- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- 2-552/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „DnB NORD bankas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vesiga“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „DnB NORD bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-795-343/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „DnB NORD bankas“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pelamidė“ dėl 2010 m. liepos 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vesiga“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2010 m. liepos 10 d. BUAB „Pelamidė“ kreditorių susirinkimo nutarimo pratęsti veiklą iki kito kreditorių susirinkimo, kol nedaroma žala kreditoriams, įpareigojant bankrutuojančią bendrovę vykdyti privalomuosius mokėjimus, galiojimo ir dėl pripažinimo BUAB „Pelamidė“ bankrutavusia bei dėl šios priežasties likviduotina.
Ieškovo nuomone, 2010 m. liepos 10 d. BUAB „Pelamidė“ kreditorių susirinkimo nutarimas pratęsti įmonės veiklą prieštarauja kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, nes įmonė yra nemoki ir minėtasis nutarimas trukdo kreditoriams išsiieškoti atsakovo skolas iš jo turto. Be to, minėtasis nutarimas yra negaliojantis, nes buvo pažeista kreditorių informavimo tvarka (t. y. apie 2010 m. liepos 10 d. įvykusį kreditorių susirinkimą buvo pranešta ne visiems BUAB „Pelamidė“ kreditoriams) ir nes priimtu nutarimu buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas (t. y. apie kreditorių susirinkimą neinformavus visų atsakovo kreditorių, faktiškai minėtąjį nutarimą vienašališkai priėmė didžiausias atsakovo kreditorius UAB „Vesiga“).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovo reikalavimą pripažinti BUAB „Pelamidė“ 2010 m. liepos 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl įmonės veiklos pratęsimo negaliojančiu atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad apie susirinkimą ir jo darbotvarkę (darbotvarkėje buvo nurodyta, kad kreditorių susirinkimo metu bus sprendžiamas klausimas dėl galimybės pratęsti įmonės veiklą) buvo pranešta visiems atsakovo įmonės kreditoriams, nedalyvavo susirinkime tik 3,1 proc. visų kreditorių, kurių reikalavimai buvo patvirtinti, nedalyvavusieji kreditoriai nutarimo neskundė, o tai rodo, kad susirinkimas įvyko paisant teisinių imperatyvų ir kad ieškovo argumentas, jog skundžiamu nutarimu buvo pažeista kreditorių informavimo tvarka bei kreditorių lygiateisiškumo principas yra nepagrįstas. Be to, nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė jam daromos žalos, nuostolingos įmonės veiklos faktų. Taip pat Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovo reikalavimą pripažinti BUAB „Pelamidė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto paliko nenagrinėtu. Šią nutarties dalį grindė tuo, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi jau išsprendė šį klausimą ir pripažino BUAB „Pelamidė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti apelianto skundą ir pripažinti 2010 m. liepos 10 d. BUAB „Pelamidė“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl atsakovo įmonės veiklos pratęsimo negaliojančiu. Šį prašymą grindė tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė skundžiamą nutartį rašytinio proceso tvarka, nors ĮBĮ 26 str. 4 d. įpareigoja teismą būti aktyviu ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Ši aplinkybė lemia skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą.
2. Aplinkybė, kad kiti BUAB „Pelamidė“ kreditoriai neskundė minėtojo kreditorių susirinkimo nutarimo, nereiškia, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai netyrė apelianto argumento dėl procedūrinių ginčijamo nutarimo priėmimo ir balsavimo rezultatų pažeidimo. Taigi pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių bei dėl to priėmė neteisėtą, nepagrįstą skundžiamą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje 2-947/2010, o tai rodo, kad skundžiama nutartis prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai.
5. Aplinkybę, kad įmonė veikia nuostolingai įrodo šie faktai: įmonei dėl nemokumo iškelta bankroto byla, administratoriaus ataskaitoje pateikta įmonės atskaitinio laikotarpio gautų pajamų ir išlaidų suvestinė rodo nuostolį, nei administratorius, nei įmonės savininkas nepateikė BUAB „Pelamidė“ tikėtiną pelningumą patvirtinančių finansinių skaičiavimų.
