Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-469-1482-07

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-11-09
Bylos Nr.: A-469-1482-07
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Sigita Rudėnaitė (pran.)
Pareiškėjas: Palangos „Baltijos“
Trečiasis asmuo: Palangos „Baltijos“
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės tarybai

Administracinė byla Nr.A14–1482/07Procesinio sprendimo kategorija 25(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Antano Ablingio ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei

dalyvaujant pareiškėjų atstovams I.Š., L.B., adv. Kristinai Gontienei

atsakovo atstovei O.S.

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui L.Š.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Palangos „Baltijos“ vidurinės mokyklos, Palangos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos ir trečiojo suinteresuoto asmens Palangos „Baltijos“ vidurinės mokyklos tarybos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Palangos „Baltijos“ vidurinės mokyklos ir Palangos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos „Baltijos“ vidurinės mokyklos tarybai, Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjos skundu prašė teismą panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimą Nr.119, kuriuo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrasis planas. Pareiškėjos nurodė, kad pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr.119 patvirtintą Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrąjį planą 2006-2007 mokslo metams Senajai gimnazijai leista komplektuoti 7, 8 ir 1-4 gimnazijos klases, 2007-2008 mokslo metams - 8 ir 1-4 gimnazijos klases, o nuo 2008-2009 mokslo metų - tik 1-4 gimnazijos klases. Nuo 2007-2008 mokslo metų 11 klasių numatyta nekomplektuoti nei Vlado Jurgučio, nei „Baltijos" vidurinėse mokyklose, taigi 2008 m. šios vidurinės mokyklos turi tapti pagrindinėmis. Iš esmės, pareiškėjų teigimu, tai yra dviejų vidurinių mokyklų likvidavimo planas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. Nr.746 nutarimu patvirtinto bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo 8 punktas numato, kad bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo mokykla steigėjo sprendimu gali būti reorganizuojama ar pertvarkoma, tik esant šiame punkte numatytiems kriterijams. Nei vieno iš kriterijų Palangos Vlado Jurgučio ir „Baltijos" vidurinės mokyklos neatitinka.

Pareiškėjos nurodė, jog Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios veiklos nuostatuose, atsižvelgiant į tėvų bei mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba bei tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose valstybinės lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis. Bendrojo plano švietimo būklės analizėje nurodoma, kad nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. likvidavus „Vilties" pagrindinę mokyklą, vyresniųjų klasių rusakalbiai mokiniai gali mokytis atskirų dalykų Vlado Jurgučio vidurinėje mokykloje. Kur mokiniai galėtų mokytis likvidavus minėtą mokyklą, plane nenurodoma. Taip pat neaišku, kaip bus užtikrinta galimybė mokytis neįgaliems vaikams, „Baltijos" vidurinę mokyklą pertvarkius į pagrindinę. Palangos taryba neatsižvelgė ir į 2006 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją „Dėl Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimo“, kurioje suformuluoti pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šių pasiūlymų 7 punktas rekomenduoja garantuoti mokyklų bendruomenių teisę rinktis ir išlaikyti Lietuvos mokyklų tipų įvairovę. Pareiškėjų teigimu, šiuo atveju iš mokyklų bendruomenių ši teisė buvo atimta. Be to, Palangos miesto tarybos skubėjimas yra nepagrįstas, nes minėtos rezoliucijos 1 punktas rekomenduoja atsižvelgti į konstitucinę nuostatą dėl valstybinės mokymo ir auklėjimo įstaigų priežiūros ir pradėti kurti nepriklausomą valstybinę bendrojo lavinimo bei aukštojo mokslo ir studijų priežiūros instituciją, o rengiant ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, numatyti šiam tikslui reikiamas lėšas ir kitus institucijos veiklai reikalingus išteklius. Palangos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas sprendimas pažeistų vaikų ir tėvų teisės bei teisėtus lūkesčius pabaigti tą pačią vidurinę mokyklą. Be to, rengiant mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrąjį planą, nebuvo tinkamai informuota Palangos visuomenė, tuo pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Iškiltų ir pedagogų įdarbinimo problema, nes nekomplektuojant vienuoliktų klasių, sumažės darbo krūvis ir dalis mokytojų neteks darbo.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės taryba su pateiktu skundu nesutiko. Atsiliepime ji nurodė, kad pareiškėjos klaidingai teigia, jog ginčijamas tarybos sprendimas yra dviejų vidurinių mokyklų likvidavimo planas (nekomplektuojant vienuoliktų klasių, mokyklų veikla nesibaigia). Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu rėmėsi Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, numatančiu, kad būtent savivaldybės atstovaujamoji institucija formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas teikiančių mokyklų tinklą. Pažymėta, kad mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrojo plano projekto rengimui buvo sudaryta speciali darbo grupė, į kurios sudėtį buvo įtraukti ir pareiškėjų atstovai, jie dalyvavo visame mokyklų tinklo pertvarkos procese, galėjo pareikšti savo nuomonę, pastabas, teikti pasiūlymus ir lygiomis teisėmis balsuoti posėdžiuose. Atsakovės atstovė paaiškino, jog šiuo metu Vlado Jurgučio mokykloje yra 5 mokiniai, besimokantys rusų kalba, iš jų 1 mokinys mokosi pagal pradinio ugdymo programą, 2 - penktoje klasėje, 2 - aštuntoje klasėje (mokykloje net nėra galimybės sukomplektuoti rusakalbių mokinių grupės).

Tretysis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius su pareiškėjų skundu nesutiko. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal ginčijamą sprendimą nuo 2007-2008 metų nebus komplektuojamos vidurinio ugdymo programos klasės, tai yra bus keičiamas mokyklos tipas. Todėl neteisingas pareiškėjų teiginys, jog mokyklas siekiama likviduoti. Be to, prašymas panaikinti visą ginčijamą Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrąjį planą, jo teigimu, pažeistų daugelio kitų subjektų teises, pareiškėjas liečia tik keli plano punktai, todėl reikalavimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Palangos „Baltijos" vidurinės mokyklos taryba prašė pareiškėjų skundą patenkinti (II t., b.l. 137).

