metu. Po sutarties sudarymo įmonė dėl lėšų trūkumo veiklos nebesivystė.
Liudytoja S. G. parodė, kad nuo 2013 metų iki 2014 metų spalio įmonėje „V.“ dirbo buhaltere, kuriai vadovavo D. S.. Be jų, įmonės pajininkas buvo dar ir D. S.. Iš pajų pinigų niekas negaudavo, tik atlyginimą, kurį sumokėdavo D. S., pasirašydavo dėl to kasos išlaidų orderiuose. Kartą į mėnesį jai buvo pateikiami buhalteriniai dokumentai, kuriuos ji turėjo sutvarkyti, paruošti ir laiku pateikti ataskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Turėjo visus įmonės dokumentus nuo jos įkūrimo. Įmonės kasininko nebuvo, kasos knyga buvo pas ją, o kasą valdė D. S., grynų pinigų ji nematė, pinigų judėjimą banko sąskaitoje matydavo iš banko išrašų. Iš darbo išėjo savo noru dėl nuolatinių VMĮ patikrinimų. Išėjus iš darbo jai pajaus įnašą gražino. Ataskaitos už 2014 metus, kuri turėjo būti pateikta iki sekančių metų birželio nepateikė, nes jau nebedirbo. Vienas iš VMĮ patikrinimų buvo dėl 290 000 Lt sumos sandorio. Šiuos pinigus, kiek žino, į įmonės kasą įnešė direktorius kaip pajininkas, jai dėl šios finansinės operacijos buvo pateikti kasos pajamų ir išlaidų orderiai, grynų pinigų ji nematė. Nepamena, ar iš VMĮ prašė susigražinti PVM dėl minimų 290 000 Lt, tik pamena, kad po paskutinio mokesčių patikrinimo prašomą grąžinti PVM nuo šios sumos išminusavo, patikslino deklaraciją, nes to reikalavo VMI ir ji tai darė D. S. prašymu, turi išsaugojusi tai patvirtinančias telefonines žinutes, kurias apžiūrai pateikė teismui. Klausė D. S., iš kur jis gavo tiek pinigų, tačiau jis nieko neatsakė, perspėjo jį, kad pinigus reikia deklaruoti.
Apie tai, kad įmonė sumokėjo atitinkamą sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. S. jai pateikė sąskaitą ir kvitus. Pagal dokumentus tie pinigai buvo sumokėti per keletą kartų, nors kasos išlaidas patvirtinantys dokumentai jai buvo pateikti vienu metu. Gavo pinigų išmokėjimą patvirtinančius dokumentus - L. K. įmonės pinigų priėmimo kvitą. Tokiu atveju „V.“ turėjo išrašyti kasos išlaidų orderį. Kodėl buvo mokama grynais, nežino, nes pinigų judėjimas įmonėje vyko bankiniais pavedimais, išskyrus pajininkų įnašus į įmonės kasą per banką grynais. Neįtraukti minimų dokumentų į buhalterinę apskaitą ji neturėjo pagrindo. Ar buvo pateikta sutartis su minima įmone, nepamena, tačiau darbų atlikimo aktas jai pateiktas nebuvo, kas jai sukėlė įtarimą. Prašė D. S. minimo dokumento ir jis žadėjo jį pateikti, todėl įtraukė jo pateiktus dokumentus į apskaitą. Nesuvokė, kad įtraukdama dokumentus be akto į apskaitą padarė pažeidimą, tačiau neneigia, kad jai buvo kilusi mintis, kad tie dokumentai surašyti fiktyviai. Nežino, kokie darbai buvo atlikti ir ar turėjo būti atlikti pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes darbų atlikimas matytųsi iš to, kad po jų atlikimo turi būti išrašoma PVM sąskaitą faktūra. Be to, sąskaitą faktūrą galima išrašyti mokant avansą pagal sutartį.
Žino, kad D. S. S. su žmona turėjo bendrą banko sąskaitą, kurią naudojo įmonės reikmėms. Dėl pinigų panaudojimo jis pateikdavo visas finansines operacijas patvirtinančius dokumentus, balanse neatitikimų nebuvo. Laikotarpyje nuo 2014-04-28 iki 2014-06-26 per keturis kartus į S. sąskaitą buvo pervesta 44000 Lt. Tai buvo fiksuota avansinėje apyskaitoje kaip skolos grąžinimas D. S., nes jis praeityje buvo paskolinęs įmonei pinigų ir tie pinigai buvo jam gražinami. Už D. S. išduotus įmonės reikmėms pinigus jis visada pateikdavo dokumentus, patvirtinančius šių pinigų panaudojimą ir mėnesio pabaigoje jis įmonei nebūdavo skolingas. Kokių nors D. S. išduotų ir negražintų pinigų niekada nebūdavo. Ikiteisminio tyrimo metu apie tai nekalbėjo, nes jos niekas neklausė. Iš sąskaitos į sąskaitą pervedant pinigus elektronine bankininkyste, kasos išlaidų orderio nepildė. Pildant kasos išlaidų orderį, pinigai perduodami atskaitingam asmeniui grynais. Nepamena, kaip šiuo atveju buvo įvardinta mokėjimo paskirtis bankiniuose dokumentuose, nes pavedimus darė pats D. S.. Pervedus pinigus iš įmonės sąskaitos į S. sąskaitą, mėnesio gale aptardavo, ar šie pinigai buvo panaudoti įmonės pirkiniams, ar skaitomi kaip skolos grąžinimas D. S., nes jei tai skolos grąžinimas, sumažėja įmonės įsipareigojimai D. S.. Skolos grąžinimas turi atsispindėti didžiojoje knygoje. Tvarkant buhalteriją jai viskas susidėliodavo ir jokio trūkumo ar neapskaitytų pinigų nebūdavo, pinigų trūkumo nebuvo. Pagal teismo posėdžio metu jai pateiktus dokumentus matyti, kad 2013-06-17 D. S. įnešė į kasą 15000 Lt, 2013-11-21 35909,12 Lt, todėl 2014 metų pradžiai jo paskola įmonei bendrai sudarė 50909,12 Lt. 2014-02-17 buvo įnešta 290000 Lt ir po to iki 2014-06-26 per kelis kartus jam gražinta skola – 6700 Lt, 4000 Lt, 10500 Lt, 2600 Lt, 2800 Lt, 18800 Lt. Jai išėjimo iš įmonės metu D. S. įmonė buvo skolinga 314809,12 Lt. Iš viso D. S. į įmonę įnešė 367000 Lt, jam gražinta viso 52600 Lt. įnašų judėjimai atsispindi didžiojoje knygoje ir balanse.
Žino, kad „V.“ ūkininkams statydavo angarus. Vieną iš jų pamena – H. K.. Sandoriai dėl to buvo sudaromi didelėms sumoms, nes angaras kainuodavo 130000-150000 ir jai niekas įtarimų nesukėlė, įmonė iš šių sandorių gavo pelną. Pirkėjams sumokėjus avansą, jai būdavo pateikiama sutartis ir kvitas. Nepamena apie sutartis dėl angarų pirkimo iš užsienio. Nežino, kas montuodavo angarus, nepamena, ar „V.“ dėl to samdė darbuotojus.
Specialistė Z. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą. Parodė, kad iš tyrimo metu jai pateiktų įmonės buhalterinių dokumentų iš dalies negalima nustatyti „V.“ turto, veiklos. Taip pat nėra galimybės nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino „V.“ sumokėtus pinigus, apie kuriuos kalbama, nes jie nebuvo įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, tik įformintas jų išmokėjimas, kur jie buvo panaudoti, neaišku, pinigų grąžinimas nėra užpajamuotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ji netyrė. Jei ši įmonė būtų gavusi atitinkamą pinigų sumą, įmonės vadovas turėjo surašyti kasos pajamų orderį, kasos knygoje pažymėti apie įplaukas. Tokių įrašų nėra ir tyrimui pateiktoje medžiagoje nebuvo duomenų – buhalterinių dokumentų apie tai, kad gauti pinigai buvo gražinti atgal.
Dėl į D. S. sąskaitą per keturis kartus pervestų 44000 Lt, tai banko išrašuose jie pavedimuose nurodyti kaip atskaitingo asmens avansas. Šių pinigų panaudojimui nėra pateisinančių dokumentų, jie nebuvo apskaityti avansinėje apyskaitoje, tik pervesti į D. S. sąskaitą. Iš jų apie 200 Lt buvo pervesti mokesčių sumokėjimui S., M. J. 44000 būtų įvardintas kaip pajaus gražinimas, jis turėtų būti fiksuojamas kasos apskaitoje ir jei pajininko pinigai buvo pervesti į sutuoktinės sąskaitą, tai nebūtų pažeidimas. Kaip minėta, pinigai buvo pervesti mokėjimo paskirtyje nurodant „pervedamas avansas“ ir tai reiškia kaip atskaitingo asmens avansą. Nebuvo užfiksuota, kad jie atėjo į avansinę apyskaitą ir nebuvo pateikti dokumentai apie jų panaudojimą. Jei yra gražinama paskola, tai turi būti nurodoma, kad gražinama pagal atitinkamos dienos paskolos sutartį. Mokėjimo paskirties nurodymas pavedime yra būtinas, tai yra pagrindas fiksuoti atitinkamą ūkinę operaciją, kitokio atveju yra neinformatyvu. Net atsižvelgus į liudytojos S. G. paaiškinimus dėl 44000 Lt, jos duota išvada nepasikeistų. Jeigu butų apiformintos paskolos sutartys, būtų galima nustatyti, kiek D. S. paskolino įmonei, kiek jam skolų buvo gražinta ir koks yra likutis. Jeigu nėra sutarčių, neaptartos palūkanos, o tik žodinis susitarimas, tada tiksliai nieko nustatyti negalima.
Liudytoja D. S. parodė, kad dirba UAB A.. Atlyginimas, jai mokamas į sąskaitą, kurią valdo kartu su vyru, abu turi prisijungimo duomenis. Negali pasakyti, kokio dydžio atlyginimą gaudavo vyras, pati pinigus sąskaitoje naudojo pagal poreikius ir mano, kad išleisdavo ne daugiau, nei uždirbdavo. Kokios sumos būdavo sąskaitoje 2014 metais matė, bet šiuo metu įvardinti negali, apie piniginius reikalus su vyru nekalbėjo. Jos atlyginimas tuo metu buvo kintamas, nuo 2000 iki 5000 Lt. Iš kur vyras paėmė pinigus, kuriuos įnešė į „V.“ sąskaitą, pasakyti negali, koks įmonės darbo pobūdis, žino. L. K. nepažįsta, tik iš vyro žino, kad jie buvo susitikę kursuose K..
Liudytojas D. S. parodė, kad su D. S. iš L. B. įsigijo neveikiančios įmonės „V.“ pajų, nes kartu planavo vykdyti veiklą, susijusią su ekologiškų organinių trąšų gamyba ir realizavimu. Ar prisidėjo prie įmonės apyvartinių lėšų, nepamena, o ar prisidėjo D. S., nežino. Bendrovės buveinė buvo išnuomotose patalpose V., o registruota jo namuose dėl korespondencijos gavimo. Įmonės veikloje dalyvavo tik tiek, kad dirbo technikos įrengimų įsigijimo klausimais, tačiau pelno iš įmonės veiklos negavo, gaudavo tik atlyginimą, dėl kurio išmokėjimo pasirašydavo algalapiuose. Ar pinigus paduodavo D. S., ar buhalterė, nebepamena. Pats bendrovės pinigais nedisponavo, už buhalterinius dokumentus atsakingas nebuvo. Vykdant veiklą buvo pradėję gaminti trąšas, tačiau veikla nutrūko, nes neturėjo investicijų, įmonė bankrutavo. Dar vykdant veiklą ir esant pinigų trūkumui su D. S. nusprendė įmonę parduoti. Ją norėjo pirkti Indijos piliečiai, kuriuos per trečius asmenis rado D. S.. Kiek žino, pirkėjas nebuvo atvykęs pasižiūrėti, ką perka, nes buvo parduodama tik technologija, kas turėjo vertę. Kaip pajininkas dalyvavo pardavime tiek, kad pasirašė preliminarioje ir pardavimo sutartyse. Dėl pirmosios sutarties važiavo į Rygą. Pasirašant šią sutartį be jo ir D. S. dalyvavo du Indijos piliečiai ir asmuo, per kurį buvo parduota įmonė. Vėliau, Panevėžyje buvo pasirašyta pardavimo sutartis. Nežino, kodėl apklausiamas ikiteisminiame tyrime sakė, kad sutarties pasirašymo metu dalyvavo šeši indai ir jiems buvo perduotas antspaudas ir buhalterijos dokumentai, nes dokumentų ir anspaudo nematė, prašo remtis teisme duotais parodymais. Sutartyje buvo nurodyta, kad pajai parduodami už 10000 eurų. Nepamena, kad sutarties pasirašymo metu buvo sumokėti pinigai, bent jau pats pinigų negavo ir nepamena, kad jų būtų gavęs D. S.. Už pajų pardavimą su juo nebuvo atsiskaityta. D. S. sakė, kad su jais liko neatsiskaityta. Angarų statyba buvo D. S. sfera. Žino, kad angarus jam tiekdavo iš užsienio ir Lietuvoje jie buvo parduodami ūkininkams, įmonėms. Kas juos surinkdavo, nežino. Bendrovė bankrutavo dėl vykusių ginčų dėl kažkokių nesumokėtų pinigų, už kuriuos turėjo būti pastatyti angarai. Tai žino tik iš D. S. pasakojimų.