6. Žalos ieškovui atsirado, kai atsakovo įmonė pardavė apeliantui įkeistą turtą (stintas), tačiau su kreditoriumi neatsiskaitė. Taigi pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentas, kad ieškovas neįrodė žalos padarymo ieškovui fakto yra nepagrįstas.
7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje remiasi prielaidomis ir neatsižvelgia į ieškovo nurodytas aplinkybes bei argumentus. Tai lėmė, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas, atsižvelgdamas į bankroto proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, kreditorių interesų apsaugos principus, ginčijamo klausimo svarbą ir sudėtingumą, turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Išnagrinėjus šią bylą rašytinio proceso tvarka, nebuvo pažeista apelianto teisė į teisingą procesą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį vien dėl tos aplinkybės, kad byla buvo išnagrinėta ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad procedūrinė ginčijamo nutarimo priėmimo tvarka nebuvo pažeista, nes darbotvarkėje buvo nurodyta koks klausimas bus svarstomas. Tai lemia, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti vien pareiškėjo samprotavimų pagrindu.
3. Patenkinus apelianto atskirąjį skundą, būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas. Taip yra, nes nutarimas nevykdyti atsakovo įmonės veiklos ir skelbti įmonės likvidavimą yra naudingas tik apeliantui, nes jis savo reikalavimo patenkinimą yra užsitikrinęs turto įkeitimu. Panaikinus ginčijamą nutarimą, apeliantas patenkintų savo reikalavimą iš įkeisto turto, o kiti kreditoriai faktiškai netektų galimybės patenkinti savo reikalavimų.
4. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje 2-947/2010, nes nesutampa minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.
5. Ginčijamu nutarimu atsakovo įmonės veikla buvo pratęsta terminuotam laikui t. y. iki kito kreditorių surinkimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtu nutarimu yra daroma žala kreditorių interesams.
6. Ginčijamu nutarimu yra ginamas viešasis interesas, todėl jo panaikinimas gali sukelti sunkių pasekmių.
Atsiliepimas
UAB „Vesiga“ pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš esmės UAB „Vesiga“ sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodytais skundžiamoje nutartyje, mano, kad minėtieji argumentai yra teisingi, teisėti ir pagrįsti. Papildomai nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentu, jog jis faktiškai vienašališkai priėmė ginčijamą nutarimą. Pastebi, kad už nutarimo priėmimą balsavo 73, 16 proc. kreditorių, kurių reikalavimai yra patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Tai lemia, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinamas analizuojant ieškovo AB „DnB NORD bankas“ atskirajame skunde nurodytus argumentus. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad, remiantis ĮBĮ 26 str. 4 d. nuostatomis ir įprastine teismų praktika, pareiškimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu yra nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo pareiškimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir, apelianto nuomone, tuo nepagrįstai suvaržė ieškovo teisę į teisingą procesą bei formaliai išnagrinėjo bylą. ĮBĮ 26 str. 4 d. nuostatos numato, kad žodinis bylos nagrinėjimas gali būti skiriamas, jei yra suinteresuotų asmenų prašymas. Tai reiškia, kad teismas neturi pareigos kiekvienu atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Kaip teisingai atsiliepime pastebi atsakovas, teismas atsižvelgdamas į proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, kreditorių interesų apsaugos principus turi diskreciją nuspręsti bylą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Būtent taip nagrinėjamu atveju nusprendė pirmosios instancijos teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo pažeista ieškovo teisė į teisingą teismo procesą, nes teismas nagrinėjo ieškovo skundą, ieškovas gavo visus procesinius dokumentus, nebuvo apribota jo teisė teikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus ir t.t. Be to, iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovas nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tarka (b. l. 13 – 18). Visos šios aplinkybės lemia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog byla buvo išnagrinėta formaliai ir jog buvo nepagrįstai suvaržyta jo teisė į teisingą procesą vien dėl to, kad apelianto pateiktas ieškinys buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.
Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas ginčijamo nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad kreditorių susirinkime nedalyvavę kreditoriai buvo informuoti tik apie nutarimo projektą pratęsti įmonės veiklą iki 2011 m. sausio 15 d. ir nebuvo informuoti apie nutarimo projektą pratęsti įmonės veiklą neterminuotai t. y. iki kito kreditorių susirinkimo. Apelianto nuomone, minėtu kreditorių neinformavimu buvo pažeista procedūrinė nutarimo priėmimo tvarka, o tai daro ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą negaliojančiu. Iš byloje esančio 2010 m. liepos 10 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolo (b. l. 6 - 9) matyti, kad vienas iš susirinkime svarstytų darbotvarkės klausimų buvo įmonės veiklos pratęsimo klausimas, nenurodant jokio termino. Iš balsavimo biuletenio ( b. l. 26) matyti, kad buvo siūloma pratęsti įmonės veiklą iki 2011 m. sausio 15 d. Iš bylos medžiagos (b. l. 56 – 60) matyti, kad tiek su darbotvarke, tiek su konkrečiu projektu pratęsti įmonės veiklą iki 2011 m. sausio 15 d. atsakovo kreditoriai buvo supažindinti. Akivaizdu, kad, remdamasis minėtais dokumentais, kiekvienas atsakovo kreditorius, veikdamas kaip bonus pater familias, turėjo ir galėjo suvokti, kad projektas pratęsti įmonės veiklą iki 2011 m. sausio 15 d. yra tik pirminis pasiūlymas ir kad surinkimo metu šis pasiūlymas gali būti koreguojamas. Tai leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie 2010 m. liepos 10 d. įvykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimus ir kreditorių susirinkimo nutarimų projektus.
ĮBĮ 24 str. 1 d. nuostatos numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Iš 2010 m. liepos 10 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkime dalyvavo 96, 46 proc. ir nedalyvavo 3,1 proc. visų kreditorinių reikalavimų atsakovui turinčių kreditorių. „Už“ ginčijamo nutarimo priėmimą balsavo 73,16 proc., o „prieš“ - 23, 31 proc. kreditorių. Šie duomenys rodo, kad kreditorių nutarimas priimtas pagal ĮBĮ 24 str. 1 d. reikalavimus ir yra galiojantis. Net jei susirinkime nedalyvavę kreditoriai būtų visi balsavę „prieš“, tai nebūtų iš esmės pakeitę balsavimo rezultatų ir ginčijamas nutarimas vis tiek būtų laikytinas priimtu ĮBĮ 24 str. nuostatų atžvilgiu. Be to, paminėtina, kad kreditorių susirinkime nedalyvavę kreditoriai neskundė nutarimo dėl įmonės veiklos pratęsimo, o tai rodo, kad jie neprieštarauja, jog įmonė savo veiklą tęstų. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo pažeista kreditorių susirinkimo nutarimo procedūrinė priėmimo tvarka.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad yra nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog bankas neįrodė įmonės nuostolingumo. ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p. nuostatos numato, kad įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais. Iš byloje esančių BUAB „Pelamidė“ administratoriaus veiklos už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. ataskaitos (b. l. 23 – 25) ir 2010 m. rugsėjo 10 d. atsakovo atsiliepimo matyti, kad įmonė nuo bankroto pradžios iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. gavo 1097,47 Lt piniginių lėšų. Šie duomenys rodo, kad yra tikėtina, jog įmonė atstatys mokumą, gaus bei sukaups vis daugiau piniginių lėšų, kurios užtikrins galimybę atsiskaityti su didesniu kiekiu atsakovo kreditorių. Tai lemia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bankas neįrodė įmonės nuostolingumo.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino apelianto argumento, jog ginčijamas nutarimas priimtas vienašališkai didžiausio kreditoriaus UAB „Vesiga“. Iš 2010 m. liepos 10 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad ginčijamas nutarimas yra priimtas balsuojant, o ne vienašališkai UAB „Vesiga“. Tai, kad UAB „Vesiga“ kreditorių susirinkimo metu išreiškė neigiamą nuomonę dėl atsakovo įmonės turto pardavimo, nereiškia vienašališko ginčijamo nutarimo priėmimo. Tai skundžiamoje nutartyje akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ginčijamo nutarimo priėmimas atitinka ĮBĮ 24 str. nuostatas. Taigi minėtasis apelianto argumentas nepagrįstas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta bei kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu
nutar i a:
Palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį nepakeistą.