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 8 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Konstatuota, jog Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrasis planas yra programinis dokumentas, miesto švietimo būklės analizės ir prognozės pagrindu numatantis miesto mokyklų tinklo pertvarkos prioritetus ir konkrečias pertvarkos priemones. Plano VIII skirsnyje „Bendrojo lavinimo mokyklų pertvarkymo, vidaus struktūros pertvarkos planas" numatytos pertvarkos priemonės -„Baltijos" vidurinėje mokykloje nuo 2007/2008 mokslo metų nekomplektuoti 11 klasės, o nuo 2008/2009 mokslo metų komplektuoti tik pagrindinio ugdymo programos klases. Analogiškai numatyta nekomplektuoti klasių ir Vlado Jurgučio vidurinėje mokykloje. Senojoje gimnazijoje 2006/2007 mokslo metams numatyta komplektuoti 7-8 klases ir 1-4 gimnazijos klases, 2007/2008 mokslo metams - tik 8 klases ir 1-4 gimnazijos klases, o nuo 2008/2009 mokslo metų - tik 1-4 gimnazijos klases. Teismo konstatavimu, Civilinio kodekso taikymo požiūriu ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas nei Palangos Vlado Jurgučio mokyklos, nei Palangos „Baltijos“ vidurinės mokyklos likvidavimu, pertvarkymu ar reorganizavimu (Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 2 dalis, 2.104 straipsnis). Pažymėta tai, kad klasių nekomplektavimas tėra vidinis mokyklos pertvarkymas, nes nekomplektuojant klasių, mokyklos, kaip juridiniai asmenys, nesibaigia, jų teisių ir pareigų neperima naujas juridinis asmuo, mokyklų teisinė forma nesikeičia. Todėl, šiuo atveju, netaikytinas Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. Nr.746 nutarimas, kuriuo patvirtinti bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijai.

Teismas pažymėjo, jog mokyklų tinklo pertvarkos plane numatyti Vlado Jurgučio mokyklos vidaus struktūros pakeitimai, susiję su vidurinio ugdymo, o ne su pradinio ar pagrindinio ugdymo programa, todėl minėta mokykla ir toliau turėtų organizuoti pradinio ir pagrindinio ugdymo programas rusų kalba. Teismas nurodė, jog pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.ISAK-1630 patvirtinto Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašo 8 punktą gimtosios kalbos mokymuisi grupę gali sudaryti vienoje klasėje besimokantys mokiniai, gretimų klasių arba tos pačios ugdymo programos (pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo) skirtingų klasių mokiniai. Minėto aprašo 11 punkte numatyta, kad nesusidarius 5 mokinių grupei, pageidaujantiems mokytis gimtosios kalbos mokiniams siūloma rinktis savarankiško gimtosios kalbos mokymosi formą arba pasinaudoti kito švietimo tiekėjo teikiamomis paslaugomis. 15 punkte nustatyta, kad 11-12 klasių mokinių grupei (vidurinio ugdymo programa) gimtosios kalbos mokymuisi skiriamos laisvai pasirenkamų kursų valandos. Todėl, teismo konstatavimu, tokią paslaugą gali teikti ir Senoji gimnazija.

Teismas nurodė, jog pagal Specialiojo ugdymo įstatymo 32 straipsnio 8 punktą moksleiviai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, iki 21 metų gali ugdytis bendrojo ugdymo įstaigų specialiosiose klasėse, specialiosiose mokyklose ar kitose specialiojo ugdymo įstaigose. Specialiųjų klasių mokiniams, besimokantiems pagal specialiojo ugdymo programas, mokyklų tinklo pertvarka neturėtų būti kliūtis. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Švietimo skyriaus atstovas nurodė, kad per artimiausius 3 metus mokiniai, turintys fizinę judėjimo negalią, turi visas sąlygas mokytis „Baltijos“ vidurinėje mokykloje pagal pagrindinio ugdymo programas (du „Baltijos" vidurinės mokyklos mokiniai, kuriems reikalinga pritaikyta aplinka, dabar mokosi 6 ir 7 klasėse, todėl jie turi sąlygas iki 2010 m. mokytis „Baltijos" vidurinėje mokykloje pagal pagrindinio ugdymo programą; II t., b.l. 172). Nurodyta, jog savivaldybės tarybos patvirtintame 2007-2009 m. strateginiame plane numatyta 2007 metais skirti 30 tūkst. Lt lifto įrengimo projektui Senojoje gimnazijoje ir 400 tūkst. Lt lifto įrengimui 2008 m. (II t., b.l.86). Teismui pateikta Palangos pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centro 2007 m. balandžio 21 d. pažyma Nr. (1-10)S-100 patvirtino, kad specialiųjų poreikių mokinių ugdymas pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą „Baltijos" vidurinėje mokykloje vyksta toje pačioje specialiojo ugdymo klasėje, į kurią dirbti ateina mokytojas dalykininkas. Tokiu pačiu būdu ugdymo procesą reikia organizuoti ir pagal vidurinio ugdymo programą (II t., b.l. 91). Palangos Švietimo skyriaus atstovo teigimu, tai galima įgyvendinti specialiąją klasę įrengiant Senojoje gimnazijoje arba paliekant mokinius mokytis „Baltijos" vidurinės (būsimos pagrindinės) mokyklos patalpose, ugdymo procesą pavedant organizuoti kitai, vidurinio ugdymo programos vykdymo įgaliojimus turinčiai mokyklai, šiuo atveju - Senajai gimnazijai. Tokiu būdu tose pačiose patalpose galėtų dirbti su tais pačiais dviem mokiniais ir tie patys mokytojai.