Liudytojas H. K. parodė, kad iš kaltinamųjų žino D. S. kaip verslininką. Pats yra ūkininkas. 2012 ar 2013 metais turėjo poreikį sandėlio statyboms ir jis jam pasiūlė savo paslaugas, sutvarkyti techninę dokumentaciją, gauti statybos leidimą, patiekti sandėlio konstrukciją, pastatyti sandėlį ir jį priduoti valstybinei komisijai. Tai turėjo būti 800 kvadratų bendros paskirties šlaitinis metalo konstrukcijos sandėlis, visus duomenis apie tai turi kompiuteryje. 2012 m. rugsėjo mėn. parašė įgaliojimą tvarkyti dokumentaciją dėl statybos, 2013-04-23 pasirašė sutartį dėl dokumentacijos, statybos, karkaso ir stogo metalinės konstrukcijos pateikimo, parašė avansinę sąskaitą, kurią apmokėjo per du kartus. Viso su PVM apmokėjo 314600 Lt. Vėliau D. S. su Pakruojo architektu derino projektą, tačiau pastarasis jo prašė, kad D. S. pas jį nebeateitų, nes jis projektus kas kart atnešdavo tuos pačius, be jokių pataisymų, įtikinamuoju būdu tikėdamasis gauti parašus. Po to, kol D. S. gavo statybos leidimą - 2014-09-09, patyrė didelius piniginius nuostolius ir vis negalėjo naudotis sandėliu, nes neturint statybų leidimo neleido jo statyti, nors sandėlio konstrukcijas D. S. pateikė 2013-08-17 ir pasiūlė panevėžiečių brigadą juos surinkti, tačiau jų paslaugų atsisakė, nes jie neturėjo tokios patirties. Gavus leidimą pats rado asmenis, kurie pastatė pamatinę dalį, kolonas, uždengė stogą, D. S. tame reikale nebedalyvavo, santykiai su juo buvo nutrūkę, apie jokius kauniečius kalbos nepamena. Bandė su juo susisiekti, nes trūko įvairių detalių ir į visa tai D. S. numojo ranka, nors sutarties pasirašymo metu tarėsi, kad jis padarys viską iki raktų pridavimo. Už tai D. S. jam skolingas prarastą laiką, kas atsiejo dideliais nuostoliais, nes jis viską vilkino, bandė eiti lengviausiu keliu. Sutartis su D. S. pilna apimtimi nebuvo įvykdyta, pastatas dar ir dabar nepriduotas, nes problemos yra projekte – pastatas traktuojamas kaip ypatingas, o projektas padarytas kaip neypatingo.
Civilinio ieškovo atstovas V. K. paaiškino, kad yra „V.“ bankroto administratorius. D. S. nėra įmonės kreditorių sąraše, kurį sudarė ir patvirtino teismas. Palaiko byloje pareikštą civilinį ieškinį.
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje esančios ŽŪB “V.” pateiktose pridėtinės vertės deklaracijose už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-02-28 matyti, kad 2014-03-10 užpildytoje pirminėje deklaracijoje 25 eilutėje “Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM” nurodoma 51 157 Lt, 36-je eilutėje “Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM” nurodoma, kad grąžintinas iš biudžeto PVM 51 157 Lt, 2014-08-12 užpildytoje patikslintoje deklaracijoje 25 eilutėje “Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM” nurodoma 51 187 Lt, 36-je eilutėje “Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM” nurodoma, kad grąžintinas iš biudžeto PVM 51 157 Lt, 2014-10-13 užpildytoje patikslintoje deklaracijoje 25 eilutėje “Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM” nurodoma 51 187 Lt, 36-je eilutėje “ Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM” nurodoma, kad grąžintinas iš biudžeto PVM 64 Lt (t. 3, b. l. 157-159).
Iš VMI duomenų bazės 2017-08-26 atspausdintos ŽŪB “V.” ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 matyti, kad ataskaita užpildyta 2014-06-02, joje nurodoma, kad D. S. valdo 41 %, D. S. valdo 46 %, S. P. valdo 13% ŽŪB “V.” turtinių teisių (t. 3, b. l. 160-161).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų pridėtinės vertės deklaracijų už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-02-28 matyti, kad 2014-03-25 užpildytoje pirminėje deklaracijoje 29 eilutėje “Standartinio tarifo pardavimo PVM” nurodoma 0 Lt, 36-je eilutėje “Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM” nurodoma 0 Lt, 2014-04-24 užpildytoje patikslintoje deklaracijoje 29 eilutėje “Standartinio tarifo pardavimo PVM” nurodoma 0 Lt, 36-je eilutėje “Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM” nurodoma - 27 Lt (t. 6,b. l. 131-138).
Iš 2016-01-20 kratos protokolo matyti, kad remiantis 2016-01-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, atvykus atlikti kratos pas D. S. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir pareikalavus atiduoti nutartyje nurodytus daiktus, dokumentus, D. S. savanoriškai pateikė ŽŪB “V.” buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudą, banko sąskaitos identifikavimo kodų generatorių. (t. 3, b. l. 55-60).
Iš 2016-01-26 apžiūros protokolo, kuriame apžiūrėti D. S. pateikti ŽŪB “V.” buhalterinės apskaitos dokumentai, matyti, kad pateikti 2012-2014m. bendrovės dokumentai, viso 16 segtuvų bei viena įmautė, kurioje yra dokumentų kopijos: PVM sąskaita-faktūra serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas, 2014-01-27 rangos sutartis su priedais, 6 lapai, Priedas Nr. 4 darbų perdavimo-priėmimo aktas, neužpildyti, 2 lapai, 2014 m. vasario 20-28d. pinigų priėmimo kvitai serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), 4 lapai. Taip pat pateikta kompaktinė plokštelė, kurią apžiūros metu atidarius rasta dvylika dokumentų, t.y. pranešimai VMI, ketinimo protokolas, pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, firminis bendrovės blankas, susirinkimo protokolas. Pateiktas identifikavimo kodų generatorius, ant kurio yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. juodos spalvos korpusu bendrovės „V.“ apskritas antspaudas (t. 3, b. l. 61-66).
Iš 2017-08-25 dokumentų papildomos apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrint ŽŪB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, raudonos spalvos viršeliu segtuve, ant kurio viršelio yra užrašas „Įvairūs dokumentai 34 įmautės“, viršelio apatiniame dešiniajame kampe yra užrašas „Nr. (duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu nustatyta, kad segtuve susegtos įmautės sunumeruotos viršutiniame dešiniajame kampe. Įmautėje, pažymėtoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra įdėtas 2014-01-27 Rangos sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), K., atstovaujamos įmonės vadovo L. K. ir ŽŪB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), V. k., P. r., atstovaujamos pirmininko D. S., originalas. Sutartis iš trijų lapų, kurių kiekvieno lapo apačioje yra sutartį pasirašiusių įmonių atstovų parašai, o paskutiniame lape uždėti ir sutartį pasirašiusių įmonių antspaudai. Prie sutarties pridėti originalai priedų: 2014-01-27 priedas Nr. 1 „(duomenys neskelbtini)“, 2014-01-27 Priedas Nr. 2 „(duomenys neskelbtini)“, priedas Nr. 3 „(duomenys neskelbtini)“. Priedas Nr. 4 „(duomenys neskelbtini)“ tačiau šis priedas neužpildytas, darbų priėmimo datos nenurodytos, priedas be parašų ir antspaudų. Kiekvienas priedas sudarytas iš vieno lapo, priedų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) lapo apačioje yra sutartį pasirašiusių įmonių atstovų parašai ir sutartį pasirašiusių įmonių antspaudai. Apžiūros metu padaryta sutarties ir priedų prie jos kopijos, kurios pridėtos prie šio apžiūros protokolo, o sutarties ir priedų prie jos originalas pridedamas prie baudžiamosios bylos. Mėlynos spalvos viršeliu segtuvas, ant kurio nugarėlės yra užrašas „Nr. (duomenys neskelbtini)“. Segtuve 2014-01-01-2014-07-31 buhalterinės apskaitos dokumentai, viso 152 lapai. 16-as lapas (numeris pažymėtas apatiniame dešiniajame kampe) yra PVM sąskaitos faktūros serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), originalas. PVM sąskaitoje faktūroje pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), K., pirkėjas ŽŪB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), V. k., P. r. Sutarties objektas nurodytas „(duomenys neskelbtini) bendrastatybiniai darbai (2014-01-27 rangos sutartis), suma 243 300 Lt, PVM 21 % 51 093 Lt, viso su (duomenys neskelbtini) 393,00 Lt. Suma apmokėjimui 294 393,00Lt. Dokumentas iš vieno lapo, kame yra sąskaitą išdavusio L. K. ir sąskaitą gavusio D. S. parašai. Apžiūros metu padaryta PVM sąskaitos faktūros serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuri pridėta prie apžiūros protokolo, o jos originalas pridedamas prie baudžiamosios bylos. Toliau atliekant papildomą dokumentų apžiūrą nustatyta, kad tame pačiame dokumentų segtuve Nr. (duomenys neskelbtini),60-u numeriu pažymėtas lapas yra 2014-02-17 ŽŪB „V.“ kasos pajamų orderis ir kvitas, pažymėti serija VIJ Nr. (duomenys neskelbtini), originalas. Dokumentas iš vieno lapo. Jo turinyje nurodoma, kad iš bendrovės pirmininko D. S. priimta 290 000 Lt. Dokumente yra pirmininko D. S. ir vyr. buhalterės S. P. parašai. Apžiūros metu padaryta kasos pajamų orderio ir kvito VIJ Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuri pridėta prie apžiūros protokolo, o jo originalas pridedamas prie baudžiamosios bylos. Tame pačiame dokumentų segtuve Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėtas lapas yra 2014-02-20 ŽŪB „V.“ kasos išlaidų orderis, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), originalas. Dokumentas iš vieno lapo. Jo turinyje nurodoma, kad bendrovės pirmininkui D. S. atsiskaitytinai išduoti 290000 Lt. Dokumente yra pirmininko D. S. ir vyr. buhalterės S. P. parašai. Apžiūros metu padaryta kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuri pridėta prie šio apžiūros protokolo, o jo originalas pridedamas prie baudžiamosios bylos. Tame pačiame dokumentų segtuve dokumentų puslapiai, pažymėti nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini), yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), K., išrašyti pinigų priėmimo kvitų originalai, viso 7 vnt. pinigų priėmimo kvitų, t. y. 2014-02-20 pinigų priėmimo kvitas serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad už „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 45 000 Lt suma. Eilutėje „Sumokėjau“ yra įrašas „D. S., pirmininkas“, vardinis spaudas ir parašas. Eilutėje „Pinigus gavau“ yra įrašas L. K., direktorius“ ir parašas; 2014-02-21 pinigų priėmimo kvitas serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad už „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 45 000 Lt suma. Eilutėje „Sumokėjau“ yra įrašas „D. S., pirmininkas“, vardinis spaudas ir parašas. Eilutėje „Pinigus gavau“ yra įrašas L. K., direktorius“ ir parašas; 2014-02-40 pinigų priėmimo kvitas serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad už „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 45 000 Lt suma. Eilutėje „Sumokėjau“ yra įrašas „D. S., pirmininkas“, vardinis spaudas ir parašas. Eilutėje „Pinigus gavau“ yra įrašas L. K., direktorius“ ir parašas; 2014-02-25 pinigų priėmimo kvitas serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad už „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 45 000 Lt suma. Eilutėje „Sumokėjau“ yra įrašas „D. S., pirmininkas“, vardinis spaudas ir parašas. Eilutėje „Pinigus gavau“ yra įrašas L. K., direktorius“ ir parašas; 2014-02-26 pinigų priėmimo kvitas serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad už „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 45 000 Lt suma. Eilutėje „Sumokėjau“ yra įrašas „D. S., pirmininkas“, vardinis spaudas ir parašas. Eilutėje „Pinigus gavau“ yra įrašas L. K., direktorius“ ir parašas; 2014-02-27 pinigų priėmimo kvitas serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad už „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 45 000 Lt suma. Eilutėje „Sumokėjau“ yra įrašas „D. S., pirmininkas“, vardinis spaudas ir parašas. Eilutėje „Pinigus gavau“ yra įrašas L. K., direktorius“ ir parašas; 2014-02-28 pinigų priėmimo kvitas serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad už „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 24 393 Lt suma. Eilutėje „Sumokėjau“ yra įrašas „D. S., pirmininkas“, vardinis spaudas ir parašas. Eilutėje „Pinigus gavau“ yra įrašas L. K., direktorius“ ir parašas. Apžiūros metu padaryta pinigų priėmimo kvitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, kurios pridėtos prie šio apžiūros protokolo, o jų originalai pridedami prie baudžiamosios bylos. Geltonos spalvos plastikiniu viršeliu segtuvas, ant kurio yra užrašas „Nr. (duomenys neskelbtini) 30 lapų“. Segtuve ŽŪB „V.“ įstatai, išrašas iš LR Juridinių asmenų registro ir kiti bendrovės dokumentai. 9-tas ir 10-as lapai (numeris pažymėtas viršutiniame dešiniajame kampe) yra „ŽŪB „V.“ Narių susirinkimo, įvykusio 2012-11-05 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), originalas( viso 2 vnt.). Protokole nurodoma, kad susirinkime dalyvauja du nariai, valdantys 100 % ŽŪB „V.“ pajų, t.. D. S. ir D. S.. Protokole nurodoma, kad nutarta bendrovės vadovu (pirmininku) išrinkti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Protokolas pasirašytas D. S. ir D. S.. Apžiūros metu padaryta 2012-11-05 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuri pridėta prie šio apžiūros protokolo, o jo originalas pridedamas prie baudžiamosios bylos. Segtuve „(duomenys neskelbtini)“ 52 lape yra pajininkų įnašai ir pajų apskaita (Pajai 301), kur nurodoma, kad 2013-12-31 D. S. turi 108 763,20 Lt vertės, D. S. 124 300,80 Lt vertės, S. P. 34 528 Lt vertės ŽŪB „V.“ pajų (t. 3, b. l. 67-90).
Iš 2016-09-09 Panevėžio apygardos teismo rašto Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-08-29 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Panevėžio apygardos teismas pateikė dokumentų kopijas: 2014-03-12 Ketinimų protokolo kopiją, 2014-10-10 Pajaus pirkimo pardavimo sutarties kopiją, pajų pirkėjų pasų kopijas, dokumentų priėmimo perdavimo akto kopiją, teismo posėdžio 2015-12-08 protokolo informacinės pažymos kopiją bei 2015-12-15 D. S. atskirojo skundo Lietuvos apeliaciniam teismui kopiją (t. 2, b. l. 137-155, 162-186).
Iš teismo posėdžio 2015-12-08 protokolo informacinės pažymos matyti, kad 2015-12-08 D. S. teismui pateikė 2014-10-10 pajaus pirkimo-pardavimo sutarties, 2014-03-12 ketinimų protokolo ir 2014-12-22 dokumentų perdavimo akto originalus (t. 2, b. l. 151-155, 180-184).
Iš 2014-03-12 Ketinimų protokolo matyti, kad D. S., a. k. (duomenys neskelbtini)gyv. Panevėžys, (duomenys neskelbtini), D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Panevėžys, (duomenys neskelbtini), atstovaudami žemės ūkio bendrovę “V.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bendrovės registracijos adresas P. raj., V. k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau Protokole – “Bendrovė”) iš vienos pusės ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini), Indijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. VPO A., T. J., Y., .I R. K., gim. (duomenys neskelbtini), Indijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. VPO A., T. J., Y., Indija, (toliau Protokole – “Investuotojas”) iš kitos pusės, kartu Protokole vadinamos “Šalimis” arba kiekviena atskira “Šalimi” sudaro Ketinimų protokolą apie numatomą investavimą ir pajaus perleidimą. Baigiamosiose nuostatose nurodoma, kad šis Ketinimų protokolas įsigalioja jo pasirašymo dieną ir galioja tol, kol Šalys sudaro investicinę ir (arba) pajaus perleidimo sutartį arba kol viena Šalis gauna kitos Šalies pranešimą dėl derybų nutraukimo (t. 2, b. l. 138-140, 167-169).
Iš dokumentų priėmimo perdavimo akto kopijos matyti, kad D. S. perduoda, o M. S. P. priima dokumentus, sudarytus su ŽŪB “V.” vardu, su ŽŪB “V.” įsteigimu susijusius ir kitus dokumentus ir ŽŪB “V.” antspaudą (t. 2, b. l. 148-150, 170- 175).
Iš 2014-10-10 Pajaus pirkimo pardavimo sutarties, kuri pasirašyta pajininkų pardavėjų D. S. ir D. S. vardu bei pirkėjų R. S., R. K., M. S. P., G. K. P., J. S., M. K. vardu, matyti, kad parduodamo pajaus kaina yra 34 500 LT (9991,89 eur), iš kurių sutarties pasirašymo dieną pirkėjas pardavėjui sumoka 7000 Lt (2027,34 eur) ir per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos - 10 000 Lt ( 2896,20 eur), per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos 17 500 Lt (5068,35 eur). Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki šalys įvykdys visus su ja susijusius įsipareigojimus. (t. 2, b. l. 141-143, 163-166).
Iš 2017-09-04 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. S. pagal 2017-08-31 FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikia ŽŪB „.V“ 2014-10-10 pajaus pirkimo-pardavimo sutarties, 2014-03-12 Ketinimų protokolo ir 2014-12-22 dokumentų priėmimo-perdavimo akto originalus (t. 2, b. l. 188-190).
Iš 2017-08-25 Migracijos departamento prie LR VRM pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nėra duomenų, kad Indijos Respublikos piliečiams R. S., gim. (duomenys neskelbtini), Indijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. VPO A., T. J., Y., Indija; R. K., gim. (duomenys neskelbtini), Indijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. VPO A., T. J., Y., Indija; M. S. P., gim. (duomenys neskelbtini), Indijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. G. N. C., P., I.; G. K. P., gim. (duomenys neskelbtini), Indijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), G. N. C., P., Indija; J. S., gim. (duomenys neskelbtini), Indijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), K. I.; M. K., gim. (duomenys neskelbtini), Indijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., P., K., Indija, būtų buvę išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar minėti piliečiai būtų kreipęsi dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo (t. 2, b. l. 192-194).
Iš 2017-09-12 FNTT prie LR VRM Tarptautinių ryšių skyriaus pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad Europolo Latvijos nacionalinis skyrius per Europolo saugaus tinklo sistemą SIENA informavo, kad paieška dėl Indijos Respublikos piliečiams R. S., gim. (duomenys neskelbtini), Indijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. VPO A., T. J., Y., Indija; R. K., gim. (duomenys neskelbtini), Indijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. VPO A., T. J., Y., Indija; M. S. P., gim. (duomenys neskelbtini), Indijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. G. N. C., P., Indija; G. K. P., gim. (duomenys neskelbtini), Indijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), G. N. C., P., Indija; J. S., gim. (duomenys neskelbtini), Indijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., P., K., Indija; M. K., gim. (duomenys neskelbtini), Indijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) S. M., P., K., Indija, vizų išdavimo ir Latvijos sienos kirtimo duomenų bazėse rezultatų nedavė (t. 2, b. l. 197).
Iš FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos 2016-07-29 Ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad užsakovas ŽŪB „V.“, atstovaujant pirmininkui D. S., ir rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujant vadovui L. K., 2014-01-27 sudarė Rangos sutartį dėl statybos darbų. Sutartyje numatyta, kad atlyginimas už darbus 608250 Lt ir 21% V. S. numatyta tokia mokėjimo tvarka: kad 40 % visos sutarties kainos (243300 Lt+51093 PVM), „ne vėliau kaip per 30 dienų (-as) nuo sutarties pasirašymo dienos. Likusi suma turi būti sumokėta per tris kartus lygiomis dalimis Darbų priėmimo aktu užfiksavus atliktus darbus. Sutinkamai su sutarties sąlygomis ŽŪB „V.“ per laikotarpį nuo 2014-02-20 iki 2014-02-28 per atskaitingą asmenį D. S. rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 294393 Lt grynų pinigų.
- 2014-02-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei „V.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą RCM Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas ūkinės operacijos turinys – „Angarų/Sandėlių bendrastatybiniai darbai (2014-01-27 rangos sutartis)“, PVM apmokestinama suma – 243300 Lt, PVM suma – 51093 Lt, iš viso 294393 Lt.
- ŽŪB „V.“ PVM sąskaitoje faktūroje RCM Nr. (duomenys neskelbtini) įformintą darbų pirkimą įregistravo 2014 m. vasario mėn. pirkimo operacijų žurnale, 2014 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje (forma FR0600) 51093 Lt pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą.
- Panevėžio (duomenys neskelbtini) 2014-10-01 atliko mokestinį patikrinimą ir nustatė, kad ŽŪB „V.“ į 2014 m. vasario mėn. PVM atskaitą įtraukė ir vasario mėn. PVM deklaracijoje deklaravo 51093 Lt (14797,56 €) neatliktų darbų pirkimo PVM, 2014-02-26 PVM sąskaitoje faktūroje RCM Nr. 1402-03(duomenys neskelbtini) įformintų darbų. Patikrinimo metu buvo paprašyta pateikti darbų atlikimo aktus. Bendrovė darbų atlikimo aktų nepateikė ir negalėjo nurodyti, kur konkrečiai darbai vykdomi. Pagal 2014-10-01 Panevėžio AVMI atlikto mokestinio tyrimo pranešime Nr. (duomenys neskelbtini)fiksuotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. K. parodymus, jis visą gautą avansą gražinęs bendrovei „V.“, tačiau UAB „V.“ apskaitoje nėra fiksuotas 294393 Lt avanso grąžinimas. Dėl to negalima nustatyti kur buvo panaudoti nuo ŽŪB „V.“ atskaitingo asmens D. S. sumokėti 294393 Lt ir dėl to bendrovei padarytas nuostolis. Dėl šių pažeidimų ir iš jų atsiradusių pasekmių iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „V.“ 2014 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Tvarkant ŽŪB „V.“ apskaitą pažeisti šie apskaitos tvarkymą ir ataskaitų pateikimą reglamentuojantys norminiai aktai: 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio "Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas" 2-a dalis, kurioje reglamentuota, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, nes 2014-02-26 PVM sąskaitoje faktūroje RCM Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „V.“ sumokėjo 294393 Lt, fiksuoti darbai, kurie pagal L. K. parodymus, nebuvo atlikti. ŽŪB „V.“ sumokėjo už neatliktus darbus. Tyrimo metu nustatyta, kad ŽŪB „V.“ 2014 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją patikslino 2014 m. spalio 10 d., PVM atskaitą sumažindama 51093 Lt (t. 5, b.l. 139), kuri atitinka 2014-02-26 PVM sąskaitoje faktūroje RCM Nr. (duomenys neskelbtini) išskirtą PVM sumą. Tačiau UAB „V.“ atskaitingas asmuo D. S. 2014 m. vasario mėn. 20-28 dienomis pagal septynis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įformintus pinigų priėmimo kvitus, kuriuose pasirašė abiejų bendrovių vadovai, sumokėjo 294393 Lt grynų pinigų už darbus, kurie pagal VMI duomenis nebuvo atlikti. Pagal 2014-10-01 Panevėžio AVMI atlikto mokestinio tyrimo pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. K. parodymus, jis, neturėdamas galimybės atlikti sutartyje numatytų darbų, 2014-02-28 vienašališkai nutraukęs 2014-02-27 Rangos sutartį, 2014-02-28 surašęs kreditinę PVM sąskaitą faktūrą RGM Nr. (duomenys neskelbtini)ir visą gautą avansą gražinęs bendrovei „V.“. Operatyvaus patikrinimo metu L. K. buvo pateikęs sutarties nutraukimo ir kreditinės PVM sąskaitos faktūros kopijas. Jeigu tikėti L. K. parodymais, užfiksuotais Panevėžio AVMI atlikto mokestinio tyrimo pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), tai pažeista 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio "Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas" 2-a dalis, kurioje reglamentuota, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, nes 2014-02-26 PVM sąskaitoje faktūroje RCM Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „V.“ sumokėjo 294393 Lt, fiksuoti darbai, kurie pagal L. K. parodymus, nebuvo atlikti ir ŽŪB „V.“ apskaitoje nefiksuota Kreditinė PVM sąskaita faktūra (tyrimui nepateikta).