Teismas konstatavo, jog Švietimo įstatymo 46 straipsnyje nėra tiesiogiai įtvirtintos teisės mokiniui pasirinkti konkrečią mokyklą, tačiau iš jame įtvirtintų mokinio teisių nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas, pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą, kvalifikaciją, gauti geros kokybės švietimą, galima daryti išvadą, kad teisė pasirinkti mokyklą mokiniui yra suteikta, tačiau pasirinkimo teisė nėra besąlyginė - konkrečios mokyklos programa, mokymosi forma, švietimo kokybė turi atitikti vaiko gebėjimus ir poreikius. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad būtent savivaldybės atstovaujamoji institucija formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas teikiančių mokyklų tinklą. Nustatyta, jog rengiant ginčijamą planą, darbo grupės darbe dalyvavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Emilija Lapėnienė, 2007 m. vasario 12 d. Palangos švietimo skyriuje lankėsi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, tačiau ji pastabų dėl vaiko teisių pažeidimų nepareiškė. Pareiškėjos nepateikė įrodymų, kad tik jų mokyklose, priešingai nei kitose, švietimo kokybė atitinka moksleivių gebėjimus ir poreikius, kad tik šiose mokyklose bus užtikrinta moksleiviams tinkama mokslo paslauga bei visapusiškai patenkinti vaikų interesai.

Teismas nurodė, jog vienas iš principų, kuriuo grindžiama vietos savivalda, yra gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2 punktas numato, jog savivaldybės institucijos sudaro sąlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu. Išvardintų reikalavimų Palangos miesto savivaldybė laikėsi: buvo atliktas sociologinis tyrimas, organizuoti susitikimai, projektai skelbti ir pristatyti visuomenei, rengtos publikacijos laikraštyje „Palangos tiltas", viešos konsultacijos ir pan. (tai patvirtino byloje pateikti įrodymai; I t., b.l.114, 190, 201, bylos priedas su dokumentų kopijomis).

Švietimo skyriaus vedėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad pedagogų darbo krūvio problemos nėra, nes nekomplektuojant 11 klasių pareiškėjų mokyklose, kitos klasės didėtų (5-6 klasės, o vėliau 7-8 klasės). Todėl pedagogų įdarbinimo problema keliama nepagrįstai. Teismo konstatavimu, pareiškėjos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių prielaidas, kad dalis pedagogų neteks darbo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Švietimo ir mokslo ministerijos 2006 m. gruodžio 4 d. rašto Nr.24-03-R-9473 nustatyta, kad ministerija pritaria atsakovės 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr.119 patvirtintam Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrajam planui (II t., b.l. 140, 141). Teismas vadovavosi Švietimo įstatymo 28 straipsnyje numatyta švietimo teikėjų tinklo paskirtimi, nurodydamas, jog pagal šio straipsnio 6 dalį savivaldybė privalo turėti pakankamą pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, bei pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Pažymėta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 8 d. nutartyje nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrasis planas nustato, kokių organizacinių, administracinių, finansinių ar materialinių priemonių Palangos miesto savivaldybė turėtų imtis bei kaip šias priemones panaudoti, vykdydama miesto mokyklų pertvarką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad toks planas laikytinas savivaldybės vidaus administravimą reglamentuojančiu individualiu teisės aktu, nenustatančiu bendro pobūdžio teisės normų kitiems teisės subjektams, nepatenkantiems į savivaldybės vidaus administravimo veiklos sferą. Įvertinus byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, konstatuota, kad pareiškėjų motyvai, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas, nepagrįsti, todėl skundas netenkintinas. Nepatenkinus pareiškėjų skundo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (laikinai sustabdytas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 119 galiojimas) panaikintos.

III.

Pareiškėja Palangos Vlado Jurgučio vidurinė mokykla apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - panaikinti Palangos miesto tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 119, kuriuo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrasis planas, dalyje, kurioje kalbama apie Vlado Jurgučio vidurinę mokyklą (nuo 2007-2008 mokslo metų 11 klasės joje nekomplektuojamos, o 2008 m. Vlado Jurgučio vidurinė mokykla tampa pagrindine mokykla). Apeliantės manymu, teismo sprendimas naikintinas dėl materialinės teisės normų netinkamo pritaikymo ir procesinės teisės normų pažeidimo, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Civilinio kodekso taikymo požiūriu ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas nei Palangos Vlado Jurgučio mokyklos, nei Palangos „Baltijos“ vidurinės mokyklos likvidavimu, pertvarkymu ar reorganizavimu. Jos teigimu, nepagrįstai neatsižvelgta į Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 9 dalies nuostatą, kad juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus gali nustatyti įstatymai, reglamentuojantys atskiras juridinių asmenų teisines formas, o taip pat į Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 5 dalį, numatančią, jog juridinių asmenų pertvarkymo ypatumus gali nustatyti ir atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai.

Apeliantė nurodo, jog pagal Švietimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalį bendrojo lavinimo mokyklų tipai yra: pradinė, pagrindinė ir vidurinė mokykla. Mokyklų reorganizavimo ypatumus nustato 2003 m. birželio 17 d. Švietimo įstatymas, kurio 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog savivaldybė mokyklą steigia, reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 buvo patvirtinti Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijai. Šis nutarimas nepateikia reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo sąvokų išaiškinimo, tačiau, apeliantės manymu, šiuo atveju galima vadovautis istoriniu (genetiniu) teisės aiškinimo metodu, nustatant teisės aktų leidėjo ketinimus, tikrąją sąvokų prasmę. Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 726 (neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 nuo 2004 m. birželio 18 d.), 3 punktas nurodė, kad švietimo įstaigos reorganizavimas - organizacinės veiklos pertvarka (klasių, grupių kita dėstomąja kalba steigimas ar likvidavimas), jos tipo ar pavaldumo pakeitimas, atskirų įstaigų sujungimas, prijungimas prie kitų ar padalijimas į atskirus struktūrinius vienetus. Šioje situacijoje yra keičiamas mokyklos tipas, todėl, apeliantės manymu, mokyklos reorganizavimui turi būti taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtinti kriterijai.

Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, įpareigojančios vykdyti nuoseklų mokyklų tinklo pertvarkos procesą, susidedantį iš trijų stadijų - inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo – numato, jog pirmoje (inicijavimo) stadijoje turi būti parengtas bendrasis mokyklų tinklo pertvarkos planas (taisyklių V dalis). Taigi, pirmoji pertvarkymo stadija jau yra įgyvendinta. Šio nutarimo 29 punktas nustato, kad mokyklos vidaus struktūros pertvarkymas - vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine lietuvių kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, mokyklos tipo pakeitimas). Nutarimo 22 punktas numato, jog valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės bendrojo lavinimo profesinių mokyklų grupėms priklausančios mokyklos steigiamos, reorganizuojamos, pertvarkomos ir likviduojamos steigėjo sprendimu, vadovaujantis bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašu. Nežiūrint į Vyriausybės aktuose esančios terminijos prieštaringumą, apeliantės manymu, bet kokiu (reorganizavimo ar pertvarkymo) atveju turi būti taikomi Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr.746 patvirtinti kriterijai.

Apeliantė remiasi Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog savivaldybės taryba ikimokyklinio, kitas neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, o bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas - pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. Nr. 746 nutarimu patvirtinto kriterijų sąrašo 8 punktas numato, kad bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, pertvarkoma tik numatytais atvejais. Nei vienas iš numatytų kriterijų, apeliantės teigimu, jų mokyklai netinka ir, koks kriterijus buvo taikomas jų mokyklos atžvilgiu, neaišku. Apeliantė pažymi, jog savivaldybės, kaip švietimo įstaigų steigėjos, teisės šių įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo srityje nėra absoliučiai savarankiškos. Jos turi atitikti teisės aktus, reguliuojančius šiuos santykius.

Apeliantė pažymi, jog bylą nagrinėjęs teismas iš esmės nepasisakė ir dėl pažeisto teisėtų lūkesčių principo: Palangos miesto savivaldybės taryba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 50 patvirtino Palangos miesto švietimo įstaigų pertvarkymo programą, pagal kurią Palangos Vlado Jurgučio vidurinė mokykla turėjo likti vidurine ir ruoštis akreditacijai, be to, savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl rusakalbių mokymo jų mokykloje (vėliau priimtas tarybos 2002 m. vasario 28 d. sprendimas Nr.22 dėl Jurgučio mokyklos reorganizavimo į pagrindinę Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2002 m. gegužės 14 d. panaikintas, todėl galioja 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 50), mokyklos bendruomenė pastaruosius ketverius metus kryptingai siekė užsibrėžto tikslo (rengėsi akreditacijai ir tikėjosi tapti gimnazija), mokykloje buvo sukomplektuotas puikus mokytojų, kompetentingų ir nuolat besitobulinančių savo dalyko specialistų, kolektyvas, mokykla veiksmingai įgyvendino ugdymo tikslus, nuolat gerino mokinių mokymosi sąlygas, sudarė galimybę įgyti tam tikrus profesinius įgūdžius (vairuotojų teises), sprendė mokinių užimtumo problemas. Tačiau staiga normaliai dirbančią mokyklą nutarta padaryti pagrindine. Apeliantė pažymi, kad niekas nepanaikino savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 50 dėl Palangos miesto švietimo įstaigų pertvarkymo programos, o teismo išvada, kad nebuvo pažeisti Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2 punkto reikalavimai, nepagrįsti.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, pažeidžiant Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. ISAK-1554, buvo sudaryta plano rengimo darbo grupė, kurios nariais tapo tiesiogiai savivaldybės administracijai pavaldūs žmonės, nebuvo įtraukti mokyklos mokytojų atstovai, o į mokyklos paklausimą dėl darbo grupės sudėties teisėtumo savivaldybės administracijos direktorius mokyklos bendruomenei visai neatsakė, tuo pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Nebuvo pranešimo spaudoje dėl viešųjų konsultacijų, todėl tiek mokyklos bendruomenės, tiek Palangos visuomenės interesai į teisę žinoti apie tokio plano rengimą buvo pažeisti. Vietoj ministro įsakyme rekomenduojamų keturių mėnesių viešųjų svarstymų Palangoje šis procesas truko vos apie mėnesį, o vietoj rekomenduojamų 7-8 mėnesių termino švietimo strategijai sukurti bendrasis planas buvo parašytas vos per 4 mėnesius.

Apeliantė teigia, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas neatsižvelgė ir į Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5 - 37/2007), sprendime nenurodytas ir nepagrįstas nei vienas Vyriausybės numatytas kriterijus.

Pareiškėja Palangos „Baltijos“ vidurinė mokykla ir tretysis suinteresuotas asmuo Palangos „Baltijos“ vidurinės mokyklos taryba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Jų manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas, neįvertinus visų svarbių bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų. Teismas, kaip teigiama, netinkamai pritaikė ir išaiškino Civilinio kodekso 2.95 ir 2.104 straipsnių nuostatas, netinkamai pritaikė 2004 m. birželio 14 d. Vyriausybės nutarimą Nr.746, visiškai neaiškino ir netaikė Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr.745. Apeliantės pažymi, jog Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr.746 8 punkte yra pateiktas sąrašas atvejų, kuriems esant galimas mokyklos pertvarkymas. Šiuo atveju Palangos „Baltijos" vidurinės mokyklos pertvarkai – sprendimui nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoti 11-ųjų klasių - nebuvo jokio teisinio pagrindo, kadangi pertvarka neatitinka nei vieno iš minėtame nutarime aptartų kriterijų. Apeliančių teigimu, teismas neaiškindamas ir netaikydamas Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr.745, klaidingai ir netinkamai išaiškino Civilinio kodekso 2.95 ir 2.104 straipsnius bei Švietimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalį. Civilinio kodekso 104 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad atskirų juridinių asmenų pertvarkymo ypatumus gali numatyti ir atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai. Pagal Švietimo įstatymą ir pagal Vyriausybės nutarimą Nr.745 Palangos „Baltijos" vidurinė mokykla nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. pertvarkoma, keičiant mokyklos tipą - vidurinę mokyklą pertvarkant į pagrindinę. Tokiu būdu, teismas netinkamai aiškino Civilinio kodekso 2.95 ir 2.104 straipsnius, kadangi mokyklos pertvarkymą griežtai reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimas Nr.745, Švietimo įstatymas, Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 5 dalis ir Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimas Nr.745. Apeliančių teigimu, Palangos miesto savivaldybės taryba nepaisė minėtų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, keliamų bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos pertvarkos procesui, netinkamai pritaikė 2004 m. birželio 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr.745 27-34 punktų reikalavimus.