- Pagal 2014-10-01 Panevėžio AVMI atlikto mokestinio tyrimo pranešime Nr. (duomenys neskelbtini)fiksuotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. K. parodymus, jis visą gautą avansą gražinęs bendrovei „V.“, tačiau UAB „V.“ apskaitoje nėra fiksuotas 294393 Lt avanso grąžinimas. Dėl to negalima nustatyti, kur buvo panaudoti nuo ŽŪB „V.“ atskaitingo asmens D. S. sumokėti 294393 Lt ir dėl to bendrovei padarytas nuostolis. Dėl šių pažeidimų ir iš jų atsiradusių pasekmių iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „V.“ 2014 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. (t. 5, b. l. 92-149).
Iš FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos 2017-01-20 Ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2014m. birželio 26 d. iš ŽŪB „V.“ Kredito unijos taupomosios kasos sąskaitų ir iš S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į D. S. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini) D. S. pats pervesdavęs pinigus savo, kaip atskaitingo asmens, avansiniam naudojimui. Tiriamuoju laikotarpiu iš minėtų sąskaitų atskaitingam asmeniui D. S. į D. S. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš viso buvo pervesti 139210 Lt avanso. Iš jo, 95210 Lt nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d. ir 44000 Lt nuo 2014-04-28 iki 2014-06-26. Atskaitingo asmens avanso apyskaitose 2012 m. gruodžio mėn. ir per 2013 m. įregistruoti 137708,60 Lt atskaitingo asmens D. S. avanso. Iš jo: 95210 Lt įskaityti iš D. S. S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (šie pinigai pervesti iš ŽŪB „V.“ (duomenys neskelbtini) taupomosios kasos sąskaitų ir S. sąskaitos (duomenys neskelbtini)), iš S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) įskaityti 9998,60 Lt ir 32500 Lt išmokėta iš kasos grynais, iš jų 14000 Lt pagal 2013-06-18 kasos išlaidų orderį Nr.021 ir 18500 Lt 2013-12-01 pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Atskaitingo asmens 137708,60 Lt avanso panaudoti pagal išlaidas pateisinančius dokumentus.
- Pagal pateiktas 2014 m. vasario, gegužės, liepos, rugpjūčio ir spalio mėn. avansines apyskaitas per šį laikotarpį atskaitingam asmeniui D. S. iš bendrovės kasos išmokėtas 325400 Lt avansas. Iš jo: 2014-02-03 pagal KIO Nr. (duomenys neskelbtini)-8000 Lt, 2014-02-20 pagal KIO Nr. (duomenys neskelbtini)-290000 Lt, 2014-05-01 pagal KIO Nr. (duomenys neskelbtini)-1000 Lt, 2014-07-01 pagal KIO Nr. (duomenys neskelbtini) - 25600 Lt, 2014-08-04 pagal KIO Nr. (duomenys neskelbtini) - 800 Lt. Tyrimui pateikti 325400 Lt avanso panaudojimą patvirtinantys dokumentai ir dar 1772,07 Lt didesnes išlaidas patvirtinantys dokumentai.
Nepanaudotas 2014 m. avansas į bendrovės kasą buvo grąžintas pagal šiuos dokumentus: pagal 2014-02-28 (duomenys neskelbtini)-2173,20 Lt, pagal 2014-05-31 (duomenys neskelbtini)-203,20 Lt, pagal 2014-07-31 (duomenys neskelbtini)-10,40 Lt, pagal 2014-08-29 (duomenys neskelbtini)-31,35 Lt.
2014 m. balandžio, gegužės, birželio mėn. iš ŽŪB „V.“ S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) atskaitingam asmeniui D. S. į D. S. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 44000 Lt. Nustatyta, kad iš ŽŪB „V.“ S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į D. S. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervestas 44000 Lt avansas neįregistruotas ŽŪB „V.“ avansinėse apskaitose, kaip atskaitingam asmeniui išmokėtas avansas.
Pažeista 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio "Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas" 2-a dalis, kurioje reglamentuota, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Dėl to negalima nustatyti kur buvo panaudoti iš S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į D. S. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini) atskaitingam asmeniui D. S. pervesti 44000 Lt. Dėl šių pažeidimų ir iš jų atsiradusių pasekmių iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „V.“ 2014 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Pagal tyrimui pateiktus ŽŪB „V. 2014 m. sausio – rugpjūčio mėn. kasos pajamų orderius bendrovės kasos knygoje įregistruotos 327917,79 Lt įplaukos. Iš jų 316500 Lt pajininko D. S. pajaus įnašai. Pajininko D. S. pajaus įnašai į bendrovės kasą įnešti 2014-02-17 pagal (duomenys neskelbtini)– 290000 Lt, 2014-07-01 pagal (duomenys neskelbtini)– 25500 Lt ir 2014-07-31 pagal (duomenys neskelbtini)– 1000 Lt. Šie įnešti įnašai įregistruoti pajų įnašų sąskaitoje 442.
Pagal pateiktą 2014 m. vasario mėn. avansinę apyskaitą atskaitingam asmeniui D. S. iš bendrovės kasos išmokėtas 298000 Lt avansas. Iš jo: 2014-02-03 pagal (duomenys neskelbtini)-8000 Lt, 2014-02-20 pagal (duomenys neskelbtini)-290000 Lt. Šie pinigai buvo panaudoti atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimas iš ŽŪB „V. įformintas pinigų priėmimo kvitais 2014-02-20 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini)45000,00 Lt, 2014-02-21 serija (duomenys neskelbtini)- 45000,00 Lt, 2014-02-24 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45000,00 Lt, 2014-02-25 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45000,00 Lt, 2014-02-26 serija (duomenys neskelbtini)45000,00 Lt, 2014-02-27 serija (duomenys neskelbtini)45000,00 Lt, 2014-02-28 serija (duomenys neskelbtini)24393,00 Lt, iš viso 294393 Lt.
Be to, jeigu tikėti 2016-09-29 akistatos su D. S. metu pateiktais L. K. parodymais, tai ŽŪB „V.“ apskaitoje nustatyti šie pažeidimai:
1. 2014-02-26 PVM sąskaitoje faktūroje RCM Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „V.“ sumokėjo 294393 Lt, fiksuoti darbai, kurie pagal L. K. parodymus, nebuvo atlikti ir ŽŪB „V.“ apskaitoje nefiksuota Kreditinė PVM sąskaita faktūra (tyrimui nepateikta). Pažeista 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio "Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas" 2-a dalis, kurioje reglamentuota, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.
2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintiems 294393 Lt nesurašyti pinigų priėmimo dokumentai ir įplaukos neįregistruotos UAB „V.“ kasos knygoje. Jeigu tikėti akistatos metu L. K. duotais parodymais pažeisti šie norminiai aktai:
- 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalis: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,
- Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 16 punktas, kuriame nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Dėl to negalima nustatyti kur buvo panaudoti ŽŪB „V.“ atskaitingam asmeniui D. S. išmokėti 294393 Lt ir dėl to bendrovei padarytas nuostolis. Dėl šių pažeidimų ir iš jų atsiradusių pasekmių iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „V.“ 2014 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Pagal kasos knygos įrašus ir kasos dokumentus (kasos pajamų ir išlaidų orderius) vasario mėn. 17 d kasos knygoje fiksuota:
-1152,23 Lt pinigų likutis;
-290000 Lt kasos įplaukos pagal 2014.02.17 (duomenys neskelbtini)– pajininko D. S. įnašas;
-2173,20 Lt kasos įplaukos pagal 2014.02.28 (duomenys neskelbtini)– atskaitingo asmens avanso likučio grąžinimas.
Tyrimui pateikti du kasos išlaidų orderiai, kuriuose fiksuotas 34709,73 Lt kasos išlaidos. Iš jų 2014-10-08 kasos išlaidų orderyje (be Nr.) įformintas 181,73 Lt galutinis atsiskaitymas buhalterei S. P. (G.)) ir 2014-10-09 kasos išlaidų orderyje (be Nr.) įformintas 34528,00 Lt pajinio įnašo S. P. grąžinimas.
Kadangi nepateikta ŽŪB „V.“ 2014 m. spalio mėn. kasos knyga ar kitas registras, kuriame suregistruotos bendrovės kasos įplaukos, išlaidos ir pinigų likutis, todėl nėra galimybės nustatyti ar bendrovės kasoje buvo 34528 Lt. (t. 6, b. l. 11-17).
Iš 2017-06-02 D. S. finansinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad finansinio tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-08-01 D. S. gavo pajamų 171966 Lt ir patyrė 393906 Lt išlaidų. Įvertinus Panevėžio AVMI atlikto mokestinio tyrimo metu nustatytą 2013-12-31 pinigų likutį 77325 Lt, minėtu laikotarpiu turėjo 249291 Lt pajamų. Finansinio tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-08-01 išlaidos viršijo pajamas 144615 Lt, t. y.
2014 m. sausio mėnesį patyrė išlaidų 2448 Lt, įvertinus 2013-12-31 pinigų likutį 77325 Lt, išlaidos neviršijo turėtų pajamų, galimas pinigų likutis 2014-01-31 – 74877 Lt;
2014 m. vasario mėnesį gavo 89806 Lt pajamų, patyrė išlaidų 294569 Lt, įvertinus 2014-01-31 pinigų likutį 74877 Lt, 2014-02-28 patirtos išlaidos viršijo pajamas 129886 Lt;
2014 m. kovo mėnesį gavo 3620 Lt pajamų, patyrė išlaidų 29260 Lt. 2014m. kovo mėnesį patirtos išlaidos viršijo pajamas 25640 Lt;
2014 m. balandžio mėnesį gavo 10011 Lt pajamų, patyrė išlaidų 6733 Lt. 2014-04-30 pinigų likutis 3278 Lt;
2014 m. gegužės mėnesį gavo 38272 Lt pajamų, patyrė išlaidų 12497 Lt. Įvertinus 2014-04-30 pinigų likutį 3278 Lt, 2014-05-31 pinigų likutis 29053 Lt;
2014 m. birželio mėnesį gavo 28386 Lt pajamų, patyrė išlaidų 11022 Lt, Įvertinus 2015-05-31 pinigų likutį 29053 Lt, 2014-06-30 pinigų likutis 46417 Lt;
2014 m. liepos mėnesį gavo 1871 Lt pajamų, patyrė išlaidų 36318 Lt. Įvertinus 2014-06-30 pinigų likutį 46417 Lt, 2017-07-31 pinigų likutis 11970 Lt;
2014-08-01 D. S. ir jo sutuoktinė D. S. pajamų negavo, patyrė išlaidų 1059 Lt. 2014-08-01 patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 1059 Lt. Įvertinus 2014-07-31 galimą pinigų likutį 11970 Lt, pinigų likutis 2014-08-01 galėjo būti 10911 Lt.