Apeliančių teigimu, teismas nepagrįstai laikė neįrodytu, jog tik Palangos „Baltijos" vidurinėje mokykloje gali būti teikiamos ugdymo paslaugos pagal specialiąsias ugdymo programas, ir neteisingai įvertino savivaldybės atstovo L.Š. aiškinimą, kad tokios paslaugos galėtų būti teikiamos Palangos Senojoje gimnazijoje (toks L.Š. aiškinimas neparemtas jokiais rašytiniais įrodymais, Palangos miesto bendruomenės nariams yra žinoma, kad šiuo metu Palangos Senojoje gimnazijoje nėra atliekami jokie statybos remonto darbai, kad mokyklos patalpos būtų pritaikytos lankyti ją neįgaliems mokiniams).

Apeliantės pažymi, jog dėl mokyklos pertvarkymo nebuvo viešų konsultacijų su mokyklos bendruomene. Skelbimas laikraštyje „Palangos tiltas" nėra vieša konsultacija, kurią reglamentuoja teisės aktai. Be to, bylos medžiagoje esančiame Palangos „Baltijos" vidurinės mokyklos susirinkimo protokole Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė savo parašu patvirtino, kad mokyklos bendruomenė vieningai balsavo prieš mokyklos pertvarkymą nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. į pagrindinę mokyklą. Apeliančių teigimu, pertvarkius Palangos „Baltijos" vidurinę mokyklą į pagrindinę mokyklą, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. fizinę negalią turintys mokiniai netenka teisės lankyti vienuoliktąją mokyklos klasę, o jokia kita Palangos miesto mokymo įstaiga nėra akredituota ir neturi teisės teikti specialiojo ugdymo paslaugų neįgaliesiems mokiniams, jokioje kitoje mokymo įstaigoje nėra atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų, galinčių teikti tokias ugdymo paslaugas neįgaliems mokiniams. Nei vienam Palangos „Baltijos" vidurinės mokyklos mokiniui nustatyta tvarka nepranešta apie, tai, kad Palangos „Baltijos" vidurinė mokykla pertvarkoma į pagrindinę mokyklą nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Apeliančių teigimu, dėl to grubiai pažeistos Palangos „Baltijos" vidurinės mokyklos mokinių teisės pasirinkti kitą mokymo įstaigą (pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytą tvarką jau yra pasibaigę prašymų priimti mokytis į mokyklą terminai). Be to, nėra sudarytas joks pedagogų darbo sutarčių nutraukimo arba pasiūlymų keisti darbo vietą ar sąlygas grafikas, dėl to neįmanoma pagal Darbo kodekso reikalavimus nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. pedagogus perkelti dirbti į kitą mokymo įstaigą be jų sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai išaiškino ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007-2009 m. strateginį planą, kuriame yra numatyta skirti pinigus lifto Palangos Senojoje gimnazijoje įrengimui 2007 m. ir 2008 m. - šis strateginis planas tik nurodo, kad savivaldybėje yra svarstyta galimybė tokius pinigus skirti, tačiau jame nėra jokių faktų, kad pinigai jau realiai paskirti ir vykdomi lifto įrengimo darbai. Apeliančių manymu, atsakovė privalėjo įrodyti, kad Palangos mieste yra kita mokymo įstaiga nei Palangos „Baltijos„ vidurinė mokykla, kuri galėtų nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. teikti specialiojo ugdymo paslaugas neįgaliems mokiniams. Teismas nepagrįstai netaikė ir Valstybinės švietimo strategijos nuostatų II skyriaus 8 punkto normos, nustatančios, kad Lietuvos švietimas yra grindžiamas pagrindinėmis tautos, Europos ir pasaulio kultūros vertybėmis: asmens vertės ir orumo, artimo meilės, prigimtinės žmonių lygybės, žmogaus laisvių ir teisių, tolerancijos, demokratinių visuomenės santykių. Byloje ginčijamas savivaldybės administracinis aktas, įvertinus bylos faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, pareiškėjų teigimu, neužtikrina prigimtinės žmonių lygybės, tolerancijos, kiek tai susiję su 11-12 klasių neįgaliųjų moksleivių teisių įgyvendinimu Palangos mieste. Teismas netaikė ir Valstybinės švietimo strategijos nuostatų IV skyriaus 11 punkto 1 papunkčio 8 pastraipos normos, nustatančios, kad švietimo plėtotės efektyvumas ir darna užtikrinama stiprinant visuomenės įtaką švietimo sistemai - švietimo srities politiniai ir administraciniai sprendimai priimami konsultuojantis ir derinant su švietimo socialiniais partneriais ir kitomis interesų grupėmis. Netaikyta ir Valstybinės švietimo strategijos IV skyriaus 11 punkto 3 papunkčio 2 pastraipos norma, nustatanti, kad vidurinė mokykla ir gimnazija privalo būti atvira ir prieinama visiems joje mokytis pageidaujantiems jaunuoliams. Apeliančių teigimu, ginčijamas sprendimas Palangos „Baltijos" vidurinės mokyklos neįgaliems 11-12 klasių moksleiviams vidurinį išsilavinimą daro neprieinamą, nes kitokių mokymo įstaigų, galinčių teikti specialaus ugdymo paslaugas, Palangos mieste nėra.