Finansinio tyrimo metu apskaičiuotas galimai turėtas piniginių lėšų likutis 2014-02-17 – 162594 Lt. Pinigų likutį 2014-02-17 sudarė: pinigų likutis 2014-01-31 - 74877 Lt, sutuoktinės D. S. gautos pajamos, susijusios su darbo santykiais 3664 Lt, gautos pajamos iš UAB “A.” 86142 Lt (kreditorinio įsiskolinimo grąžinimas) bei iki 2014-02-17 patirtos vartojimo išlaidos 2089 Lt. D. S. į ŽŪB “V.” kasą grynais įnešė pajinį įnašą 290000Lt. Pajinis įnašas į kasą viršijo turėtas pajamas 127406 Lt. Finansinio tyrimo metu nustatyta, kad D. S. 2014-02-17 neturėjo piniginių lėšų pajinio įnašo į ŽŪB "V." kasą įnešimui.
Finansinio tyrimo metu nustatyta, kad jeigu D. S. 2014-02-17 papildė ŽŪB "V." kasą 290 000 Lt pajiniu įnašu, tai jo išlaidos 2014m. vasario mėnesį viršijo gautas pajamas 129 886 Lt. D. S. galimai gavo 129 886 Lt nedeklaruotų ir vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007 5 str. nuostatomis- pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje; 3 str. nuostatomis - pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas; 6 str. nuostatomis - pajamų mokestį gyventojas moka pagal nustatytą pajamų mokesčio tarifą) nuostatomis gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestintų pajamų. Nesumokėta pajamų mokesčio suma 19 482,90 Lt arba 5 642,64 eur. (t. 6, b. l. 116-126).
Iš 2016-09-05 FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos paklausimo Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2016-09-06 Kauno apskrities VPK KP ENTV rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų ir nėra apskaityta ūkinė operacija apie tai, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)" remdamasi 2014-01-27 rangos sutartimi išmokėjo avansą – 294 393 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“. (t. 1, b. l. 101-102).
Iš 2017-07-18 Panevėžio apygardos prokuratūros paklausimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-07-27 Kauno apskrities VPK KP ENTV rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nėra kasos išlaidų orderių pagal kuriuos buvo išmokėti pinigai (294 393 Lt) žemės ūkio bendrovei "V.". (t. 1, b. l. 96-100).
Iš 2017-06-23 FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos paklausimo Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2017-08-29 Kauno apskrities VPK KP ENTV rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos pirminį ir papildomą tyrimus, bei surašius 2015-12-30 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 131-173, t. 2,b. l. 1-66), 2017-03-30 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 69-135), iš jų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, t. y. tyrimui pateiktame analitinės apskaitos žiniaraštyje, sudarytame už 2014-01-01 – 2014-04-30, neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-02-26 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini), kurioje įforminta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“suteikia paslaugas ((Angarų/sandėlių bendrastatybiniai darbai (2014-01-27 rangos sutartis)”)žemės ūkio bendrovei “V.” už 294 393 Lt su PVM (suma be PVM 243300 Lt, PVM – 51093 Lt). Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“buhalterinėje apskaitoje - 2014 metų sausio balandžio 30 d. analitinės apskaitos žiniaraščio buhalterinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)– neapskaitė pagal 7 (septynis) UAB „(duomenys neskelbtini)“pinigų priėmimo kvitus, surašytus laikotarpiu nuo 2014-02-20 iki 2014-02-28, kurių numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), gautų piniginių lėšų 294393 Lt (arba 85262,11 eur) sumai iš ŽŪB “V.”.
Iš 2017-09-04 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad 2016-10-17 lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) banko S. atsiųsta D. S. sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad į šią D. S. vardu atidarytą banko sąskaitą iš ŽŪB „V.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansas D. S. 2014-04-28 pervesta 6 700 Lt,2014-05-17 pervesta 10 500 Lt, 2014-06-17 pervesta 8 000 Lt, 2014-06-26 pervesta 18 800 Lt, viso 44 000 Lt. Taip pat į šią sąskaitą yra pervestas D. S. darbo užmokestis- 14286,70 Lt, t. y. 2014-05-07 2265,90 Lt, 2014-06-04 1585,94 Lt, 2014-07-04 1870,70 Lt, 2014-08-05 2146,71 Lt, 2014-08-25 487,50 Lt, 2014-09-05 3152,80 Lt, 2014-10-03 2777,15 Lt, 2014-05-30 pervestas įsiskolinimas iš UAB A.-21506,03 Lt, įnešta grynais 3000 Lt, t. y. 2014-07-25 2000 Lt, 2014-08-16 1000 Lt, bei iš D. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 188 Lt, t. y. 2014-07-28 91 Lt, 2014-08-12 97 Lt. Sąskaitos išrašo apžiūros metu nustatyta, kad iš šios sąskaitos laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2014-10-10 į kitą D. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 24 900 Lt, G. M. pervesta 6800 Lt, išgryninta 12100 Lt, R. S. pervesta 3720 Lt, pirkta džiovyklė už 2780 Lt, pirktos automobilio detalės už 470 Lt, už elektros energiją, sunaudotą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, sumokėta 2468,72 Lt, už vandenį sumokėta 621,85 Lt, už (duomenys neskelbtini) paslaugas sumokėta 365,21 Lt, už darželį sumokėta 461,50 Lt, sūnui E. S. pervesta 70 Lt, pirkti baldai už 6400 Lt, 2014-08-05 mokėta už odontologo paslaugas 7800 Lt, V. M. 2014-07-06 pervesta 310,75 Lt, A. B. 2014-08-04 pervesta 160 Lt, 2014-08-23 sumokėta 50 Lt D. S. administracinė nuobauda, pirkta maisto produktų ir pramoninių prekių už 14857,65 Lt, kurui išleista 1633,40 Lt, sąskaitos aptarnavimo mokestis sudaro 47 Lt. Tęsiant dokumentų apžiūrą, apžiūrėta D. S. vardu banke S. atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2014-04-28 iki 2014-10-10. Šios sąskaitos išraše užfiksuota, kad iš D. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014-04-29 iki 2014-10-10 pervesta 24 900 Lt. Jokių kitų įplaukų minėtu laikotarpiu į šią sąskaitą nebuvo, o iš šios sąskaitos išgryninta bankomatuose 14 700 Lt, G. M. pervesta 5000 Lt, R. S. pervesta 2900 Lt, už dujas, sunaudotas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, sumokėta 808,49 Lt, už ŽŪB „V.“ 2014m. birželio mėnesio darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) valdybai pervesta 167,90 Lt, (duomenys neskelbtini) inspekcijai pervesta 68,40 Lt, į D. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 188 Lt, maisto produktams ir kitoms asmeninėms reikmėms, įskaitant sąskaitos aptarnavimo mokestį, išleista 1098,50 Lt. (t. 5, b. l. 54-58).
Iš 2017-09-01 banko S. pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-04-29 iki 2014-10-09 D. S. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės operacijos buvo atliktos naudojantis D. S. identifikavimo duomenimis. 2017-05-27 sudaryta elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudotojo duomenys suteikti ir D. S.. (t. 5, b. l. 64-79).
Iš 2017-09-04 bankroto administratoriaus UAB “S.” gautame civiliniame ieškinyje matyti, kad dėl ŽŪB “V.” priklausančių 44 000 Lt (12 743,28 eur) pervedimo atskaitingam asmeniui D. S. į D. S. sąskaitą ir nepagrindimo dokumentais apie jų panaudojimą įmonės reikmėms, reiškiamas 12 743,28 eur (44 000 Lt) civilinis ieškinys. (t. 3, b. l. 120-121).
Iš liudytojos S. G. pateiktų SMS žinučių fotokopijų matyti, kad 2014-09-22 10.54 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) gauta žinutė tekstu „ As del to akto darbu atlikimo. Ar man vaziuoti i Kauna ar ne? Tegul pasiraso kad ir be antspaudo uz tuos darbus kuriuos padare. Kos cia skirtumas yra anstaudas ar ne. Kalbejausi su buvusia buhaltere“.
2014-10-13 11.12 iš to paties tel. nr. gauta žinutė tekstu „ S., <...> Reikia susitarti del dokumentu paėmimo is VMĮ ir deklaracijos tikslinimo. patikslinima darysime, tik reikia žinoti, kada sumokėjimo terminas. Jei is karto, tai turiu žinoti, nes turi iplaukti pinigai i saskaita, kad specialu juos pervesti už prekes iki kol bus išstatytas inkasinis <...>. ( T. 8, b.l. 1-7).
Iš D. S. pateikto rašto su priedais – VMĮ pateiktomis deklaracijų apie D. S. ir D. S. pajamas, kopijų matyti, kad D. S. pajamos nuo 2005 iki 2013 metų – 303507,35 Lt; D. S. nuo 2005 iki 2012 m. 192135,10 Lt ir tokiu būdu bendros šeimos pajamos 495642,45 Lt. Papildomos D. S. ir D. S. pajamos 2014 m. ( UAB A., Kreditorinio reikalavimo gražinimas) – D. S. 6141,93 Lt, D. S. 101506,03 Lt ir viso abiejų 108147.96 Lt. Tokiu būdu viso gauta šeimos pajamų 603790,41 Lt. Šeimos išlaidų pagal VMĮ skaičiavimo metodiką 2005-2013 m. laikotarpį – 278400 Lt. Šeimos pajamų – išlaidų balansas 2014 m. 603790,41 - 278400 = 325390,41 Lt. ( T. 8 b.l. 8-75)
Iš liudytojos S. G. pateiktos jos atspausdintos ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)dėl ŽŪB „V.“ sąskaitos detalios informacijos matyti informacija apie pajininko įnašus nuo 2013-06-17 iki 2014-08-01: 2013-06-17 įnešta 15000 Lt, 2013-11-21 35 909,12 Lt, 2014-02-17 įnešta 290000 Lt, 2014-07-01 įnešta 25500 Lt, 2014-08-01 1000 Lt. 2014-04-28 grąžinta 6700 lt; 2014-05-10 - 4000 Lt; 2014-05-17 – 10500; 2014-06-06 – 2000 Lt; 2014-06-14 – 600 Lt; 2014-06-16 – 2000 Lt; 2014-06-17 – 8000 Lt; 2014-06-26 – 18800 Lt. ( 8 T. b.l. 76).
FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018-07-05 specialisto ŽŪB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:
1. D. S. bendrovei suteiktos paskolos ŽŪB "V." nebuvo įformintos kaip paskolos, nebuvo sudarytos sutartys dėl paskolų suteikimo, o pirminiuose įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose jos fiksuotos taip:
1.1 Pagal 2013-06-17 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini)pirmininkas D. S. į kasą įnešė 15.000 Lt, kurie įtraukti į kasos pajamas. Kasos orderyje nurodyta, kad iš D. S. priimtas pajinis įnašas, už įneštus pinigus pasirašė D. S., o už buhalterį ir kasininką -S. P..
1.2 Banko išrašų duomenimis, į AB S. esančią bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. 2013-11-21 įnešė 10.400 eurų (arba 35.909,12 Lt) grynųjų pinigų. Išraše nurodyta, kad D. S. papildė sąskaitą.
Šie D. S. įnašai, iš viso 50.909,12 Lt (15000+35909,12) apskaityti bendrovės trumpalaikiuose įsipareigojimuose – pajininko įnašų sąskaitoje 442, kaip bendrovės skola pajininkui. Ši bendrovės skola atsispindi ir 2013 metų finansinėje atskaitomybėje: balanse 50.909 Lt finansinė skola užfiksuota straipsnyje „Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai", o Aiškinamajame rašte nurodyta, kad pajininko įnašas - 50.909,12 Lt priskiriamas bendrovės kitoms finansinėms skoloms, kurį bendrovė planuoja grąžinti per ateinančius metus.
2. D. S. bendrovei suteiktos paskolos - 50.909,12 Lt buvo panaudotos taip:
2.1. Iš pagal 2013-06-17 kasos pajamų orderį VU Nr. 005 gautos 15.000 Lt paskolos: - 14.000 Lt pagal 2013-06-18 kasos išlaidų orderį Nr. 021 atsiskaitytinai išmokėti D. S.. Grynųjų pinigų išlaidos apskaitytos sąskaitoje 2511, kaip atskaitingam asmeniui D. S. išmokėtas avansas.
Pagal D. S. avanso apyskaitos ir banko išrašų duomenis 2013-06-21 avanso apyskaitoje į išlaidas buvo nurašyti 34.588,81 Lt kaip įnešti į banką ir tą pačią dieną į S. esančią bendrovės sąskaitą D. S. grynais pinigais įnešė 10.000 € (34.528 Lt). 2013-06-25 pavedimu 10.000 € pervesti Latvijos firmai L. M. L.P. S. H., kaip dalinis mokėjimas pagal kontraktą (duomenys neskelbtini) už metalines konstrukcijas ir priedus.
Avanso apyskaitų duomenimis, 2013m. birželio pabaigai pas D. S. dar buvo 13.206,64 Lt avanso likutis, 2013-07-02 D. S. 15.000 Lt įnešė į banko sąskaitą ir joje piniginės lėšos buvo naudojamos įmonės reikmėms.
- Iš kasoje likusių 1000 Lt:
709.84 Lt išmokėti darbo užmokesčiui: pagal 2013-06-17 kasos išlaidų orderį Nr. 020 -250,80 Lt, 2013-07-15 kasos išlaidų orderį Nr. 022 - 229,52 Lt, 2013-08-16 kasos išlaidų orderį Nr. 023 - 229,52 Lt ( priedas)
290.16 Lt (1000-709,84) sumokėti UAB „Panevėžio R." už sistemą Rivilė-Solo pagal 2013-08-27 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso pagal šį orderį sumokėti 300 Lt).
2.2 Į bendrovės sąskaitą 2013-11-21 D. S. įnešta 10.400 € (arba 35.909,12 Lt) paskola buvo panaudota atsiskaitymams su Latvijos įmone L. M. L.P. S. H.. Banko išrašo duomenimis, 2013-11-21 pavedimu 11.672 € Latvijos firmai pervesti kaip dalinis mokėjimas pagal kontraktą (duomenys neskelbtini) už metalines konstrukcijas ir priedus.
3. Pagal banko išrašų ir banko apskaitos registrų duomenis D. S. jo paskolintos sumos buvo grąžintos:
3.1 2014-04-28 - 6700 Lt - iš 2014-04-25 gautų iš UAB „V." įplaukų (10.000 Lt) už reikalavimo teisę pagal sutartį. Įplaukos apskaitytos 480 s-toje kaip gautas avansas.
3.2 2014-05-10 - 4000 Lt ir 2014-05-17 - 10.500 Lt - iš 2014-05-08 gautų įplaukų už prekes iš ŽUB „B." (20.000 Lt) ir ūkininkės O. P. (2420 Lt).
3.3 2014-06-06 - 2000 Lt, 2014-06-14 - 600 Lt, 2014-06-16 - 2000 Lt ir 2014-06-17 -8000 Lt - iš 2014-05-27 gautų iš ūkininkės O. P. įplaukų (20.000 Lt) už prekes.
3.4 2014-06-26 - 18.800 Lt - iš 2014-06-23 gautų iš ŽŪB „B." įplaukų (18.987,50 Lt) už prekes.
Pagal pardavimų dokumentų - PVM sąskaitų faktūrų duomenis bendrovė ūkininkei O. P. ir ŽŪB „B." pardavė humusą.
Taip pat pagal banko išrašų ir apskaitos registrų duomenis 44.000 Lt, iš jų: 2014-04-28 - 6700 Lt, 2014-05-17- 10.500 Lt, 2014-06-17 - 8000 Lt ir 2014-06-26 - 18.800 Lt D. S. grąžinti pervedant pinigus į D. S. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Banko išraše nurodyta: „avansas D. S.", bet atskaitingo asmens D. S. avanso apyskaitoje ir apskaitos registre (s-toje 2511) gautas avansas nefiksuotas, bet jos apskaitytos registre „Pajininko įnašas" (s-toje 442), kaip pajininko įnašų, arba pajininko bendrovei suteiktos paskolos, grąžinimas.
8600 Lt, iš jų: 2014-05-10 - 4000 Lt, 2014-06-06 - 2000 Lt, 2014-06-14 - 600 Lt, 2014-06-16 - 2000 Lt iš bendrovės banko sąskaitos paimti grynaisiais pinigais ir taip pat apskaityti sąskaitoje 442 „Pajininko įnašas'", kaip pajininko įnašų, arba pajininko bendrovei suteiktos paskolos, grąžinimas.
Bendrovės finansinės skolos - 52.600 Lt (44000+8600) grąžinimas pajininkui atsispindi ir 2014 metų bandomajame balanse.
4. Pagal banko išrašų duomenis 8600 Lt, iš jų: 2014-05-10 - 4000 Lt, 2014-06-06 - 2000 Lt, 2014-06-14 - 600 Lt, 2014-06-16 - 2000 Lt iš banko sąskaitos buvo paimti grynaisiais pinigais. Pinigai išgryninti Panevėžio ir Palangos bankomatuose banko kortele. Apskaitoje visos nurodytos sumos apskaitytos sąskaitoje 442 „Pajininko įnašas", kaip pajininko įnašų, arba pajininko bendrovei suteiktos paskolos, grąžinimas. (8 T. b.l. 119-165)
Iš Panevėžio apygardos teismo 2015-12-08 nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪB „V.“, kuri įsiteisėjo 2016-02-04 Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus neskundžiamą nutartį dėl Panevėžio apygardos teismo 2015-12-08 nutarties, matyti, kad ja, be kita ko, bendrovės direktorius D. S. per 10 dienų buvo įpareigotas perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus ( 1 T. b.l. 2-3).
Aukščiau nurodytais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad D. S. ir L. K. pasirašė 2014-01-27 rangos sutartį su priedais, kuria L. K. vadovaujama įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo D. S. vadovaujamos įmonės ŽŪB „V.“ neįvardintiems klientams per 270 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo už 608250 litų pastatyti 2500 kv. m bendro ploto arkinius angarus. ŽŪB „V.“ įsipareigojo kaip atlyginimą už darbą per 30 dienų po sutarties pasirašymo sumokėti 40 procentų visos sutarties kainos – 243300 litų ir 51093 litų PVM po PVM sąskaitos išrašymo mokamai sumai. Taip pat jie pasirašė 2014-02-26 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią ŽŪB „V.“ pagal rangos sutartį iki 2014-02-28 turi sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 294393 litus, įskaitant 51093 litus PVM, bei 7 pinigų priėmimo kvitus (6 po 45000 litų sumai ir 1 – 24 393 litų sumai), kuriuose nurodytos datos nuo 2014 m. vasario 20 iki 28 d., bendrai 294 393 litų sumai, pagal kuriuos D. S. šiuos pinigus sumokėjo, o L. K. juos priėmė.
Taip pat neginčijamai nustatyta ir tai, kad sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitus D. S. panaudojo juos perduodamas jo įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai S. G., kuri šiuos dokumentus įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą bei jų pagrindu surašė PVM deklaraciją, kartu nurodant, jog pagal šį sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinė mokesčių inspekcija privalo ŽŪB „V.“ grąžinti 51 157 litus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėto PVM mokesčio ir šią deklaraciją pateikė VMI, tačiau, kilus abejonėms dėl sandorio pagrįstumo, VMI atliko šio sandorio tyrimą ir nustačiusi, kad sandoris neįvyko, sąskaitoje faktūroje nurodyto PVM ŽŪB „V.“ negrąžino.
D. S. ginčija šio sandorio nepagrįstumą, ir kartu savo kaltę dėl jam pareikšto šioje byloje kaltinimo dėl dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo bei pasikėsinimo tokiu būdu apgaule nepagrįstai įgyti valstybės turtą – pagal šiuos dokumentus įmonei grąžintiną PVM sumą teigdamas, kad sutartis dėl angarų, kurių konstrukcijas jo vadovaujama įmonė tiekė savo klientams, statybos su L. K. vadovaujama įmone sudaryta reali ir, kad pinigus pagal sutartį L. K. sumokėjo, tam panaudodamas savo asmeninius, kaip įmonės pajininko įmonei paskolintus, pinigus, kurie buvo užpajamuoti įmonės kasoje ir po to jam išduoti sumokėti pagal minimą sandorį, ir jis nėra kaltas dėl to, kad L. K. iš jo pagal sutartį gautų pinigų neįtraukė į savo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.
Tačiau ši D. S. versija yra visiškai paneigta byloje surinktų įrodymų visetu.
L. K. savo kaltę dėl dokumentų – sutarties tarp jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitų klastojimo pripažino visiškai ir parodė, kad visus šiuos dokumentus pasirašė vienu metu D. S. iniciatyva, tačiau jokių statybos darbų pagal pasirašytą sutartį jo vadovaujama įmonė neatliko ir neketino atlikti, jokių pinigų pagal šią sutartį negavo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pinigus iš D. S. buvo gavęs ir vėliau juos grąžino teisiamajame posėdyje paneigė, teigdamas, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo pasimetęs ir sakė netiesą.
Teismas neturi pagrindo netikėti L. K. parodymais teisiamajame posėdyje, kadangi juos, priešingai nei D. S. parodymus, iš esmės patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, ir, be to, D. S. parodymai apie įvykio aplinkybes, yra visiškai nelogiški.
Pirmiausia pažymėtina, kad niekaip nėra paneigti L. K. parodymai, kad jo vadovaujama įmonė statybos darbais iš esmės neužsiėmė ir joje sutarties pasirašymo metu statybos specialistų nebuvo. Tai reiškia, kad L. K. įmonė neturėjo jokio pagrindo reklamuotis kaip statybos įmonė, todėl atmestini D. S. parodymai, kad jis su L. K. susipažino internete radęs skelbimą apie jo įmonę, o tuo pačiu nėra pagrindo netikėti L. K. parodymais, kad jo pažintis su D. S. niekaip nėra susijusi su jų verslais.
Be to, kaip matyti iš sutarties ir jos priedo Nr. 1 turinio, D. S. ir L. K. sutarė, kad pastarojo įmonė įsipareigoja ŽŪB „V.“ klientams nenurodytoje vietoje esančiose objektuose, kurių skaičius taip pat nenurodytas, per 270 dienų nuo sutarties pasirašymo pastatyti arkinius angarus, stačiasienių konstrukcijų sandėlius, pastatus grūdams, technikai saugoti, fermas galvijų auginimui, laikymui iš surenkamų konstrukcijų, pagamintų pagal specialią technologiją. Sutartyje darbų apimtis apibrėžta tik bendru statinių plotu – 2500 kv. m. Teisiamajame posėdyje D. S. parodė, kad tokį plotą galėtų sudaryti nuo 3 iki 5 jo vadovaujamos įmonės parduodamų ūkininkams angarų bendras plotas.
Teisiamajame posėdyje D. S. taip pat nurodė, kad iki sutarties su L. K. pasirašymo jo įmonė pardavė ūkininkams 2-3 angarus. Pastarąją aplinkybę iš esmės patvirtina 2017-01-20 specialisto išvadoje Dėl ŽŪB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo esantys duomenys, kad 2013 m. ŽŪB „V. iš ūkininko R. U. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), išrašytą 2012-12-31 už 149289,80 Lt pirko surenkamas metalines konstrukcijas, bei ūkininkas H. K. pagal išankstinę sąskaitą faktūrą AAA Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2013-04-23 už 230000 Lt pirko metalinį pastatą/ konstrukcijas su stogo danga, už kurias buvo atsiskaityta 2013-04-26.
Taip pat D. S. parodė, kad sutarties pasirašymo metu jis derėjosi su keletu ūkininkų, kurių konkrečiai nenurodė, dėl angarų jiems statybos, tačiau derybos nebuvo sėkmingos, o konkretų susitarimą turėjo su ūkininku H. K. ir būtent jam L. K. įmonė pirmam turėjo pastatyti angarą.
Tačiau šiuos D. S. parodymus iš esmės paneigė liudytojas H. K., kurio parodymais byloje esančių įrodymų viseto kontekste teismas neturi pagrindo abejoti, parodęs, kad iš tikrųjų iš D. S. įgijo sandėlio metalines konstrukcijas, kurios jam buvo pristatytos 2013-08-17 ir buvo sutarę, kad D. S. padarys projektą, gaus sandėlio statybos leidimą ir sandėlį pastatys jo dar prieš atvežant konstrukcijas pasiūlyti darbininkai iš Panevėžio, kurie tuo metu jau ardė jo fermos pastatą, tačiau neturėjo jokios angarų statybos patirties ir jis jų paslaugų atsisakė. Jokių kitų darbininkų D. S. jam nesiūlė, o sandėlį pastatė jo paties susirasti darbininkai ir statant angarą D. S. nebedalyvavo. D. S. tik 2014-09-09 gavo statybos leidimą, taip pat D. S. surastas architektas padarė projektą.