Pažymima tai, kad sisteminis išvardintų Valstybinės švietimo strategijos nuostatų normų aiškinimas yra būtinas nustatant garantuojamo asmenų lygių galimybių, nepaisant jų fizinės negalios, principo turinį ir pagrindžiant išvadą apie tai, kad ginčijamas sprendimas nepažeidžia asmenų, kiek tai susiję su 11-12 klasių neįgalių moksleivių, gyvenančių Palangos mieste, lygiomis galimybėmis, teisių. Teismo sprendimas, apeliančių teigimu, priimtas nepaisant lygių galimybių principo, teismo išvada, kad neįgalieji moksleiviai galės mokytis Palangos Senojoje gimnazijoje, yra niekuo neparemta. Nurodoma, jog Palangos „Baltijos" vidurinės mokyklos tarybai apie mokyklos pertvarkymą iš viso nebuvo pranešta, viešosiose konsultacijose dalyvauti taryba taip pat nebuvo pakviesta, apie ginčijamą savivaldybės tarybos sprendimą ji sužinojo tik iš laikraščių, kai ginčas jau buvo pradėtas nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Mokyklos taryba nurodo teismo prašiusi ją laikyti byloje pareiškėja, tačiau teismas šio prašymo neišsprendė ir nieko tarybai nepranešė. Jos manymu, buvo grubiai pažeistos jos teisės, numatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo, skųsti administracinį aktą ir naudotis kitomis pareiškėjo teisėmis administracinės bylos procese.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos „Baltijos“ vidurinės mokyklos taryba pateikė prašymą skirti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui Valerijui Kuznecovui baudą už 2007 m. gegužės 18 d. teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo nevykdymą. Pažymima, kad Palangos miesto savivaldybės atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir netgi apeliacine tvarka apskundė teismo nutartį. Daroma išvada, kad Palangos miesto savivaldybei teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartis yra žinoma. Tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas, žinodamas, kad yra sustabdytas ginčijamo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 119 galiojimas, neatliko prievolės įsakymu nustatyti klasių komplektus bendrąjį lavinimą teikiančiose mokyklose 2007-2008 mokslo metais dalyje dėl 11 klasių komplektavimo Palangos „Baltijos'' vidurinėje mokykloje. Ginčijamu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr.119 buvo nuspręsta nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Palangos „Baltijos" vidurinėje mokykloje nekomplektuoti 11 klasių, todėl akivaizdu, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 26 d. įsakymas yra ginčijamo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimo Nr.119 vykdymo pasekmė, nors minėto sprendimo galiojimas sustabdytas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi. Paaiškinama, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. liepos 26 d. priėmė įsakymą Nr. A1-685 „Dėl klasių komplektų skaičiaus nustatymo bendrojo lavinimo mokykloms 2007-2008 mokslo metams", tačiau šiuo įsakymu neišsprendė 11 klasių komplektavimo klausimo Palangos „Baltijos" vidurinėje mokykloje, nepaisydamas teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutarties. Minėtas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas nepaskelbtas viešai. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, tokie direktoriaus veiksmai vertintini kaip Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nevykdymas. Pažymima, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius sistemingai nevykdo teismų nutarčių, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.I-142/2004m. jis jau baustas 300 Lt pinigine bauda už tai, kad nevykdė šio teismo 2004 m. gegužės 6 d. nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. jis vykdė Palangos "Baltijos" vidurinės mokyklos reorganizaciją, nors tai daryti buvo uždrausta teismo). Jis nevykdė ir Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tai, jam skirtina didesnė nei 300 Lt piniginė bauda (išvados nepadarytos, vadinasi, 300 Lt piniginė bauda yra per maža, nepadarė tinkamo poveikio).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nesutinka, kad vidurinės mokyklos statuso panaikinimas yra mokyklos tipo pakeitimas (Švietimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis, Vyriausybės 2004 m. birželio 14 nutarimo Nr. 745 29 punktas). Atkreipiamas dėmesys, kad Civilinio kodekso taikymo požiūriu ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas nei Palangos Vlado Jurgučio mokyklos, nei Palangos Baltijos vidurinės mokyklos likvidavimu, pertvarkymu ar reorganizavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4 -1221/2006; 2006 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-953/2006). Pažymima, jog norint vykdyti vidurinio ugdymo programą, būtina atlikti teikiamos vidurinio ugdymo programos akreditaciją (Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 171), o neakredituotoje mokykloje turi būti pertvarkyta jos vidaus struktūra (2004 m. birželio 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 745 31 punktas). Be to, mokykla, norinti vykdyti vidurinio ugdymo programą, turi gauti licenciją (to paties nutarimo punktas). Nei „Baltijos“, nei Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos nėra įtrauktos į Akreditavimo koordinavimo komisijos trimetį vidurinio ugdymo programų akreditavimo planą, jos neturi ir licencijos. Net jei jos būtų įtrauktos į minėtą planą ir akredituotos, kaip nurodoma, jos turėtų tapti gimnazijomis, o gimnazijos, jei jos nėra atokiose gyvenvietėse, kuriose neracionalu turėti kelias mokyklas, privalo tapti keturmetėmis (Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 655 ir 1999 m. vasario 4 d. įsakymas Nr.150). Pažymima, jog tuomet Palangos savivaldybėje susidarytų miesto poreikių neatitinkanti situacija - veiktų trys keturmetės gimnazijos ir viena pagrindinė mokykla Šventosios seniūnijoje. Paaiškinama, kad mokyklų tinklo pertvarkos planas buvo rengiamas atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 6 d. įsakymu patvirtintas mokyklų tinklo pertvarkos metodines rekomendacijas. Šiose rekomendacijose numatyti tinklo pertvarkos terminai ir rengimo stadijos yra rekomendacinio pobūdžio, todėl teiginiai, kad šie terminai buvo pažeisti, yra neteisingi. Nepagrįstas argumentas ir dėl pažeisto Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2 punkto, nes Palangos miesto savivaldybė, rengdama mokyklų tinklo pertvarkos planą, organizavo susitikimus bei viešas konsultacijas tėvams, mokytojams, mokyklų vadovams, mokyklų tarybų bei savivaldybės tarybos nariams, užsakė sociologinį tyrimą, skelbė publikacijas vietinėje spaudoje, atliko kitus visuomenės informavimo darbus, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas, sudarė darbo grupę, į kurios sudėtį įėjo tarybos nariai, švietimo padalinio vadovas ir specialistai, mokyklų vadovai, profsąjungų atstovai, pedagogai, vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja. Pažymima, jog mokyklų bendruomenių atstovai nuo pat pradžių dalyvavo mokyklų tinklo pertvarkos procese, galėjo reikšti savo nuomonę, pastabas, teikti savo pasiūlymus ir lygiomis teisėmis su kitais darbo grupės nariais balsuoti posėdžiuose. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Švietimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalis suteikia mokiniui galimybę rinktis švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo tiekėją arba savarankišką mokymąsi, tuo tarpu mokyklų tinklo kūrimo teisė suteikta savivaldybės atstovaujamajai institucijai (59 str. 1 d. 3 p.). Be to, tarp Švietimo įstatymo 46 straipsnyje išvardintų mokinių teisių nėra tiesiogiai įtvirtintos teisės pasirinkti konkrečią mokyklą. Mokinių teisės ir teisėti interesai, įgyvendinant mokyklų tinklo pertvarkos planą, kaip nurodo atsakovė, sietini su teise į mokslą, o ne su teise į konkrečią mokyklą. Nebekomplektuojant 11- tų klasių „Baltijos“ vidurinėje ir Vlado Jurgučio mokyklose, atsakovės teigimu, šių mokyklų mokiniai pagal vidurinio ugdymo programas galėtų mokytis Senojoje gimnazijoje, tokiu būdu mokinių prigimtinė teisė mokytis nebūtų suvaržyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV

Dėl mokyklos pertvarkymo sąvokos turinio

Nagrinėjamam ginčui yra svarbus klausimas, ar pareiškėjos, t.y. Palangos Vlado Jurgučio ir Palangos ,,Baltijos“ vidurinės mokyklos, skundžiamu Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo pertvarkytos švietimo teisinus santykius reglamentuojančių teisės aktų prasme. Kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, 2006 m. birželio 29 d. patvirtintu Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų planu nuspręsta nuo 2008/2009 mokslo metų buvusias Vlado Jurgučio ir ,,Baltijos“ vidurines mokyklas pertvarkyti į pagrindines.

Principines mokyklų pertvarkymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (2003 m. birželio 17 d. įstatymo redakcija) 44 straipsnis ,,Mokyklos, pagalbos įstaigos pabaiga ir pertvarkymas“ (2004 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. IX-2292 redakcija), kuriame yra nustatyta, kad savivaldybės taryba ikimokyklinio, kitas neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas - pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus; steigėjas mokyklą, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Mokyklos pertvarkymo sąvokos apibrėžimo Švietimo įstatymas nepateikia.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.104 straipsnyje ,,Juridinių asmenų pertvarkymas“ juridinio asmens pertvarkymas apibrėžiamas kaip ,,juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo (2004 m. birželio 14 d. Nr. 745) 29 punkte mokyklos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine lietuvių kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, mokyklos tipo pakeitimas) yra įvardijami kaip mokyklos vidaus struktūros pertvarkymas. Šiame teisės akte mokyklos reorganizavimo, mokyklos pertvarkymo ir mokyklos vidaus struktūros pertvarkymo sąvokos yra naudojamos kaip atskiros ir savarankiškos.

Byloje nustatyta, kad ginčijamu savivaldybės tarybos aktų mokyklų – pareiškėjų teisinė forma nėra keičiama, jos buvo ir lieka biudžetinėmis įstaigomis. Mokyklos pertvarkymas iš vidurinės į pagrindinę reiškia jos tipo pakeitimą, todėl švietimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų prasme tai laikytina mokyklos vidaus struktūros pertvarkymu, o ne mokyklos pertvarkymu.

Iš nurodytų aplinkybių išplaukia išvada, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 746 ,,Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ ginčo teisiniams santykiams nėra taikomas, todėl pareiškėjų argumentai, kad susiję su šiuo teisės aktu atmetami.

Pažymėtina, kad analogiškas nagrinėjamam ginčui teisės normų aiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A11 – 953/2006 2006 m. gegužės 23 d.

Dėl mokinių, jų tėvų ir pedagogų teisėtų lūkesčių

Pareiškėjos skunde teismui nurodė, kad skundžiamu sprendimu numatytas mokyklų vidaus struktūros pertvarkymas pažeidžia mokinių ir jų tėvų teisėtus lūkesčius pabaigti tą pačią vidurinę mokyklą.

Šių pareiškėjų argumentų pagrįstumas turi būti vertinamas taikant bendruosius visuomenės ir atskirų jos narių (grupės) interesų derinimo ir individo teisių (interesų) suvaržymo proporcingumo principus.

Lietuvos Respublikos įstatymai garantuoja šias esmines asmens teises švietimo srityje: Konstitucijos 41 straipsnis garantuoja teisę į nemokamą mokymą bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose. Švietimo įstatymo 25 straipsnis ,,Lietuvos gyventojų teisė ir pareiga mokytis“ detalizuoja principinę Konstitucijos nuostatą, nustatydamas , kad:

,,1. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis, turintis teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją.

2. Valstybė imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas.

3. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja:

1) pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą;

<...>“.

Švietimo įstatymo normomis taip pat įtvirtintos asmens teisės gauti informaciją, kuri padėtų pasirinkti asmens interesus, polinkius, gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją, siekiamą išsilavinimą ir profesiją; teisė pasirinkti švietimo programas; teisė rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti; teisė mokytis gimtąja ir valstybine kalba; teisė mokytis tikybos ir t.t.