Tokiu būdu akivaizdu, kad pati D. S. ir L. K. pasirašyta rangos sutartis, o juo labiau mokėjimai pagal ją prieštarauja elementariai verslo logikai ir niekaip negalima logiškai paaiškinti, kodėl D. S. tokia sutartis verslo požiūriu apskritai buvo reikalinga. Pirmiausia, sutarties su L. K. pasirašymo metu D. S. be H. K. neturėjo jokių realių klientų, kad galėtų pasiūlyti konkretų darbą L. K. įmonei statant angarus, o statybos leidimą H. K. angaro statybai, kai atsiranda galimybė pradėti statybos darbus, gavo tik praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams po sutarties su L. K. pasirašymo ir, be to, L. K. įmonės paslaugų statant angarą H. K. net nesiūlė. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad iki sutarties su L. K. pasirašymo D. S. įmonė savo klientams buvo pardavusi iš viso tik dviejų angarų metalines konstrukcijas, tame tarpe ir H. K., akivaizdu, kad D. S. neturėjo jokio realaus pagrindo net manyti, kad ateityje, o ypač per sutartyje nurodytą 270 dienų terminą, jis susiras klientų, kuriems parduos ne mažesnio nei 2500 kv. m bendro ploto angarų konstrukcijų ir, kad konstrukcijų pirkėjams reikės jo pasiūlytos L. K. vadovaujamos įmonės paslaugų statant angarus, kai ši įmonė apskritai neturėjo jokių statybos paslaugas galinčių teikti darbuotojų, juo labiau, turinčių patirties statant angarus iš surenkamų konstrukcijų.
Taigi, šiame kontekste akivaizdu, kad D. S. neturėjo jokio logiškai paaiškinamo motyvo pasirašyti aptariamos sutarties su L. K. vadovaujama įmone, nes ji D. S. negalėjo būti kaip nors naudinga verslo požiūriu, kas iš esmės patvirtina L. K. parodymus, jog sutartis nuo jos pasirašymo momento buvo fiktyvi ir jos vykdyti neketinta.
Tuo pačiu nėra pagrindo netikėti ir L. K. parodymais, kad D. S. jam pagal aptariamą sutartį jokių pinigų nemokėjo, o tai patvirtinantys dokumentai, kuriuos jie abu pasirašė, yra suklastoti. Aplinkybę, kad jokių pinigų pagal sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderius D. S. L. K. nemokėjo be to, kad to daryti D. S. neturėjo jokio logiškai paaiškinamo pagrindo, o šiuo atveju, kai sutarties pasirašymo metu D. S. realiai neturėjo jokio kliento, kuriam būtų galima montuoti jo parduoto angaro konstrukcijas, taip pat neturėjo jokio pagrindo manyti, jog tokios paslaugos jo tiekiamų angarų pirkėjams apskritai kada nors prireiks, patvirtina tai, jog pinigų sumokėjimas L. K. įmonei avansu, ir dar tam panaudojant savo paties savo vadovaujamai įmonei skolinamus asmeninius pinigus, yra visiškai nelogiškas. Taip pat, teismo vertinimu, aplinkybę, kad pinigai pagal sutartį L. K. nebuvo sumokėti akivaizdžiai patvirtina ir D. S. nurodyta ir jokiais bylos įrodymais nepaneigta aplinkybė, kad D. S., L. K. įmonei neatlikus jokių darbų pagal pasirašytą sutartį, nesiėmė visiškai jokių veiksmų šiuos pinigus susigrąžinti, ko, ypač atsižvelgiant į itin didelę pinigų sumą, logiškai paaiškinti negalima.
Šiame kontekste teismas neturi pagrindo netikėti ir byloje esančia 2017-06-02 specialisto, įvertinusio D. S. bei bendrą su juo ūkį turinčių asmenų teisėtai gautas pajamas ir išlaidas išvada, kad 2014-02-17 D. S. neturėjo lėšų įnešti pajinį įnašą į ŽŪB „V.“ kasą. Pažymėtina, kad pastaroji išvada yra padaryta įvertinus ir 2016-04-13 VMĮ atlikto mokestinio tyrimo, kurio metu buvo išanalizuotos D. S. šeimos 2003-2014 metais gautos pajamos ir patirtos išlaidos, rezultatus, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su bylos nagrinėjimo metu pateiktu subjektyviu kaltinamojo gynėjos šio laikotarpio D. S. tuo laikotarpiu gautų pajamų ir patirtų išlaidų apskaičiavimu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad D. S. parodymai, kad jis į ŽŪB „V.“ kasą įnešė 290000 litų ir, juos, kaip atskaitingas asmuo iš kasos paėmęs, sumokėjo pagal sutartį, PVM sąskaitą faktūrą bei pinigų priėmimo kvitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. K., yra neteisingi, kadangi jie prieštarauja bylos įrodymų visetui, todėl atmetami.
Esant šioms aplinkybėms, aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad D. S. suklastojo ŽŪB „V.“ kasos pajamų ir išlaidų orderius 290000 litų sumai bei D. S. ir L. K., veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo rangos sutartį ir jos pagrindu surašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą bei pinigų priėmimo kvitus, po ko D. S. pastaruosius suklastotus dokumentus panaudojo įtraukdamas juo į ŽŪB „V.“ buhalterinę apskaitą bei į PVM deklaraciją, kurioje buvo nurodyta grąžintina jo vadovaujamai bendrovei kaip neva bendrovės sumokėta 51093 Lt PVM suma ir šią PVM deklaraciją su jam žinomai neteisingais duomenimis pateikė (duomenys neskelbtini), kuriai kilo pareiga deklaracijoje nurodytą PVM sumą grąžinti ŽŪB „V.“.
Tokiu būdu D. S., padedant L. K., panaudodamas apgaulę, pasikėsino savo vadovaujamai įmonei įgyti didelės vertės, daugiau kaip 250 MGL dydžio sumos, svetimą, valstybei priklausantį, turtą, tačiau pastarojo nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes VMI atliko mokestinį tyrimą ir nustatė, kad ūkinė operacija tarp ŽŪB „V.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko. Tokia D. S. ir L. K. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, taip pat D. S. – ir nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o L. K. – ir nusikaltimo, numatyto BK 26 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.
Tuo pačiu D. S. jam žinomai suklastotus dokumentus panaudodamas ŽŪB „V.“ buhalterinėje apskaitoje, t. y. perduodamas suklastotus dokumentus įmonės buhalterei S. G., nežinančiai, jog dokumentai suklastoti, įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada, kad dėl suklastotų dokumentų panaudojimo buhalterinėje įmonės apskaitoje negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „V.“ 2014 m. turto dydžio ir struktūros ir tokia D. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Taip pat neginčytinai įrodyta, kad D. S. suklastojo dokumentus, pasirašydamas ŽŪB „V.“ pajaus pirkimo pardavimo sutartį bei šios įmonės dokumentų perdavimo priėmimo aktą, kuriuose buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenis apie įvykius, kurių nebuvo ir šiuos dokumentus panaudojo pateikdamas juos Panevėžio apygardos teismui.
Nors D. S. savo kaltės šioje dalyje nepripažįsta ir deklaratyviai teigia, kad minimi dokumentai yra tikri, t. y. kad juose nurodyti įvykiai iš tikrųjų įvyko, tačiau šie D. S. parodymai prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui.
Pirmiausia pažymėtina, kad D. S., kaip ŽŪB „V.“ direktorius, šios įmonės visus dokumentus perduoti bankroto administratoriui buvo įpareigotas 2015-12-08 Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Pastarąjį sprendimą D. S. skundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Skunde nurodė tokius pat motyvus, kaip ir pirmos instancijos teisme – kad sprendimo įvykdyti negali, nes dokumentus, pardavęs įmonės pajus, perdavė pajus nupirkusiems Indijos piliečiams. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą dėl skundo priėmė tik 2016-02-04 (nutraukė apeliacinį procesą), tačiau dar prieš šio sprendimo priėmimą, kas reiškia, jog šio sprendimo rezultato D. S. negalėjo žinoti, 2016-01-20 kratos metu D. S. namuose ŽŪB „V.“ dokumentai buvo rasti (prieš pradedant kratą D. S. nurodė, kad dokumentus, kurių ketinta ieškoti turi ir juos kratą atliekantiems pareigūnams pateikė).
Pastarosios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad D. S. niekam ŽŪB „V.“ dokumentų perdavęs nebuvo ir tuo pačiu paneigia jo gynybos versiją, kad po teismo įpareigojimo dokumentus jis iš asmenų, kuriems juos buvo perdavęs, susigrąžino, kadangi teismo įpareigojimą D. S. apskundė, todėl, nežinodamas kokį sprendimą, išnagrinėjęs jo skundą, priims apeliacinės instancijos teismas, jis neturėjo jokio logiškai paaiškinamo motyvo imtis kokių nors priemonių susigrąžinti įmonės dokumentams, kadangi kratos metu negalėjo žinoti, jog pirmos instancijos teismo sprendimas po skundo išnagrinėjimo jam liks privalomas.
Esant šioms aplinkybėms neginčytinai įrodyta, kad D. S. pasirašė žinomai melagingą dokumentą – ŽŪB „V.“ dokumentų priėmimo- perdavimo aktą, t. y. jį suklastojo ir panaudojo.
Kaip priežastį, dėl ko, būdamas ŽŪB „V.“ vadovu, iškėlus įmonei bankroto bylą negali teismo paskirtam bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentų, D. S. bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjusiam teismui nurodė, kad dokumentus pagal įmonės pajų pirkimo pardavimo sutartį perdavė pajus nupirkusiems asmenims.
Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, D. S. nurodė, kad pajų pirkimo pardavimo sandoris įvyko iš tikrųjų ir jis bei kitas pajininkas D. S. savo turėtus pajus realiai pardavė pajų pirkimo pardavimo sutartyje nurodytiems Indijos piliečiams, kurie už pajus sumokėjo dalį sutartyje nurodytos sumos.
Tačiau tokie D. S. parodymai yra išimtinai deklaratyvūs ir nelogiški.
D. S. parodė, kad pajų pirkėjus jis surado apie parduodamus pajus paskelbęs internete, portaluose A. ir (ar) A.. Patikrinus tokiais pavadinimais veikiančias interneto svetaines matyti, kad svetainės A. ir A. priklauso internetinėms parduotuvėms, o svetainėje Amazone prekiaujama žemės ūkio technika ir šiose svetainėse nėra talpinami skelbimai apie parduodamas įmones. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad surasti pajų pirkėjų D. S. nurodytu būdu jis negalėjo.
Taip pat D. S. parodė, kad pajus nusprendė parduoti dėl prastos įmonės finansinės padėties ir lėšų trūkumo, kai sumokėjęs L. K. pinigus nebeturėjo apyvartinių lėšų, kas trukdė vystyti verslą – organinių trąšų gamybą ir kad pajų pirkėjai atsirado po kelių mėnesių po paskelbimo apie parduodamus pajus, ir kad dar po kelių mėnesių, kai atsirado pirkėjai, su jais pasirašė ketinimų protokolą.
Iš šių D. S. parodymų akivaizdu, kad pagal juos, atsižvelgiant į tai, kad jo Panevėžio apygardos teismui, nagrinėjusiam bankroto bylos iškėlimo klausimą pateiktame ketinimų protokole nurodyta jo surašymo data – 2014 m. kovo 12 d., D. S. apie ketinimą parduoti įmonės pajus turėjo pasiskelbti ne vėliau kaip 2013 metų viduryje, t. y. praėjus maždaug pusmečiui po to, kai pats įsigijo šios įmonės pajus ir kai pagal byloje esančius duomenis įmonė tuo laikotarpiu veikė normaliai, be to, D. S., kaip pajininkas, skolino įmonei pinigus, apie ką šiame nuosprendyje bus kalbama žemiau.
Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad D. S. parodymai apie pajų pardavimo priežastis ir paskelbimą apie pajų pardavimą yra visiškai nelogiški, todėl atmetami.
Taip pat D. S. parodė, kad dėl pajų pardavimo pirmiausia bendravo su pirkėjų tarpininku A. iš Rygos, po to šis asmuo dalyvavo ir derybose bei pasirašant dokumentus, tačiau jokių konkretesnių šio asmens duomenų nei kontaktų nenurodė, kaip negalėjo nurodyti ir konkrečių vietų Rygoje, kur buvo pasirašinėjami dokumentai.
Be to, dokumentuose dėl pajų pardavimo ir ŽŪB „V.“ dokumentų perdavimo nurodyta, kad pajų pirkėjai ir ŽŪB „V.“ dokumentų gavėjas yra Indijos Respublikos piliečiai, tačiau iš byloje esančios Europolo Latvijos nacionalinio skyriaus informacijos akivaizdu, jog pajų pirkimo sutartyje nurodytiems kaip pirkėjai asmenims vizos atvykti į Latvijos Respubliką nebuvo išduotos.
Tokiu būdu, iš išdėstyto darytina jokių abejonių nekelianti išvada, kad D. S. suklastojo ir dokumentą – pajų pirkimo pardavimo sutartį, bei jį panaudojo.
Esant šioms aplinkybėms D. S. kaltė suklastojus ir panaudojus dokumentus pajų pirkimo pardavimo sutartį ir dokumentų priėmimo- perdavimo aktą yra visiškai įrodyta ir ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad D. S. aptariamus dokumentus suklastojo ir panaudojo siekdamas, kad nebūtų nustatyta įmonės veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, taip pat siekdamas nuslėpti pasikėsinimą apgaule užvaldyti 51 093 Lt ( 14 797,56 eur) pridėtinės vertės mokesčio bei 43 763,68 Lt (12 674,84 eur) turto pasisavinimą, pastaroji aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Tuo pačiu pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje sudėtis yra formali, baudžiamoji atsakomybė atsiranda nuo dokumento suklastojimo ir (ar) panaudojimo momento ir veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.
Taip pat iš kaltinimo šioje dalyje šalintinas D. S. kaltinimas tuo, kad jis suklastojo ir panaudojo Ketinimų protokolą dėl pajų pardavimo, kadangi šiame akte nėra numatytos jokios teisinės pasekmės jį pasirašiusiems asmenims, t. y. šis aktas jokių teisinių pasekmių negali sukelti, todėl jis nelaikytinas dokumentu BK 300 straipsnio prasme.
Šioje byloje D. S. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, dirbdamas ŽŪB „V.“ pirmininku ir būdamas kasininku, valdydamas ŽŪB „V.“ S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, iš jos sau, kaip atskaitingam asmeniui, į bendrovėje nedirbančios D. S. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2014-06-26 per keturis kartus nenustatytoje vietoje pervedęs 44 000 Lt (12 743,28 eur): 2014-04-28 - 6700 Lt (1940,45 eur), 2014-05-17 - 10 500 Lt (3041,01 eur), 2014-06-17 - 8 000 Lt (2316,96 eur), 2014-06-26 - 18 800 Lt (5444, 85 eur), šių ūkinių operacijų neįregistravo ŽŪB „V.“ avansinėse apyskaitose. Dalį iš jų - 236,32 Lt panaudojo įmokoms (duomenys neskelbtini) valdybai ir (duomenys neskelbtini) inspekcijai už ŽŪB „V.“, o likusius pinigus - 43 763,68 Lt (12 674,84 eur), jis ir D. S., nežinanti nusikalstamų veiksmų pobūdžio, panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tame tarpe apmokėjimams už maisto produktus, kurą, teisines paslaugas, baldus, rūbus, asmeninius gyvenimo būdo mokymus ir tokiu būdu jis laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2014-10-10 Panevėžio mieste – pasisavino jam patikėtą ŽŪB „V.“ priklausantį didelės vertės – 43 763,68 Lt (12 674,84 eur) turtą.
Taip pat D. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, darydamas pastarąjį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, kadangi iš ŽŪB „V.“ S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sau kaip atskaitingam asmeniui į D. S. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2014-06-26 per keturis kartus pervedęs 44 000 Lt (12 743,28 eur): 2014-04-28 - 6700 Lt (1940,45 eur), 2014-05-17 - 10 500 Lt (3041,01 eur), 2014-06-17 - 8 000 Lt (2316,96 eur), 2014-06-26 - 18 800 Lt (5444, 85 eur), dokumentų apie šias ūkines operacijas nepateikė apskaitą tvarkiusiai buhalterei S. G., nežinančiai nusikalstamos veikos pobūdžio, dėl ko ŽŪB „V.“ avansinėse apyskaitose nebuvo įregistruotas jam patikėto ŽŪB „V.“ priklausančio didelės vertės - 44 000 Lt ( 12 743,28 eur) turto perdavimas, po ko dalį šių pinigų - 236,32 LT (68,44 eur) panaudojęs ŽŪB „V.“ vardu sumokėti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apie šias operacijas taip pat neinformavo buhalterinę apskaitą tvarkančios S. G., nepateikė jai patvirtinančių šias operacijas dokumentų, dėl ko iš ŽŪB „V.“ dokumentų negalima nustatyti, kur buvo panaudoti ŽŪB „V.“ priklausantys 44 000 Lt (12 743,28 eur), o dėl šių pažeidimų ir iš jų atsiradusių pasekmių iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „V.“ 2014 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Šie kaltinimai kaltinamajame akte buvo grindžiami 2017-01-20 specialisto išvada, kad 2014 m. balandžio, gegužės, birželio mėn. iš ŽŪB „V.“ S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) atskaitingam asmeniui D. S. į D. S. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervestas 44 000 Lt avansas, kuris neįregistruotas ŽŪB „V.“ avansinėse apskaitose, kaip atskaitingam asmeniui išmokėtas avansas ir nėra duomenų, kur šie kur šie pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje. Dėl to iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „V.“ 2014 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Teisiamajame posėdyje apklausta išvadą pateikusi specialistė Z. M. parodė, kad išvadą apie šių pinigų išmokėjimą iš bendrovės kasos D. S. kaip avansą padarė iš to, kad šių pinigų pervedimo bankiniuose dokumentuose buvo nurodyta, kad pervedamas avansas ir tai reiškia atskaitingo asmens avansą, tačiau įmonės avansinėje apyskaitoje pinigai nebuvo apskaityti ir nebuvo pateikti dokumentai apie šių pinigų panaudojimą.
Tačiau šie įrodymai visiškai paneigti liudytojos S. G. parodymais bei 2018-07-05 specialisto išvada, iš kurių akivaizdu, jog šioje kaltinimo dalyje nurodytą bendrą 44 000 litų sumą D. S. iš ŽŪB „V.“ gavo visiškai teisėtai, kadangi iš įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, jog D. S. šiuos pinigus tikrai buvo paskolinęs įmonei, nors tai nėra įforminta paskolos sutartimis, jo paskolinti pinigai buvo naudojami įmonės reikmėms ir kaltinime nurodyta pinigų suma jam grąžinta iš įmonės gautų pajamų.
Esant šioms aplinkybėms D. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu, atsižvelgiant ir į tai, kad 2018-07-05 specialisto išvada pagrįsta išimtinai specialistui pateiktais ŽŪB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentais, nėra jokio pagrindo išvadai, kad dėl D. S. paskolos įmonei įforminimo galbūt ir pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą tvarką, negalima nustatyti ŽŪB „V.“ 2014 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, todėl iš kaltinimo D. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį šalintina dalis, liečianti aptariamų pinigų paskolos ir jos grąžinimo įforminimą įmonės apskaitoje.
L. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę dalyje dėl dokumentų suklastojimo siekiant užvaldyti pridėtinės vertės mokestį sunkina tai, kad šį nusikaltimą jie padarė veikdami bendrininkų grupėje. Kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamiesiems bausme teismas atsižvelgia į BK VIII skyriaus nuostatas, tame tarpe ir į 54 straipsnyje nurodytus bausmių skyrimo pagrindus:
L. K., veikdamas vieninga tyčia, padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų ir, veikdamas kaip padėjėjas, pasikėsino padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą. D. S., veikdamas vieninga tyčia, padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų, vieną tyčinį baigtą apysunkį ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, taip pat padarė vieną atskirą tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą.
Abu kaltinamieji neteisti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
L. K. dirba, charakterizuojamas teigiamai. Byloje nėra duomenų, D. S. charakterizuojančių neigiamai. Nors D. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis užsiima individualia veikla – privačiomis konsultacijomis, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, per teismų informacinę sistemą LITEKO patikrinus (duomenys neskelbtini) duomenis, joje nėra informacijos, kad D. S. nuosprendžio surašymo metu dirbtų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, D. S., sutinkamai su BK 55 straipsnio nuostatomis, už atskiras nusikalstamas veikas – nesunkius ir apysunkį nusikaltimus skirtinos įstatymo sankcijose numatytos švelniausios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, o už padarytą sunkų nusikaltimą – vienintelė BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Nustatant D. S. skirtinų bausmių dydžius, vadovaujamasi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir, nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, už baigtus nusikaltimus, kurie padaryti nesant atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jam skirtinos baudos, savo dydžiu atitinkančios nusikaltimų padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio redakcijoje numatytus bausmių vidurkius, už nusikaltimą, kuris padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, o už pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė.
Kadangi D. S. padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą veikdamas vieninga tyčia, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, o ši veika labai skiriasi pagal pavojingumą nuo jo padaryto atskiro nesunkaus nusikaltimo, bausmės už atskirus nusikaltimus bendrinamos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis.
Po šioje byloje nagrinėjamo sunkaus nusikaltimo padarymo, nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06 galiojusi BK 75 straipsnio redakcija numatė galimybę atidėti ne didesnės nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ir už sunkų nusikaltimą, vykdymą.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus dėl bausmės dydžio ir į tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra ketveri metai, taip pat atsižvelgiant į BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, o baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, taip pat į jau minėtas aplinkybes, kad D. S. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kas duoda pagrindo manyti, jog D. S. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl D. S. skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant jam atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, kuriais būtų pasiekti bausmės tikslai.
Atsižvelgiant į L. K. vaidmenį nusikaltimų padaryme, t.y. į tai, kad jis nors ir padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje kaip vykdytojas, tačiau tai padarė išimtinai D. S. iniciatyva ir interesais, savo veiksmais tik padėdamas pastarajam padaryti sunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje veiksmus, daroma išvada, kad L. K. vaidmuo nagrinėjamu atveju neabejotinai buvo antraeilis. Esant šioms aplinkybėms L. K. už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant žymiai mažesnį nei nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio redakcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.
Kadangi yra L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo vaidmuo sunkaus nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, buvo antraeilis, skiriant jam bausmę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį taikytinos BK 62 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos ir L. K. skirtina švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta straipsnio sankcijoje – bauda, jos dydį nustatant žymiai mažesnį nei nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio redakcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.
Kadangi L. K. padarė vieną nesunkų ir tuo pačiu padėjo padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, t. y. nusikaltimus padarė esant idealiajai jų sutapčiai, bausmės už atskirus nusikaltimus bendrinamos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis.
Šioje baudžiamojoje byloje ŽŪB „V.“ bankroto administratorius UAB „S.“ pareiškė 12 743,28 eurų (44 000 litų) civilinį ieškinį D. S.. Šis ieškinys grindžiamas D. S. kaltinamajame akte nurodytu kaltinimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jog jis pasisavino ieškinyje nurodytą pinigų sumą.
Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta aukščiau, D. S. iš kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinamas nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, šis civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Daiktiniai įrodymai – suklastoti dokumentai ir teismo posėdžio garso įrašas paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu
nusprendžia:
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 222 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmes: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ( dėl sutarties tarp ŽŪB „V.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei su ja susijusių dokumentų suklastojimo) – 300 MGL dydžio baudą, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 500 MGL dydžio baudą, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą trejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ( dėl ŽŪB „V.“ akcijų pardavimo ir dokumentų perdavimo dokumentų suklastojimo ir panaudojimo – 250 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmes subendrinti jas apimant ir D. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 03 19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams įpareigojant D. S. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 100 MGL (3766 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. S. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
D. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmes: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio baudą, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – 100 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti jas apimant ir L. K. paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (5649 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti L. K. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
UAB „S.“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Daiktinius įrodymus – suklastotus dokumentus ir teismo posėdžio garso įrašą palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.