Kartu Švietimo įstatymas įtvirtina principinius reikalavimus švietimo teikėjų tinklui ir valstybės bei savivaldybės institucijų pareigas užtikrinant šių reikalavimų įgyvendinimą: įstatymo 28 straipsnyje yra nustatyta, kad švietimo teikėjų tinklo paskirtis - užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą; savivaldybė privalo turėti pakankamą pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, bei pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad galiojantys mūsų valstybėje įstatymai negarantuoja absoliučios asmens teisės reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje. Vertinant nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu darytina išvada, kad įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu.

Byloje esantys duomenys rodo, kad įgyvendinus skundžiamą savivaldybės sprendimą Palangos „Baltijos“ vidurinės mokyklos ir Palangos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos mokiniai turės galimybę tęsti mokymąsi toje pačioje gyvenamojoje vietovėje esančioje Palangos Senojoje gimnazijoje, bylos duomenys nesuteikia pagrindo prielaidai, kad šioje mokykloje buvę pareiškėjų mokiniai neturės galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į mokslą.

Pareiškėjų argumentai dėl gresiančio mokytojų atleidimo vertintini tų pačių principų pagrindu, iš analizuotų pirmiau teisės aktų turinio akivaizdu, kad galimas darbuotojų atleidimas negali būti lemianti sprendimą dėl mokyklų reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų tipo pakeitimo aplinkybė. Galiojantys darbo įstatymai nustato mokytojų teisių garantijas ir jų gynybos būdus atleidimo iš darbo atveju, kartu pažymėtina, kad pareiškėjų teiginys dėl mokytojų atleidimo iš darbo yra prielaidinio pobūdžio.

Apeliaciniame skunde pareiškėjai pateikė argumentus ir dėl mokyklų lūkesčių būti akredituotomis viduriniam mokymui pažeidimo. Teisėjų kolegija šio argumento nenagrinėja. Pareiškėjos nenurodė šio reikalavimų pagrindo skunde pirmosios instancijos teismui, todėl šiuo pagrindu jų skundas pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėtas. Apeliacinės instancijos teisme naujų reikalavimų reiškimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalį yra negalimas.

Dėl rusakalbių ir specialius poreikius turinčių mokinių

Kaip nurodyta pirmiau, Švietimo įstatymo 30 straipsnis garantuoja asmens teisę mokytis gimtąja kalba, įstatymo 34-35 straipsniuose įtvirtintos nuostatos įpareigoja kompetentingas institucijas užtikrinti švietimo prieinamumą specialiųjų poreikių asmenims. Taigi vertinant pareiškėjų skundo pagrįstumą yra svarbu nustatyti, ar ginčijamas savivaldybės aktas šių įstatymo nuostatų nepažeidžia.

Vlado Jurgučio mokykla pagrįsdama savo reikalavimus teigia, kad įgyvendinus skundžiamą savivaldybės sprendimą bus pažeista tautinių mažumų mokinių teisė mokytis rusų kalba. Vienok ginčijamame mokyklų tinklo pertvarkos plane yra konstatuota, kad šioje mokykloje ir šiuo metu nėra vykdomas vidurinis mokymas rusų kalba, šį faktą patvirtino ir byloje dalyvavę atsakovų atstovai, pareiškėja tai paneigiančių duomenų nepateikė. Kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, skundžiamu sprendimu yra nuspręsta neformuoti vidurinių klasių pareiškėjų mokyklose, t.y. nei pradinio, nei pagrindinio mokymo jis neįtakoja. Taigi pareiškėjos argumentas dėl rusų kalba norinčių mokytis asmenų teisių pažeidimo yra nepagrįstas.

,,Baltijos“ vidurinė mokykla vienu iš savo skundo argumentų nurodė tai, kad mokyklai tapus pagrindine bus pažeista specialiuosius poreikius turinčių mokinių teisė į mokymą. Bylos medžiaga rodo, kad priimdama skundžiamą sprendimą Palangos miesto savivaldybė šį klausimą įvertino: šiuo metu besimokančių specialiuosius poreikius turinčių mokinių mokymosi sąlygų numatytas mokyklos tipo pakeitimas artimiausiais metais nepalies, nes jie mokosi jaunesnėse klasėse, savivaldybė pradėjo pritaikytos specialius poreikius turintiems mokiniams aplinkos įrengimo darbus Senojoje gimnazijoje. Be to yra galimas tolesnis specialius poreikius turinčių mokinių mokymas toje pačioje specialioje ugdymo klasėje, įrengtoje ,,Baltijos“ mokykloje. Organizacinis vidurinio mokymo klasių priskyrimas vienai ar kitai mokyklai neturi esminės įtakos specialius poreikius turinčių mokinių teisės į švietimo prieinamumą realizavimui, jeigu jiems sudaromos sąlygos mokytis tam pritaikytoje aplinkoje. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pareiškėjos argumentą dėl specialiuosius poreikius turinčių mokinių teisių pažeidimo atmeta kaip nepagrįstą.

Bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrasis planas buvo ruošiamas viešai ir skaidriai, įtraukiant į svarstymą suinteresuotą visuomenę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kurios nors suinteresuotos visuomenės dalies teisė dalyvauti viešai svarstant rengiamą mokyklų tinklo pertvarkymą buvo neleistinai suvaržyta.

Dėl baudos

Trečiojo suinteresuoto asmens „Baltijos“ vidurinės mokyklos tarybos prašymas skirti baudą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui Valerijui Kuznecovui nepagrįstas, todėl atmetamas. Pirma, Palangos miesto savivaldybės administracija nėra proceso dalyviu šioje byloje, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę sustabdytas ginčijamas Palangos miesto savivaldybės tarybos aktas, jokių tiesioginių įpareigojimų savivaldybės administracijai ši nutartis nenustato, todėl atsakinga už teismo nutarties vykdymą institucija yra savivaldybės taryba, o ne savivaldybės administracija. Savivaldybės tarybą pagal įstatymą atstovauja meras. Antra, iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra įvykdyta 2007 m. rugsėjo 28 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu – vienuoliktos klasės 2007/2008 mokslo metams pareiškėjų mokyklose sukomplektuotos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuotojo asmens prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasSigita Rudėnaitė